iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Oro erdvė – ne guminė: kaip joje telpa vis daugiau lėktuvų?

2019-04-18 07:29:21

„Flightradar24“ vaizdas nepalieka abejingų – Europos žemėlapyje knibždėte knibžda įvairiais greičiais ir įvairaus dydžio simboliais pažymėtų lėktuvų – kiekvieną dieną Europoje aptarnaujama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.

Mūsų šalies oro erdvėje skrydžių taip pat netrūksta ir didėjant skrydžių skaičiui Europoje, jų skaičius auga ir Lietuvoje. Oro erdvėje galioja visuotinai pripažintos oro eismo taisyklės, tad kaip iš tiesų suvaldomas lėktuvų eismas ir kaip lėktuvai išsitenka Lietuvos oro erdvėje?

„Viskas priklauso nuo nustatytų taisyklių ir procedūrų. Prieš kelias dešimtis metų besileidžiančių lėktuvų Lietuvoje buvo nedaug, todėl pakakdavo vienam lėktuvui leisti nusileisti ir galėdavo kilti kitas. Dabar kai kylančių ir besileidžiančių lėktuvų srautas yra išaugęs, smarkiai padidėjęs per Lietuvą tranzitu skrendančių lėktuvų skaičius, norint visa tai suvaldyti, pagreitinti nusileidimo ir pakilimo procedūras, aptarnauti daugiau orlaivių, ieškoma daugiau galimybių, geresnės įrangos, tobulinamos ir automatizuojamos koordinavimo procedūros su kitais skrydžių valdymo centrais. Viskas turi būti sustyguota tobulai, kaip šveicariško laikrodžio mechanizmas“, – pasakoja VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Valdoma ir nevaldoma oro erdvė

Lėktuvų eismą virš Lietuvos ir dalies Baltijos jūros esančios oro erdvės kontroliuoja VĮ „Oro navigacija“. Nors dangus paprastam žmogui atrodo kaip vientisa erdvė, tačiau aviacijoje yra kiek kitaip – pirmiausia erdvė virš Lietuvos skirstoma į valdomą ir nevaldomą. Valdoma oro erdvė sudaryta iš aerodromų skrydžių valdymo zonų (CTR), aerodromų skrydžių valdymo rajonų (TMA), skrydžių valdymo rajonų (CTA) ir viršutinio skrydžių valdymo rajono (UTA). Šioje erdvėje tarp orlaivių ir skrydžių vadovų palaikomas nuolatinis ryšys, užtikrinantis visišką abiejų pusių informacijos dalinimąsi apie orlaivio kelionės plano vykdymą, saugų ir tikslų skrydį pagal naujausius turimus duomenis. Nevaldoma oro erdve laikoma erdvė tarp žemės paviršiaus ir 2900 metrų aukščio (FL 95), kurioje skrydžių vykdymui taikomos paprastesnės taisyklės ir skrydžių informacijos paslauga.

Oro erdvė klasifikuojama į 7 klases nuo A iki G. A – tai griežčiausiai reguliuojama oro erdvė, kurioje visi skrydžiai leidžiami tik vadovaujantis instrumentiniais skrydžiais pagal prietaisus (IFR), griežtai prižiūrimi skrydžių valdymo centrų, orlaivių greitis neribojamas, o visi skrydžiai atskiriami vienas nuo kito. Kartu tai ir pati aukščiausia oro erdvė, kurioje skrydžiai vykdomi didesniame nei 5,5 km aukštyje virš jūros lygio. G – pati žemiausia oro erdvės klasė, paprastai esanti arčiausiai žemės, mūsų oro erdvėje tai iki 3 km aukščio virš jūros lygio. Šioje erdvėje skrydžiai vykdomi tiek vadovaujantis pagal prietaisus, tiek vizualiai, o orlaiviai gali skristi ne didesniu nei 250 mazgų greičiu (462,5 km/val greičiu).

Ir lėktuvai turi savo kelius

Jeigu ant žemės mes turime kelių raizgalynę, tai oro erdvėje viskas vyksta daug tvarkingiau. Virš Lietuvos yra 29 oro keliai, kiekvieno iš jų plotis – 10 jūrmylių (18,52 km)! Kiekvienas oro kelias turi savo „koridorius“. Dažniausiai naudojamas „oro koridorius“ – beveik 160 km ilgio – driekiasi pietrytinėje Lietuvos dalyje: prasideda ties Lietuvos ir Lenkijos siena, kerta Alytų ir Vilnių bei pasibaigia ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Dažniausiai Lietuvos oro padangėje galima pamatyti Airbus A320, A321 ir A319, Boeing B738 bei Bombardier CRJ9 tipo orlaivius.

Siekdama diegti pažangias oro eismo paslaugas, „Oro navigacija“ dalyvauja mokslinių tyrimų programoje SESAR 2020. Dalyvaudama projekte „Laisvai pasirenkamas maršrutas pagal orlaivio trajektoriją“, įmonė kartu su partneriais – oro navigacijos paslaugų teikėjais ir aviacinės įrangos gamintojais – įgyvendino laisvai pasirenkamų maršrutų koncepciją. Projekto tikslas – oro erdvės naudotojams leisti planuoti ir perplanuoti maršrutą pagal apibrėžtus segmentus, skrendant trumpiausiais atstumais tarp dviejų maršruto taškų oro erdvėje, kurioje nėra griežtai nustatytų oro kelių.

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius tranzitu Lietuvos oro erdvę kirto 40,9 tūkst. orlaivių, kovo mėnesį per Lietuvą praskrido kiek daugiau nei 14,2 tūkst. lėktuvų. Daugiausia kovo mėnesį buvo skrendama į Rusijos Federaciją – 3376 skrydžiai, Vokietiją – 2597 skrydžiai, Latviją – 1001 skrydžių, Suomiją – 896 skrydžiai, Kiniją – 696 skrydžiai. Šalių, iš kurių buvo tranzitu skrendama per Lietuvą, sąrašas panašus – Rusijos Federacija, Vokietija, Latvija, Suomija ir Prancūzija. Įdomu ir tai, kad kovo mėnesį, iš Lietuvos, kaip ir į mūsų šalį, daugiausiai buvo skrendama ir į ir iš šių miestų - Rygos, Londono, Varšuvos, Kopenhagos, Maskvos.

Kokios taisyklės galioja orlaiviams ore?

Orlaiviai oro erdvėje yra saistomi įvairių taisyklių, įspėjimų ir draudimų. Pavyzdžiui, vykdyti skrydžius be specialaus leidimo gali būti neleidžiama virš valstybės valdymo institucijų, pasienio ruožuose, aviacijos sporto veiklos erdvėje ar karinėms pratyboms ir mokymams skirtose teritorijose. Oro erdvės rezervacija rūpinasi atskiras „Oro navigacijos“ padalinys – Oro eismo vadybos skyrius. Skrydžių vadovai yra atsakingi, kad tarp lėktuvų būtų išlaikomas nustatytas saugus atstumas.

Pasak „Oro navigacijos“ Operacinės veiklos departamento vadovo Nerijaus Malecko, jeigu orlaiviai rengiasi tūpti ir artėja prie aerodromo ar jo prieigų, minimalus atstumas tarp orlaivių privalo būti mažiausiai 3 jūrmylės (~ 5 km). Aukščiau 3 km aukščio ribos, arba kitaip vadinamojo 100 skrydžių lygio (FL095), atstumas tarp orlaivių turi siekti mažiausiai 5 jūrmyles (8 km). Atstumas priklauso nuo naudojamos radiolokacinės ir skrydžių valdymo įrangos.

11-12 km aukštyje virš jūros lygio skrendantis orlaivis, kuris į Lietuvą atskrenda per Baltijos jūrą ir leisis Vilniaus oro uoste, Lietuvos oro erdvėje gali palaikyti ryšį net su keturiais skrydžių vadovais. Įskrisdamas į Lietuvos oro erdvę per Baltijos jūrą pilotas pirmiausia kontaktuoja su Regiono skrydžio valdymo centro viršutinės oro erdvės skrydžių vadovu. Lėktuvui pasiekus žemesnį aukštį jis jau bendrauja su žemutinės oro erdvės skrydžių vadovu.

„Netrukus pagal sudėliotas procedūras žemėjantis orlaivis patenka į Vilniaus oro uosto prieigas valdančio skrydžio vadovo jurisdikciją. Jis pasirūpina, kad neliesdamas kitų erdvių orlaivis būtų tinkamai nukreiptas į Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Tuo atveju, jeigu leistis ar kilti panašiu metu planuojančių orlaivių yra daugiau, prieigų skrydžio vadovas juos išrikiuoja saugiu atstumu vienas paskui kitą. Tik tada jų valdymas perduodama aerodromo bokšto skrydžių vadovui, kuris seka orlaivį tūpimo, riedėjimo ir įvažiavimo į aikštelę manevrų metu“, – aiškina N.Maleckas.

„Oro navigacija“ lėktuvų pilotams ir aviakompanijoms rengia ir platina vadinamuosius NOTAM pranešimus. Tai su navigacine įranga, paslaugomis, procedūromis arba pavojumi susiję nurodymai, svarbūs orlaivių įguloms ir pilotams. Šių įspėjimų sąraše atsiduria ir dronų kilimas į kilometro aukštį siekiant rekordo, ir ugnikalnių išsiveržimai.

Kaip sutalpinti daugiau lėktuvų viename plote?

Siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau lėktuvų tilptų oro erdvėje, būtina užtikrinti daug svarbių faktorių: turėti modernią navigacijos, ryšių ir lėktuvų stebėjimo bei antžeminę įrangą, tikslias procedūras, profesionalius skrydžių vadovus, būti pasirengus atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius.

Itin užimtoje Europos erdvėje lėktuvų maršrutų sudaryme svarbų vaidmenį atlieka Europos saugios oro navigacijos organizacija Eurokontrolė. Ji taip pat užtikrina ir viso žemyno oro erdvės pralaidumą bei užtikrina, kad nesusidarytų „lėktuvų kamščiai“. Europiniams oro erdvės „žaidėjams“ taikant bendrus standartus, oro erdvė valdoma daug efektyviau: mažėja atidėtų skrydžių, auga saugumo ir aplinkosaugos standartai, mažėja skrydžių aptarnavimo kaštai.

„Kiekvienai oro erdvei, priklausomai nuo turimos įrangos, orlaivių tipų, nustatomas optimalus, saugus pralaidumas. Dėl augančio skrydžių skaičiaus kartu su Eurokontrolės atstovais peržiūrėsime dabar taikomą pralaidumo standartą ir jį optimizuosime pagal galimybes ir poreikius“, – nuolatinį kaitos procesą akcentuoja „Oro navigacijos“ vadovas M.Gustys.

Oro erdvė nei didėja, nei mažėja, tačiau pasitelkus moderniausią įrangą, turint profesionalius techninės įrangos specialistus, profesionalius skrydžių vadovus, kitus aviacijos srities profesionalus, rodos, net ir tokioje mažoje Lietuvos oro erdvėje galima užtikrinti vis didesnį lėktuvų srautą, tad orlaivius, sklendžiančius aukštai danguje, matysime vis dažniau.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-07-12 15:39:34

Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) išnagrinėjusi Lietuvos leidėjų asociacijos (toliau – LLA) 2019 m. birželio 28 d. prašymą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net 2019 m. liepos 10 d. šį prašymą patenkino.
iliustracija2019-07-08 16:38:54

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
iliustracija2019-07-08 16:32:59

Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja

Labai greitai išpopuliarėję ir tapę ne tik pramoga, bet ir susisiekimo priemone – elektriniai paspirtukai kartu tapo ir dar vienu pavojumi sveikatai. Nors judėjimas teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, vasarą neatsargūs dviračių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų vairuotojai sukelia vis daugiau incidentų.
iliustracija2019-07-07 09:15:32

Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?

Asmeniniai automobiliai prieš šimtą metų pradėjo didelio masto pokyčius. Žmonėms jie suteikė dar neregėta mobilumą ir judėjimo laisvę – vidutinis europietis per metus automobiliu įveikia net 13 tūkst. kilometrų.
iliustracija2019-07-05 16:43:51

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų.
iliustracija2019-07-04 15:32:17

Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo klientams suteiks galimybę įsigyti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Nuo šiol operatoriaus klientai už draudimą atsiskaityti galės paprasčiau ir greičiau, o taikomas mokestis visiems bus vienodas.
iliustracija2019-07-03 19:36:02

Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?

Liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba planuoja patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius 2020-iesiems. Šis sprendimas užbaigs pernai Vilniuje pradėtą įgyvendinti atliekų surinkimo reformą.
iliustracija2019-07-03 19:32:15

4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo

„Roges ruošk vasarą“ – puikiai į sąmonę įstrigęs posakis, pritaikomas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kai kalba pasisuka apie maisto ruošą, ši taisyklė – ne išimtis. Bene labiausiai ji tinka konservavimui: nes nors vasaros gėrybėmis smagu mėgautis šiltuoju metų laiku, tačiau jų atsargos puikiai praverčia ir žiemą.
iliustracija2019-07-03 19:29:42

Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?

Keliaudami atostogauti, didžioji dalis lietuvių ruošimąsi palieka paskutinėms dienoms ar net minutėms ir neretai pamiršta įsidėti ne tik drabužius ar techniką, bet ir vaistus ar dokumentus. Ką būtina pasiimti, planuojant kelionę, ir kaip nieko nepamiršti?
iliustracija2019-07-02 19:23:21

Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai

Ar kada svajojote apie atostogas, kurios atrodytų tarsi iš kino filmo? Visame pasaulyje yra daugybė vietų, kurias aplankyti inspiruoja žinomos kino juostos ar populiariausi visų laikų TV serialai.
iliustracija2019-07-02 19:21:10

Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?

Daugelis žmonių televizoriaus nėra linkę keisti taip dažnai kaip, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Tačiau technologijos sparčiai vystosi, todėl televizorių vaizdo ir garso kokybė per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo.
iliustracija2019-07-02 19:18:24

Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?

Nors kelionės dažniausiai yra laukiamos ir atidžiai planuojamos, mažiau patyrusiems keliautojams, skrendantiems į užsienį pirmą kartą, gali būti neramu, ypač jei tenka keliauti savarankiškai ar su mažamečiais vaikais.
iliustracija2019-07-02 19:15:53

Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų

Esate kada nors užfiksavę unikalų momentą ir norėjote patikrinti, ką apie jūsų nuotrauką galvoja profesionalūs fotografai? „Huawei“ organizuojamas fotografijos konkursas „InFocus“ jums ne tik suteiks puikią progą tą padaryti, bet ir leis pasivaržyti dėl 10 tūkst. eurų pagrindinio prizo.
iliustracija2019-06-28 07:56:34

Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią

Šaldytuvas – bene svarbiausias buities prietaisas namuose. Nors pagrindinė šaldytuvų funkcija nesikeičia, jų technologijos nuolat tobulinamos, tad šiandien pasirinkimas – platus ir atitinkantis įvairiausius žmonių poreikius.
iliustracija2019-06-27 10:44:36

Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?

Kai už lango tokia vasara, norisi pasiimti su savimi tik išmanųjį telefoną, neapsikrauti kitais daiktais ir leisti laiką lauke. O toliau formulė paprasta: kuo daugiau laiko vasarą praleidžiame lauke, tuo daugiau atsiranda pagundų išsitraukti savo telefoną ir fotografuoti.
iliustracija2019-06-26 11:37:50

SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės

SMS žinutės nebepatenka tarp trijų svarbiausių mobiliojo telefono funkcijų – jas aplenkė naršymas internete, skambinimas ir bendravimas per specialias programėles. Tačiau „Telia“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad SMS žinutes kasdien vis dar rašo apie 65 proc. žmonių.
iliustracija2019-06-26 11:23:04

Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote

Telefonu naudojatės tik naršymui, fotografavimui ir skambučiams? Technologijų ekspertai teigia, kad jis gali daug daugiau: už jus perskaityti tekstus, išsiųsti SMS žinutę, iškviesti pagalbą arba net tapti padidinamuoju stiklu.
iliustracija2019-06-26 08:48:10

Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais

Keliautojas Danas Pankevičius, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia valstybių aplankęs lietuvis, sako, kad norint išvengti nemalonių siurprizų kelionėse, reikia sąžiningai atlikti namų darbus.
iliustracija2019-06-26 08:44:21

Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc.
iliustracija2019-06-25 08:47:30

Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?

Oro temperatūrai siekiant rekordinius skaičius, visi stengiasi išvengti saulės ir apsisaugoti nuo prakaitavimo. Bet ar kada susimąstėte apie prakaito svarbą mūsų organizmui? Prakaitavimas apsaugo mus nuo perkaitimo ir mirtinai pavojingo šilumos smūgio.
iliustracija2019-06-25 08:34:58

Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?

Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
iliustracija2019-06-25 08:30:35

Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse

60 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad dažniausiai į kelionę leidžiasi su partneriu arba sutuoktiniu. Labiausiai sumažėjo kartu su giminaičiais ir draugais atostogauti vykstančių mūsų šalies žmonių skaičius. Tai patvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa.
iliustracija2019-06-20 10:22:18

BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“

Šašlykai – vienas pagrindinių lietuviškos vasaros atributų. Tą patvirtina ir gegužę „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Būtent šašlykus kepsninėje dažniausiai gamina 92 proc. apklaustųjų.
iliustracija2019-06-20 10:11:20

Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus

Komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis. Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje. Bandome įvertinti situaciją ir priimti strateginius sprendimus, kurių vaisiai būtų raškomi mūsų anūkų.
iliustracija2019-06-20 08:10:00

Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų

Pasaulyje plečiantis pramogų rinkai, didėja specialistų, turinčių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo žinių, bet ir gebančių pasiūlyti profesionalių ir patogių sceninių sprendimų, paklausa.
iliustracija2019-06-20 07:52:17

Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje

Artėjant trijų poilsio dienų savaitgaliui draudikai ir sveikatos specialistai perspėja, kad nelaimingų atsitikimų skaičius ilgaisiais vasaros savaitgaliais, palyginus su šaltuoju metų laiku, išauga beveik trečdaliu.
iliustracija2019-06-19 17:51:29

Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė

Vis daugiau Lietuvos namų ūkių vejos priežiūrą patiki robotams vejapjovėms. Robotai vejapjovės į Lietuvą atkeliavo prieš maždaug 15 metų, kuomet rinkai juos pasiūlė revoliucinį vejos priežiūros sprendimą sukūrusi „Husqvarna“.
iliustracija2019-06-19 17:42:19

Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu

2018 m. balandį Vyriausybė inicijavo išskirtinį šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą. Iki 2019 m. liepos 1 d. galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių – taip sudaryta išskirtinė galimybė neskaidriai veikiančiam verslui pradėti naują etapą.
iliustracija2019-06-19 17:35:18

Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai

Manote, kad tamsūs rūbai vilioja uodus, todėl vengiate rengtis juodą megztinį vakarodami prie ežero? Vis dar tikite mitais, kad uodai gelia tik tiems, kurių kraujas yra saldus? Specialistai tikina, kad „saldaus kraujas“ – tik pramanai, o šviesi apranga neužtikrina, kad uodai praskris pro šalį.
iliustracija2019-06-19 17:27:16

Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama