Alergologė: neskubėkite atsisakyti alergiją sukeliančių produktų

Su alergijomis susiję klausimai – kiekvieno mažylio tėvų galvos skausmas. Kaip vystosi vaiko alergija ir kaip su ja kovoti? Kas iš tiesų yra alergija ir kuo ji skiriasi nuo maisto netoleravimo?

Į aktualius klausimus kas savaitiniame socialinio tinklo Instagram „Mažas nėra didelis“ internetiniame seminare Laura Mazalienė pakvietė atsakyti Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorę vaikų alergologę Odiliją Rudzevičienę.

Neretai maži vaikai kenčia nuo įvairių produktų sukeliamos alergijos maistui, kuri dažniausiai išsivysto ir pasireiškia jau pirmaisiais mažylio gyvenimo metais. Sulaukęs 3-7 metų amžiaus neretai alergija maistui vaikas „išauga“. Kiek rečiau alergija maisto produktams pasireiškia suaugusiesiems.

„Jei abu tėvai alergiški, didelė tikimybė, net 60-80 proc., kad alergija išsivystys ir mažyliui, tačiau alergijos „jungiklį“ gali įjungti įvairūs veiksniai – ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos įtaka (tabako dūmai aplinkoje, užterštas oras, per daug sterili buto aplinka, buityje naudojami įvairūs dezinfektantai), žarnyno mikrofloros pokyčiai, kuriuos sukelia gimimas Cezario pjūvio būdu, antibiotikai, perdirbtas, nesveikas maistas ir kitos priežastys“, – aiškino O. Rudzevičienė.

Maisto netoleravimas NĖRA alergija

Gydytoja pastebi, kad alergiją maistui galima įrodyti: ji turi būdingus simptomus ir yra nustatoma radus specifinius „E“ klasės antikūnus kraujo serume ar atlikus odos dūrio mėginį. Lėtojo tipo alergiją maistui padeda nustatyti odos lopo mėginiai. Tiksliausiai alergiją maistui patvirtina arba atmeta provokaciniai oraliniai mėginiai, kai medikų priežiūroje kas 20 min. vaikas yra maitinamas vis didesnėmis įtariamojo alergeno porcijomis.

„Jei tyrimai nustatė alergiją – nereikia galvoti, kad ji išliks visą gyvenimą. Vaikas per keletą metų gali išaugti alergiją, nors tyrimai (tiek kraujo, tiek odos) gali būti teigiami dar keletą ir daugiau metų“, – pastebi medikė.

Pasak jos, paskutiniu metu išpopuliarėjo ir maisto netoleravimo testai, tačiau alergologai jų skirti nerekomenduoja. „Maisto netoleravimo testai rodo ne „E“ klasės antikūnus, kurie susidaro alerginių reakcijų metu, bet „G“ klasės antikūnus, kurie neparodo alergijos,“ – aiškino O. Rudzevičienė.

Pašalinimo metodui – ne!

Dažnai, norėdami gero, tėvai visiškai ir ilgam laikui pašalina alergenų turinčius produktus iš mažylio valgiaraščio, tačiau vaikų alergologė tokiam metodui neskuba pritarti.

„Jei vaikui yra nustatyta greitojo tipo alergija, kurią rodo teigiami odos dūrio mėginiai ar nustatomi specifiniai „E“ klasės antikūnai, maisto alergenus reikia visiškai eliminuoti iš vaiko mitybos. Tačiau, jei tyrimai neparodė greitojo tipo alergenų reakcijos, nustatytos tik lėtojo tipo reakcijos, pavyzdžiui, tam tikri simptomai atsiranda tik po keletos dienų, nerekomenduojame ilgam laikui visiškai atsisakyti tokių maisto produktų“, – teigė profesorė O. Rudzevičienė.

Pasak jos, būtina stebėti ir maisto dienyne žymėtis, kada buvo valgytas produktas, kokios ir kada reakcijos pasireiškė.

„Jei reakcijos nėra greitos ir agresyvios, galima kas keletą mėnesių kartoti tokių produktų įvedimą mažomis porcijomis. Tačiau, jei alergijos simptomai pasireiškia, reikia vėl kelis mėnesius to produkto neduoti“, – teigė profesorė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad stengdamosi apsaugoti būsimą atžalą nuo alergijų ateityje, besilaukiančios mamos taip pat atsisako įvairių produktų grupių – dažniausiai pieno produktų, kiaušinių ir riešutų. Tačiau moksliniai tyrimai tokių dietų naudos iki šiol nėra patvirtinę. Nėščiosioms ir žindyvėms yra rekomenduojama valgyti įvairų maistą, tačiau atsisakyti tų maisto produktų, kuriems ji pati yra alergiška.

Jei žindanti mama įtaria, kad vaikas su pienu gauna tam tikrų alergenų, kurie alergizuoja kūdikį – rekomenduojama dviems savaitėms atsisakyti tų produktų, pavyzdžiui: pieno, kiaušinių, grūdų. Būtina stebėti, ar simptomai keičiasi: nyksta, mažėja. Po dviejų savaičių rekomenduojame kiekvieną produktą vėl po vieną kas savaitę įtraukti į savo valgiaraštį.

Šis patarimas ypač aktualus pirmaisiais kūdikio mėnesiais, kai alergiją nustatantys tyrimai gali būti nepakankamai tikslūs.

Laktozės netoleravimas ir alergija pieno produktams

Laktozės netoleravimas nėra alergija pieno produktams – jei laktozė netoleruojama, organizmas „nesusitvarko“ tik su piene esančia laktoze, o pieno baltymus galima ir reikia vartoti. Laktozės netoleravimas atsiranda tada, kai organizme trūksta fermento laktazės, kuri yra atsakinga už pieno cukraus skaldymą.

Jei kūdikiui nustatyta alergija pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja labia hidrolizuotą pieno mišinį. Neretai tėvai „bijo“ hidrolizuotų mišinių, nes jie atrodo neskanūs. Suaugusiam žmogui toks mišinys atrodo kartesnio skonio. Tačiau mažylio liežuvio skonio speneliai labai skiriasi nuo suaugusiųjų, prisiminkite, kad gydytojas rekomenduoja mišiniais praturtinti mažylio, o ne tėvų valgiaraštį.

Jei vaikas „nesugyvena“ su pieno produktais ir pasiekęs vienerių metų amžių, jam galima pasiūlyti alternatyvą – augalinį pieną , pvz., avižų, ryžių ar migdolų „pieną“, tačiau reikia nepamiršti, kad pagal mitybinę vertę augalinis pienas nepakeičia pieno.

Kodėl išbėrė mano vaiką?

Dažniausiai polinkis į alergiją vaikui pasireiškia per pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus. Vaikui pradėjus valgyti įvairius saldumynus, dažiklių ar kitokių maisto priedų turinčius produktus organizmas irgi gali į juos reaguoti. Pavyzdžiui, jei per parą mažylis suvartoja per daug produktų, kurių sudėtyje yra minėtųjų priedų, gali rastis bėrimų ar kitų į alergiją panašių simptomų. Tačiau jie nėra sukelti imuninės sistemos – tai vadinamoji pseudoalergija. „Tikroji“ alergija saldumynuose pasitaikantiems maisto priedams yra reta.

Siekiant supažindinti tėvus ir jiems priminti apie vyresniems nei vienerių metų mažyliams skirtą maistą, „Aptamil 3“ pradėjo tėvų švietimo programą „Mažas nėra didelis“. Jos metu Aptaclub Instagram svetainėje bus surengti 4 nemokami seminarai, per kuriuos kampanijos ambasadorė Laura Mazalienė kartu su ekspertais – pediatrais, mitybos specialistais – per valandą truksiančius pokalbius aptars tėvams aktualias temas: mažylio mityba ir imunitetas, pasirinkta maitinimo filosofija, mažo vaiko valgiaraštis ir kt. Peržiūrėti kassavaitinius interneto seminarus, sekti juos tiesiogiai ir paklausti ekspertų galima Aptaclub Instagram paskyroje.

• Pavasariškos saulės vilionės: kaip deginimosi sezoną pradėti saugiai?
• Profesija, apie kurią negirdėjote: už įsilaužimus ne tik dėkoja, bet ir sumoka.
• Nuo vasaros jau 130 valstybės institucijų gaus centralizuotas IT paslaugas.
• Dermatologai matuoja ne metus, o UV spindulių kilometrus.
• Kelionės su augintiniu: ko nepamiršti kelioniniame krepšyje?
• Maisto ekspertai: šaltiena – lietuviškas supermaistas.
• Stovyklavimo gidas: naudingi patarimai ruošiantis į gamtą.
• Koks sportas naudingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis?
• Europa atsilieka dirbtinio intelekto plėtroje ir tai kelia grėsmę jos saugumui.
• Kepti ar nekepti: kurias daržoves galima kepti ant grilio?
• Ar tikrai didesni ratlankiai reiškia, kad teks pamiršti apie komfortą?
• Geriausiai „Eurovizijos“ patirčiai: ką svarbu įvertinti renkantis televizorių?
• Išsklaidė galvojančių apie elektromobilį baimę: tikrai bus kur įkrauti.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 16.
• Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 29.
• „Regitra“ įspėja: ieškodami lengvesnių kelių įgyti teisę vairuoti pakenksite sau.
• Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
• Lengviau nei paprasta: 5 skirtingi būdai, kaip paruošti krevetes.
• Siekia mažinti propagandinių televizijos kanalų transliavimą Lietuvos pasienyje.
• „Wi-Fi“ namuose: kaip išnaudoti jo potencialą viduje ir išorėje?
• Grilio sezonas atidarytas: trys patiekalai su dūmo kvapu.
• Darbdavys siūlo nutraukti sutartį? Ko tikėtis ir ko reikalauti?
• Nuomotis ar pirkti būstą? Apsispręsti padės keli specialistų patarimai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 193.
• Slaptažodžio diena: kaip išvengti programišių pinklių?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 168.
• Pasiruošimas – ramios atostogos: ką žinoti vykstant automobiliu į užsienį.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 186.
• Actas – pagalbininkas ne tik virtuvėje, bet ir buityje: ką svarbu žinoti?
• Vilniuje įdiegtas išmanus sprendimas elektromobilių įkrovimui.
• Vynuogių nauda sveikatai: kiek ir kokias vartoti?
• 9 grilio paslaptys, kurias vertėjo žinoti anksčiau.
• Efektyvesnė buitis: 5 paprasti patarimai, kaip prižiūrėti indaplovę.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 212.
• Mūšis dėl LRT finansavimo modelio suderinimo su EK tęsiasi.
• TOP 3 išmanios skalbyklės funkcijos: kas taupo išteklius ir laiką?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 234.
• Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL.
• Užsibuvote nuomojamame būste? Signalai, verčiantys susimąstyti apie nuosavą NT.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126