Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Kokybiškos nuotraukos Jums
Ši naujiena peržiūrėta 3958 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2023-03-24 10:19:57

RRT argumentai „už“ ir „prieš“ išankstinio mokėjimo kortelių registraciją

Seime ruošiamasi svarstyti įstatymo pataisą, numatančią, kad Lietuvoje nebeliktų „anoniminių“ SIM kortelių. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išnagrinėjo tokį sprendimą ir pateikė savo įžvalgas dėl galimų pasekmių.
       2023-03-23 11:44:51

Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms.
       2023-03-23 11:39:33

F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas

„Egzistuoja toks juokas – diagnozės neturi tas, kuris nebuvo pas psichiatrą. Neva, jei neturi diagnozės, jau ir sveikas“, – sako klinikinis psichologas Antanas Mockus. Anot jo, klaidinga manyti, jog visuomenėje yra arba tik sveiki, arba nesveiki.
       2023-03-23 11:35:25

Elektroniniam parašui reikės naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) praneša, kad kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti bus reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.
       2023-03-22 11:20:00

Daržininkystė pradedantiesiems: kaip užsiauginti derlių patiems?

Šviežio derliaus gėrybės ne vieną įkvepia įsirengti savo nuosavą daržą. O ir įsibėgėjantis pavasaris praneša apie artėjančius sodininkystės darbus. Be to, savų produktų auginimas gali tapti ne tik mėgstama laisvalaikio veikla, bet ir dovanoti sveikesnių – ekologiškų daržovių.
       2023-03-22 11:17:00

Nemiga dar ne nuosprendis: ką apie jūsų miegą gali pasakyti išmanieji įrenginiai

Apie tai, kaip ramiai ir kiek ilgai miegate, nebūtinai turite spręsti patys – apie savo poilsio kokybę galite sužinoti ir iš išmanaus laikrodžio arba specialių įrenginių. Šie įrenginiai kiekvieną naktį analizuoja jūsų miego įpročius.
       2023-03-22 10:10:39

Erkių sezonas jau prasidėjo – kaip tinkamai apsaugoti savo keturkojus?

Atėjus pavasariui skubame mėgautis bundančia gamta. Deja, ilgėjant pasivaikščiojimams su augintiniais, ne vienam jo šeimininkui galvos skausmu tampa gamtoje tūnantys parazitai ir jų platinamos ligos.
       2023-03-21 12:58:24

Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines

Brangstant elektrai, vis daugiau žmonių svarsto apie nuosavos saulės elektrinės įsirengimą. Ir nors ilgą laiką manyta, kad investuoti į saulės energiją gali tik namų savininkai, tačiau ši galimybė prieinama ir daugiabučių gyventojams.
       2023-03-21 12:39:42

Kaip teisingai laistyti orchidėjas namuose jums gali pasakyti programėlės

Galite nebesukti galvos dėl to, kokiu būdu laistyti orchidėjas, tinkamai prižiūrėti kaktusus ar tręšti daržovių ūkį savo sode – visa galite sužinoti ir iš išmaniųjų aplikacijų.
       2023-03-21 12:39:42

Tyrimas atskleidė – 1 iš 4 naudotų automobilių į Lietuvą įvežamas iš Vokietijos

Daugybė automobilių pradeda savo gyvenimą vienoje šalyje, kol galiausiai kažkuriuo metu atsiduria kitoje. Tai ypač tinka kalbant apie Vakarų Europos transporto priemones, kurios sudaro didelę dalį naudotų automobilių rinkos Rytų Europoje.
       2023-03-20 15:05:50

Laimės dienos proga: pataria, kaip išlikti laimingam technologijų pasaulyje

Internetas ir socialiniai tinklai labai greitai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Dabar ieškodami ramybės skubame slėpti mobiliuosius ir bėgti nuo socialinių tinklų, tačiau, psichologo teigimu, toks nusiteikimas tik apriboja mūsų laimę.
       2023-03-20 15:03:09

„Bolt“ paspirtukų sezonas: nauji miestai ir mažiau tolerancijos nusižengimams

Į Lietuvos miestų gatves šią savaitę sugrįžta žalieji el. paspirtukai – susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ pradeda penktąjį sezoną mūsų šalyje.
       2023-03-19 08:02:04

Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius.
       2023-03-16 14:40:26

Kur dingsta jūsų internetas: kurios aplikacijos „suvalgo“ daugiausiai duomenų?

Jeigu nusprendėte atsisiųsti kelių valandų trukmės filmą naudodami mobiliuosius duomenis, jums prireiks apie 6 GB. Maždaug tiek pat duomenų sunaudotumėte naršydami internete visą savaitę arba kiekvieną dieną kalbėdami vaizdo skambučiais.
       2023-03-15 14:38:41

Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualioje erdvėje. Apie šį, kibernetinį, karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės.
       2023-03-15 14:14:21

RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido padidinti devynių skaitmeninės antžeminės televizijos stočių siųstuvų galias. Toks sprendimas susijęs su geresne televizijos transliavimo kokybe.
       2023-03-15 14:07:27

Gaminantiems vartotojams: kompensavimo tvarka už elektrinių sukauptą perteklių

Pernai daugiau nei 10 tūkst. „Ignitis“ klientų, įsigijusių elektrines saulės parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai gali gauti kompensaciją.
       2023-03-15 14:02:19

Elektros rinkoje – kova dėl vartotojų: vis daugiau gyventojų keičia tiekėją

Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos nepriklausomų elektros tiekėjų klientų skaičius kreipia skirtingomis kryptimis – vieni sulaukia daugiau naujų klientų, kiti skaičiuoja praradimus.
       2023-03-15 13:58:16

„Bolt“ reikalaus iš užsieniečių vairuotojų bazinių anglų kalbos žinių

Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt” kovo mėnesį pradeda iniciatyvą, skirtą sustiprinti pavežėjimo paslaugas teikiančių asmenų bendravimo įgūdžius. Užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalo turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą.
       2023-03-15 13:58:16

„iPhone“ ir „iPad“ netrukus atsiras nauja saugumo funkcija: kaip ji apsaugos?

„Apple“ skelbia apie visiškai naują saugumo funkciją (angl. „Advanced Data Protection“), kuri jau netrukus atsiras jūsų išmaniajame „iPhone“ ir „iPad“. Ši funkcija papildomai apsaugos telefono duomenis taip, kad jų niekaip negalės pasiekti įsilaužėlis ar netgi valstybinės institucijos darbuotojas.
       2023-03-14 17:45:26

Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?

Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.
       2023-03-13 16:47:59

Biodegalai: mitai ir realybė

Geltonuojantys rapsų laukai – vieniems puikus fonas pavasarinei nuotraukai, kitiems –būsimas pašaras gyvuliams, aliejus ir degalai, treti tuose laukuose bando įžvelgti grėsmę tvarumui ir darniai plėtrai, nes iš šių augalų gaminami ir biodegalai.
       2023-03-10 12:04:16

V. Bernatonis apie gamtinių dujų ateitį: kada jų visiškai atsisakysime?

Europos gamtinių dujų kaina TTF biržoje vasario viduryje siekė 49 eurus už MWh – ši kaina yra žemiausia per pastaruosius 1,5 metų. Tai rodo, kad Europai kol kas pavyko išvengti taip bijotos energetinės krizės, – skelbia Tarptautinė tyrimų bendrovė ICIS.
       2023-03-10 11:54:10

Kovo 11-ąją šviesų ir muzikos šou sostinę sveikins Vilniaus televizijos bokštas

Vilniaus miesto savivaldybė ir Telecentras kviečia: švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šeštadienį, kovo 11 dienos vakare, 19.30 val. ir 20.30 val., vilniečiai ir sostinės svečiai išvys
       2023-03-10 11:41:59

Elektromobilio krovimas namų sąlygomis: patogumas ar padidinta įtampa?

Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga kasmet, o prie jų populiarumo prisideda valstybės siūlomos subsidijos ir besiplečianti infrastruktūra. Įkrovimo stotelės statomos ne tik viešosiose vietose, bet ir privačių ar daugiabučių namų garažuose.
       2023-03-10 11:38:35

„iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę

Nuo pat savo pasirodymo telefonų rinkoje „iPhone“ buvo pramintas aukščiausios klasės išmaniuoju. Tačiau ir šiam telefonui, kaip ir bet kuriam kitam įrenginiui, reikalinga priežiūra.
       2023-03-09 20:57:03

Įgyvendinant ES sankcijas blokuojami IP adresai, kuriais pasiekiama Rusijos TV

2023 m. kovo 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti IP (angl. Internet Protocol) adresus,
       2023-03-09 20:05:01

Atostogų siaubas – kišenvagiai: 5 patarimai, kurie padės apsisaugoti

„Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, net 23 proc. lietuvių ilgąsias metų atostogas praleidžia užsienio šalyse. Juk domėjimasis skirtingomis kultūromis yra neatsiejama modernaus žmogaus kasdienybės dalis.
       2023-03-09 20:01:21

Ar tikrai sutaupysiu įsigijęs naują buitinę techniką?

Jei ketinate įsigyti naują prietaisą, tikriausiai svarstote, ar tikrai verta tai daryti. Juk nauji prietaisai gali būti brangūs... Vienintelė pigesnė išeitis – remontas, kuris dažnai būna ekonomiškesnis, tačiau neskamba taip patraukliai. Juk nauja technika turėtų būti: taupesnė, funkcionalesnė, praktiškesnė, efektyvesnė.
       2023-03-09 19:35:47

Trenerės patarimai: kas svarbu, sportuojant namuose?

Aktyvi veikla, o ypač reguliarus fizinis krūvis, gerina sveikatą ir fizinę būklę. Norint užsiimti sportu, nebūtina eiti į specialius klubus, tai galima padaryti ir namie, tereikia turėti tinkamą sporto inventorių ir žinoti kelias pagrindines taisykles.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.