Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais

Keliautojas Danas Pankevičius, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia valstybių aplankęs lietuvis, sako, kad norint išvengti nemalonių siurprizų kelionėse, reikia sąžiningai atlikti namų darbus.

Nepakanka išsiaiškinti, kokios valiutos šalyje populiarios, kokio nominalo kupiūras vežtis ir ar šalyje bus galimybė išsikeisti pinigų. Būtina pagalvoti ir apie saugias pinigų „slaptavietes“.

Vietiniais pinigais pasirūpinti prieš ar po kelionės?

„Kadangi pastaraisiais metais dažniausiai keliauju po Afrikos šalis, naudotis tik grynaisiais pinigais tenka nuolat. Jei yra galimybė, atsiskaitau ir debetine kortele, į kurią pervedu po nedidelę sumą pinigų. Juos išleidus, vėl pervedu nedidelę sumą. Taip elgiuosi todėl, kad jei kortelės informacija bus pavogta, vagišiai negalėtų pasisavinti daug pinigų. Jei naudočiau kreditinę kortelę neaiškiose atsiskaitymo vietose, rizikuočiau prarasti ir banko suteiktą kredito limito sumą“, – pasakoja jis.

Jei tik turite galimybę, dalį pinigų būtinai išsikeiskite Lietuvoje, pataria keliautojas, nes atvykstant į šalį patogu jau turėti vietinių pinigų.

„Galbūt į šalį atskrisite naktį ir nebedirbs valiutos keityklos, o galimybės pasinaudoti bankomatais gal net nebus. Tuomet neturėsite pinigų net susimokėti už taksi, kad nuvežtų į viešbutį. Esu girdėjęs daug istorijų, kurios nutiko keliaujant mažiau išsivysčiusiose šalyse, kai žmones apgauna jiems besikeičiant pinigus. Atvykus į svetimą šalį, būna sunku atpažinti vietines kupiūras, greitai susiskaičiuoti pinigus, todėl tuo pasinaudoja nesąžiningi pinigų keitėjai. Beje, daugelyje oro uostų valiutos keitimo kursas būna pats nepalankiausias“, – sako D. Pankevičius.

Kai kelionėje baigiasi pinigai

„Kad kelionės metu baigtųsi pinigai, per 19 metų taip nutiko tik kartą – vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių – Malavyje. Nors turėjau dolerių grynais, tačiau baigėsi vietiniai pinigai ir nebuvo galimybės jų iškeisti. Žinoma, turėjau su savimi ir banko korteles, bet pasinaudoti jomis negalėjau, nes šalyje ypač mažai bankomatų“, – nutikimu dalijasi D. Pankevičius.

Jų beieškodamas, keliautojas po šalį važinėjo tris dienas, tačiau išsigryninti pinigų niekur nepavyko. Vėliau išsiaiškino, kad seni bankomatai, nenuskaito naujos kartos kortelių. Tuomet jam padėjęs vietinio viešbučio savininkas, paskolinęs pinigų, su sąlyga palikti pasą kaip užstatą. Vėliau, pavykus išsikeisti pinigų, skolą grąžino.

Anot jo, vienur išsikeisti kupiūrą sudėtingiau – siūlomas blogiausias keitimo kursas, kitur – atvirkščiai, už tokį pat banknotą galima sulaukti pačio palankiausio keitimo kurso.

Svarbu apsaugoti pinigus

Skaudžiausia keliautojo patirta vagystė įvyko per pirmąją kelionę, kai sausuma keliavo iš Singapūro į Lietuvą.

„Buvau be patirties, tad apvogė be vargo. Tai įvyko vienoje iš Tailando salų. Apsistojau teritorijoje, kurioje buvo pastatyta daug mažų namukų prie jūros kranto. Savininkas užėjo pas mane ir patarė laikyti piniginę ir kitus brangius daiktus pas jį kabinete stovinčiame seife, nes palikti namuke nėra saugu. Paklausiau patarimo. Išvykus iš salos neperskaičiavau pinigų, vagystę pastebėjau tik atvykęs į Kambodžą, po kelių dienų kelionės. Buvo pavogta beveik visa suma, skirta likusiam kelionės laikotarpiui. Aiškintis į salą negrįžau, nebūčiau nieko įrodęs, tik praradęs daug laiko. Pinigų vagysčių daugiau neturėjau, bet ne kartą esu praradęs įvairius daiktus“, – patirtimi dalijasi jis.

Keliautojas svarsto, jei prarastų visus grynuosius ir banko korteles, bandytų pasinaudoti pinigų perlaidų kompanijų paslaugomis. Pinigų perlaidų paslauga veikia įvairiose pasaulio šalyse ir pinigus galima atsiimti tą pačią dieną.

Pasak jo, kelionėse pinigus apsaugoti slaptos vietos įvairiose vietose. Taip mažėja rizika prarasti visus pinigus vagystės atveju, nes netekus pinigų iš vienos „slaptavietės“, turėsi jų kitur.

„Visų pirma, grynuosius pinigus reiktų laikyti keliose vietose. Ypač gelbsti plona piniginė, kurioje laikau dalį pinigų, ji nešiojama per juosmenį prie kūno. Net vaikštant su marškinėliais jos visiškai nesimato. Taip pat turiu specialų kelnių diržą, kurio vidinėje pusėje yra paslėptas užtrauktukas. Ten galiu sukišti tikrai nemažai kupiūrų, prieš tai jas perlenkęs. Manau, tai geriausia mano slėptuvė. Taip pat dalį pinigų laikau slaptose kuprinės kišenėse“, – šypteli keliautojas.

Biudžetas kelionėms

Žmonės keliauja įvairiai – trumpai, bet turiningai, ilgai ir tingiai, prabangiai arba ekonomiškai, todėl skiriasi ir kelionių biudžeto finansiniai lūkesčiai. Vieni biudžetą atsakingai planuoja iš anksto, kiti apie finansus galvoja jau pasiekę kelionės tikslą, dar kiti taupo, gaudo paskutinės minutės pasiūlymus ar skolinasi.

„Kruopščiai suplanuoti kelionę kartais būna tikras iššūkis, pareikalaujantis nemažai laiko ir pastangų. Siekiant palengvinti šį planavimo etapą ir sutaupyti laiko į keliones besiruošiantiems žmonėms Medicinos banko internetiniame tinklapyje veikia valiutų parduotuvė, kurioje pageidaujamą užsienio valiutą galima užsisakyti iš anksto. Tai ypač patogu keliaujant už Europos Sąjungos ribų“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Norint sėkmingai suplanuoti biudžetą kelionėms, pasak D. Pankevičiaus, reikia nemažai pastangų, nes dažniausiai išleidžiama daugiau nei planuota. Matant, kad artėji prie biudžeto ribos, anot jo, atsispirti gražioms vietoms ir naujiems potyriams, kurie gali pasitaikyti tik kartą gyvenime, – sudėtinga.

„Planuojant biudžetą, didžiąją dalį pinigų patarčiau išsikeisti Lietuvoje. Šis biudžeto planavimo metodas ne tik patogus, tačiau ir padeda sutaupyti, lengviau suvaldyti savo biudžetą, nes mažiau išleidžiama pačios kelionės metu. Likusius po kelionės pinigus seniau kaupdavau, tikėdamasis, kad dar grįšiu į tą šalį ir juos panaudosiu, tačiau prieš porą metų juos išdalinau banknotų kolekcionieriams. Pastaruoju metu keliauju po gana egzotiškus kraštus, tad jie manęs grįžtančio tiesiog laukia“, – apibendrina jis.

• Žiema – viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.
• Profesorius: ir po 50 metų robotai nepakeis gydytojų.
• Akių nuovargis: naujojo amžiaus liga ir 5 patarimai, kaip jos išvengti.
• Savivaldybė sukūrė atvirą visiems trimatį sostinės žemėlapį.
• Laikas susirūpinti ir daugiau dėmesio skirti higienai.
• Atsiskaitant internetu, svarbios kelios taisyklės: padės apsisaugoti nuo sukčių.
• Netikros naujienos parazituoja socialiniuose tinkluose.
• Pamoka „išmaniajai“ kartai: kaip saugiai naudotis savo telefonu?
• Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą.
• Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja.
• Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti.
• Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą.
• Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?
• Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?
• Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau.
• Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat.
• Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“.
• Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai.
• Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas.
• Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo.
• Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?
• Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
• Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?
• Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai.
• Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai.
• Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete.
• 5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų.
• Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere.
• Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema.
• Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?
• Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta.
• Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?
• Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį.
• Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui.
• Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią.
• Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?
• Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui.
• Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais.
• ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą.
• Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61