Ką būtina turėti pirmos pagalbos krepšyje vykstant į gamtą

Prasidėjus šiltajam sezonui, keliaujant į gamtą, turistinį žygį būtina nepamiršti vieno iš svarbesnių kelionės elementų – pirmosios pagalbos dėžutės. „Atkreipiu dėmesį, kad tinkamai suteikus pirmąją pagalbą sveikimo procesas yra daug greitesnis, todėl labai svarbu apgalvoti ką įsidėsite į kelionę“.

Taip teigia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Ką būtina pasiimti savaitgalio išvykai į gamtą?

G. Nemuraitė vardina keletą pagrindinių dalykų, kurie turi būti kiekvieno keliautojo krepšyje.

Antiseptinis purškalas arba tirpalas – priemonės, kurių sudėtyje yra alkoholio arba jodo. Naudojamos odos dezinfekcijai, trumpalaikiam žaizdų gydymui. Kaip naudoti? „Kadangi pasirinkimas yra didelis visada rekomenduoju pasiskaityti anotaciją, tačiau dažniausiai naudojimas bei priemonės pasirinkimas priklauso nuo žaizdos būklės. Nedideles paviršines žaizdas, nubrozdinimus galima dezinfekuoti paprasčiausiu purškiamu alkoholiniu antiseptiku. Gilesnes, šlapiuojančias žaizdas rekomenduojama dezinfekuoti ir prižiūrėti su jodiniais antiseptiniais tirpalais bei tvarsčiais“, – apie pasirinkimo svarbą kalba gydytoja.

Sterilūs tvarsčiai (bintas) ir pleistrai – rekomenduoju įsidėti bent 2 įpakavimus sterilaus binto, ypač jei keliaujate ne vienas. „Kadangi pleistrų pasirinkimas vaistinėse yra labai didelis, todėl rekomenduoju nusipirkti ruloninio pleistro paketą, kurį būtų galima panaudoti didesnių žaizdų tvarstymui, žinoma, nedidelei nuospaudai ar įsipjovimui tinka ir tradiciniai maži pleistriukai“, – pasakoja gydytoja.

Elastinis tvarstis (bintas) – naudojamas įvykus traumai, norint sutvirtinti sąnarį. Elastinį bintą rekomenduojama naudoti iki 12 valandų per parą, patartina nusiimti nakčiai.

„Rekomenduočiau krepšyje būtinai turėti vaistų, slopinančių skausmą ir karščiavimą. Tinka paprasčiausi, kuriuos galima rasti vaistinėse ir įsigyti be recepto: ibuprofenas ir paracetamolis. Jeigu keliaujate su vaikais galite įsigyti šiuos vaistus sirupo pavidalu. Būtina atkreipti dėmesį, kad bet kokius vaistus reikia naudoti saikingai ir atsakingai. Temperatūrą rekomenduojama mažinti vaistų pagalba, kai temperatūra yra didesnė nei 38,5 laipsnių”, – atsakingumą vartojant vaistus aptaria G. Nemuraitė.

Antihistaminiai vaistai – kitaip tariant vaistai nuo alergijos. Kada vartoti? Kai išsivysto alerginė reakciją, dažniausiai pasireiškia po vabzdžio įkandimo ar kito kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis, būdinga - odos bėrimas, tinimas, dilgėlinės požymiai bei stiprus niežulys. Jeigu pasireikštų stipresnė alerginė reakcija, atsirastų gerklės niežulys, dusulys, vaistus išgerti rekomenduojama, tačiau būtina kreiptis į gydymo įstaigą. „Pasiūlysiu tik tuos vaistus, kuriuos galite nusipirkti vaistinėse be recepto. Vienas iš klasikinių senesnės kartos antihistaminių vaistų yra klemastinas, veikia neblogai, tačiau vaistas turi migdantį šalutinį poveikį, tad jei planuojate vairuoti geriau rinktis kitą alternatyvą, kaip cetiriziną. Cetirizinas yra naujesnės kartos priešalerginis vaistas, turi mažiau šalutinių reiškinių ir puikiai tinka alergijos simptomams mažinti. Vėlgi kadangi vaistai yra nereceptiniai visada rekomenduoju paskaityti anotaciją, prieš vartojant, kadangi vaistų dozės skiriasi pagal amžių” – apie vaistų pasirinkimą kalba gydytoja ir priduria, jog dėl šių vaistų visada galite pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Automatiniai adrenalino injektoriai – skirti skubiam vartojimui pacientams, kurie turi padidėjusią anafilaksinio šoko (labai stiprios alerginės reakcijos) riziką. Gydytoja rekomenduoja šių vaistų turėti visiems, bet ypač tiems keliautojams, kuriems ankščiau yra buvusi anafilaksinė reakcija arba yra buvę kitų silpnesnių alerginių reakcijų, dėl kurių reikėjo kreiptis į gydytojus. Šis vaistas yra receptinis, tad jei manote, kad patenkate į padidintos rizikos grupę prieš keliaujant rekomenduočiau kreiptis į gydytoją.

Hidrokortizono gelis – nors pavadinimas skamba pavojingai gelis yra nereceptinis, tinka tepti odą, vabzdžio įkandimo vietoje, arba nudegimo nuo saulės metu, tepama tik tose odos vietose, kur yra stiprus sudirgimas, skausmingumas ir paraudimas. Gelis sumažina odos sudirgimą, niežulį.

Drėkinamasis kūno losjonas – nudegus saulėje būtina maksimaliai drėkinti odą, todėl dermatologai rekomenduoja tokiu atveju visada teptis drėkinamuoju kūno losjonu. Tačiau gydytoja pataria visada turėti kremą nuo saulės, nesvarbu ar tiesiog išėjote pasivaikščioti, ar gulite paplūdimyje. Remiantis dermatologais, saulės kremas turėtų būti nemažesnįs, nei SPF 15.

Kepurė nuo saulės – atrodo banalu ir gal net ne pirmosios pagalbos dėžutės reikmuo, bet puikiai apsaugo nuo saulės smūgio, tad kaip prevencinė priemonė atsiranda šiame sąraše, nepamirškite.

Taigi iškeliaujant į nedidelį savaitgalio žygį su šeima ar draugais būkite pasiruošę, kad galėtumėte padėti tiek sau, tiek aplinkiniams. „O šiaip keliaujant rekomenduočiau būti sąmoningiems ir suvokti, kad būtina gerti daug skysčių, dėvėti kepurę, teptis kremu nuo saulės. Tokiu būdu apsisaugosite nuo būklių, kurios gali įvykti tik dėl jūsų pačių kaltės. Palinkėsiu keliauti atsakingai ir saugiai“, – visiems mėgstantiems keliones gamtoje atsakingumo linki šeimos gydytoja G. Nemuraitė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9