Pasienio rajonuose su Lenkija: sparčiai mažėjanti mažmeninės prekybos apyvarta

Jeigu anksčiau Lietuvos-Lenkijos pasienio gyventojai apsipirkti į kaimyninę šalį vykdavo 10–20 km, tai dabar žmonės nesibodi 40 km atstumo ir didesnės kelionės.

Pasak Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos (NPĮA) vadovo Eimučio Radžvilos, per dvejus metus pasienio rajonuose mažmeninės prekybos apyvarta smuko beveik 20 proc.

Lenkijos pasienyje – smunkanti Lietuvos prekybininkų apyvarta

„Jeigu Lietuvos centrinėje dalyje matome 5–7 proc. apyvartos augimą, tai parduotuvės pasienyje su Lenkija gyvena sunkiai ir situacija šiuo metu tik blogėja. Intensyvus apyvartos smukimas kelia nerimą savininkams ir niekas nežino, ko galima laukti artimoje ateityje“, – teigia E. Radžvila.

Nors iki šiol nei vienas NPĮA narys neturėjo imtis kraštutinumų, t. y. priimti sprendimą uždaryti parduotuvę, pašnekovas užsimena, jog tenka matyti, kad asociacijai nepriklausančios mažmeninės prekybos parduotuvės uždaromos, pavyzdžiui, Lazdijuose, Marijampolėje.

Kovai su mažomis Lenkijos kainomis – kokybiškų prekių asortimentas

E. Radžvila pastebi, kad labiausiai pasienio rajonuose su Lenkija sumažėjo vaisių ir daržovių, švaros prekių ir alkoholio produkcijos perkamumas.

„Nors vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, žmonės labiau vertina lietuviškus produktus. Pavyzdžiui, kritikuoja Lenkijoje pirktas dešreles, todėl jas dažniau perka Lietuvoje“, – pastebi NPĮA vadovas.

Kaip teigia E. Radžvila, būtent dėl šios priežasties pasienio su Lenkija mažmeninės prekybos parduotuvės stengiasi žmonėms siūlyti kuo platesnį ir kokybiškos produkcijos asortimentą. Taip pat daug dėmesio skiriama greitam ir maloniam pirkėjų aptarnavimui.

Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018 metų III ketvirčius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido per 460 mln. eurų. Vienos išvykos metu Lietuvos gyventojai išleido apie 125 eurus.

Akcizų politika: ar pasimokysime iš Estijos patirties?

Legalaus verslo aljanso (LVA) vadovas Romas Apulskis atkreipia dėmesį į tai, kad kur kas masiškiau Lietuvos gyventojai į Lenkiją apsipirkti pradėjo vykti 2016-aisiais.

„Tuomet pradėti didinti akcizai alkoholiui turėjo įtakos žmonių sprendimui vykti apsipirkti į Lenkijos parduotuves, kur jie gali įsigyti tuos pačius alkoholinius gėrimus už mažesnę kainą. Tuo pačiu žmonės įsigyja ir kitų prekių. Viso to rezultatas – kenčia Lietuvos verslas, o Lietuva iš savo biudžeto per metus gali netekti 33–54 mln. eurų“, – teigia R. Apulskis.

Pasak jo, būtina stebėti tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Estijos naujoji valdžia jau inicijavo akcizų mažinimą alkoholiniams gėrimams 25 proc. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pastaruosius penkerius metus į Latvijos-Estijos pasienio įsikūrusias parduotuves apsipirkti masiškai vyksta ne tik patys estai, bet ir suomiai. Taigi Estijos biudžetas per metus praranda 40 mln. eurų vien iš stipriųjų gėrimų akcizo, ne ką mažesnės sumos ir už kitus alkoholinius gėrimus, prarandamas ir pridėtinės vertės mokestis, verslo pajamos.

„Sparčiai mažėjanti pasienio rajonų su Lenkija mažmeninės prekybos apyvarta ir uždaromos parduotuvės rodo, kad situacija geryn neina. Akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams neša daugiau žalos negu naudos. Jau matome, kas nutiko Estijoje – ar bus leidžiama, kad tai pasikartotų ir Lietuvoje?“, – klausia R. Apulskis.

LVA vadovas pastebi, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau pakeisti atsiradusį Lietuvos gyventojų įprotį vykti apsipirkti į Lenkiją. Todėl efektyvių veiksmų būtina imtis šiandien, t. y. peržiūrėti vykdomą akcizų politiką ir laiku pasimokyti iš Estijos patirties.

• Garantijos saulės jėgainėms: kur realu, o kur – miglos pūtimas?
• Populiariausi investavimo būdai: kokie jų pliusai ir minusai?
• Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
• „airBaltic“ specialia dovana pagerbė Baltijos kelio 30-metį.
• Vėlinės paskelbtos ne darbo diena.
• Po metų iš saulės elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų.
• Kokiais būdais be antivirusinių programėlių galima apsaugoti savo išmanųjį?
• Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?
• Atostogų paskui vietinius: kur rudenį pasitinka pietų europiečiai?
• Minint 25-ąjį išmaniojo telefono gimtadienį: 10 stebinančių faktų.
• Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai.
• Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks 20 minučių.
• Pirmasis garso įrašas pasaulyje: kaip garsas veikia ir atrodo šiandien.
• Ruošiatės atostogoms? Nepamirškite pasirūpinti savo augalais.
• Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių.
• Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?
• Esate kairiarankis? Užteks kankintis – tegul įrenginiai prisitaiko prie jūsų.
• Elektros rinkoje didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse toliau krenta.
• Kodų korteles visiškai pakeis saugesni prisijungimo būdai.
• Socialiniuose tinkluose plinta medikų atlikto eksperimento vaizdo įrašas.
• Pataria teisininkė: ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?
• Atostogos užsienyje su vaikais: kokias rizikas tėvai užmiršta.
• Atostogos tobulų saulėlydžių saloje: kurortas, kupinas laisvės dvelksmo.
• NT galvosūkis – būstas su pilna ar daline apdaila?
• „airBaltic“ pristato specialų lietuvišką lėktuvo dizainą.
• Sezonas įsibėgėja: 4 išmanūs patarimai grybautojams.
• Saulės jėgainė ant stogo – didelė grėsmė kilus gaisrui?
• Dviračių vairuotojų įpročiai neramina: kas penktas išnyksta tamsoje.
• Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios keleivių teisės.
• Kaip neprarasti svarbios informacijos, kai keičiame išmanųjį telefoną.
• Pataria pradedantiems verslą: idėjomis reikia dalintis.
• Lietuviška mašininio vertimo sistema pralenkė „Google“, „Microsoft“ ir kitus.
• Neparduoti ir greit gendantys maisto produktai virsta elektra ir šiluma.
• PayPal pataria: ko reikia mažiems ir vidutiniams el. prekybininkams.
• Neatrastos naujos kartos televizorių funkcijos.
• Kuo skiriasi OLED ir Q-LED TV?
• Uber pristato naują keleivių saugumo funkciją.
• Telefonų ekranų kokybė kaip televizorių.
• Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net.
• Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55