Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?

Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais.

Ir nors dažniausiai pagalvojame „niekis, praeis“, akis pasaugoti reikėtų. Kiekvienas dirgiklis veikia akis, o pradėjus silpti regėjimui, regą susigrąžinti natūraliais būdais beveik neįmanoma. Kita vertus, paprasti kasdieniai pratimai gali padėti užkirsti kelią net ir labai rimtoms akių ligoms.

Pasak „Eurovaistinės” vaistininkės Jolitos Bespalovienės, sausumą, perštėjimą ir regos silpimą lemia kasdieniai, patys paprasčiausi mūsų įpročiai. Elektroniniai prietaisai neatsiejama ne tik daugelio žmonių darbo, bet ir laisvalaikio dalis, o įtemptas darbas kompiuteriu ar naršymas be pertraukų išmaniajame telefone veikia mūsų regos aštrumą.

„Dirbantiems kompiuteriu būtina daryti pertraukas. Po 1 val. darbo turi būti daroma 5-10 min. pertrauka. Skaitant svarbu išlaikyti pakankamą atstumą, jis turi būti ne mažesnis nei 30 cm. iki objekto. Naudinga stengtis ir kuo dažniau žiūrėti į tolį, pasirūpinti, kad darbo vieta būtų tinkamai apšviesta – tiesioginiai saulės spinduliai neturėtų kristi į kompiuterio ekraną, arba šviesti prieš darbo vietą”, – pagrindinius patarimus pateikia vaistininkė.

Nuo ilgo nepertraukiamo darbo kompiuteriu, ne tik silpsta rega, bet ir sausėja akys, todėl būtina stengtis kuo dažniau mirksėti ir taip drėkinti akies paviršių. Labai dažna klaida, kad žmonės, daug dirbantys kompiuteriu, savo pertraukas praleidžia naršydami telefone. Vaistininkė pataria to vengti, verčiau šį laiką išnaudoti trumpam pasivaikščiojimui lauke, užsiimti veikla, nevarginančia akių. Galite atlikti ir akių pratimų.

„Pora sekundžių žiūrėkite į toli esantį objektą, tuomet 3-5 s. nukreipkite žvilgsnį į 30-40 cm. atstumu laikomą tušinuką, tai kartokite iki 12 kartų. Naudinga ir paprasčiausiai minutėlei užmerkti akis, lengvais rankų pirštų judesiais pamasažuoti akių vokus“, – pataria J. Bespalovienė.

Akys – mitybos atspindys

Akys silpsta ne tik biuruose dirbant kompiuteriu ar iš rankų nepaleidžiant mobiliojo telefono. Pavojai tyko ir kasdienėje aplinkoje – akis sausina ryškūs saulės spinduliai, regos aštrumą veikia užterštas aplinkos oras, dulkės, atvirų vandens telkinių vanduo. Todėl vasarą reikėtų nešioti akinius nuo saulės, saugotis smėlio patekimo į akis. Norint visapusiškai stiprinti akis, svarbi ir visavertė mityba.

„Į savo dienos meniu rekomenduoju įtraukti geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisus, daržoves, kiaušinio trynį. Šiuose produktuose yra karotinoidų, kurie pristabdo kataraktos, glaukomos progresavimą. Dar akims labai svarbus selenas ir cinkas. Cinkas, kurio gausu paukštienoje, padeda įsisavinti vitaminą A, o šis padeda tinklainei skirti šviesą, tamsą, spalvas ir apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu. Selenas svarbus ir kataraktos prevencijai, šio elemento šaltinis – grūdai ir mėsa, taip pat jo yra pomidoruose, moliūguose, kopūstuose‘, – pagrindinius elementus vardija „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Jeigu kamuoja akių sausumas, reikėtų papildyti organizmą E ir C vitaminų turinčiais produktais, šie elementai lėtina ir senėjimo procesus. Vitamino E šaltinis yra kviečių daigai, riešutai, avokadai, alyvuogės ir jų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose (ypač raugintuose), svogūnuose, erškėtuogėse. Kontroliuoti akių sausumą padeda ir omega-3 riebalų rūgštys, jos atsakingos ir už akispūdžio stabilumą, todėl rekomenduojama į racioną įtraukti ir jūros gėrybes – šiaurinių jūrų žuvį, lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną.

Kaip išsirinkti?

Bespalovienė atkreipia dėmesį, jog progresuojant akių ligoms, vien maisto produktų suteikiamos naudos jau neužtenka, norint gauti vitaminų dienos normą, reikėtų suvalgyti labai didelius kiekius daržovių ir vaisių. Pasibaigus šviežių vaisių ir daržovių sezonui, papildomai pastiprinti akis naudinga visiems, kurių akys greičiau pavargsta.

Nusprendus pastiprinti akis papildomais preparatais, dažniausiai pirmiausia susiduriama su didele jų gausa, tačiau vaistininkė pataria nepasimesti ir pirmiausia žiūrėti į jų sudėtį. Gerai kasdienei akių būklei palaikyti, maisto papildų sudėtyje turėtų tam tikras kiekis svarbiausių medžiagų. Pavyzdžiui, liuteino – 15-25 mg, seleno – 100 mcg, vario – 1000 mcg, vitamino C – 250mg, vitamino E – 200mg, vitamino A – 800mcg, cinko – 25mg, kalcio – 500 mg, folio rūgšties – 800mcg, tiamino – 2mg, omega-3 riebalų rūgčių – 2000-3000mg, zeaksantino – 3-4 mg.

Nemažiau už mitybą ir vitaminus, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, svarbu visada laikytis higienos ir reguliariai tikrintis pas gydytoją. Rankų higiena ir akių saugojimas nuo nešvarumų gali padėti užkirsti kelią konjuktyvitui, kitaip tariant, uždegimui. O kasdienis akių stiprinimas ir priežiūra svarbi karataktos – ligos, kai susidrumsčia akies lęšiukas – ir glaukomos prevencijai.

„Viena dažniausių akių ligų – glaukoma – yra labai klastinga ir dažnai nesukelia jokių nemalonių pojūčių, todėl labai svarbu bent kartą metuose pasitikrinti akis, stebėti akispūdį. Glaukoma pažeidžia regos nervą, tad laiku nepastebėjus ligos ar jos negydant, galima net prarasti regėjimą“, – perspėja vaistininkė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9