Pataria teisininkė: ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą.

„Tam yra dvi priežastys: apsaugoti savo būsimą verslą nuo kopijavo, o taip pat įsitikinti, kad patys esate originalūs ir tikrai nemėgdžiojate nieko kito. Kitu atveju, išvysčius veiklą, gali tekti susidurti su reikalavimu atlyginti žalą anksčiau už jus tokį pat ar net tik panašų prekių ženklą įregistravusiam savininkui“, – organizacijos „Reach for Change“ rengiamo verslo inkubatoriaus dalyviams sakė advokatė Laura Beinorienė.

Saugomos ne idėjos, bet jų įgyvendinimas

Anot teisininkės, pačią verslo idėją, kol ji dar yra teoriniame lygmenyje, apsaugoti sudėtinga – jos nėra patentuojamos.

„Jei turite išskirtinį verslo sumanymą, patarimas vienas – kuo greičiau jį įgyvendinkite. Patentuoti galima tik tai, kas yra pritaikoma praktiškai. Autorių teisės taip pat saugo tik idėjos išraišką: dizainą, eskizą, gaminių nuotraukas, brėžinį ir pan.“, – sakė L. Beinorienė.

Advokatė pabrėžė, kad didžiausias autorių teisių privalumas yra tas, kad savo įdėją pavertus vienetiniu kūriniu, jų apsauga pradedama taikyti automatiškai.

„Sukūrus produktą, jokių registracijų nereikia. Net žinučių tekstai socialiniuose tinkluose yra autoriaus teisės kūrinys. Tačiau, iškilus konfliktui, kas ką kopijuoja, praverčia medžiaga, įrodanti pirmumą. Todėl geriausia savo kūrinį paviešinti: žiniasklaidoje, parodoje, internetinėje svetainėje arba net atsiųsti sau laišką su jo nuotrauka ir aprašymu arba kopija“, – patarimais dalijosi L. Beinorienė.

Tačiau, pasak teisininkės, autorių teisių apsauga tinka tik tuomet, jei verslas teikia vienetines paslaugas arba kuria konkrečią išraišką turinčius produktus.

„Jei gaminate rankų darbo papuošalus, kiekvieno registruoti nėra prasmės, nes jie saugomi kaip autoriniai kūriniai. Tačiau svarstant apie serijinę gamybą, verta pagalvoti apie dizaino ar rašto registraciją.“ – sakė L. Beinorienė.

Įmonės pavadinimas ir prekių ženklas: pasirūpinkite įteisinti

Nusprendusiems verslo idėją įgyvendinti praktiškai, L. Beinorienė pataria, kuo greičiau įregistruoti įmonės pavadinimą ir, jeigu nesutampa, prekių ženklą, su kuriuo bus vykdoma jos veikla.

„Dar prieš pradedant veiklą sieti su kokiu nors pavadinimu, verta patikrinti, ar niekas kitas dar neįteisino tokio pat ar labai panašaus ženklo. Padėti gali paieška „Google“, taip pat platformoje „TMView“, kurioje yra patalpinta dauguma pasaulio prekių ženklų registracijų“, – sakė teisininkė.

Jei įmonės pavadinimas ir prekių ženklas yra unikalūs, anot L. Beinorienės, dar reikia įvertinti, ar jie tikrai atitinka numatytus reikalavimus: nepažeidžia geros moralės ar viešosios tvarkos, nenaudoja saugomos geografinės nuorodos ir kt.

„Tik teisingai užpildžius paraišką, apsauga pradės galioti jau nuo jos pateikimo datos. Beje, jei taikote ne tik į vietinę rinką, tuomet verta pagalvoti ir apie apsaugą visoje Europos Sąjungoje“, – patarė L. Beinorienė

Anot teisininkės, verslui įsibėgėjus, dažnai įteisinto pavadinimo nebeužtenka ir atsiranda būtinybė registruoti papildomus prekių ženklus – šiais laikais prekių ženklai gali būti ne tik tradiciniai vaizdas ir žodis, bet ir holograma ar net garsas.

„Populiariausias prekių ženklų tipas vis dar išlieka žodinis, taip pat vaizdinis su žodiniais elementais, dažniausiai logotipas. Tačiau saugoti galima ir įmonių reklaminius šūkius, gaminius ir jų pakuotes ar net interjerą, pavyzdžiui, tinklinių kavinių vidaus išdėstymą“, – pasakojo advokatė.

Anot L. Beinorienės, registruoti verta visus papildomus prekių ženklus, kurie gali nulemti vartotojų apsisprendimą paremti jūsų veiklą arba rinktis jūsų paslaugą ar produktą.

„Daugelis, pamatę raudoną vilkiką, iš karto pagalvoja apie Kalėdas ir saldų gazuotą gėrimą. Tam prekių ženklas ir yra skirtas: sukelti reikalingas asociacijas, veikti pasąmonę ir taip paskatinti priimti sprendimą pirkti“, – sakė advokatė.

Prekės ženklas gali virsti brangiu turtu

Pasak L. Beinorienės, tendencijos rodo, kad nematerialaus turto vis daugėja, tačiau visuomenei dar dažnai trūksta suvokimo, jog jis turėtų būti vertinamas taip pat kaip materialus.

„Deja, vis dar tenka susidurti su situacijomis, kai, pavyzdžiui, nuotrauka yra pasisavinama, nes „buvo internete“. Todėl patiems idėjų, produktų ir paslaugų kūrėjams reikia rūpintis teisine savo intelektinės nuosavybės apsauga. Gerai išvystytas prekių ženklas gali tapti brangiu turtu, kurį galėsite parduoti, o išplėtota verslo idėja – ateityje virsti pelningu franšizės objektu.“ – sakė L. Beinorienė.

Socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“ ir jo dalyviams skirtą inkubatoriaus programą „Reach for Change“ organizuoja drauge su ilgamečiais partneriais telekomunikacijų bendrove „Tele2“, televizija „TV3“ bei šiemet prie projekto prisijungusiu Šiaurės šalių ministrų tarybos biuru Lietuvoje.

• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?
• Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų.
• Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį.
• Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos.
• Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys.
• Kodėl vaikai vemia dažniau?
• 3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą.
• Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai.
• Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?
• Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?
• 34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją.
• Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu.
• Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą.
• Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą.
• Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku.
• Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku.
• Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga.
• Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?
• Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug.
• Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas.
• Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?
• Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos.
• „Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu.
• Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?
• 5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58