Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-04-11 09:46:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 839

Atlikus 10682 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 839. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-10 18:20:48

Simonos Albavičiūtės šaldytuvas: iš gendančių produktų pavyko pagaminti salotas

Velykas antrus metus iš eilės šventėme nuotoliniu būdu, tačiau patiekalų ant daugelio pavasarinių stalų buvo ne ką mažiau, nei įprastai.
       2021-04-10 09:46:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1018

Atlikus 17947 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1018. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-10 07:27:38

Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį „inžinierius“? Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokios srities inžinierių įsivaizduosime. Telekomunikacijų tinklai, pastatai ir tiltai, automobiliai, robotai, lėktuvai...
       2021-04-09 14:05:10

Kvietinių miltų alternatyvos – kas užima jų vietą?

Kasdienė maisto ruoša be miltų būtų sudėtinga – tai vienas dažniausiai naudojamų produktų. Makaronų, blynų ar saldžių kepinių beveik neįsivaizduojame be jų.
       2021-04-09 10:05:04

Prezidentas: būtina šalinti kliūtis senjorų skiepijimui

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį per nuotolinį susitikimą su senjorus vienijančių ir jais besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarė kliūtis, trukdančias sparčiau nuo koronaviruso ligos (COVID-19) skiepyti vyriausio amžiaus šalies gyventojus, ir galimybes jas pašalinti.
       2021-04-09 09:46:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1157

Atlikus 16162 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1157. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-09 09:11:31

Praktiniai patarimai, kaip patiems sustiprinti namų interneto ryšį

Šiuo metu, kai daug laiko praleidžiame namuose, ypač svarbus kokybiškas ir greitas interneto ryšys. Technologijų ekspertai dalinasi naudingais patarimais, ką daryti, jei internetas stringa arba yra labai lėtas.
       2021-04-09 09:08:24

Pradėjus skiepyti darbuotojus, daugiau atsakomybės teks darbdaviams

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė ir vyresnioji teisininkė Irma Kirklytė. Velykų savaitgalį Lietuvoje nuo Covid-19 ligos buvo paskiepyta keliolika tūkstančių gyventojų.
       2021-04-09 07:35:37

Namų atnaujinimas karantino laikotarpiu: misija įmanoma?

COVID-19 pandemija stipriai paveikė Lietuvos nekilnojamojo turto rinką – išaugo ne tik būstų pirkimas, bet ir gyventojų investicijos į jų įrengimą ar atnaujinimą. Apie tai kalbantys specialistai pastebi:
       2021-04-09 07:33:17

Sulos skoniu pirkėjai nori mėgautis ne tik pavasarį

Sula – viena iš bundančios gamtos dovanų žmogui. Iš klevų ir beržų ankstyvą pavasarį tekantys syvai yra turtingi vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų.
       2021-04-08 10:28:20

Nepaisant mažėjusio vandens vartojimo, „Vilniaus vandenų“ pajamos augo 12 proc.

Nors pandemija pernai lėmė mažesnį vandens suvartojimą, auditorių patvirtintais duomenimis, didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos 2020 m. siekė 37,27 mln. eurų ir buvo 4,05 mln. eurų arba 12 proc. didesnės nei 2019 m.
       2021-04-08 10:21:31

VMI primena, kada gyventojams reikia deklaruoti pajamas už NT nuomą

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d.
       2021-04-08 10:10:59

Trys technologinės baimės: kodėl žmonės vis dar tiki netikėčiausiais mitais

Naujosios technologijos atveria neregėtas galimybes visuomenei, tačiau kiekviena inovacija ar naujovė dažnai apipinama įvairiausiais mitais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis.
       2021-04-08 09:46:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1092

Atlikus 16402 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1092. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-08 06:16:03

Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.
       2021-04-07 14:05:26

Vyriausybė trečiadienį nusprendė tik kiek pakeisti karantino sąlygas

Lauktų pokyčių nesulaukė verslo atstovai, jiems buvo žadėti didesni atlaisvinimai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė, jog trečiadienį priimti sprendimai tik techniniai.
       2021-04-07 13:54:36

Vaistinės galės skiepyti gyventojus nuo COVID-19

Siekdamas gerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis, sveikatos apsaugos ministras pasirašė teisės aktus, kuriais vadovaujantis išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti vakcinacijos nuo COVID-19 paslaugas.
       2021-04-07 13:36:18

Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiškas chaosas

LR Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) sulaukė švietimo bendruomenės pasipiktinimo ir klausimų lavinos.
       2021-04-07 13:31:07

Pasaulinė sveikatos diena: 5 būdai, kurie paskatins nužingsniuoti daugiau

Šiuo metu, kai dažnam nereikia keliauti į darbą ar susitikimus, ypač svarbu kompensuoti judėjimo stygių. Nors daugelis sporto ir pramogų vietų uždarytos, galime mėgautis pasivaikščiojimais lauke.
       2021-04-07 09:54:00

Trečios koronaviruso COVID-19 bangos naujas REKORDAS: 1161

Atlikus 14768 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1161. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-07 09:42:55

„Gubernijai“ – rekordinės 2 mln. eurų investicijos: sieks aukščiausių standartų

Šiauliuose veikianti „Gubernijos“ darykla ir toliau sparčiai atsinaujina bei didina veiklos apsukas. Įgyvendinamos strateginės permainos ir vykdydoma ambicinga plėtra eksporto rinkose.
       2021-04-07 09:34:00

Naujas telefonas: 10 žingsnių iki teisingo pasirinkimo

Telefono naudojimas yra tapęs neatsiejama mūsų darbo bei laisvalaikio dalimi. Kasdien po kelias valandas praleidžiame žvelgdami į jo ekraną.
       2021-04-07 09:27:11

4 iš 10 Lietuvos biurų darbuotojų fizinė būklė karantino metu suprastėjo

Praėjus metams po pirmojo karantino Lietuvoje pradžios, net 4 iš 10 šalies biurų darbuotojų sako pastebėję suprastėjusią fizinę sveikatą. Tokie duomenys atsispindi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter“ šių metų vasarį atliktoje biurų darbuotojų apklausoje.
       2021-04-07 09:14:44

Stoju į universitetą: labiausiai moksleiviams rūpimų klausimų Top 5

Konkursinio balo sandara ir papildomi balai, studijų kaina, karjeros perspektyvos – šie klausimai išlieka populiariausi tarp vyresniųjų klasių moksleivių.
       2021-04-07 09:01:22

Duomenų apžvalga: pusė šalies yra eksponentinio augimo fazėje

Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga.
       2021-04-07 08:50:08

Vegetariškos mitybos pagrindai – kaip nenualinti organizmo?

Šiandien minimą pasaulinę sveikatos dieną daug dėmesio skiriama sveikatai palankesnei mitybai. O kaip viena iš sveikesnių atmainų vis dažniau, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, įvardijamas vegetarizmas.
       2021-04-07 08:46:40

Kokių specialistų nepakeis dirbtinis intelektas?

Dabar karjerą baigiantys žmonės darbo rinkoje išsilaikė apie 40 metų. Nesunku suvokti, kaip radikaliai per tą laiką pasikeitė technologijos. Kaip galime nuspėti, kas laukia dar po 40 metų?
       2021-04-07 08:36:14

Pandemija – aukso amžius IT ir telekomunikacijų rinkoje

Paslaugų augimą skaičiuoja ir 1000 proc. Jau metus gyvenant įvairių ribojimų sąlygomis, nerasime srities ir verslo sektoriaus, kuris nebūtų vienu ar kitu lygmeniu paveiktas šios pasaulinės krizės.
       2021-04-07 08:32:57

Artėja metas tręšti veją: kokius darbus atlikti ir kokias trąšas rinktis?

Agronomas, apželdinimo specialistas Tautvydas Gurskas besirūpinantiems savo veja, planuojant pavasario darbus, pataria neskubėti. Kaip jis pastebi, dažniausiai daroma klaida – per anksti atliekami darbai, įskaitant ir vejos tręšimą, kai žemė dar nėra pakankamai įšilusi.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.