Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-01-29 13:55:46

K. Navickas: Morkūnų šeimos ūkiai – pavyzdys ne tik daržovių augintojams

Pasvalio rajone jau ketvirtį amžiaus ūkininkaujanti Morkūnų šeima auginamas daržoves fasuoja ir tiekia Lietuvos prekybos centrams, darželiams ir mokykloms.
       2022-01-29 13:47:27

Kitą savaitę paveiktų šalių sąrašas išlieka nepakitęs

Visiems, atvykusiems į Lietuvą, testai nuo šiol bus mokami. Nuo pirmadienio, sausio 31 d., paveiktų šalių sąrašas lieka nepakitęs, t.y. visos šalys priklauso raudonai arba pilkai zonai.
       2022-01-29 13:33:52

Priminimas žvejams: ką reikia žinoti išsiruošus žvejoti vasarį?

Vasario 1 d. įsigalioja lydekų žvejybos draudimas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Jo tikslas – apsaugoti besirengiančias neršti ir jau neršiančias lydekas, pagausinti šių vertingų plėšriųjų žuvų išteklius. Vėgėlės jau išneršė, todėl jas žvejoti bus galima.
       2022-01-29 10:41:38

Bendravimas šviesomis ir avariniu signalu: kada gali užtraukti baudą?

Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų.
       2022-01-29 10:37:31

REKORDAS. Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 11666

Atlikus 33371 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 11666. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-29 10:18:27

Tinklaraštininkė K. Remeikaitė dalijasi troškinio receptu savaitgalio pietums

Pirmas metų mėnuo dažnam asocijuojasi su sveikesne mityba, organizmo atsistatymu, maisto gaminimu namuose ir didesniu daržovių bei vaisių kiekiu ant kasdieninio stalo.
       2022-01-28 13:45:11

Bulvių veislių gidas: kurią rūšį rinktis virimui, o kurią – bulviniams blynams

Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be daržovių pažibos – bulvės. Daugybė patiekalų – cepelinai, bulvių plokštainis, bulviniai vėdarai – laikomi tradiciniais, tačiau pagrindinis jų ingredientas į Lietuvą atkeliavo tik XVII a.
       2022-01-28 13:36:59

Atliekų krizė Šiauliuose gilėja, esminiai klausimai lieka neatsakyti

Žilvino Šilgalio vadovaujamas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) perėmė Šiaulių mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, skirtus gyventojų mišrių komunalinių atliekų tvarkymui.
       2022-01-28 13:30:22

Europos duomenų apsaugos diena – kaip užtikrinti, kad programėlės būtų saugios?

Rinkoje pirmaujančios analizės platformos „Pixalate“ duomenimis, pirmąjį 2021 m. pusmetį iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių buvo pašalinta 813 tūkst. nesaugių programėlių.
       2022-01-28 13:08:26

Kaip teisingai apsipirkti ir išvengti klaidų gaminant patiekalą pirmą kartą

Kasdien ruošdami pietus ar vakarienę, dažnai pritrūkstame minčių ar idėjų, ką gaminti. Dėl to į pagalbą pasitelkiame internetą ar kulinarijos knygas, kuriose detaliai aprašyti įvairiausi receptai.
       2022-01-28 12:42:25

Prezidentas: dėkingas kiekvienam Danijos ir NATO kariui, tarnaujančiam Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur dalyvavo NATO oro policijos misijos pastiprinimo pasitikimo ceremonijoje.
       2022-01-28 12:10:13

Kreivi dantys? Juos tiesinti galima ir visiškai nematomu būdu

Tikriausiai jau niekam nebereikia įrodinėti, kad simetriška šypsena su lygiais dantimis – būtinybė ne tik karjeros kine ar mados pasaulyje siekiantiems žmonėms. Šiuolaikiniam žmogui taisyklingas sąkandis – neatsiejama dalis bendrame sveikatos ir estetikos kontekste.
       2022-01-28 09:44:29

REKORDAS. Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 11365

Atlikus 33839 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 11365. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-28 08:52:40

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos išduodamas 270 dienų

2022 m. vasario 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios atnaujinta ES Skaitmeninių COVID pažymėjimų išdavimo tvarka. Pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusiems gyventojams šis dokumentas bus išduodamas 270-čiai dienų, o pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze – neribotam laikui.
       2022-01-27 20:22:53

Prašymus dėl nedarbingumo pateikti galima iki paskutinės izoliacijos dienos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ragina asmenis, kurie izoliuojasi po sąlyčio su COVID-19 susirgusiais šeimos nariais ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis, neskubėti teikti prašymų dėl nedarbingumo pažymėjimų.
       2022-01-27 20:14:43

Elektromobilumo lūžis įvyks tada, kai kompleksiškai pradės veikti priemonės

„Elektromobilumas visame pasaulyje vis dar yra pačioje savo raidos pradžioje ir šiandien visos valstybės kelia tą patį klausimą – kaip transformuoti savo dešimtmečiais kurtą infrastruktūrą?
       2022-01-27 16:52:54

Į Lietuvos rinką žengia vienaragis, sprendžiantis darbuotojų trūkumo problemą

„Deel“, nuotolinių darbuotojų samdymo ir tarptautinis darbo užmokesčio apskaitos lyderis, nuo šiol savo paslaugas teikia ir Lietuvoje. Startuolis suteikia galimybę greitai ir lengvai samdyti darbuotojus iš daugiau nei 150 pasaulio šalių.
       2022-01-27 15:58:52

Jautiena ir veršiena: kiek reikėtų suvalgyti – dietologės verdiktas

Nors apie raudonąją mėsą egzistuoja įvairių mitų, jautieną ir veršieną tikrai vertėtų įtraukti į racioną, ypač šaltąjį sezoną. Ši mėsa aprūpina organizmą įvairiais naudingais mikroelementais bei vitaminais.
       2022-01-27 15:54:41

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija išlieka Europos dėmesio centre

Trečiadienį Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF) koordinacinis komitetas aukščiausiais balais įvertino bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių paraišką ir atvėrė kelią didžiausiai galimai 170 mln. eurų paramai gauti.
       2022-01-27 15:48:59

Klaidos, kurias daro gyventojai norėdami taupyti šilumą

Dėl dujų kainų krizės augant sąskaitoms už šildymą AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – VŠT) sulaukia susirūpinusių gyventojų klausimų dėl priskaityto didesnio šilumos kiekio pastato bendroms reikmėms. Klientai skundžiasi ir dėl nešylančių arba pernelyg šylančių radiatorių.
       2022-01-27 15:45:55

Alerginės reakcijos žiemą: kaip atpažinti ir ko imtis?

Šaltuoju metų laiku alergijos niekur nedingsta. O kartais gali pasireikšti ir tokios, kurias sunku net atpažinti. Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, pasitaiko ir šalčiui alergiškų žmonių, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir žinoti, kaip teisingai sau padėti.
       2022-01-27 15:35:34

Kruasano dienos proga: netikėti faktai ir 3 užkeptų kruasanų receptai

Nuo prancūziškų pusryčių neatsiejami kruasanai net viduržiemį padeda sukurti jaukią ir romantišką nuotaiką. Burnoje tirpstantis sviestinis ragelis taip išpopuliarėjo visame pasaulyje, kad sausio 30-ąją net švenčiama tarptautinė kruasano diena.
       2022-01-27 10:02:40

Pasitikrinkite, ar ir jūsų pusryčių receptui daugiau nei 100 metų?

Lengvai ar sočiai, saldžiai ar sūriai – kad ir kokius pusryčius mėgstate, daugelis mitybos specialistų pabrėžia pusryčių, kaip vieno svarbiausių dienos valgymų, naudą.
       2022-01-27 09:54:08

REKORDAS. Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 10630

Atlikus 31228 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 10630. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-26 17:40:06

Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių

Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.
       2022-01-26 17:25:50

Anykščius pamilusi Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Čia poezija tiesiog tvyro ore“

„Kokia nuostabi vieta, kuriai reikia tik meilės!“ – kartą lankydamasi Anykščiuose ir pamačiusi patalpas iš nuostabos aiktelėjo dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.
       2022-01-26 14:07:26

AB Vilniaus šilumos tinklai užsitikrino dujų tiekimo diversifikavimą vasariui

AB Vilniaus šilumos tinklai įsigijo 335 000 MWh dujų šilumos gamybai - tai pirmas tiesioginis didžiausio šalyje centralizuotos šilumos tiekėjo sandoris su dujų tiekėju UAB „Ignitis“.
       2022-01-26 13:59:09

Jau ateinantį dešimtmetį mūsų gydymo planus sudarinės dirbtinis intelektas

Per pastarąjį dešimtmetį žmonijos sveikata pasikeitė neatpažįstamai. Gerėjanti sveikatos priežiūra, efektyvesni vaistai ir gydymo metodai padėjo reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti vaikų mirtingumą.
       2022-01-26 13:53:55

Vaistinių atstovai pasiruošę nuotolinių vaistinių sistemos diegimui

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie nuotolinių vaistinių sistemos e. sveikatoje startą balandžio mėnesį, šalies vaistinių atstovai teigia esantys pasiruošę ilgai lauktiems pokyčiams.
       2022-01-26 13:50:52

Egzotiškieji tamarindai: kas tai per vaisiai, kaip ir su kuo jie valgomi

Ar žinojote, kas yra tamarindai? Šie egzotiški vaisiai pasižymi neįprastu saldžiarūgščiu skoniu, kuris primena citrinų, abrikosų ir datulių derinį. O dar neįprastesnė yra jų išvaizda.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.