Ką būtina turėti pirmos pagalbos krepšyje vykstant į gamtą

Prasidėjus šiltajam sezonui, keliaujant į gamtą, turistinį žygį būtina nepamiršti vieno iš svarbesnių kelionės elementų – pirmosios pagalbos dėžutės. „Atkreipiu dėmesį, kad tinkamai suteikus pirmąją pagalbą sveikimo procesas yra daug greitesnis, todėl labai svarbu apgalvoti ką įsidėsite į kelionę“.

Taip teigia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Ką būtina pasiimti savaitgalio išvykai į gamtą?

G. Nemuraitė vardina keletą pagrindinių dalykų, kurie turi būti kiekvieno keliautojo krepšyje.

Antiseptinis purškalas arba tirpalas – priemonės, kurių sudėtyje yra alkoholio arba jodo. Naudojamos odos dezinfekcijai, trumpalaikiam žaizdų gydymui. Kaip naudoti? „Kadangi pasirinkimas yra didelis visada rekomenduoju pasiskaityti anotaciją, tačiau dažniausiai naudojimas bei priemonės pasirinkimas priklauso nuo žaizdos būklės. Nedideles paviršines žaizdas, nubrozdinimus galima dezinfekuoti paprasčiausiu purškiamu alkoholiniu antiseptiku. Gilesnes, šlapiuojančias žaizdas rekomenduojama dezinfekuoti ir prižiūrėti su jodiniais antiseptiniais tirpalais bei tvarsčiais“, – apie pasirinkimo svarbą kalba gydytoja.

Sterilūs tvarsčiai (bintas) ir pleistrai – rekomenduoju įsidėti bent 2 įpakavimus sterilaus binto, ypač jei keliaujate ne vienas. „Kadangi pleistrų pasirinkimas vaistinėse yra labai didelis, todėl rekomenduoju nusipirkti ruloninio pleistro paketą, kurį būtų galima panaudoti didesnių žaizdų tvarstymui, žinoma, nedidelei nuospaudai ar įsipjovimui tinka ir tradiciniai maži pleistriukai“, – pasakoja gydytoja.

Elastinis tvarstis (bintas) – naudojamas įvykus traumai, norint sutvirtinti sąnarį. Elastinį bintą rekomenduojama naudoti iki 12 valandų per parą, patartina nusiimti nakčiai.

„Rekomenduočiau krepšyje būtinai turėti vaistų, slopinančių skausmą ir karščiavimą. Tinka paprasčiausi, kuriuos galima rasti vaistinėse ir įsigyti be recepto: ibuprofenas ir paracetamolis. Jeigu keliaujate su vaikais galite įsigyti šiuos vaistus sirupo pavidalu. Būtina atkreipti dėmesį, kad bet kokius vaistus reikia naudoti saikingai ir atsakingai. Temperatūrą rekomenduojama mažinti vaistų pagalba, kai temperatūra yra didesnė nei 38,5 laipsnių”, – atsakingumą vartojant vaistus aptaria G. Nemuraitė.

Antihistaminiai vaistai – kitaip tariant vaistai nuo alergijos. Kada vartoti? Kai išsivysto alerginė reakciją, dažniausiai pasireiškia po vabzdžio įkandimo ar kito kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis, būdinga - odos bėrimas, tinimas, dilgėlinės požymiai bei stiprus niežulys. Jeigu pasireikštų stipresnė alerginė reakcija, atsirastų gerklės niežulys, dusulys, vaistus išgerti rekomenduojama, tačiau būtina kreiptis į gydymo įstaigą. „Pasiūlysiu tik tuos vaistus, kuriuos galite nusipirkti vaistinėse be recepto. Vienas iš klasikinių senesnės kartos antihistaminių vaistų yra klemastinas, veikia neblogai, tačiau vaistas turi migdantį šalutinį poveikį, tad jei planuojate vairuoti geriau rinktis kitą alternatyvą, kaip cetiriziną. Cetirizinas yra naujesnės kartos priešalerginis vaistas, turi mažiau šalutinių reiškinių ir puikiai tinka alergijos simptomams mažinti. Vėlgi kadangi vaistai yra nereceptiniai visada rekomenduoju paskaityti anotaciją, prieš vartojant, kadangi vaistų dozės skiriasi pagal amžių” – apie vaistų pasirinkimą kalba gydytoja ir priduria, jog dėl šių vaistų visada galite pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Automatiniai adrenalino injektoriai – skirti skubiam vartojimui pacientams, kurie turi padidėjusią anafilaksinio šoko (labai stiprios alerginės reakcijos) riziką. Gydytoja rekomenduoja šių vaistų turėti visiems, bet ypač tiems keliautojams, kuriems ankščiau yra buvusi anafilaksinė reakcija arba yra buvę kitų silpnesnių alerginių reakcijų, dėl kurių reikėjo kreiptis į gydytojus. Šis vaistas yra receptinis, tad jei manote, kad patenkate į padidintos rizikos grupę prieš keliaujant rekomenduočiau kreiptis į gydytoją.

Hidrokortizono gelis – nors pavadinimas skamba pavojingai gelis yra nereceptinis, tinka tepti odą, vabzdžio įkandimo vietoje, arba nudegimo nuo saulės metu, tepama tik tose odos vietose, kur yra stiprus sudirgimas, skausmingumas ir paraudimas. Gelis sumažina odos sudirgimą, niežulį.

Drėkinamasis kūno losjonas – nudegus saulėje būtina maksimaliai drėkinti odą, todėl dermatologai rekomenduoja tokiu atveju visada teptis drėkinamuoju kūno losjonu. Tačiau gydytoja pataria visada turėti kremą nuo saulės, nesvarbu ar tiesiog išėjote pasivaikščioti, ar gulite paplūdimyje. Remiantis dermatologais, saulės kremas turėtų būti nemažesnįs, nei SPF 15.

Kepurė nuo saulės – atrodo banalu ir gal net ne pirmosios pagalbos dėžutės reikmuo, bet puikiai apsaugo nuo saulės smūgio, tad kaip prevencinė priemonė atsiranda šiame sąraše, nepamirškite.

Taigi iškeliaujant į nedidelį savaitgalio žygį su šeima ar draugais būkite pasiruošę, kad galėtumėte padėti tiek sau, tiek aplinkiniams. „O šiaip keliaujant rekomenduočiau būti sąmoningiems ir suvokti, kad būtina gerti daug skysčių, dėvėti kepurę, teptis kremu nuo saulės. Tokiu būdu apsisaugosite nuo būklių, kurios gali įvykti tik dėl jūsų pačių kaltės. Palinkėsiu keliauti atsakingai ir saugiai“, – visiems mėgstantiems keliones gamtoje atsakingumo linki šeimos gydytoja G. Nemuraitė.

• „Sodra“: kada, kokios ir kiek didėja pensijos.
• Sklandesniam eismo stebėjimui ir valdymui – kameros Vilniaus televizijos bokšte.
• Vėjaraupiai: 4 faktai, kuriuos reikėtų žinoti.
• R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
• Natūrali imuniteto apsauga: kaip teisingai derinti vaisius?
• Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės.
• Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?
• Telekomunikacijų rinka: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
• Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
• Išskirtiniais atvejais sankryžose grąžinamos lentelės su žalia rodykle.
• Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
• „Bitės“ personalo vadovė: 5 dalykai šiais metais padėsiantys karjeroje.
• Lietuvoje – pirmoji šį sezoną gripo mirtis.
• Ar turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?
• Internetu perkame dvigubai dažniau nei suomiai.
• Lietuvių pamėgtas vaisius gerina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką.
• „Agrorodeo“ ekipažas laimėjo pirmąjį 2020-ųjų metų Dakaro etapą.
• Naujametinis pažadas – finansinis stabilumas: 5 žingsniai.
• Nuo šių metų – naujovės taksi ir pavėžėjų veiklose.
• Pamatykite, kaip 2020-uosius pasitiko Vilnius.
• Fejerverkai: kaip juos naudoti saugiau.
• Paskelbti 10 populiariausių 2019-ųjų slaptažodžių: ar jūsiškis sąraše?
• Vilniuje – 80 aikštelių nupuoštoms eglėms surinkti.
• Nuo 2020 metų – galimybė anksčiau atgauti vairuotojo pažymėjimą.
• Justė Jocytė: „Talentas be juodo darbo nieko nereiškia“.
• Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?
• Išmanusis turizmas: kaip technologijos keičia keliautojų įpročius?
• Kaip pasveikinti su Naujais metais? Pasitelkite technologijas.
• Sezoninės vaikų ligos: ką turėtų žinoti tėvai?
• Atsisakoma senojo eismo organizavimo būdo – lentelių su žalia rodykle.
• Kokiais atvejais vartotojui reikia mokėti už leistinąją naudoti galią?
• Gintautas Valickas: „Melą atpažinti galima ir iš akies vyzdžio pokyčių“.
• Maistas prieš miegą: 6 patarimai, ką valgyti ir ko vengti.
• Šventinis persivalgymas - kaip jo išvengti?
• Skaitmeninė dieta: geriausia kalėdinė dovana sau ir savo šeimai.
• Televizijos industrija: kokie pokyčiai jau įvyko ir kas laukia ateityje?
• „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
• Europos agentūra šiemet prognozuoja sunkesnį gripą.
• Kitąmet Lietuvos keliuose bus įrengta 70 momentinio greičio matuoklių.
• Kalėdinio chaoso grėsmės: kaip išvengti nelaimingų atsitikimų?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60