Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Pagalba tvarkant Jūsų TV antenas
Ši naujiena peržiūrėta 7372 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-12-07 15:35:40

Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus

Daugelis vairuotojų į prietaisų skydelio rodmenis žvilgteli tik tada, kai reikia pasitikrinti greitį ar degalų likutį. Tačiau ką daryti, kai prietaisų skydelyje netikėtai užsidega koks nors indikatorius ar perspėjanti lemputė?
       2024-12-07 15:19:48

5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui

Šiais laikais galima rasti programėlę kiekvienai gyvenimo sričiai – ne išimtis ir automobilio vairavimas. Rinkoje siūloma daugybė mobiliųjų aplikacijų, kurios ne tik palengvina kasdienę automobilio priežiūrą, bet ir padeda išvengti aibės nepatogumų kelyje.
       2024-12-04 12:13:29

KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu

Sparčiai augant technologijų naudojimui kasdienybėje, daugėja ir kibernetinių grėsmių. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) kibernetinio saugumo specialistas doc. Šarūnas Grigaliūnas sako, kad pasaulyje kibernetinių išpuolių skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo 75%.
       2024-11-30 12:44:22

5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima

Kalėdų laikotarpis – tai metas, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, apsupti šeimos šilumos ir jaukumo. Šventinė atmosfera suartina, o viena mėgstamiausių veiklų šaltuoju metu – kartu žiūrėti filmus, kurie įtraukia ir padeda atsipalaiduoti.
       2024-11-27 10:33:13

Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?

Pasak psichologų, laisvalaikio pomėgiai yra vienas geriausių būdų, kaip po sunkios darbo dienos toliau negalvoti apie darbinius reikalus ir atsipalaiduoti. Hobis – sveikos emocinės sveikatos šaltinis, todėl vis daugiau lietuvių ieško įdomių laisvalaikio veiklų, kurias siekia paversti net savo verslu.
       2024-11-22 10:00:32

Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje vidutiniškai perdirbama tik apie 9 proc. plastiko, 21 proc. stiklo ir 60 proc. popieriaus atliekų. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vertinimu, situacija gali dar labiau pablogėti, nes iki 2050 m. kietųjų komunalinių atliekų susidarymas išaugs nuo 2,3 mlrd. iki, tikėtina, 3,8 mlrd. tonų.
       2024-11-20 17:16:39

„Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai ragina kurti verslo tarybą. Pastarosiomis dienomis kilęs įmonės „Teltonika skandalas atskleidė ne tik vienos įmonės problemas, bet ir platesnį biurokratijos iššūkių kontekstą Lietuvoje.
       2024-11-20 17:11:42

Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?

„Teltonikos“ atvejis tikėtina padės spręsti elektros infrastruktūros vystymo klausimus. Tačiau Lietuvai turint ambiciją tapti skaitmeninės pažangos lydere, lygiai taip pat būtina turėti aukštos kokybės patikimą interneto ryšį, kurį gali užtikrinti tik išvystyta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
       2024-11-16 15:20:51

Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas

Naudodami šaltajam sezonui netinkamas automobilio padangas, vairuotojai rizikuoja ne tik savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybėmis, bet ir gali susidurti su kitais nemalonumais, pavyzdžiui, nebegaliojančiais techninės apžiūros pažyma ir draudimu.
       2024-11-13 18:05:56

Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?

Ne visi herojai dėvi apsiaustus – kai kurie jų turi tik ekranus, bet yra visada pasiruošę traukti mus iš mirties gniaužtų. Jie pastebi net menkiausius savininko sveikatos nukrypimus, geriau už bet ką kitą žino, kada iškviesti pagalbą, o prireikus – netgi patys jį pristato į gydymo įstaigą.
       2024-10-30 17:45:08

Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?

Nepaisant daugybės pastangų kovoti su patyčiomis mokyklose ir internete, naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje šios problemos mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – jas patiria trečdalis paauglių.
       2024-10-30 17:42:54

Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino

Į namus sklindantis dvokas, keliaujantys tarakonai ir nuolatinė gaisro baimė – su tokia kasdienybe susiduria daugiabučių gyventojai, šalia kurių gyvena šiukšles kaupiantis kaimynas.
       2024-10-30 17:40:00

Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) plečia bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis. Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams.
       2024-10-30 17:33:32

Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?

Nors pirmuosius namus žmonės perka sau, profesiniai ar šeimos pokyčiai dažnai lemia tai, kad tokį turtą ilgainiui gali tekti parduoti ar išnuomoti. Ekspertų teigimu, būtent patrauklumas antrinėje rinkoje turėtų būti prioritetas jaunam žmogui ar šeimai renkantis pirmąjį būstą.
       2024-10-30 17:27:45

Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?

Artėjant žieminių padangų sezonui, daugelis vairuotojų sprendžia, kokias padangas pasirinkti savo automobiliui – naujas ar naudotas? Ar verta skubėti pas meistrus, ar galima darbus atlikti savarankiškai?
       2024-10-30 17:21:50

Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu

Nepaisant to, kad orgazmas yra natūralus žmogaus kūno atsakas, apie jį vis dar sklando daugybė mitų ir netikslių įsitikinimų. Kodėl vieniems žmonėms šį jausmą pasiekti lengviau nei kitiems?
       2024-10-25 09:54:44

Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto

Visai neseniai šalį apskriejo žinia apie lietuvį, loterijoje laimėjusį istoriškai didžiausią sumą Baltijos šalyse – 81 mln. eurų. Nors apie tokią sėkmę svajoja kone kiekvienas, daugelis neįvertina tinkamo finansinio raštingumo pasirengimo svarbos.
       2024-10-21 17:21:30

Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Drabužinės kandys ir kailiavabaliai – vabzdžiai, kenkiantys tekstilės gaminiams, kailiams, kilimams, baldams ir net muziejų eksponatams. Nors pamačius skylę vilnoniame megztinyje, kašmyro šalike ar kilime dažniausiai kaltiname kandžių lervas.
       2024-10-21 14:03:20

„TikTok“ privatumo nustatymai, kuriuos turite pasikeisti dabar

Vidutinis „TikTok“ naudotojas programėlėje praleidžia bent 95 minutes per dieną, nepalyginamai daugiau nei bet kuriame kitame soc. tinkle. Siekdama tobulinti savo paslaugas, trumpų vaizdo įrašų platforma taip pat gausiai renka vartotojų asmeninius duomenis.
       2024-10-21 13:56:51

Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. Todėl skatinant energetinį efektyvumą šalyje svarbu tampa kalbėti ne tik apie elektros energijos mažinimą įmonėse, bet ir namų ūkiuose.
       2024-10-21 13:51:20

Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?

Aukštosiose mokyklose Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 100 tūkst. studentų ir net 69 proc. jų gyvena savarankiškai. Kasmet studentai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: gyventi dažnai nelabai aukštos kokybės, tačiau pigiame bendrabutyje, mokėti daugiau už komfortiško būsto nuomą ar, padedant tėvams, įsigyti nuosavą butą?
       2024-10-18 17:50:21

Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą

Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2025 m. vasario 1 d. leisti gyventojams paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti būsto paskolas.
       2024-10-18 17:39:41

ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma

Lietuvos gyventojams diegiami naujos kartos išmanieji apskaitos prietaisai yra patikimi ir koreguoti jų duomenų neįmanoma, o visose perdavimo sistemos grandyse yra įdiegti aukščiausi saugumo sprendimai.
       2024-10-17 10:30:18

Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai

Robotas dulkių siurblys vejasi katę ir tuo pat metu šūkauja necenzūrinius žodžius. Skamba kaip scenarijus iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau tai jau tapo realybe.
       2024-10-16 13:06:23

Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?

Elektromobilių gamintojams Europoje susiduriant su sunkumais pereinant prie šios technologijos, vis daugiau diskutuojama apie neišnaudojamą kitų alternatyvių degalų potencialą.
       2024-10-12 12:17:35

Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų. Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos.
       2024-10-11 18:26:10

Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?

Nors nuotolinio darbo galimybė suteikia darbuotojams daugiau lankstumo, tačiau kartu darbdaviui kelia papildomų iššūkių, susijusių su tinkamo darbo organizavimo ir reguliavimo užtikrinimu.
       2024-10-09 17:55:52

Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų

Nuo spalio 1 d. plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras, kad šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau svarbių tyrimų pacientams.
       2024-10-09 11:08:03

Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“

Prasidėjo kasmetinės „Amazon“ išpardavimų dienos, kai platforma vilioja pirkėjus patraukliais pasiūlymais. Tačiau saugumo ekspertas įspėja – nustatyta daugiau nei 100 skirtingų sukčiavimo atvejų ir beveik 900 naujų kenkėjiškų svetainių, kurios apsimeta „Amazon“.
       2024-10-05 10:02:12

RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pakeitė savo, kaip nacionalinio reguliuotojo elektroninių ryšių ir pašto paslaugų srityse, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų užmokesčių dydžius bei jų mokėjimo tvarką.
    Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.