Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-01-21 14:45:18

Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų

Nors gausiu sniegu žiemos džiugina vis rečiau, tačiau nenuspėjamas klimatas didelį kiekį kritulių gali atnešti labai netikėtai, o tokiems atvejams pasiruošę turėtų būti ne tik kelininkai.
       2021-01-21 09:37:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 10106 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7147
       2021-01-21 09:22:25

Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro

Ilgą laiką buvo galvojama, kad kuo mažiau miegi, tuo sėkmingesnis esi. Šiandien šis įvaizdis griaunamas ir vis daugiau žmonių įvertina kokybiško poilsio svarbą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad klientai dažnai teiraujasi ne tik dėl savo, bet ir dėl įvairių vaikus kankinančių miego sutrikimų.
       2021-01-21 08:59:50

Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones

Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius.
       2021-01-21 08:35:13

Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?

Išmanusis telefonas šiandien daugeliui yra tapęs nepamainomu kasdienybės palydovu ir pagalbininku kone visos srityse. Visgi išmaniųjų savininkai neišvengia su šiais įrenginiais susijusių problemų, kurių sprendimai dažnai gali būti labai nesudėtingi, tačiau apie juos paprasčiausiai nežinoma.
       2021-01-21 08:31:21

Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose

Žiema ir su ja atkeliavęs šaltis – išbandymas kiekvieno organizmui, todėl reikia nepamiršti jo aprūpinti vitaminais, o vienas iš natūraliausių ir skaniausių šaltinių, kuriuose gausu vitaminų – vaisiai. Tačiau kaip išrinkti vaisius ir tinkamai juos laikyti namuose?
       2021-01-21 08:27:39

Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų.
       2021-01-21 08:23:05

Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas

Žiemos sąlygos gali būti itin permainingos. Kartais net tą pačią dieną gali lyti, kristi sniegas, šlapdriba, formuotis plikledis arba staigiai kristi oro temperatūra, todėl prieš kiekvieną kelionę vairuotojai turėtų itin atidžiai įvertinti esamas eismo sąlygas.
       2021-01-21 08:02:54

MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu

Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
       2021-01-21 07:46:50

Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, šalčiausiomis pastarojo meto paromis nuo sausio 14 iki 18 d. Lietuvos vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau, o atskirais atvejais ir iki keliolikos kartų daugiau gamtinių dujų nei pirmomis sausio dienomis.
       2021-01-21 07:12:24

Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?

Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų už toną.
       2021-01-21 07:08:19

Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?

Pasaulyje siaučiant pandemijai, koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės gali jaustis tarsi kvėpuodami išretėjusiu oru aukštai kalnuose.
       2021-01-20 14:51:07

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui.
       2021-01-20 13:22:34

Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?

Skaitmenizaciją galime vadinti šių dienų verslų našumo ir efektyvumo revoliucija. Į procesų skaitmenizavimą investuoja ne tik įmonės, bet ir valstybė, kuri ragina didinti skaitmenizacijos plėtrą – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, 2020 metų viduryje Lietuva skaitmenizacijos plėtros projektams skyrė 15,3 mln Eur.
       2021-01-20 13:19:37

Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.
       2021-01-20 11:26:26

Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas – 3,5 tūkst. ha. Taip trečiadienį nutarė Vyriausybė.
       2021-01-20 10:56:43

Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?

Likti namuose ir susilaikyti nuo išvykų – taip patariama stabdyti koronaviruso plitimą. Tačiau kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę, kai išvykti iš namų yra privaloma, o kelionės tikslas – maisto prekių parduotuvė?
       2021-01-20 10:08:55

Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją

"Ronaldas Reaganas, kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu stiliumi atkirto: o kaip prezidentas gali nebūti aktorius? Ne tik pasaulis, bet ir amerikiečiai dažnai JAV politiką mato išskirtinai per prezidento figūrą.
       2021-01-20 09:36:22

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 10764 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7325
       2021-01-20 08:40:49

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

Remiantis oficialiais 2020 m. portalo „Statista“ duomenimis, „Facebook“ su 2,7 milijardo aktyvių vartotojų be konkurencijos išlieka populiariausiu socialiniu tinklu pasaulyje.
       2021-01-19 11:17:47

Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę.
       2021-01-19 10:59:30

„LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją

Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra" pasirašė beveik 16 mln. eurų vertės sutartį dėl radijo ryšio sistemos modernizacijos ir priežiūros. Ši GSM-R standarto sistema yra naudojama traukinių eismo valdymui Lietuvoje.
       2021-01-19 10:35:15

„Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą

Sausio 22 dieną iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo turėtų pakilti Elono Musko bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“, kuria savo kosminę kelionę pradės dar vienas Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovas.
       2021-01-19 10:32:00

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc. Brangiausiai elektra kainavo Lietuvoje – 59,96 Eur/MWh.
       2021-01-19 10:27:55

Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą

Moksliniame žurnale „Nutrients“ paviešintos klinikinės studijos, atliktos po pirmosios karantino bangos, rodo, jog kilus pandemijai vidutiniškai žmonių kūno masė padidėjo 2-6 kg.
       2021-01-19 09:46:32

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 8350 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,6% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7362
       2021-01-19 08:55:25

Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?

Keturkojus nuo šalčio apsaugantis storesnis kailis ne vienam šeimininkui tampa galvos skausmu, o pačiam gyvūnui, kartais, ir ligų priežastimi.
       2021-01-19 07:58:08

Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą

Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius.
       2021-01-19 07:55:30

Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai

Praeitą savaitę (2021 m. sausio 11–17 d.) gerėjo dauguma pandemijos rodiklių – paros atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis, į mobiliuosius punktus besikreipiančių simptominių asmenų skaičius, ligoninių užimtumas ir mirčių nuo COVID-19 skaičius.
       2021-01-19 07:51:50

Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti

Ant stogų storėjantys sniego patalai ne tik džiugina akį, bet ir verčia sunerimti dėl gyventojų bei jų turto saugumo. Draudikai ragina žmones nepalikti sniego dangos ant statinių, idant rytoj prasidėjus atodrėkiui ji nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.