Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?

Artėja vasaros atostogos, todėl vaikų žaidimai netrukus iš mokyklos persikels į namų ir kiemo erdvę, o ten, kur smagiai laiką leidžia vaikai, dažnai pasitaiko ir nuostolių.

Draudikai skaičiuoja, kad be technologijų savo gyvenimo neįsivaizduojantys nepilnamečiai dažnai patuština tėvų kišenes: dūžta telefonai, krenta televizoriai ir genda technika.

Dažniausia žaidimų auka – televizorius

Skaičiuojama, kad didžiausi nuostoliai kyla namuose – čia, palyginus su mokykla, daugiau brangios technikos, elektronikos prietaisų. Būtent todėl draudimo ekspertai namų aplinkoje pastebi gana daug įvairių nelaimingų atsitikimų, kuriuos sukelia nepilnamečiai. Pavyzdžiui, dažnai nuo komodų ir sienų krenta televizoriai, skyla telefonų bei kitų išmaniųjų prietaisų ekranai, korpusai. Tuo pačiu pasitaiko ir su buitimi susijusių nelaimių: sulaužomos lyginimo lentos, išdaužiami stiklai, numetami lygintuvai

„Vertinant mūsų sukauptus duomenis, dažniausiai namuose dėl vaikų neatsargumo dūžta būtent televizoriai. Tokių atvejų – net 66 proc. Tikriausiai nieko nenustebins, kad antroje vietoje – telefonai, tokių atvejų – 12 proc. Įdomu ir tai, kad nukenčia ne tik technika, bet ir tvoros, lyginimo lentos, stiklai“, – pasakoja „Compensa Vienna Insurance Group“ produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.

Eksperto teigimu, didžiausią riziką patirti nuostolių namuose turi mažamečių ir pradines klases lankančių vaikų tėvai. Tokio amžiaus vaikai jau turi greičio ir jėgų, kurių užtenka kažką sukulti ar sugadinti. Taip pat tai –ir smalsiausias vaikų amžius, kai kiekvieną dieną norisi išmokti ir patirti kažką naujo, tiesa, ne visuomet saugaus. Tuo tarpu namuose, kuriuose auga paaugliai, dažniau dūžta planšetės, kompiuteriai ir telefonai, taip pat jie – ir dažniau apliejami.

Nuo vaikų ožiukų iki beribės fantazijos

Tikriausiai kiekvienas tėvas yra susidūręs su ta baisia akimirka, kai žaisdamas, dūkdamas ar tiesiog netyčia vaikas užkliudo televizorių ar išmeta telefoną. Net, atrodytų, tokie nekalti daiktai kaip saldainiai ar puodeliai gali nulemti nelaimingą atsitikimą – viskas priklauso nuo vaiko išmonės ir jo nuotaikos tuo metu.

„Kiekvieną dieną galima iš tėvų ir vaikų išgirsti vis naują ir vieną už kitą kurioziškesnę situaciją. Pavyzdžiui, vaikas lipo ant komodos – nukrito televizorius, lipant ant lyginimo lentos – ji sulūžo, iškrenta vandens puodelis iš rankyčių – sugadinamas kompiuteris. Pasitaiko ir situacijų, kai vaikai nepasidalija žaislu ar net telefonu ir šis skrenda į sieną, pro balkoną, o kartą išmestas telefonas užkabino ir televizorių, tad sudužo abu. Televizoriai dažniausiai nukenčia dėl į juos skrendančių daiktų: metalinių žaislų, kamuolių, puodelių ir net saldainių. Buitinėje aplinkoje situacijos taip pat pasitaiko kurioziškos – buvo ir atvejis, kai vaikas su keturračiu įvažiavo į tvorą“, – istorijas prisimena L. Laugalis.

„Compensa Vienna Insurance Group“ surinkti duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, dažniausių – televizorių – sudužimo ir sugedimo įvykių vidutinė išmoka siekia apie 800 eurų, o kitiems objektams – apie 220 eurų. Didžiausias nuostolis, atsiradęs dėl vaikų neatsargaus elgesio, siekė ir 1000 eurų. Tad skaičiai rodo, jog vaikų žaidimai gali gerokai patuštinti šeimos biudžetą.

Išeitis – užimti vaikus įdomesne veikla

Eksperto nuomone, visų įmanomų rizikų neįmanoma nei nuspėti, nei išvengti, tačiau yra būdų, kaip galima jų pamažinti. Visų pirma – nuolatiniai pokalbiai su vaikais ir žaidimo erdvių apibrėžimas. Vaikams sudarius malonią ir kūrybišką aplinką, kurioje nesipainiotų televizoriai ir telefonai, nelaimingų atsitikimų sumažėtų. Taip pat gali padėti ir pokalbiai apie tai, kad visi daiktai, kuriuos šeima turi namuose, yra bendri ir tai yra turtas, kurį visi kartu turi ir saugoti.

Antras būdas išvengti ar sumažinti nuostolių – vaikus sudominti daugybe įdomesnių dalykų nei šėlsmas namuose: nuo ežerų, miškų, gaudynių kieme iki iškylų ir pasivaikščiojimų. Įsitraukę į įdomesnę veiklą, vaikai turės gerokai mažiau energijos ir noro peštis ar dūkti namuose. Papildomi ir saugesni užsiėmimai gali padėti ne tik išvengti nuostolių, bet ir apsaugoti patį vaiką, kadangi dažnai žaidimai baigiasi ne tik sudužusiu televizoriumi, bet ir traumomis.

Trečias būdas, kaip ne tik išvengti nenumatytų išlaidų, bet ir apsaugoti vaiką nuo streso – daiktų draudimas. L. Laugalis tvirtina, kad tokiais atvejais tai – lengviausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis sprendimas. Pavyzdžiui, pasirūpinus turto draudimu ir namuose dužus televizoriui, nuostoliai atlyginami pagal stiklo dūžio ir skilimo riziką, jeigu vidinis gedimas – tai pagal atitinkamą riziką. Tokie maži saugikliai gali padėti sutaupyti pinigų ir gerokai sumažinti nerimą dėl vaikų ir turto.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9