- Dirbtinis intelektas rinkodaroje: neteisingi klausimai gali lemti nesėkmę.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Dėl ministerijų neveiklumo ES investicijos vis dar nepasiekia regionų.
- Skaitmeninė verslo tapatybė: kaip neprarasti klientų pasitikėjimo?
- X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai.
- „Password“ keičia „passphrase“: atnaujintos slaptažodžių kūrimo rekomendacijos.
- Elektromobilis, hibridas ar vidaus degimo variklis? Kaip pasirinkti automobilį?
- Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą.
- Atostogų biudžetas: ar lietuviai moka planuoti išlaidas?
- Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Vilniuje pradėtas retransliuoti nemokamas kanalas rusų kalba TV3 plius.
- UAB „Definė LT“ skirta 5000 eurų bauda.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Išjungti ar palikti? Kaip elgtis su kompiuteriu pasibaigus darbo dienai.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Didelės šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius.
- Technologijų prognozės: metavisata, klimato kaitos stabdymas ir DI pažabojimas.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Vieno nepakaks: kiek ir kokių peilių reikėtų turėti virtuvėje?
- Gedimai ir kitos problemos: kaip tinkamai pasirūpinti savo buitine technika.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
- Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos.
- Madeira – pamėgta turistų ir režisierių, šiemet čia filmuoti „Žvaigždžių karai“.
- Iš amžinojo pavasario salos sugrįžusi keliautoja pasidalijo patarimais.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Atsargiai veikti dar svarbiau negu išmintingai samprotauti.
- Nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.
- Kai ereliai tyli, papūgos plepa.
- Mes turime per daug didingų žodžių ir per mažai juos atitinkančių veiksmų.
- Tik tada, kai yra pakankamai tamsu, galima matyti žvaigždes.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją
2019-10-09 08:17:42„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.
Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.
Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.
– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?
– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.
Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.
Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.
Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.
– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?
– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.
– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?
– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.
– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?
– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.
Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.
– Ačiū už pokalbį.

Dirbtinis intelektas rinkodaroje: neteisingi klausimai gali lemti nesėkmę
Rinkodaros, kaip organizacijos veiksmų, kuriais siekiama sukurti ir pateikti rinkai ekonominę vertę, sritis yra užprogramuota keistis tokiu greičiu, kaip keičiasi vartotojo poreikiai, ir atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi naujos technologijos.Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti
Latvija – viena populiariausių Lietuvos turistų krypčių. Dažnas jau ne kartą yra lankęsis sostinėje, tačiau jau 822 metus skaičiuojanti Ryga nuolat keičiasi. Vien per pastaruosius metus čia pažiro daug naujienų:Dėl ministerijų neveiklumo ES investicijos vis dar nepasiekia regionų
Besibaigiant jau tretiems 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos metams, Lietuvos regionuose nepradėtas nei vienas investicinis projektas, nes šalies ministerijos iki šiol nepabaigia planavimo proceso.Skaitmeninė verslo tapatybė: kaip neprarasti klientų pasitikėjimo?
Pastaraisiais metais keliems Lietuvos verslams teko susidurti su klientų duomenų nutekėjimu. To pasekmes išgyveno abi pusės: klientai tapo sukčiavimo aukomis, taip pat susidūrė su dideliais kiekiais reklaminių laiškų savo pašto dėžutėse.X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai
Vieni taupo „kojinėje“, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė – dalinasi ryškiausiais skirtingų kartų finansiniais įpročiais ir pasakoja to priežastis.„Password“ keičia „passphrase“: atnaujintos slaptažodžių kūrimo rekomendacijos
Tobulėjant kibernetinių nusikaltėlių atakoms, vis daugiau dėmesio skiriama būdams, kaip nuo jų apsisaugoti. Vienas dažniausiai naudojamų, žinoma, yra paskyras internete apsaugantys slaptažodžiai.Elektromobilis, hibridas ar vidaus degimo variklis? Kaip pasirinkti automobilį?
Koks automobilis pats patraukliausias kasdieniniam naudojimui? Visi giria elektromobilius, bet ar pakaks vieno įkrovimo kelionei prie jūros? O galbūt hibridas? Daug kas mano, jog tai protingas kompromisas tarp efektyvumo ir ekologijos.Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą
Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiam paros metui vis daugiau laiko praleidžiame namuose, su šeima. Tai lemia ir didesnes elektros sąskaitas – ne tik ilgiau laikome įjungtą apšvietimą, bet ir ilgesnes valandas praleidžiame prie televizoriaus ar elektrinės viryklės.Atostogų biudžetas: ar lietuviai moka planuoti išlaidas?
Nors lietuviai vėl keliones planuoja iš anksto, dažniausiai atostogoms jie išleidžia daugiau nei tikisi. Remiantis „Tez Tour“ užsakymu atliktos reprezentatyvios keliautojų apklausos duomenimis, 48 proc. respondentų atostogoms planuoja išleisti iki 600 eurų asmeniui.Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu.Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradėjo statyti galingiausią absorbcinį šilumos siurblį (AŠS) Baltijos regione, kuris padidins biokuro katilo efektyvumą ir leis panaudoti gamybos metu susidarančią atliekinę šilumą.Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas
Auštantis ruduo jau dovanoja gausų miško gėrybių derlių – grybų kepuraitės pamažu užkloja ne tik samanas giriose, bet ir parduotuvių lentynas, kur gyventojai grybauti užsuka kone dar dažniau.Nuo virusinių ligų apsaugos rankų plovimas: kaip taisyklingai jas plauti?
Įsibėgėjant rudens sezonui, vis sparčiau auga rizika susirgti virusinėmis ligomis kaip gripas ar koronavirusas. Vienos geriausių apsaugos priemonių – tai imuniteto stiprinimas ir skiepai, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė išskiria ir kitą, dažnai pamirštamą priemonę – higienos laikymąsi.Gyventojų siaubas – kas valandą šalyje užliejama bent po vieną būstą
Viena iš dažniausių būsto žalų priežasčių yra užliejimai, su kuriais gyventojai susiduria kiekvieną dieną. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasdien šalyje yra užliejama vidutiniškai po 28 būstus.Soros – ateities augalai, maistingumu lenkiantys javus?
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2023 metus paskelbė tarptautiniais sorų metais (IYM 2023). #IYM2023 siekiama kalbėti apie sorų naudą mitybai bei sveikatai ir jų tinkamumą augti nepalankiomis ir kintančio klimato sąlygomis.Kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis
Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais.LNDT pristatys naują Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“
Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą „Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja aktyvumo pikas
Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai.Dirbtinį intelektą pasitelkia ir finansiniai sukčiai – nepraraskite budrumo
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skverbiasi į pačias įvairiausias gyvenimo sritis – šiandien jis pasitelkiamas ne tik surinkti informaciją ar parengti dokumentus, jau pasigirsta ir kalbų apie mėginimą DI įdarbinti įmonės vadovais ar fondų valdytojais.Vos 25 centai už kilogramą bulvių garantuos gardžius ir pigius pietus
Savaitgalis daugeliui yra tas metas, kai atsiranda daugiau laiko apsipirkimui ir galima neskubant įsigyti ne tik kasdienių maisto produktų, bet ir ilgo galiojimo prekių.Dizainerė pataria, kaip įrengti studento būstą turint nedidelį biudžetą
Jaukaus ir praktiško studento būsto įrengimui didelių išlaidų tikrai neprireiks. Dažnai pakanka tik kūrybiškumo ir kelių detalių, kad sukurtumėte patogias gyvenimo sąlygas.Stabligė – kaustanti liga
„Prevencija netūrėtų būti pakabinta tik ant sveikatos priežiūros sistemos, šeimos gydytojų komandos, bet mums reikėtų pasidalinti šia atsakomybe su socialiniu sektoriumi ir visuomenės sveikatos biurais“, – teigia šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus.Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai
2023 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 53 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.„iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai
Rugsėjo 12-tąją, antradienį technologijų milžinė „Apple“ surengė laukiamiausią metų renginį – tiesioginėje transliacijoje pristatė naujausius įrenginius. Jame „iPhone“ gerbėjai pagaliau galėjo išvysti ir netrukus rinkoje pasirodysiančius 15 kartos išmaniuosius telefonus.Ekspertas apie dirbtinio intelekto įrankius verslui: leisti?
Nors aplink apstu pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas (DI) padeda sukurti sėkmingą reklaminę kampaniją, pameta gerų idėjų verslo plėtrai, duoda rekomendacijų, kaip sutrumpinti darbuotojų priėmimo į darbą procedūras,Atsisakius šio įpročio, jūsų telefono baterija tarnaus gerokai ilgiau
Neretai širdis nukrenta į kulnus, kai ne laiku ir ne vietoje išsikrauna išmanusis telefonas. Ar tai nutiktų lankantis svetimoje šalyje ir neturint navigacijos, ar stovint eilėje prie kasos be mokėjimo kortelės – nerimą pajunta dauguma.Kaip sutaupyti gaminant maistą ant kaitlentės? Kas padidina sąskaitas
Rudenėjant maisto gamyba nuo grilio vėl grįžta į namus. Ant kaitlentės vis dažniau atsiduria troškiniai, sriubos, pradeda virti obuolienės. Kaip pasirūpinti, kad dėl to neišaugtų elektros energijos sąskaitos?Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir turi įtakos sveikatos būklei
Su knarkimo epizodais susiduria beveik visi žmonės ir tai dažnai būna normali organizmo būklė, nebūtinai signalizuojanti apie sveikatos sutrikimą.Internete išsaugote savo mokėjimo duomenis? Kodėl geriau to nedaryti
Kiek daugiau nei 60 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per pastaruosius 12 mėn. pirko prekes ar paslaugas internetu, rodo naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika.- Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį.
- Ekrano laiko ribojimas vaikams: kaip pasiekti geriausią rezultatą?
- 5 televizoriaus nustatymai, kurie padės mėgautis žaidimu.
- Neprisidėkite į krepšį bet ko: kuo grybaujant gali praversti jūsų telefonas?
- Tvarios investicijos taps vis paklausesne rizikos valdymo priemone.
- Pasitikėti ar ne: kaip atpažinti netikrus atsiliepimus ir įvertinimus internete.
- „Lidl“ parduotuvėse – saldūs pokyčiai: atsiranda naujas skyrius.
- Ekonomika lėtėja – atlyginimai auga? Ekspertai turi paaiškinimą.
- Miegas prie vairo: kokie pagrindiniai ženklai ir kaip išvengti nelaimės?
- Automobilis tapo našta? „Bolt” siūlo iškeisti jį į nemokamas keliones.
- Maža, bet svarbi vonios interjero detalė – WC vandens nuleidimo mygtukas.
- Kaip nusiderėti naudoto automobilio kainą net iki 20 procentų?
- Kaip mityba susijusi su lėtiniu skausmu?
- Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
- Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų?
- 10 būdų sutaupyti – be jokių kompromisų kainai ir kokybei.
- Pirmoji klasė išmaniai: kaip pasirūpinti atžalų saugumu internete?
- Namų turto draudimas apsaugo ne tik vidaus turtą: kur ir kaip jis veikia?
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- Jaunimas domisi, ar gali nesusituokę gauti bendrą paskolą būstui.
- Vingio parke – renginys, skirtas šunų dantų priežiūrai.
- Vėjaraupiai: vaikiška liga, nevaikiškos pasekmės.
- Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
- Stabili darbo vieta: patarimai, kaip atpažinti patikimą darbdavį.
- Išmanusis telefonas – ne žaislas: 5 patarimai, kaip jį tinkamai paruošti vaikui.
- Valstybė nusprendė už kompensaciją paimti jums priklausančią žemę. Ką daryti?
- Patarimai mėgstantiems grybauti ar uogauti: kaip nepasiklysti miške.
- Vyriausybė pritarė „Regitros“ pertvarkymui į akcinę bendrovę.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Lietuvoje plito lengvą lieknėjimo būdą siūlanti kibernetinė ataka.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
- Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
- Sodo ir daržo darbai artėjant rudeniui: patarimai, ką sėti ir kokių darbų imtis.
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- Vienu kartu daug pakuočių apdorojantis taromatas pradeda veikti Vilniuje.
- Ką daryti su audrų sužalotais medžiais?
- Kodėl vėjas prie jūros gali būti greitesnis už jūsų internetą?
- Ekspertai pataria, kaip per karščius nepersišaldyti savo namuose ar biuruose.
- Atostogų kryptys – ar pakaks tik asmens tapatybės kortelės, ar būtinas ir pasas?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142
- 1869-03-06Dimitrijus Mendelejevas pristato Rusijos chemijos draugijai pirmąją periodinę elementų lentelę.
- 1778-11-26Britų tyrėjas Kapitonas James Cook buvo pirmasis europietis, kuris apsilankė Maui Sandvičo salose (dabar Havajų salose).
- 1991-01-13Sovietinės armijos ir KGB padaliniai šturmuoja ir 222 dienoms užima LRT pastatus bei TV bokštą Vilniuje.
- 1840-06-20Samuelis Morzė patentuoja savo telegrafą.
Daugiau istorijos
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0.
- Naujas etapas: mobiliojo ryšio paslaugų teikėją keiskite ir nuotoliniu būdu.
- Kaip 2022-ieji sudrebino telekomunikacijų rinką ir ko laukti kitąmet?
- Išlikite saugūs tamsiuoju paros metu: kaip gali padėti išmanusis telefonas?
- Ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą.
- Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione.
- Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
- Saulės panelės – kaip išsirinkti tinkamiausias?
- Kaip turėtų keistis vartojimo įpročiai, perėjus prie saulės gaminamos elektros?
- „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
- „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
- Startavo kvietimas gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
- Norite pasirinkti su birža susietą planą? „Ignitis“ atsako į klausimus.
- Sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas.
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Lietuvoje minima Saugaus eismo diena: 10 patarimų, kaip vairuoti saugiai.
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- Stabligė – kaustanti liga.
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
- Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
- Bijote erkių? Skiepai ir repelentai gali padėti.
- Kodėl svarbu sekti savo ciklą ir kaip numalšinti alkį, esant PMS.
- Sąnarių skausmas dažnai vargina ir jaunus žmones – kas lemia jo atsiradimą?
- Neteisingai vartojami vitaminai – grėsmė organizmui: kaip stiprinti imunitetą?
- Vasarą – basomis? Gydytoja perspėja apie negydomo pėdų grybelio pasekmes.
- Hipertenzija: beveik pusė gyventojų nežino turintys kraujospūdžio problemų.
- Gydytoja apie grožio injekcijas: svarbus ne tik saikas, bet ir atlikimo technika.
- Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas.
- Vos 25 centai už kilogramą bulvių garantuos gardžius ir pigius pietus.
- Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų?
- Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
- Dietologė atsakė, kurios vasaros uogos yra tikrasis supermaistas (receptas).
- Nenoriai geriate vandenį? Dietologė atsakė, ką turėtumėte valgyti per karščius.
- Saldu, bet nekaloringa: kokie desertai neina į kūną?
- Joninės kitaip: skanūs augaliniai grilio patiekalai.
- Ekspertė atsakė, ar galima maistą kepti ant alyvuogių aliejaus.
- Organizmas padėkos: 5 sveikuoliškų kokteilių receptai, kurie nudžiugins skoniu.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Antanas24 komentavo: Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu. Problema ne taisyklių nebuvime. Ir dabar skundžiamasi, kad kurjeriai ant 60 km/h laksto. O ar pagal dabartines taisykles taip galima? Negalima. Tai problema - kontrolės nebuvimas, o ne taisyklių nebuvimas.
- Tadas komentavo: Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu. Seimo nariai dirba visai negalvodami. Juk galima buvo paspirtukus prilyginti dviračiams. Pagal tai kas parašyta, kai kuriose gyvenamose vietovėse paspirtukų eismas visai uždraudžiamas: 1 atvejis: miestas ar miestelis - dviračių tako nėra,
- Jonas komentavo: 5 klaidos grilinant, kurios gali pakenkti sveikatai. O ar sveika, jei apdega?
- admin komentavo: Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas. Antžeminė televizija DVB-T nemokamai rodo lietuviškus, lenkiškus, rusiškus kanalus. O jei rūpi pasaulio TV programos, tai daug nemokamų TV kanalų iš palydovinės televizijos DVB-S2.
- Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zokerbergas (Mark Zuckerberg) milijardieriumi tapo būdamas 25-erių. Bilas Geitsas savo pirmąjį milijardą uždirbo būdamas 31 metų.
- Žiūrimiausios televizijos transliacijos yra Olimpinės žaidynės ir Pasaulio futbolo čempionatai.
- Arkliai ir kupranugariai atsirado maždaug prieš 55 mln. metų Amerikos kontinente.
- Prancūzijos karalienė Ana Bretanė, dviejų Prancūzijos karalių žmona, 1491 m. pirmoji dėvėjo baltą suknelę per vestuves, nors iki tol buvo manyta, kad tai gedulo spalva, ir juodą – kai mirė jos vyras Karlas VIII. Ši tradicija gyvuoja iki šių dienų.
- Alyvmedis gali išgyventi iki 1,500 metų!
- Draugas padovanojo puoduką su nuoga moteriške.
Žmona kai pamatė - puoduką sudaužė, moteriškę išvijo... - Pas būrėją iš delno:
– Pasakykit, ar aš ištekėsiu?
– Ne.
– Bet jūs net į delną nepažiūrėjot?
– Už tai į veidą pažiūrėjau... - Pas mus visko pakanka. Bėda, kad ne visiems.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras