Naujienos

Oro erdvė – ne guminė: kaip joje telpa vis daugiau lėktuvų?

2019-04-18 07:29:21

„Flightradar24“ vaizdas nepalieka abejingų – Europos žemėlapyje knibždėte knibžda įvairiais greičiais ir įvairaus dydžio simboliais pažymėtų lėktuvų – kiekvieną dieną Europoje aptarnaujama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.

Mūsų šalies oro erdvėje skrydžių taip pat netrūksta ir didėjant skrydžių skaičiui Europoje, jų skaičius auga ir Lietuvoje. Oro erdvėje galioja visuotinai pripažintos oro eismo taisyklės, tad kaip iš tiesų suvaldomas lėktuvų eismas ir kaip lėktuvai išsitenka Lietuvos oro erdvėje?

„Viskas priklauso nuo nustatytų taisyklių ir procedūrų. Prieš kelias dešimtis metų besileidžiančių lėktuvų Lietuvoje buvo nedaug, todėl pakakdavo vienam lėktuvui leisti nusileisti ir galėdavo kilti kitas. Dabar kai kylančių ir besileidžiančių lėktuvų srautas yra išaugęs, smarkiai padidėjęs per Lietuvą tranzitu skrendančių lėktuvų skaičius, norint visa tai suvaldyti, pagreitinti nusileidimo ir pakilimo procedūras, aptarnauti daugiau orlaivių, ieškoma daugiau galimybių, geresnės įrangos, tobulinamos ir automatizuojamos koordinavimo procedūros su kitais skrydžių valdymo centrais. Viskas turi būti sustyguota tobulai, kaip šveicariško laikrodžio mechanizmas“, – pasakoja VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Valdoma ir nevaldoma oro erdvė

Lėktuvų eismą virš Lietuvos ir dalies Baltijos jūros esančios oro erdvės kontroliuoja VĮ „Oro navigacija“. Nors dangus paprastam žmogui atrodo kaip vientisa erdvė, tačiau aviacijoje yra kiek kitaip – pirmiausia erdvė virš Lietuvos skirstoma į valdomą ir nevaldomą. Valdoma oro erdvė sudaryta iš aerodromų skrydžių valdymo zonų (CTR), aerodromų skrydžių valdymo rajonų (TMA), skrydžių valdymo rajonų (CTA) ir viršutinio skrydžių valdymo rajono (UTA). Šioje erdvėje tarp orlaivių ir skrydžių vadovų palaikomas nuolatinis ryšys, užtikrinantis visišką abiejų pusių informacijos dalinimąsi apie orlaivio kelionės plano vykdymą, saugų ir tikslų skrydį pagal naujausius turimus duomenis. Nevaldoma oro erdve laikoma erdvė tarp žemės paviršiaus ir 2900 metrų aukščio (FL 95), kurioje skrydžių vykdymui taikomos paprastesnės taisyklės ir skrydžių informacijos paslauga.

Oro erdvė klasifikuojama į 7 klases nuo A iki G. A – tai griežčiausiai reguliuojama oro erdvė, kurioje visi skrydžiai leidžiami tik vadovaujantis instrumentiniais skrydžiais pagal prietaisus (IFR), griežtai prižiūrimi skrydžių valdymo centrų, orlaivių greitis neribojamas, o visi skrydžiai atskiriami vienas nuo kito. Kartu tai ir pati aukščiausia oro erdvė, kurioje skrydžiai vykdomi didesniame nei 5,5 km aukštyje virš jūros lygio. G – pati žemiausia oro erdvės klasė, paprastai esanti arčiausiai žemės, mūsų oro erdvėje tai iki 3 km aukščio virš jūros lygio. Šioje erdvėje skrydžiai vykdomi tiek vadovaujantis pagal prietaisus, tiek vizualiai, o orlaiviai gali skristi ne didesniu nei 250 mazgų greičiu (462,5 km/val greičiu).

Ir lėktuvai turi savo kelius

Jeigu ant žemės mes turime kelių raizgalynę, tai oro erdvėje viskas vyksta daug tvarkingiau. Virš Lietuvos yra 29 oro keliai, kiekvieno iš jų plotis – 10 jūrmylių (18,52 km)! Kiekvienas oro kelias turi savo „koridorius“. Dažniausiai naudojamas „oro koridorius“ – beveik 160 km ilgio – driekiasi pietrytinėje Lietuvos dalyje: prasideda ties Lietuvos ir Lenkijos siena, kerta Alytų ir Vilnių bei pasibaigia ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Dažniausiai Lietuvos oro padangėje galima pamatyti Airbus A320, A321 ir A319, Boeing B738 bei Bombardier CRJ9 tipo orlaivius.

Siekdama diegti pažangias oro eismo paslaugas, „Oro navigacija“ dalyvauja mokslinių tyrimų programoje SESAR 2020. Dalyvaudama projekte „Laisvai pasirenkamas maršrutas pagal orlaivio trajektoriją“, įmonė kartu su partneriais – oro navigacijos paslaugų teikėjais ir aviacinės įrangos gamintojais – įgyvendino laisvai pasirenkamų maršrutų koncepciją. Projekto tikslas – oro erdvės naudotojams leisti planuoti ir perplanuoti maršrutą pagal apibrėžtus segmentus, skrendant trumpiausiais atstumais tarp dviejų maršruto taškų oro erdvėje, kurioje nėra griežtai nustatytų oro kelių.

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius tranzitu Lietuvos oro erdvę kirto 40,9 tūkst. orlaivių, kovo mėnesį per Lietuvą praskrido kiek daugiau nei 14,2 tūkst. lėktuvų. Daugiausia kovo mėnesį buvo skrendama į Rusijos Federaciją – 3376 skrydžiai, Vokietiją – 2597 skrydžiai, Latviją – 1001 skrydžių, Suomiją – 896 skrydžiai, Kiniją – 696 skrydžiai. Šalių, iš kurių buvo tranzitu skrendama per Lietuvą, sąrašas panašus – Rusijos Federacija, Vokietija, Latvija, Suomija ir Prancūzija. Įdomu ir tai, kad kovo mėnesį, iš Lietuvos, kaip ir į mūsų šalį, daugiausiai buvo skrendama ir į ir iš šių miestų - Rygos, Londono, Varšuvos, Kopenhagos, Maskvos.

Kokios taisyklės galioja orlaiviams ore?

Orlaiviai oro erdvėje yra saistomi įvairių taisyklių, įspėjimų ir draudimų. Pavyzdžiui, vykdyti skrydžius be specialaus leidimo gali būti neleidžiama virš valstybės valdymo institucijų, pasienio ruožuose, aviacijos sporto veiklos erdvėje ar karinėms pratyboms ir mokymams skirtose teritorijose. Oro erdvės rezervacija rūpinasi atskiras „Oro navigacijos“ padalinys – Oro eismo vadybos skyrius. Skrydžių vadovai yra atsakingi, kad tarp lėktuvų būtų išlaikomas nustatytas saugus atstumas.

Pasak „Oro navigacijos“ Operacinės veiklos departamento vadovo Nerijaus Malecko, jeigu orlaiviai rengiasi tūpti ir artėja prie aerodromo ar jo prieigų, minimalus atstumas tarp orlaivių privalo būti mažiausiai 3 jūrmylės (~ 5 km). Aukščiau 3 km aukščio ribos, arba kitaip vadinamojo 100 skrydžių lygio (FL095), atstumas tarp orlaivių turi siekti mažiausiai 5 jūrmyles (8 km). Atstumas priklauso nuo naudojamos radiolokacinės ir skrydžių valdymo įrangos.

11-12 km aukštyje virš jūros lygio skrendantis orlaivis, kuris į Lietuvą atskrenda per Baltijos jūrą ir leisis Vilniaus oro uoste, Lietuvos oro erdvėje gali palaikyti ryšį net su keturiais skrydžių vadovais. Įskrisdamas į Lietuvos oro erdvę per Baltijos jūrą pilotas pirmiausia kontaktuoja su Regiono skrydžio valdymo centro viršutinės oro erdvės skrydžių vadovu. Lėktuvui pasiekus žemesnį aukštį jis jau bendrauja su žemutinės oro erdvės skrydžių vadovu.

„Netrukus pagal sudėliotas procedūras žemėjantis orlaivis patenka į Vilniaus oro uosto prieigas valdančio skrydžio vadovo jurisdikciją. Jis pasirūpina, kad neliesdamas kitų erdvių orlaivis būtų tinkamai nukreiptas į Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Tuo atveju, jeigu leistis ar kilti panašiu metu planuojančių orlaivių yra daugiau, prieigų skrydžio vadovas juos išrikiuoja saugiu atstumu vienas paskui kitą. Tik tada jų valdymas perduodama aerodromo bokšto skrydžių vadovui, kuris seka orlaivį tūpimo, riedėjimo ir įvažiavimo į aikštelę manevrų metu“, – aiškina N.Maleckas.

„Oro navigacija“ lėktuvų pilotams ir aviakompanijoms rengia ir platina vadinamuosius NOTAM pranešimus. Tai su navigacine įranga, paslaugomis, procedūromis arba pavojumi susiję nurodymai, svarbūs orlaivių įguloms ir pilotams. Šių įspėjimų sąraše atsiduria ir dronų kilimas į kilometro aukštį siekiant rekordo, ir ugnikalnių išsiveržimai.

Kaip sutalpinti daugiau lėktuvų viename plote?

Siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau lėktuvų tilptų oro erdvėje, būtina užtikrinti daug svarbių faktorių: turėti modernią navigacijos, ryšių ir lėktuvų stebėjimo bei antžeminę įrangą, tikslias procedūras, profesionalius skrydžių vadovus, būti pasirengus atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius.

Itin užimtoje Europos erdvėje lėktuvų maršrutų sudaryme svarbų vaidmenį atlieka Europos saugios oro navigacijos organizacija Eurokontrolė. Ji taip pat užtikrina ir viso žemyno oro erdvės pralaidumą bei užtikrina, kad nesusidarytų „lėktuvų kamščiai“. Europiniams oro erdvės „žaidėjams“ taikant bendrus standartus, oro erdvė valdoma daug efektyviau: mažėja atidėtų skrydžių, auga saugumo ir aplinkosaugos standartai, mažėja skrydžių aptarnavimo kaštai.

„Kiekvienai oro erdvei, priklausomai nuo turimos įrangos, orlaivių tipų, nustatomas optimalus, saugus pralaidumas. Dėl augančio skrydžių skaičiaus kartu su Eurokontrolės atstovais peržiūrėsime dabar taikomą pralaidumo standartą ir jį optimizuosime pagal galimybes ir poreikius“, – nuolatinį kaitos procesą akcentuoja „Oro navigacijos“ vadovas M.Gustys.

Oro erdvė nei didėja, nei mažėja, tačiau pasitelkus moderniausią įrangą, turint profesionalius techninės įrangos specialistus, profesionalius skrydžių vadovus, kitus aviacijos srities profesionalus, rodos, net ir tokioje mažoje Lietuvos oro erdvėje galima užtikrinti vis didesnį lėktuvų srautą, tad orlaivius, sklendžiančius aukštai danguje, matysime vis dažniau.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-06-02 07:07:52

Perkate planšetinį kompiuterį? Viskas, ką 2020 m. turi turėti šis įrenginys

Nešiojamas kompiuteris ir išmanusis telefonas šiandien yra nepakeičiami įrankiai tiek darbui, tiek asmeniniams reikalams. Visgi tam tikrais atvejais planšetė gali būti dar geresnis pasirinkimas.
       2020-06-02 06:42:33

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga.
       2020-06-01 16:30:40

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 31 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3.
       2020-06-01 07:54:16

Birželio 1-oji – oficiali maudyklų atidarymo pradžia: ką turime žinoti?

Prasidedant šiltajam maudymosi sezonui kas dvi savaites bus atliekami vandens kokybės tyrimai. Gegužės 26 ir 27 d. buvo atlikti pirmieji Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai.
       2020-06-01 07:41:55

„Lietuvos draudimas“: kone kas valandą – po užlietą butą, namą, kotedžą

Kiekvieną dieną vien „Lietuvos draudimo“ klientai registruoja vidutiniškai po 18 atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to nukenčia ir privatūs namai, kotedžai, sodybos.
       2020-06-01 07:35:56

Smegenų ląstelių mirtį gali išprovokuoti vos vienas krešulys

Smegenų ląstelių mirtį gali išprovokuoti vos vienas krešulys. Trisdešimtmetė pateko dėl insulto į ligoninę, jai buvo sunku patikėti, kad tai lėmė rūkymas ir kraujo krešumą didinančių hormoninių kontraceptikų vartojimas. Vos 35-erių sulaukusį vyrą insultas ištiko dėl įgimtų širdies pakitimų.
       2020-06-01 07:28:17

Akiniai apsaugo nuo koronaviruso

Ar akiniai apsaugo nuo koronaviruso? Lietuvos ir užsienio ekspertai pripažįsta, kad akiniai yra viena iš priemonių, leidžiančių apsisaugoti nuo koronaviruso. Bet kuri akinių rūšis sukuria tam tikrą mechaninį barjerą tarp žmogaus kūno ir koronaviruso.
       2020-05-31 16:56:28

Gardūs ir sveiki desertai – misija įmanoma

Nesvarbu, koks metų ar paros laikas ir nuotaika – skanaus deserto norisi visada. Tačiau kasdien valgydami miltinius ir daug cukraus turinčius patiekalus galime prisišaukti įvairius negalavimus.
       2020-05-31 16:50:29

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 30 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 5.
       2020-05-29 10:59:04

Lietuvos mokykloms – nemokamas nuotolinio mokymosi įrankių paketas

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą mokymosi procesą karantino metu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su „Microsoft Lietuva“ ir „Squalio Lietuva“ dar balandžio mėnesio pabaigoje daugiau nei 1000 Lietuvos mokyklų suteikė prieigą prie „Microsoft 365 A3“ programinės įrangos paketo.
       2020-05-29 10:51:58

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 28 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 6.
       2020-05-29 09:55:41

Šią vasarą atostogautojus priims Vilnius: sostinė pavirs skirtingomis šalimis

Vilnius vasaros savaitgaliais šalies gyventojus kvies atostogauti keliaujant aplink pasaulį. Sostinės bendruomenės, ekskursijų ir renginių organizatoriai, restoranai, viešbučiai ir menininkai susivienijo, kad į užsienį išvykti negalintiems lietuviams egzotiškas patirtis sukurtų gimtinėje.
       2020-05-29 09:51:55

7 pagalbos sau būdai, kaip be streso pasiruošti egzaminams

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan.
       2020-05-29 09:40:28

Netikėta karantino pasekmė – socialinius tinklus užkariauja medikai

Koronaviruso pandemijos metu krito beveik visų socialinių tinklų žvaigždžių aktyvumas. Ir nors tokiose platformose kaip „Facebook“ didžiausias lankytojų srautas kilo iki 15 proc., turinio, ypač remiamo, skaičius sumažėjo.
       2020-05-28 13:29:11

Kodėl vyrams reikia minkšto dantų šepetėlio ir kiti 10 faktų

Burnos higiena – kasdienis kiekvieno iš mūsų rūpestis, kuris neturėtų apsiriboti tik dantų valymu ryte ir vakare. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai sako, kad rūpindamiesi savo šypsena dažnai vadovaujamės mitais ir neskiriame tam pakankamai dėmesio.
       2020-05-28 13:24:54

Seimas svarstys pagalbos priemones vyresniems darbuotojams

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų ir Darbo kodekso pataisas (projektai Nr. XIIIP-4901, Nr. XIIIP-4903, Nr. XIIIP-4904), kuriomis siūloma paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus.
       2020-05-28 13:18:29

Seimas svarstys pataisas dėl ligos išmokų karantino metu

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas (projektas Nr. Nr. XIIIP-4902), kuriomis siūloma, kad dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga.
       2020-05-28 13:15:22

Onkologiniams ligoniams - transporto bilietai su 80 proc. nuolaida

Seimas priimtomis Transporto įstatymo pataisomis asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, suteikė galimybę vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais,
       2020-05-28 13:02:48

Raudonos spalvos vaisiai: kuo naudingi ir ką iš jų pagaminti?

Daugiau daržovių ir vaisių: argi ne tokius pažadus sau davėme šį pavasarį? O štai raudonos spalvos vaisiai – puikus antioksidantas. „Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi, kad tikra vitaminu bomba galima vadinti braškes, o taip pat kaip jas panaudoti gaminant sveikas ir skanias salotas.
       2020-05-28 12:41:56

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 27 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 9.
       2020-05-28 07:53:45

Kol vaistai ir vakcina nuo koronaviruso neatrasti, rūpinkitės imunine sistema

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, šiuo metu, kol dar neturime nei vaistų, nei vakcinos nuo koronaviruso, ypatingai svarbu kuo labiau sumažinti riziką užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir palaikyti imuninę sistemą.
       2020-05-28 07:48:50

Specialisto patarimai: poreikis keltis į internetą pamatuojamas objektyviai

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.
       2020-05-27 17:06:07

Karantino sąlygos darosi švelnesnės

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, šiandien posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas.
       2020-05-27 10:39:28

Prasidėjo sodo darbų sezonas: 3 pavojai, tykantys neatsargių sodininkų

Švelnėjant karantino sąlygoms ir artėjant vasarai, vis daugiau žmonių vyksta į sodus ar sodybas, kur jų laukia sezoniniai darbai. Išsiilgus gryno oro ir aktyvios veiklos nė nekyla mintis, kad sodininkystės ar daržininkystės darbai gali baigtis ir nemalonumais.
       2020-05-27 10:33:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 26 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 8.
       2020-05-27 07:20:08

7 priežastys, kodėl svoris nekrenta

Pradėjai laikytis dietos, bet rezultatai netenkina? Pradėjai daugiau sportuoti, bet svoris vis vien nekrenta? Jei ir Tu susiduri su šiomis problemomis – galbūt šiame straipsnyje rasi atsakymą, kodėl negali atsikratyti papildomais kilogramais.
       2020-05-26 10:26:08

Pateiktos atnaujintos bendros rekomendacijos pažeidžiamiausiai gyventojų grupei

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą, parengė išsamias bendras rekomendacijas gyventojams dėl prevencinių priemonių, skirdama ypatingą dėmesį pažeidžiamiausiai grupei – sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms.
       2020-05-26 09:21:07

Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus.
       2020-05-26 09:15:40

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.
       2020-05-26 09:11:23

„Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru

Iki šiol save pozicionavusi kaip maisto ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė, „Barbora“ žengia į platesnę rinką – didina ne maisto produktų asortimentą. Plėtrą į plataus vartojimo prekių pardavimą įmonė vykdo keliais etapais.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.