Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc.

Kaip rodo MOSTA atlikta analizė, nuo 2015 m. IRT specialistų pajamos kasmet augo vidutiniškai 11 proc. ir praėjusiais metais jau 2,2 karto viršijo kitų profesijų atstovų pajamas. Kas tie IRT specialistai, kuriems darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Pasitelkiant plačias interneto galimybes, šiandien neišeidami iš namų ir net nepakildami nuo sofos galime dirbti, studijuoti universitete, bendrauti su draugais kitoje šalyje, apsipirkinėti, sužinoti visas pasaulio aktualijas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros lektoriaus doc. dr. Arūno Šalčio, internetas yra pavyzdys, kaip į vieną bendrą visumą susijungia tiek informaciją apdorojančios, tiek perduodančios technologijos, kurios bendrai yra vadinamos Informacinėmis ir ryšio technologijomis – IRT.

„IRT – tai platesnis informacinių technologijų pavadinimas. Šioje srityje programuotojas nėra vienintelė darbo pozicija – šalia jų labai svarbūs yra informacinių ir ryšio technologijų architektai bei administratoriai. Šios darbo vietos yra glaudžiai susijusios, skiriasi tik darbo objektas: pirmieji kuria programas, antri – sistemas, o treti jas įgyvendina ir prižiūri. Serveriai, maršruto parinktuvai ar mobilaus ryšio bazinės stotys būtų tik įvairaus dydžio neveikiančios dėžės be informacinių ir ryšio sistemų administratorių, kurie suderina visą šią įrangą ar be informacinių ir ryšio sistemų architektų, kurie iš atskirų įrenginių ir programų sukuria paslaugas teikiančias IT sistemas“, – pasakoja A. Šaltis.

VGTU lektorius akcentuoja, kad IRT specialistus geba kurti, administruoti bei programuoti informacines ir ryšių sistemas. Išskirtinis šios specialybės bruožas – tarpkryptinės žinios. „Universitete rengiami IRT specialistai studijų metu gauna informatikos, elektronikos ir ryšių technologijų žinių. Tarpkryptinės žinios ir gebėjimai yra itin aktualu, nes studijas baigę specialistai jau yra pasiruošę įsitraukti į ketvirtąją pramonės revoliuciją bei prisidėti prie daiktų interneto plėtros į visas mūsų gyvenimo sritis“, – atkreipia dėmesį A. Šaltis.

Anot jo, daiktų internetas yra ketvirtosios pramonės revoliucijos šerdis. Šios revoliucijos esmė – visuotinė kompiuterizacija, jos principas yra sujungti mechanizmus ir jų sistemas į išmaniuosius tinklus, kur daiktai patys gali save organizuoti ir prižiūrėti, valdyti savarankiškai veikiančius procesus, taip pat apdoroti ir analizuoti didelį kiekį informacijos tuo atpiginant gamybą, palengvinant buitį, net padedant išvengti ekologinių katastrofų.

„Savitarnos kasa prekybos centre, numerį atpažįstantis ir automobilį praleidžiantis užkardas prekybos centro aikštelėje, išmanusis šviesoforas, pastebintis atvažiuojantį automobilį ir uždegantis žalią šviesą, tai – tik keli daiktų interneto pavyzdžiai, kurių apstu mūsų kasdienybėje. Ne už kalnų tas metas, kai pieno pakelis praneš šaldytuvui, kad yra sugedęs, ar šaldytuvas pats užsakys trūkstamų maisto produktų. Todėl informacines ir ryšio technologijos yra bei dar ilgam liks itin perspektyvia sritimi ir šios srities specialistų poreikis pasaulyje tik didės“, – sako VGTU Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros lektorius.

Tai patvirtina dar 2018 m. MOSTA atlikto tyrimo duomenys – IRT sektoriaus darbdavių apklausa atskleidė, kad trejų metų perspektyvoje Lietuvoje trūks apie 13 tūkst. IRT specialistų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9