Lietuvoje atsiras objektas, padėsiantis gelbėti žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad artimiausiais metais Lietuvoje atsiras ypatingos sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbos objektas – ciklotronas, dar žinomas kaip dalelių greitintuvas.

Šis tęstinis ES lėšomis finansuojamas projektas leis plėtoti branduolinės medicinos technologijas bei atlikti ženkliai daugiau ankstyvosios onkologinių bei kitų susirgimų diagnostikos tyrimų ir taip reikšmingai prisidės išsaugant vis daugiau Lietuvos gyventojų gyvybių.

Projektas Lietuvai yra būtinas, mat nepaisant to, kad Lietuvoje šiuo metu veikia du Pozitronų emisijos tomografai (PET), Vilniuje ir Kaune, jų panaudojimas tiriant sergančiuosius onkologinėmis, neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis yra ženkliai apribotas. Taip yra dėl to, kad tyrimui būtinas medžiagas – radiofarmacinius preparatus – šiuo metu importuojame iš užsienio valstybių. Dalies šių junginių dėl pernelyg didelio jų skilimo (suirimo) greičio atgabenti į Lietuvą tiesiog nėra galimybės. Tai lemia, kad Lietuvoje PET tyrimų atliekama dešimt kartų mažiau, nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o šalies pacientams patys tiksliausi diagnostiniai tyrimai tampa sunkiai prieinami.

Turint galimybę pasigaminti tyrimams reikiamas medžiagas šalies viduje, bus galima atlikti daug daugiau PET tyrimų, leidžiančių nustatyti susirgimą labai ankstyvoje stadijoje. O tai reiškia, kad ligos bus pastebimos anksčiau, gydytojai galės išgydyti daugiau pacientų, taip išgelbėdami jų gyvybes, o Lietuva pasieks labai svarbius pažangiųjų šalių, kurių medicina yra itin aukšto lygio, rodiklius.

Skaičiuojama, kad šiuo metu vieno PET tyrimo kaina siekia 1 145 eurų, iš jų radiofarmacinio preparato kaina ir transportavimas į Lietuvą sudaro apie 80 proc. tyrimo kainos.

Neturint ciklotrono infrastruktūros šalyje, taip pat nėra galimybių vykdyti pažangius mokslinius tyrimus, kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Taigi projektas prisidės ne vien prie šalies gyventojų sveikatos priežiūros gerinimo, bet ir prie mokslinių tyrimų vystymo, leis siekti proveržio sveikatos technologijų ir medžiagų mokslo srityje, didinti šalies dalyvavimą tarptautinių iniciatyvų projektuose.

Ciklotrono projektas taip pat reikalingas ir dėl to, kad atliekant mažai PET tyrimų kyla rizika, jog Lietuvai gali tekti grąžinti anksčiau panaudotas ES investicijas.

Pirmasis PET aparatas pradėjo veikti 2012 metais Kaune, antrasis – 2015 metais Vilniuje. Pagal Lietuvos įsipareigojimus, kiekvienas šis aparatas per metus turėtų atlikti bent po 1400 tyrimų pacientams, tačiau dėl didžiulių reikiamų medžiagų tyrimams įsigijimo ir transportavimo kaštų atliekama vos pusė tiek. Taigi šis tęstinis projektas leis ne tik padėti daugiau pacientų, bet įvykdyti įsipareigojimus ES.

Lietuva planuoja įsigyti vidutinio galingumo ciklotroną. Štai kaimyninėje Lenkijoje yra net keli tokio galingumo ciklotronai. Įrangą numatoma naudoti šalies reikmėms – visiškai aprūpinti PET radiofarmaciniais preparatais Lietuvos PET tyrimų centrus bei plėtoti mokslą.

Ciklotrono infrastruktūros sukūrimo projekto vertė siekia 15,23 mln. eurų, iš kurių 85 proc. sudaro ES finansavimas, likusi dalis (15 proc.) – valstybės biudžeto lėšos.

Po ilgų diskusijų, konsultacijų su užsienio šalių ekspertais, dėl aukštos specialistų kompetencijos ir optimalios geografinės padėties, tyrimų centrą planuojama įkurti Kaune – toks sprendimas buvo priimtas dar praėjusios kadencijos Vyriausybės. Tikėtina, jog ateityje Lietuvoje bus ne du tokie PET tyrimų centrai – siekiant gerinti PET tyrimų prieinamumą Vakarų Lietuvos gyventojams, trečiasis PET tyrimų centras galimai bus įkurtas pajūrio regione. Ciklotrono infrastruktūros sukūrimas šalies viduryje (Kaune) leis pasiekti visus PET tyrimų centrus greitai ir patogiai, o laikas transportuojant radiofarmacinius preparatus ypatingai svarbus.

Svarbu paminėti, kad dar 2015 metais Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Kauno technologijos universitetas yra pasirašę susitarimo memorandumą kartu su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) plėtoti branduolines technologijas. Taigi tai yra jau seniai ir tarptautiniu mastu vystoma idėja, reikšminga tarptautiniam bendradarbiavimui ir mokslui.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9