iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-10-21 17:02:54

VRM institucijos negeba tinkamai koordinuoti ekstremalių situacijų valdymo?

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija prašo vidaus reikalų ministrės atsakymų dėl problemų, kurias apnuogino vis dar bandomas suvaldyti gaisras, įsiplieskęs Alytuje veikiančioje padangų perdirbimo gamykloje.
       2019-10-21 14:02:43

Senjorai skatinami atrasti skaitmeninę aplinką

Pastaruoju metu Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės vis aktyviau naudoja internetą, tačiau pastebima, jog didelė dalis senjorų drovisi naudotis e.paslaugomis bei vis dar stokoja skaitmeninių įgūdžių. Spalio 21–25 d. visoje šalyje projektas „Prisijungusi Lietuva“ inicijuoja akciją „Senjorų dienos internete 2019“.
       2019-10-21 10:22:00

Apsipirkinėjimas internetu: greita, patogu, bet ar saugu?

Jau dabar skaičiuojama, kad pasaulyje egzistuoja apie 1,92 mlrd. internetinių pirkėjų, o 2021 m. šis skaičius turėtų perkopti ketvirtadalį planetos gyventojų – 2 milijardus. Apsipirkinėti internetu – greita, patogu ir kartais net pigiau nei fizinėje parduotuvėje, tačiau ar patikima ir saugu?
       2019-10-21 10:17:15

Žaisti negalima drausti – kur dėti kablelį?

Šiuolaikiniai vaikai nuo pat mažumės yra apsupti išmaniųjų technologijų: vaikiškų racijų ir kamerų, įvairius garsus ir šviesą skleidžiančių žaidimų, o dvimečio svajonių žaislais dažnai tampa telefonas, nes mato, kad mama ar tėtis jo nepaleidžia iš rankų.
       2019-10-21 10:15:12

Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc).
       2019-10-19 09:25:08

Trūksta idėjų asmenukėms? Užfiksuokite ją kosmose

Technologijų gamintojai nesiliauja stebinti vis pažangesniais įrenginiais ir nematytomis inovacijomis, kurios vartotojams kasdienybėje suteikia vis daugiau galimybių. Riba tarp „įmanoma“ ir „neįmanoma“ tapo dar plonesnė – bendrovė „Samsung“ rado būdą, kaip žmonės galėtų pasijausti lyg pabuvoję kosmose – jie turės galimybę pasidaryti asmenukę visatos erdvėje.
       2019-10-18 15:25:49

Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma padidinti

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės normas padidinti ir suvienodinti su rekomenduojamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų. Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.
       2019-10-18 15:22:13

Technologijos ir sveikata: kaip išvengti negalavimų?

Akių paraudimas, pablogėjęs matymas, bendras silpnumas, galvos skausmai – tai tik maža dalis simptomų, kurie ištinka daug laiko prie kompiuterio ar kitų išmaniųjų įrenginių praleidžiančius žmones. Pasak sveikatos specialistų, nuo išmaniųjų technologijų kenčia ne tik akys ar stuburas, bet jos gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos negalavimų.
       2019-10-18 15:17:41

Miego ritmas ir miego sezonai – kas tai?

Kada turime keltis ir eiti miegoti, kad kitą rytą pabudę jaustumėmės žvalūs ir energingi? Vieno tobulo, universalaus miego recepto nėra. Mūsų miego kokybę veikia daugybė veiksnių – amžius, metų laikų kaita, individualūs kūno duomenys bei daugelis kitų išorinių bei vidinių stimuliatorių.
       2019-10-18 15:14:19

5 telefoniniai žaidimai, kurie įėjo į istoriją

Šiandien, prieš 61 metus, 1958 m. spalio 18 d., pasauliui pristatytas vienas pirmųjų kompiuterinių žaidimų pasaulyje „Tennis for two“. Tai – teniso simuliacija, į kurią žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, sunku patikėti, jog keli brūkšneliai ir rutuliukas galėjo būti pasaulį stebinanti inovacija.
       2019-10-18 15:11:38

Keliaukite su vaikais: TOP 5 kryptys ir patarimai

Norite pradžiuginti mažuosius naujomis atrakcijomis ir vietovėmis bei pažinti pasaulį kartu? Kelionės su vaikais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, žavi jus? Atraskite naujas vietas, susipažinkite su kultūriniais skirtumais, šalių papročiais, maisto įvairove, bei gerai praleiskite laiką!
       2019-10-18 15:09:56

Akių gydytoja rekomenduoja nuo 35 metų reguliariai tikrintis regėjimą

Akių gydytojai įsitikinę, kad šiandien galima išgydyti 80 proc. regėjimo sutrikimų, tačiau daugelis suskuba savo akių būkle rūpintis tik tuomet, kai pasireiškia pirmieji nemalonūs pojūčiai – sausumas, perštėjimas, vaizdas lyg per rūką.
       2019-10-18 14:48:58

Emigrantai ir turistai Lietuvoje mobilųjį ryšį siurbia šimtais terabaitų

Į Lietuvą grįžtantys emigrantai ir čia apsilankantys svečiai iš užsienio naudojimosi telefonu įpročių keisti nelinkę, o šią vasarą jie pagerino visų laikų naršymo rekordą. Keliaudami skaičiuoti megabaitus ir minutes jau atprato ir lietuviai, rodo naujausi „Telia“ duomenys.
       2019-10-17 18:50:56

Nebrangu ir paprasta: maža stiliaus detalė kardinaliai pakeisianti jūsų išvaizdą

Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams.
       2019-10-17 10:21:00

5 kepėjų triukai, garantuosiantys sėkmę virtuvėje

Ką turiningo nuveikti ilgėjančiais rudens vakarais? Sezonas negaili užderėjusių gėrybių, todėl pats metas imti prijuostę ir išsikepti obuolių pyragą ar įdarytą moliūgą. Jei manote, kad iš jūsų kulinaras nekoks, galime nuraminti, kad net geriausiems virtuvėms kepėjams pavyko ne iš pirmo karto.
       2019-10-17 10:15:55

„Android 10” jau pasiekė „Nokia 8.1” išmaniųjų savininkus

„Nokia“ telefonų gamintojai „HMD Global“ tęsi pažadą tobulėti – nuo spalio 15 dienos „Nokia 8.1” išmaniųjų telefonų savininkai jau gali išbandyti „Android 10“. Šis „Android“ programinis atnaujinimas leis mėgautis naujausiomis dirbtinio intelekto kuriamomis inovacijomis.
       2019-10-16 18:06:51

Klimato kaita jau tiek pažengusi, kad atskirų iniciatyvų nebeužtenka

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. O žemė yra ne tik žmonių namai. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui.
       2019-10-16 17:27:33

Išaugo pieno supirkimo kaina

Didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės rugsėjį už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams vidutiniškai mokėjo 313 eurų už toną, arba 4,1 proc. daugiau nei rugpjūtį. Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, pagal rugsėjį už natūralų pieną stambiesiems pieno gamintojams „Nordic proteins“ už toną mokėjo 329 eurus.
       2019-10-16 12:47:16

Nigerija ir Lietuva – ES ir Afrikos skaitmeninės partnerystės priešakyje

Spalio 15 d. Lietuvoje oficialiai startavo „Digital Explorers“ programa, siekianti sujungti Lietuvą ir Nigeriją bendradarbiavimui informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Penkiolika kruopščiai atrinktų specialistų iš Nigerijos vienerius metus praleis septyniose Lietuvos IRT bendrovėse.
       2019-10-16 12:35:47

Menkių žvejyba Baltijos jūroje kitąmet uždrausta – kokia Lietuvos pozicija?

Seimo nario S. Gentvilo pranešimas: „Menkių žvejyba Baltijos jūroje kitąmet uždrausta – kokia Lietuvos valdžios pozicija?“ ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai šią savaitė sutarė, kad atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas ir Europos Komisijos siūlymą nuo sausio 1 d. Baltijos jūroje ir verslinė, ir mėgėjišką menkių žvejybą bus visiškai uždrausta.
       2019-10-16 11:57:19

Prezidentas siūlo užkirsti kelią nesaugios elektros patekimui į Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui įstatymų pataisas, skirtas užkirsti kelią elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugiomis pripažintos branduolinės elektrinės.
       2019-10-16 11:33:02

Sudarė įtakingiausių influencerių reitingus socialiniuose tinkluose

Skaitmeninio turinio agentūra „SuperYou“ sudarė Lietuvos influencerių reitingą skirtinguose socialiniuose tinkluose. Įtakingiausia socialiame tinkle „Instagram“ tituluota Karolina Meschino, „Facebook“ – „Happy356“ vyriausioji redaktorė Jurgita Baltrukonytė, o „Youtube“ – Paulius Mikolaitis, geriau žinomas kaip Paul de Miko.
       2019-10-16 11:22:19

„Sodra“ ir kitąmet planuoja didesnes įplaukas negu išlaidas

Finansų ministerijai prognozuojant, jog vidutinis darbo užmokestis ir kitąmet augs, o dirbančiųjų – nemažės, dėl to ir „Sodra“ 2020 metais tikisi didesnių socialinio draudimo įmokų, o kartu ir išmokų. Planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto pajamos augs 6 proc., o išlaidos – 7,7 proc., palyginti su laukiamu šių metų rezultatu.
       2019-10-16 08:40:16

7 patarimai vairuotojams, kaip išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais

Šį rudenį laukiniai gyvūnai dažniau nei ankstesniais metais išbėga į kelią ir sukelia avarines situacijas ar eismo nelaimes. Specialistai įspėja automobilių vairuotojus būti atsargius ir atidžiai stebėti, kas vyksta jų kelią supančioje gamtoje.
       2019-10-16 08:26:52

Keliavimas lėktuvais gripo sezono metu – specialistų patarimai padės nesusirgti

Viena iš sveikatos specialistų rekomendacijų prasidėjus gripo sezonui – vengti didelių žmonių susibūrimų. Tačiau ką daryti, jei laukia kelionė ir prireiks būti oro uoste ar skristi lėktuvu, kuriuose – šimtai keliautojų?
       2019-10-15 17:12:02

7 požymiai, rodantys, kad jums reikia naujo telefono

Paprastai sakoma, kad išmanieji telefonai veikia dvejus metus. Bet jei jūsų įrenginys ir toliau veikia puikiai – ar bent jau jums taip atrodo – galbūt visai nesinori keisti modelio. Juk turimas telefonas paprastai atrodo pats praktiškiausias.
       2019-10-15 17:01:20

Pasaulinę rankų plovimo dieną specialistų raginimas nepersistengti

Spalio 15 d. minima Pasaulinė rankų plovimo diena. Sveikatos specialistai teigia, kad rankas reikia plauti ne tuomet, kai jos purvinos, o kur kas dažniau. Vis tik socialiniame tinkle pasiteiravus, kaip dažnai žmonės plauna rankas, specialistai paragino nepersistengti.
       2019-10-15 16:48:05

Nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina 2020 metams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertino praėjusių 12 mėnesių biržoje susiformavusią vidutinę faktinę elektros energijos kainą, pagalbiniais instrumentais bei dvišalėmis sutartimis suprekiautos elektros energijos kiekius ir kainas.
       2019-10-15 16:43:13

Augant elektromobilių skaičiui sostinėje atsiras dar 59 greito įkrovimo stotelės

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir bendrovės „Ignitis grupė“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas šiandien Upės gatvėje atidarė elektromobilių greitos įkrovos stotelę, kuri priklausys didžiausiam greito įkrovimo elektromobilių tinklui Lietuvoje.
       2019-10-15 15:15:05

Tyrimas: 81 proc. Lietuvos dirbančiųjų norėtų dažniau dirbti nuotoliniu būdu

Daugiau nei pusė apklaustų dirbančiųjų teigia dirbantys tokį darbą, kurį būtų galima atlikti atsitraukus iš darbo vietos, o 81 proc. iš jų norėtų nuotoliniu būdu dirbti dažniau nei iki šiol – parodė paslaugų centro „Telia Global Services Lithuania“ užsakymu bendrovės Spinter atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama