QLED ar OLED televizoriai: aiškūs apibrėžimai visiems

Renkantis naują televizorių dažniausiai žinome, kokio norime dydžio, kokias funkcijas jis turi turėti ir kokį biudžetą jam galime skirti. Tačiau žvalgantis į platų asortimentą, susidursite su ekranų technologijų terminais, kurie daugeliui nėra pažįstami.

Pateikiame pagrindinius „QLED“ ir „OLED“ televizorių skirtumus ir ypatybes, kad naują prietaisą namams išsirinkti būtų paprasčiau.

Pirmiausia, kad suprastumėte, ką apskritai apibrėžia minėtos ekranų technologijos, reikėtų žinoti, kad „OLED“ ekranų veikimas yra pagrįstas organiškai šviesą skleidžiančiais diodais, paprasčiau tariant – jie patys išskiria šviesą.

Tuo tarpu, „QLED“ ekranai gimė „LED“ ir „Quantum Dot“ technologijas apjungus į vieną. Šis išradimas užtikrina, kad baltas foninis pašvietimas perteiktų sodrią baltą spalvą ir tiksliai atkurtų pagrindines spalvas. Taip išgaunamas daug ryškesnis bendras vaizdas ekrane. Technologijų skirtumai, kaip ir aiškūs, tačiau, kaip suprasti, kuri yra geresnė?

Vaizdo kokybė

„OLED“ televizoriai nenaudoja foninio pašvietimo, nes juose yra naudojamos organinės medžiagos, per kurias tekant elektrai kiekvienas pikselis tampa šviesos šaltiniu. Tokia technologija sukuria itin ryškius kontrastus, kurie padeda vaizdo kokybę perteikti realistiškai.

Tačiau „QLED“ ekranai turi tą patį ir dar daugiau. Būtent „Samsung“ pirmieji griebėsi šios kvantiniais taškais paremtos technologijos, kuri miniatiūrinių kristalų pagalba sukuria idealų vaizdo kontrastą, o šviesumas šiuose televizoriuose – dar didesnis. Jų 8K raiškos ekranuose integruotas dirbtinis intelektas pats pagerina turinį, sukuria tekstūrą, pašalina triukšmą ir išryškina detales, tad vaizdas tampa dar tikslesnis.

Abiejų tipų televizoriai atkuria panašų 10 bitų arba kitaip – vieno milijardo, spalvų paletę, perteikdami tikslias ir tikroviškas spalvas. Vienintelis skirtumas yra tai, kad „QLED“ ekranai yra šiek tiek ryškesni. „Samsung“ siekdami šio tikslo pasitelkia „Direct Full Array“ technologiją, kuri išryškina net smulkiausias detales, tamsias vietas dar labiau pasodrina, o šviesias scenas paryškina.

Žiūrėjimo patirtis

„OLED“ ekranai visada išsiskyrė privalumu, kad galima aiškiai matyti vaizdą iš bet kurio žiūrėjimo kampo, nesvarbu, kur besėdėtumėte. Tai užtikrina ir „QLED“ ekranai, tad atsižvelgiant į šį aspektą, abu televizoriai juos išpildo.

Tačiau kalbant apie žiūrėjimo patirtį, svarbu pasirinkti ne tik tą prietaisą, kuris šiuo metu rodo nepriekaištingą vaizdą, bet pagalvoti ir apie tai, kaip jį paveiks laikas ir natūralus nusidėvėjimas. Turint omenyje televizorių, terminas – natūralus nusidėvėjimas, skamba keistai, kadangi ekranas dažniausiai stovi neliečiamas metų metus, o nuo jo užtenka tiesiog nuvalyti dulkes.

Anot technologijų ekspertų, vidutinė televizorių veikimo trukmė siekia 100 tūkst. valandų, paprasčiau tariant – apie 7-10 metų. Tačiau ilgainiui televizoriai pradeda senti ir išryškėja kelios problemos: „OLED“ ekranui veikus daugiau nei 100 tūkst. valandų, vaizdas jame gali tapti tamsesnis net iki 50 proc., taip pat gali atsirasti vadinamas „burn-in“ efektas, kai perjungus kanalą, ekrane vis tiek lieka ir yra blyškiai matomas koks nors prieš tai rodyto vaizdo fragmentas, pavyzdžiui, televizijos kanalo logotipas.

Nors „OLED“ televizorius gali veikti ir dešimtmetį, „burn-in“ rizika šio tipo ekrane pradeda augti kur kas anksčiau. Tad siekdami suteikti garantiją, kad mažiausiai 10 metų nereikės nerimauti dėl tokių defektų, „Samsung“ gamina televizorių ekranus, paremtus būtent „QLED“ technologija, kuri veiksmingai apsaugo nuo „burn-in“ efekto.

Išorinės ypatybės

„OLED“ ir „QLED“ išorinių savybių greičiausiai negalima vadinti nei trūkumais, nei privalumais, o greičiau kiekvieno skonio reikalu. „OLED“ ekranai yra gaminami dažniausiai 55, 65 ir 77 colių įstrižainių, kai „QLED“ televizorių pasirinkimas kur kas platesnis – įstrižainės prasideda nuo 43 iki 98 colių ekranų, tad išsirinkti galima tiek mažesnį, tiek gigantišką televizorių.

Skirtumą galima pastebėti ir jų storyje – „OLED“ televizoriai šiek tiek plonesni, kadangi jiems nereikia foninio pašvietimo. Tačiau, ar tai esminis privalumas – spręsti kiekvienam asmeniškai. Pavyzdžiui, „Samsung“ jau kuria tokius „QLED“ ekranus, kurie atrodo tarsi tikri paveikslai. Įsijungus ištobulintą aplinkos režimą galima atkurti kambario apdailos raštus arba pasirinkti interjerą papildantį piešinį.

• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148