Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-09-22 09:18:18

M. Dubnikovas: šaltasis sezonas tolygus elektros sezonui – kainų augimą pajusime

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn.
       2021-09-22 09:01:41

Rudens makiažo tendencijos – tvarumas, mėlyni šešėliai ir 60-ųjų nuotaika

Vasarą dekoratyvinę kosmetiką keičia saulė, tačiau atvėsus orams, norisi natūralų grožį paryškinti kosmetikos priemonėmis.
       2021-09-22 08:46:08

Vaistų efektyvumas – kiek jis priklauso nuo to, kada ir kaip geriame vaistus?

Reikia išgerti vaistus, tačiau po ranka neturite vandens, tad juos tiesiog sukramtote ar užsigeriate sultimis? Vienu metu išgeriate skirtingus vaistus, skirtus vartoti prieš valgį ir po jo?
       2021-09-22 06:08:22

Darbiniai ginčai peržengė ribą? Prieš teismą, išbandyti siūlo mediaciją

Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą.
       2021-09-22 06:00:55

Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT

Rinkos analitikai kalba apie aukso amžių sostinės NT rinkoje. Tiesa, išaugusios būsto kainos užduoda daug klausimų ne tik svajojantiems apie pirmąjį būstą, bet ir investuotojams.
       2021-09-22 05:54:21

Lietuvos kiaulininkystės krizė nesibaigia, tik gilėja

Nepaisant kiaulininkystės sektoriui suteiktos paramos neigiamoms covid-19 pasekmėms amortizuoti, Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje situacija iš esmės nepakito ir išlieka labai įtempta.
       2021-09-21 18:43:57

Ekspertas perspėja: sunkūs vilkikų gedimai kartais nutinka ir dėl noro sutaupyti

Kiekvienas Europos ir Lietuvos keliais riedantis vilkikas jo savininkui yra didžiulė investicija. Visgi kartais vadovaujamasi klaidinga prielaida, jog kol transporto priemonė važiuoja – viskas gerai, ir per mažai dėmesio skiriama reguliariai jos priežiūrai.
       2021-09-21 15:54:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 1155

Atlikus 25086 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1155. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-09-21 15:37:31

Saldesnis už morką ir maistingas kaip bulvė – kas?

Jeigu kas paklaustų, kokias žinote populiariausias šaknines daržoves, didelė tikimybė, kad pastarnoko šiame sąraše nebūtų. Deja, bet kažkuriuo metu ši lietuviams anksčiau gerai pažįstama daržovė buvo primiršta, kaip ir ropės.
       2021-09-21 09:48:46

5 pamokos, padėsiančios išugdyti finansiškai raštingą vaiką

Tyrimai rodo, kad pinigų stygiaus problemos Lietuvoje pastaraisiais metais padažnėjo tėvams, gyvenantiems su vaikais iki 18 metų. Šią problemą lemia prastas tėvų indėlis į vaikų mokymą apie finansus.
       2021-09-21 09:10:53

Vaistinės: automobilyje pasilikę vyrai vaistų jiems pirkti siunčia moteris

Statistika rodo, kad Lietuvos vyrai gyvena net dešimt metų trumpiau nei moterys, tačiau apie savo sveikatą jie vis dar dažnai drovisi šnekėtis su farmacijos specialistais, gydytojais ir neretai – net savo artimiausiais žmonėmis.
       2021-09-21 07:36:39

Būkite budrūs: sukčiai siunčia laiškus „Sodros“ vardu

„Sodra“ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas fiktyvus susirašinėjimas su neva „Sodros“ darbuotojais. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi.
       2021-09-20 14:54:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 745

Atlikus 9713 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 745. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-09-20 10:58:35

Piniginę perkeliame į telefoną: kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete.
       2021-09-20 10:52:33

Ar tikrai reikia naujo pirkinio ir kiek pasiskolinti jo įsigijimui?

Pasaulis – kupinas pagundų. Šiandien jų tiek daug, kad retam pavyksta iš gaunamo atlyginimo iškart įgyvendinti visus norus. Nuo vaikystės esame mokomi pasverti „noriu“ ar „reikia“ – ir vis tik žmogaus smegenys tokios tobulos, kad visada ras daugybę argumentų, kodėl tikrai šio daikto „reikia“.
       2021-09-16 11:10:46

Ar galima užsikrėsti prisilietus prie ligą platinančios erkės?

Rudenį erkės vis dar itin aktyvios: jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti ne tik žolėje, krūmynuose ar miško tankmėje, bet ir grybaujant, uogaujant, skinant obuolius, renkant bulves bei kitas daržoves.
       2021-09-16 10:54:00

REKORDAS: praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 1300

Atlikus 24531 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1300. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-09-16 10:06:50

Kaip teisingai prižiūrėti planšetinį kompiuterį? 4 patarimai priežiūrai

Planšetinio kompiuterio privalumai turbūt jau nieko nebestebina: galingumas, mobilumas, ekrano dydis ar universalumas, kai ši įrenginį naudojame tiek darbui, tiek ir poilsiui.
       2021-09-15 14:05:08

Ekonomikos kalneliai: beprecedenčiu greičiu nuo nuosmukio iki perkaitimo

Lietuvos ekonomika demonstruoja išskirtinį atsparumą COVID-19 krizei. Atsipirkusi trumpu ir negiliu kritimu pirmojo karantino metu, ji visiškai išvengė nuosmukio antrąjį 2020 m. pusmetį ir jau 2021 m. pradžioje pasiekė prieškrizinį lygį.
       2021-09-15 09:54:00

REKORDAS: praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 1298

Atlikus 24567 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1298. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-09-15 07:45:01

Kivių uogos: tiks ir prie saldžių, ir prie pikantiškų patiekalų

Šviežių kivių uogų derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas. Lietuviai tampa vis išrankesni maistui ir dažnai ryžtasi gastronominėms kelionėms. Jie drąsiai ragauja ne visai įprastus vaisius, tad pirkėjų krepšeliuose atsiranda ir kivių uogos.
       2021-09-15 07:41:02

LVŽS frakcija: nauji valdančiųjų mokesčiai skurdins žmones

Trečiadienį, rugsėjo 15 dieną, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariams aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys naujai planuojamą mokesčių reformą. Jos metu augs aplinkosauginiai mokesčiai.
       2021-09-15 07:34:57

Vakar „Apple“ pristatė laukiamiausią „iPhone 13“ seriją: kokių naujovių tikėtis?

Vakar įvyko svarbiausias „Apple“ metų renginys, kuriuo metu JAV technologijų milžinė pristatė nemažai naujienų. Dienos šviesą pagaliau išvydo naujoji „iPhone 13“ įrenginių serija.
       2021-09-15 07:28:21

Seime siūloma sudaryti laikinąją komisiją dėl COVID-19 pandemijos valdymo

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai parengė nutarimo projektą, kuriuo Seime būtų sudaroma laikinoji kontrolės komisija dėl COVID-19 pandemijos valdymo.
       2021-09-14 14:56:49

Kokia žuvis palankiausia sveikatai ir kiek jos reikėtų suvartoti

Siekiant subalansuotos ir visavertės mitybos, į savo racioną būtina įtraukti žuvį. Šis maisto produktas turtingas mineralinėmis medžiagomis, vitaminais ir organizmui naudingomis riebalų rūgštimis.
       2021-09-14 13:54:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 889

Atlikus 22720 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 889. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-09-14 12:27:55

ESO ruošiasi sparčiai elektromobilumo plėtrai Lietuvoje

Elektromobilumo plėtra darys didelę įtaką elektros skirstomojo tinklo pajėgumams, todėl bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau dabar aktyviai ruošiasi šiai transporto ir viso energetikos sektoriaus transformacijai plečiant elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą šalyje.
       2021-09-13 15:35:19

Reikia mokėti mokestį už galios dedamąją, jeigu vartotojas nevartoja elektros?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO neskaičiuoti objektui galios dedamosios mokesčio ir grąžinti vartotojo sumokėtas sumas, nepagrįstas.
       2021-09-13 14:54:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 489

Atlikus 11538 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 489. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-09-13 14:01:28

Britų roko legendos „Smokie“ koncertuos Biržų rajone

2022 metų birželio 10 dieną Kilučių ežero pusiasalyje skambės kultinės Didžiosios Britanijos grupės „Smokie“ dainos. Koncerto organizatorius – Biržų rajono laikraštis „Biržiečių žodis“.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.