Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?

Artėja vasaros atostogos, todėl vaikų žaidimai netrukus iš mokyklos persikels į namų ir kiemo erdvę, o ten, kur smagiai laiką leidžia vaikai, dažnai pasitaiko ir nuostolių.

Draudikai skaičiuoja, kad be technologijų savo gyvenimo neįsivaizduojantys nepilnamečiai dažnai patuština tėvų kišenes: dūžta telefonai, krenta televizoriai ir genda technika.

Dažniausia žaidimų auka – televizorius

Skaičiuojama, kad didžiausi nuostoliai kyla namuose – čia, palyginus su mokykla, daugiau brangios technikos, elektronikos prietaisų. Būtent todėl draudimo ekspertai namų aplinkoje pastebi gana daug įvairių nelaimingų atsitikimų, kuriuos sukelia nepilnamečiai. Pavyzdžiui, dažnai nuo komodų ir sienų krenta televizoriai, skyla telefonų bei kitų išmaniųjų prietaisų ekranai, korpusai. Tuo pačiu pasitaiko ir su buitimi susijusių nelaimių: sulaužomos lyginimo lentos, išdaužiami stiklai, numetami lygintuvai

„Vertinant mūsų sukauptus duomenis, dažniausiai namuose dėl vaikų neatsargumo dūžta būtent televizoriai. Tokių atvejų – net 66 proc. Tikriausiai nieko nenustebins, kad antroje vietoje – telefonai, tokių atvejų – 12 proc. Įdomu ir tai, kad nukenčia ne tik technika, bet ir tvoros, lyginimo lentos, stiklai“, – pasakoja „Compensa Vienna Insurance Group“ produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.

Eksperto teigimu, didžiausią riziką patirti nuostolių namuose turi mažamečių ir pradines klases lankančių vaikų tėvai. Tokio amžiaus vaikai jau turi greičio ir jėgų, kurių užtenka kažką sukulti ar sugadinti. Taip pat tai –ir smalsiausias vaikų amžius, kai kiekvieną dieną norisi išmokti ir patirti kažką naujo, tiesa, ne visuomet saugaus. Tuo tarpu namuose, kuriuose auga paaugliai, dažniau dūžta planšetės, kompiuteriai ir telefonai, taip pat jie – ir dažniau apliejami.

Nuo vaikų ožiukų iki beribės fantazijos

Tikriausiai kiekvienas tėvas yra susidūręs su ta baisia akimirka, kai žaisdamas, dūkdamas ar tiesiog netyčia vaikas užkliudo televizorių ar išmeta telefoną. Net, atrodytų, tokie nekalti daiktai kaip saldainiai ar puodeliai gali nulemti nelaimingą atsitikimą – viskas priklauso nuo vaiko išmonės ir jo nuotaikos tuo metu.

„Kiekvieną dieną galima iš tėvų ir vaikų išgirsti vis naują ir vieną už kitą kurioziškesnę situaciją. Pavyzdžiui, vaikas lipo ant komodos – nukrito televizorius, lipant ant lyginimo lentos – ji sulūžo, iškrenta vandens puodelis iš rankyčių – sugadinamas kompiuteris. Pasitaiko ir situacijų, kai vaikai nepasidalija žaislu ar net telefonu ir šis skrenda į sieną, pro balkoną, o kartą išmestas telefonas užkabino ir televizorių, tad sudužo abu. Televizoriai dažniausiai nukenčia dėl į juos skrendančių daiktų: metalinių žaislų, kamuolių, puodelių ir net saldainių. Buitinėje aplinkoje situacijos taip pat pasitaiko kurioziškos – buvo ir atvejis, kai vaikas su keturračiu įvažiavo į tvorą“, – istorijas prisimena L. Laugalis.

„Compensa Vienna Insurance Group“ surinkti duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, dažniausių – televizorių – sudužimo ir sugedimo įvykių vidutinė išmoka siekia apie 800 eurų, o kitiems objektams – apie 220 eurų. Didžiausias nuostolis, atsiradęs dėl vaikų neatsargaus elgesio, siekė ir 1000 eurų. Tad skaičiai rodo, jog vaikų žaidimai gali gerokai patuštinti šeimos biudžetą.

Išeitis – užimti vaikus įdomesne veikla

Eksperto nuomone, visų įmanomų rizikų neįmanoma nei nuspėti, nei išvengti, tačiau yra būdų, kaip galima jų pamažinti. Visų pirma – nuolatiniai pokalbiai su vaikais ir žaidimo erdvių apibrėžimas. Vaikams sudarius malonią ir kūrybišką aplinką, kurioje nesipainiotų televizoriai ir telefonai, nelaimingų atsitikimų sumažėtų. Taip pat gali padėti ir pokalbiai apie tai, kad visi daiktai, kuriuos šeima turi namuose, yra bendri ir tai yra turtas, kurį visi kartu turi ir saugoti.

Antras būdas išvengti ar sumažinti nuostolių – vaikus sudominti daugybe įdomesnių dalykų nei šėlsmas namuose: nuo ežerų, miškų, gaudynių kieme iki iškylų ir pasivaikščiojimų. Įsitraukę į įdomesnę veiklą, vaikai turės gerokai mažiau energijos ir noro peštis ar dūkti namuose. Papildomi ir saugesni užsiėmimai gali padėti ne tik išvengti nuostolių, bet ir apsaugoti patį vaiką, kadangi dažnai žaidimai baigiasi ne tik sudužusiu televizoriumi, bet ir traumomis.

Trečias būdas, kaip ne tik išvengti nenumatytų išlaidų, bet ir apsaugoti vaiką nuo streso – daiktų draudimas. L. Laugalis tvirtina, kad tokiais atvejais tai – lengviausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis sprendimas. Pavyzdžiui, pasirūpinus turto draudimu ir namuose dužus televizoriui, nuostoliai atlyginami pagal stiklo dūžio ir skilimo riziką, jeigu vidinis gedimas – tai pagal atitinkamą riziką. Tokie maži saugikliai gali padėti sutaupyti pinigų ir gerokai sumažinti nerimą dėl vaikų ir turto.

• Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią.
• Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?
• Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui.
• Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais.
• ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą.
• Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?
• Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
• „Microsoft“ galimybė studentams: kviečia kurti dirbtinio intelekto sprendimus.
• Pretenduojate į paramą elektrinei įrengti? Nepadarykite šių klaidų.
• Žmogus imasi nemirtingumo projektų.
• Pernai dvigubai daugiau užsienio startuolių verslo plėtrai pasirinko Lietuvą .
• „DiscoverEU“: 2020 m. dar 20 000 jaunuolių galės geriau pažinti Europą.
• Dėl galimai pagrobtos mergaitės Vilniuje, prie TV bokšto.
• 4 dažniausiai pasitaikančios akių ligos ir kaip jų išvengti.
• Sustabdytas 10-asis Dakaro ralio greičio ruožas.
• Šįkart viskas kitaip: ką rodo ekonomikos temperatūros indeksas?
• Atnaujintos taksi ir „pavėžėjų“ veiklos taisyklės: ką būtina žinoti?
• Į Lietuvą atgabenti pirmieji dujų jungties su Lenkija vamzdžiai.
• Sužinokite, kodėl Lietuvos žmonėms patinka pasivaikščiojimai su šunimis?
• Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
• Pomidorai – aukso obuoliai, kuriuos atrado actekai.
• Miego sutrikimai ir jų keliami pavojai – kaip to išvengti?
• 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
• Planuojate pirkti pirmąjį būstą? Nepadarykite šių klaidų.
• „Sodra“: kada, kokios ir kiek didėja pensijos.
• Sklandesniam eismo stebėjimui ir valdymui – kameros Vilniaus televizijos bokšte.
• Vėjaraupiai: 4 faktai, kuriuos reikėtų žinoti.
• R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
• Natūrali imuniteto apsauga: kaip teisingai derinti vaisius?
• Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės.
• Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?
• Telekomunikacijų rinka: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
• Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
• Išskirtiniais atvejais sankryžose grąžinamos lentelės su žalia rodykle.
• Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
• „Bitės“ personalo vadovė: 5 dalykai šiais metais padėsiantys karjeroje.
• Lietuvoje – pirmoji šį sezoną gripo mirtis.
• Ar turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?
• Internetu perkame dvigubai dažniau nei suomiai.
• Lietuvių pamėgtas vaisius gerina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60