QLED ar OLED televizoriai: aiškūs apibrėžimai visiems

Renkantis naują televizorių dažniausiai žinome, kokio norime dydžio, kokias funkcijas jis turi turėti ir kokį biudžetą jam galime skirti. Tačiau žvalgantis į platų asortimentą, susidursite su ekranų technologijų terminais, kurie daugeliui nėra pažįstami.

Pateikiame pagrindinius „QLED“ ir „OLED“ televizorių skirtumus ir ypatybes, kad naują prietaisą namams išsirinkti būtų paprasčiau.

Pirmiausia, kad suprastumėte, ką apskritai apibrėžia minėtos ekranų technologijos, reikėtų žinoti, kad „OLED“ ekranų veikimas yra pagrįstas organiškai šviesą skleidžiančiais diodais, paprasčiau tariant – jie patys išskiria šviesą.

Tuo tarpu, „QLED“ ekranai gimė „LED“ ir „Quantum Dot“ technologijas apjungus į vieną. Šis išradimas užtikrina, kad baltas foninis pašvietimas perteiktų sodrią baltą spalvą ir tiksliai atkurtų pagrindines spalvas. Taip išgaunamas daug ryškesnis bendras vaizdas ekrane. Technologijų skirtumai, kaip ir aiškūs, tačiau, kaip suprasti, kuri yra geresnė?

Vaizdo kokybė

„OLED“ televizoriai nenaudoja foninio pašvietimo, nes juose yra naudojamos organinės medžiagos, per kurias tekant elektrai kiekvienas pikselis tampa šviesos šaltiniu. Tokia technologija sukuria itin ryškius kontrastus, kurie padeda vaizdo kokybę perteikti realistiškai.

Tačiau „QLED“ ekranai turi tą patį ir dar daugiau. Būtent „Samsung“ pirmieji griebėsi šios kvantiniais taškais paremtos technologijos, kuri miniatiūrinių kristalų pagalba sukuria idealų vaizdo kontrastą, o šviesumas šiuose televizoriuose – dar didesnis. Jų 8K raiškos ekranuose integruotas dirbtinis intelektas pats pagerina turinį, sukuria tekstūrą, pašalina triukšmą ir išryškina detales, tad vaizdas tampa dar tikslesnis.

Abiejų tipų televizoriai atkuria panašų 10 bitų arba kitaip – vieno milijardo, spalvų paletę, perteikdami tikslias ir tikroviškas spalvas. Vienintelis skirtumas yra tai, kad „QLED“ ekranai yra šiek tiek ryškesni. „Samsung“ siekdami šio tikslo pasitelkia „Direct Full Array“ technologiją, kuri išryškina net smulkiausias detales, tamsias vietas dar labiau pasodrina, o šviesias scenas paryškina.

Žiūrėjimo patirtis

„OLED“ ekranai visada išsiskyrė privalumu, kad galima aiškiai matyti vaizdą iš bet kurio žiūrėjimo kampo, nesvarbu, kur besėdėtumėte. Tai užtikrina ir „QLED“ ekranai, tad atsižvelgiant į šį aspektą, abu televizoriai juos išpildo.

Tačiau kalbant apie žiūrėjimo patirtį, svarbu pasirinkti ne tik tą prietaisą, kuris šiuo metu rodo nepriekaištingą vaizdą, bet pagalvoti ir apie tai, kaip jį paveiks laikas ir natūralus nusidėvėjimas. Turint omenyje televizorių, terminas – natūralus nusidėvėjimas, skamba keistai, kadangi ekranas dažniausiai stovi neliečiamas metų metus, o nuo jo užtenka tiesiog nuvalyti dulkes.

Anot technologijų ekspertų, vidutinė televizorių veikimo trukmė siekia 100 tūkst. valandų, paprasčiau tariant – apie 7-10 metų. Tačiau ilgainiui televizoriai pradeda senti ir išryškėja kelios problemos: „OLED“ ekranui veikus daugiau nei 100 tūkst. valandų, vaizdas jame gali tapti tamsesnis net iki 50 proc., taip pat gali atsirasti vadinamas „burn-in“ efektas, kai perjungus kanalą, ekrane vis tiek lieka ir yra blyškiai matomas koks nors prieš tai rodyto vaizdo fragmentas, pavyzdžiui, televizijos kanalo logotipas.

Nors „OLED“ televizorius gali veikti ir dešimtmetį, „burn-in“ rizika šio tipo ekrane pradeda augti kur kas anksčiau. Tad siekdami suteikti garantiją, kad mažiausiai 10 metų nereikės nerimauti dėl tokių defektų, „Samsung“ gamina televizorių ekranus, paremtus būtent „QLED“ technologija, kuri veiksmingai apsaugo nuo „burn-in“ efekto.

Išorinės ypatybės

„OLED“ ir „QLED“ išorinių savybių greičiausiai negalima vadinti nei trūkumais, nei privalumais, o greičiau kiekvieno skonio reikalu. „OLED“ ekranai yra gaminami dažniausiai 55, 65 ir 77 colių įstrižainių, kai „QLED“ televizorių pasirinkimas kur kas platesnis – įstrižainės prasideda nuo 43 iki 98 colių ekranų, tad išsirinkti galima tiek mažesnį, tiek gigantišką televizorių.

Skirtumą galima pastebėti ir jų storyje – „OLED“ televizoriai šiek tiek plonesni, kadangi jiems nereikia foninio pašvietimo. Tačiau, ar tai esminis privalumas – spręsti kiekvienam asmeniškai. Pavyzdžiui, „Samsung“ jau kuria tokius „QLED“ ekranus, kurie atrodo tarsi tikri paveikslai. Įsijungus ištobulintą aplinkos režimą galima atkurti kambario apdailos raštus arba pasirinkti interjerą papildantį piešinį.

• Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?
• Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
• „Microsoft“ galimybė studentams: kviečia kurti dirbtinio intelekto sprendimus.
• Pretenduojate į paramą elektrinei įrengti? Nepadarykite šių klaidų.
• Žmogus imasi nemirtingumo projektų.
• Pernai dvigubai daugiau užsienio startuolių verslo plėtrai pasirinko Lietuvą .
• „DiscoverEU“: 2020 m. dar 20 000 jaunuolių galės geriau pažinti Europą.
• Dėl galimai pagrobtos mergaitės Vilniuje, prie TV bokšto.
• 4 dažniausiai pasitaikančios akių ligos ir kaip jų išvengti.
• Sustabdytas 10-asis Dakaro ralio greičio ruožas.
• Šįkart viskas kitaip: ką rodo ekonomikos temperatūros indeksas?
• Atnaujintos taksi ir „pavėžėjų“ veiklos taisyklės: ką būtina žinoti?
• Į Lietuvą atgabenti pirmieji dujų jungties su Lenkija vamzdžiai.
• Sužinokite, kodėl Lietuvos žmonėms patinka pasivaikščiojimai su šunimis?
• Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
• Pomidorai – aukso obuoliai, kuriuos atrado actekai.
• Miego sutrikimai ir jų keliami pavojai – kaip to išvengti?
• 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
• Planuojate pirkti pirmąjį būstą? Nepadarykite šių klaidų.
• „Sodra“: kada, kokios ir kiek didėja pensijos.
• Sklandesniam eismo stebėjimui ir valdymui – kameros Vilniaus televizijos bokšte.
• Vėjaraupiai: 4 faktai, kuriuos reikėtų žinoti.
• R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
• Natūrali imuniteto apsauga: kaip teisingai derinti vaisius?
• Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės.
• Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?
• Telekomunikacijų rinka: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
• Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
• Išskirtiniais atvejais sankryžose grąžinamos lentelės su žalia rodykle.
• Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
• „Bitės“ personalo vadovė: 5 dalykai šiais metais padėsiantys karjeroje.
• Lietuvoje – pirmoji šį sezoną gripo mirtis.
• Ar turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?
• Internetu perkame dvigubai dažniau nei suomiai.
• Lietuvių pamėgtas vaisius gerina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką.
• „Agrorodeo“ ekipažas laimėjo pirmąjį 2020-ųjų metų Dakaro etapą.
• Naujametinis pažadas – finansinis stabilumas: 5 žingsniai.
• Nuo šių metų – naujovės taksi ir pavėžėjų veiklose.
• Pamatykite, kaip 2020-uosius pasitiko Vilnius.
• Fejerverkai: kaip juos naudoti saugiau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60