IT specialistų rinka Baltijos šalyse: Lietuva vejasi pirmaujančią Rygą

Lietuva laikoma Baltijos šalių IT centru, tačiau kaip rodo naujausi tyrimo duomenys, pagal programuotojų skaičių Vilnių ir Kauną kartu sudėjus lenkia mūsų artimiausios kaimynės Latvijos sostinė Ryga.

Vilniaus ir Kauno universitetai parengia daugiausia IT specialistų Baltijos šalyse. Tačiau šioje srityje dirbančių žmonių skaičiumi Lietuvos didmiesčiai atsilieka nuo Rygos ir Talino.

Kaip rodo tarptautinės bendrovės „Software Development Academy“ užsakymu atliktas tyrimas, daugiausia specialistų IT sektoriuje šiuo metu dirba Rygoje - 10 000, antroje vietoje – Talinas, turintis daugiau kaip 8 000 IT darbuotojų. Vilniuje, palyginus su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, IT sektoriuje dirbančiųjų skaičius trigubai mažesnis – 2800 darbuotojų. Kaunas pagal IT specialistų skaičių Vilnių lenkia dvigubai ir po Rygos bei Talio užima trečiąją vietą – 5500 dirbančiųjų IT srityje.

Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu dirba daugiau nei 26 tūkst. IT specialistų. Tai sudaro 2,5 proc. visos regiono populiacijos (6,5 mln.).

„Ryga – didžiausias regiono miestas, todėl akivaizdu, kad čia didžiausia IT centrų ir kompanijų koncentracija, tarp jų - tokie milžinai kaip „Accenture“ ir „Tieto“. Estijos sostinėje augimą IT srityje paskatino „Skype“ technologijos. Lietuva parengia daug aukštos kvalifikacijos specialistų, šalyje IT sektorius sparčiai auga, šį potencialą pastebi didelės tarptautinės kompanijos“, - pažymiPiotr Mazur, „Software Development Academy“ vice prezidentas.

Kurioje sostinėje IT specialistai uždirba daugiausia?

Kaip rodo apklausos duomenys, vidutinis metinis IT specialisto uždarbis Baltijos šalyse siekia 36 tūkst. eurų. Palyginus su vidutine mėnesine alga, kuri Lietuvoje siekia beveik 1000 Eur prieš mokesčius, IT specialistų metinės pajamos 3 kartus aukštesnės nei dirbančiųjų kitose srityse.

Rygoje dirbantys net pradedantieji IT specialistai, palyginus su kitais Baltijos šalių didmiesčiais, uždirba daugiausiai. Čia jų vidutinės metinės pajamos neatskaičius mokesčių siekia iki 21 000 eurų. Antroje vietoje pagal geriausiai apmokamą IT pradedančiojo specialisto darbą – Talinas - 19 000 Eur. Vilniuje – metinės pradedančiųjų IT specialistų pajamos siekia apie 18 000 eurų, Kaune – 15 000 Eur.

Pradedančiųjų IT specialistų poreikis didžiausias

Atliktas tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse pradedančiųjų IT specialistų poreikis yra didžiausias. Iš daugiau kaip 800 darbo pasiūlymų, trečdalis skelbimų yra skirti ką tik studijas baigusiems programuotojams.

„Technologijų universitetai Vilniuje, Kaune, Rygoje, Taline kasmet parengia daugiau kaip 2000 IT specialistų, tačiau rinkai tokio skaičiaus nepakanka. Todėl kompanijos „išgraibsto“ pradedančiuosius specialistus, vos tik baigusius programavimo kursus. Pavyzdžiui, pradedantieji specialistai, baigę mūsų akademijos rengiamus 6 mėnesių Java programavimo kursus arba 3 mėnesių trukmės programinės įrangos testavimo kursus, susiranda darbą IT srityje vidutiniškai per 3 mėnesius, o kai kurie - pradeda dirbti dar ir nebaigę kursų. Susidomėjimą mūsų akademijos studentais nuolat rodo tiek tarptautinės, tiek vietinės IT kompanijos, veikiančios Baltijos šalyse“, - teigia Piotr Mazur.

Auga poreikis ne tik Java ir Javasript technologijų specialistų

SDA tyrimo duomenys taip pat atskleidė, jog populiariausios programavimo kalbos tebėra Java ir Javascript, tačiau auga ir kitų programavimo kalbų specialistų poreikis. Pavyzdžiui, programuotojų Node kalba paklausa ir pasiūla rodo didžiulį potencialą. Šiuo metu, Baltijos šalių rinkoje ieškoma daugiau kaip 200 šios srities specialistų, o pasiūla - mažesnė nei dvigubai.

Apie tyrimą

Tarptautinės programavimo kursų bendrovės „Software Development Academy“ užsakymu IT sektoriaus tyrimą atliko žmogiškųjų išteklių kompanija „Talent Up“. Tyrimo metu buvo analizuojamos Ukrainos, Baltijos šalių, Baltarusijos, Olandijos, Danijos rinkos, kuriose didžiausia pradedančiųjų IT specialistų paklausa. Tyrimo metu nustatyta, kiek IT specialistų parengiama universitetuose ir specialiuose kursuose, koks yra jų poreikis bei uždarbis.

„Talent Up“ rėmėsi savo duomenų platformos, kurioje daugiau kaip 41 mln IT specialistų ir 0,5 mln. kompanijų informacija, ir informacija, prieinama socialiniuose tinkluose: Linkedin, Twitter, Glassdoor, Meetup, Eventbrite, SwitchUp, Angelist, StackOverflow, Infojobs ir Github.

Tarptautinė programavimo kursų kompanija „Software Development Academy“, pradėjusi veiklą Baltijos šalių rinkoje pernai, šiuo metu turi daugiau kaip 600 instruktorių Europoje. SDA programavimo kursus rengia 17 Europos miestų tarp jų ir Baltijos šalių didmiesčiuose.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9