Naujienos

Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją

2019-10-09 08:17:42

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Tądien už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, Nobelio apdovanojimas paskelbtas trims mokslininkams: amerikiečiams Greggui L. Semenzai ir Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei britui serui Peteriui J.Ratcliffe'ui. Teigiama, kad šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanoma, o pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme.

Ką reiškia šis mokslininkų darbo įvertinimas, koks yra praktinis tokio darbo panaudojimas ir kodėl šioje istorijoje galime minėti ir Nacionalinį vėžio institutą – išsamus pokalbis su NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovu prof. dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

– Profesoriau, ar galite kiek įmanoma paprastai paaiškinti šio tyrimo ir jo rezultatų svarbą? Ar daug įdirbio šioje temoje jau buvo padaryta?

– Ląstelių gebėjimo prisitaikyti prie kintamo deguonies lygio tyrimai, iš tiesų, kaip ir buvo įvardinta Nobelio premijos paskelbimo ceremonijoje, atskleidė, kaip gyvybė išvis įmanoma. Šiandien, vargu, ar ką nors nustebintume teiginiu, kad gyvybei egzistuoti būtinas deguonis, taigi visiškai akivaizdu, kad gyvybės funkcionavimui būtini ląstelių reakcijos į sumažėjusį deguonies kiekį būdai. Daugiau stebina faktai, kad per didelis deguonies kiekis irgi yra pavojingas gyvybei, netgi egzistuoja apsinuodijimo deguonimi fiziologinės būsenos. Tai ypač aktualu povandeninio nardymo entuziastams, kvėpavimui naudojantiems ne suslėgtą orą, bet dujų mišinį, kuriame deguonies koncentracija yra padidinta. Taigi, gyvybei (ir ne tik gyvūnams, kadangi didelė deguonies koncentracija labai padidina visuotinio oksidavimo riziką) pavojinga tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija.

Manau, šie tyrimai pagrįstai įvertinti Nobelio premija, kadangi atskleidė gyvybiškai svarbaus gyvūnų gebėjimo savo organizmo ląsteles aprūpinti maždaug stabilios koncentracijos deguonimi, nors jo koncentracija aplinkoje ir kinta, molekulinius procesus. Šių procesų atskleidimas leido kurti naujomis žiniomis pagrįstas pavojingų žmogui ligų gydymo būdus.

Dar iki Nobelio premija įvertintų tyrimų jau buvo nustatyta, kad gyvūnų organizmai jaučia deguonies lygį kraujyje, o jam kritus (pvz. dėl didesnio deguonies sunaudojimo padidėjus ląstelių energetinių išteklių vartojimui ir gamybai), gyvūnų kvėpavimas padažnėja. Jau buvo nustatyta, kad sumažėjus deguonies, organizme padidėja hormono eritropoietino, skatinančio eritrocitų, pernešančių deguonį ląstelėms, gamybą organizme. Bet nebuvo žinoma, kokie molekuliniai procesai vyksta, sumažėjus deguonies koncentracijai kraujyje.

Nobelio premija įvertinti tyrimai atskleidė, kad dėl deguonies lygio kraujyje skirtumų pakinta hipoksijos (deguonies trūkumo) indukuojamo veiksnio (HIF) koncentracija organizme. Buvo nustatyta, kad eritropoietino sintezė taip pat priklauso nuo HIF, kadangi HIF aktyvina eritropoietino geno raišką. Tai nustatė nepriklausomai tyrimus vykdę G.L. Semenza ir seras P. J. Ratcliffe. Trečias iš apdovanotų tyrėjų – W.G.Kaelinas jaunesnysis – praėjusio amžiaus pradžioje tyrinėjo nuo paveldimo von Hippel-Lindau (VHL) sindromo kenčiančius pacientus. Šiam sindromui būdinga padidėjusi tam tikrų vėžio formų vystymosi rizika. Tyrėjas nustatė, kad paveldimą sindromą lemia paveldima VHL geno mutacija, o šia mutacija pasižyminčiose ląstelėse yra padidėjusi su hipoksija susijusių genų raiška. Į pažeistas ląsteles įvedus nemutavusį VHL geną, su hipoksija susijusių genų raišką ląstelėse sumažėdavo. Taip pat buvo nustatyta, kad įvedus nemutavusį VHL geną tokiose ląstelėse sumažėdavo ir HIF koncentracija. Taigi, buvo nustatyti molekuliniai veiksniai HIF, VHL, jų tarpusavio ryšys ir sąsaja su hipoksija. Bet dar nebuvo aišku, kokie molekuliniai veiksniai pajunta deguonies koncentracijos kraujyje pokyčius. Tai paaiškėjo jau šio amžiaus pradžioje, kai buvo nustatyta, kad esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje HIF baltymas yra modifikuojamas nuo deguonies priklausomiems fermentams prolino hidroksilazėms prijungiant hidroksilo grupes prie baltymo dviejų prolino aminorūgšties liekanų. Dėl šios modifikacijos VHL gali sąveikauti su IHF, o dėl sąveikos pažymi IHF degradacijai, todėl esant normalioms deguonies koncentracijoms kraujyje IHF yra iškart degraduojamas, vos tik susintetintas, todėl nepadidėja nuo šio transkripcijos veiksnio priklausomų genų raiška (vienas kurių yra ir eritropoietino genas). Taigi, esant normalioms deguonies koncentracijos kraujyje deguonies įsisavinimas organizmo ląstelėse nėra skatinamas ir taip ląstelės apsaugomos nuo per didelių deguonies dozių. Bet vos tik sumažėja deguonies kraujyje, prolino hidroksilazės praranda aktyvumą, todėl VHL nebesąveikauja su IHF. IHF nedegraduojamas ir jo koncentracija staiga išauga. Tuomet padidėja nuo hipoksijos priklausomų genų raiška, užtikrinančių tiek padidintą deguonies įsisavinimą, tiek padažnėjusį kvėpavimą. O nuo VHL sindromo kenčiančių pacientų organizme, kadangi jie neturi funkcionalaus VHL, IHF koncentracija nuolat aukšta, nepriklausomai nuo deguonies koncentracijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai lemia ir vėžio vystymąsi.

– Pratęsiant jūsų atsakymą, jog pasiekimai jau dabar medicinoje yra taikomi anemijos ir vėžio gydyme, gal galite papasakoti, kur ir kaip? Ar Nacionalinis vėžio institutas tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi šių tyrimų vaisiais?

– Premija įvertintų tyrimų rezultatai leido sukurti vaistus, naudojamus eritrocitų sintezės skatinimui. Šie vaistai gali būti naudojami tiek anemijos, tiek onkologiniams pacientams. Šiuos vaistus NVI dažnai skiria onkologijos pacientams, kuriems taikoma priešvėžinė chemoterapija. Tarp chemoterapijos seansų pacientams skiriamas eritropoietinas kraujo ląstelių atstatymui. Kitas su Nobelio premija apdovanotų tyrimų rezultatų panaudojimo pavyzdys – angiogenezės slopiklių kūrimas. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės geba skatinti angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) irgi tuo pačiu nuo hipoksijos priklausomu mechanizmu. Mechanizmo išaiškinimas, premija apdovanotų tyrimų metu, leido kurti angiogenezės slopiklius, kurie dažnai derinami su kitomis priešvėžinės terapijos priemonėmis onkologiniams pacientams. Taigi, manau, galima tvirtinti, kad ne tik NVI, bet ir visi Lietuvos gydytojai onkologai tiesiogiai taiko šių tyrimų rezultatus pacientų gydymui.

– Ar tokių fundamentinių klausimų kaip šis dar daug ir ar šis atradimas išties yra smarkiai išsiskiriantis iš įprastinio medicinos progreso?

– Nedėkinga užduotis Nobelio premija apdovanotus tyrimus lyginti su dar neapdovanotais, kurie, tikėtina, verti tokio apdovanojimo. Akivaizdu, ląstelių prisitaikymas prie kintančio deguonies lygio yra fundamentalus reiškinys. Tiek per maža, tiek per didelė deguonies koncentracija – potenciali rizika. Nenuostabu, kad evoliucijos metu gyvybė užsitikrino subtilų prisitaikymo mechanizmą. Šis mechanizmas yra gražus pats savaime. Atradimai, leidę suprasti šį subtilų mechanizmą taip pat yra grožis. Neabejoju, kad šie tyrimai įvertinti pelnytai. Taip pat tikiu, kad yra dar daug įvertinimo vertų tyrimų, kurie, tikėtina, bus įvertinti gal jau kitąmet.

– Ir pabaigai, klausimas apie onkologiją – ar esame ant pokyčių slenksčio diagnozuojant ir gydant vėžį? Žmonės neretai klausia paprastai – kada bus tabletė nuo vėžio?

– Onkologijoje nuolat atrandama naujų žinių ir visada atrodo, kad onkologija ant naujo proveržio slenksčio. Deja, vis patvirtinama, kad vėžio biologija - labai sudėtinga sritis. Tiesa, galima išskirti kelis etapus vėžio biologijos tyrimuose. Vieną jų pavadinčiau siekiu išsiaiškinti, kas yra vėžys etapu. Šiame etape buvo siekiama nustatyti, kaip, kokie procesai lemia ląstelių supiktybėjimą, vėžio vystymąsi. Svarbus šio etapo vėžio biologijos tyrėjų laimėjimas – vėžinių ląstelių kultūrų sukūrimas. Tai leido eksperimentiškai patvirtinti vėžio vystymosi kelius. Deja, šiandien jau neabejojama, kad klasikinės vėžinių ląstelių linijų kultūros nelabai tinkamas įrankis naujų, veiksmingesnių priešvėžinių terapijos strategijų kūrimui. Bet mes vėl esame ant naujo vilčių suteikiančio slenksčio. Nustatyta, kad atitinkamai auginamos šių ląstelių kultūros (erdvinės kultūros, organoidai) yra daug tinkamesnė tyrimų sistema. Šiandien šios modelinės sistemos yra sukurtos. Naudojamos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, taip pat ir NVI, todėl pagrįstai galime tikėtis, jei ne universalios tabletės nuo vėžio, tai bent jau veiksmingesnės pagalbos pacientams.

Pernykštės Nobelio premijos atradimai lėmė vėžio imunoterapijos sukūrimą, o šiuometinės - vėžio angiogenezės blokatorių sukūrimą. Abi šios vėžio gydymo strategijos yra unikalios, nes taikosi ne į patį naviką, o į jo aplinką. Reiškia, jau šiandien dėl tokių atradimų turim naują požiūrį į vėžio gydymą ir labai tikime, kad vis platesnis inovatyvių vaistų sąrašas bus prieinamas ir Lietuvoje.

– Ačiū už pokalbį.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-06-14 17:27:20

TVF gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, bet horizonte mato ir rizikų

Lietuvos ekonomikos padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų antrąją pusę, konstatuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), prognozuojantis, kad šalies ekonomika šiais metais augs 4,4 proc.
       2021-06-14 17:16:53

Gegužę elektra Lietuvoje brango 13 proc.

Lietuvoje elektros energijos kaina gegužę siekė 50,35 Eur/MWh – palyginti su balandžio mėn., ji buvo 13 proc. didesnė. Latvijos ir Estijos pardavimo vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina siekė 48,42 Eur/MWh – 11 proc. daugiau nei balandį.
       2021-06-14 15:03:49

Ankstyvojo ugdymo ekspertai: tėvai – savo vaikų smegenų skulptoriai

Žmogaus smegenys yra plastiškos ir vystosi visą jo gyvenimą. Tačiau, mokslininkų teigimu, per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų jos auga greičiausiai ir jose vyksta svarbiausi asmenybę, charakterio savybes ir net sėkmę ateityje nulemiantys procesai.
       2021-06-14 12:06:11

Kaip prie inovacijos sėkmės rinkoje prisideda gera komunikacija?

Verslo atstovai vartotojams kone kasdien pristato aibę naujų produktų ar paslaugų. Tačiau net ir patys inovatyviausi produktai patiria nesėkmę, jeigu nėra tinkamai pristatomi vartotojams ar jais nesusidomi gamintojai.
       2021-06-14 11:47:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 66

Atlikus 4112 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 66. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-06-14 10:32:02

Nagų grybelis: atsiradimo priežastys ir kaip jį panaikinti?

Rūpintis savo sveikata ne tik reikia, bet ir privaloma. Nevertėtų praleisti pro pirštus atsiradus net menkiausiems dariniams. Visi žinome tą jausmą, kai ore tvyro tvanka, o uždara avalynė siunčia signalą apie „perkaitusią“ pėdą.
       2021-06-14 09:38:08

Salotos be padažo – ne salotos: top 5 padažai, kuriuos privalote išbandyti

Šiltuoju metų laiku atsigręžiame į sveikatingesnę mitybą, valgome daugiau lengvesnio maisto ir ruošiame sezoninių daržovių salotas. Juolab kad vasarą su įvairiausiais salotų receptais tampa dar lengviau eksperimentuoti.
       2021-06-13 09:47:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 117

Atlikus 8005 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 117. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-06-12 11:54:11

Lašiša ant grilio: receptas, kuris patiks net ir nemėgstantiems žuvies

Vasara ir įsibėgėjantis grilio sezonas skatina leistis į eksperimentus ir ant kepsninės ruošti įvairiausius patiekalus. Daugelis ieško įdomesnių receptų bei skonių, o juos atrasti padeda ir ant žarijų kepta lašiša, ypač panaudojant vieną netikėtą ingredientą.
       2021-06-12 11:46:32

Rytoj vilniečiams – 2000 „Janssen“ vakcinų be registracijos

Šį sekmadienį vilniečiams bus pasiūlyta kiek daugiau nei 2000 laisvų „Janssen“ vakcinų – norintys pasiskiepyti galės atvykti į „Litexpo“ be registracijos, nuo 10 iki 16 valandos.
       2021-06-12 11:17:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 221

Atlikus 19399 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 221. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-06-12 05:38:18

Juodkalnija: gidas papasakojo, ką būtina pamatyti ir aplankyti

„Kai žmonės nusileisdavo Tivato oro uoste, jų akyse dažnai matydavau daug klausimų. Jie suprasdavo, kad yra Balkanuose, bet kokia tai šalis dažnam trūkdavo supratimo“, – apie keliautojų dar mažai atrastą Viduržemio regiono perlą – Juodkalniją – pasakoja joje gidu dirbęs Šarūnas Gurskas.
       2021-06-11 17:01:50

68-erių Birutė įrodė, kad judėjimas – jaunystės šaltinis

Judėjimas – sveikatos, grožio ir jaunystės šaltinis, sako žingsniavimo entuziastė Birutė Giedraitienė. Norint aktyviau leisti laiką, nebūtina užsiimti varginančiomis treniruotėmis.
       2021-06-11 16:49:13

Vokietijos kompanija Lietuvoje filmuoja serialą: Hofburgo rūmus atrado Vilniuje

Vilniuje įsibėgėjo „Bavaria Film“ grupei priklausančios vokiečių kino gamybos kompanijos „Story House Pictures GmbH“ serialo „Sisi“ filmavimo darbai, truksiantys vasarą. Filmavimo metu Lietuvoje investuojami keli milijonai eurų, o tarptautinėje komandoje dirba beveik 100 lietuvių.
       2021-06-11 16:36:52

Pokyčiai finansų ir bankininkystės srityje: ko laukti ateityje?

9-tojoje Bankininkystės ir finansų konferencijoje „Tektoniniai poslinkiai bankininkystėje“, didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų vadovai bei Švedijos bankų ir „Fintech“ industrijos atstovai aptarė iššūkius,
       2021-06-11 13:59:32

Kankina nuolatinis nuovargis? 8 būdai įsikrauti energijos

Sakoma, kad mums tiek metų, kaip jaučiamės patys. Tačiau ką daryti, jei jaučiamės seni, pavargę ir vos pavelkame kojas? Laimė, yra daugybė paprastų būdų, kaip įsikrauti energijos.
       2021-06-11 13:50:17

Ispanija turi grąžinti nesuderinamą pagalbą iš DTT (antžeminės TV) operatorių

Europos Komisija (EK) padarė išvadą, kad antžeminių operatorių gauta pagalba skaitmeninant ir plėtojant antžeminės televizijos tinklą atokiose Ispanijos vietovėse prieštaravo ES valstybės pagalbos taisyklėms.
       2021-06-11 12:07:20

Upėje plūduriuojantis išmanus būstas – ar išdrįstumėte tokiame apsistoti?

Įsivaizduokite Nemune ar Neryje plūduriuojančius apartamentus, kuriuose apsistoję svečiai gali mėgautis tekančios upės vaizdais ir praplaukiančiais laivais.
       2021-06-11 11:42:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 155

Atlikus 20483 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 155. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-06-10 12:14:03

Klasika tapę šaltibarščiai – kitaip: išbandykite receptus su vėžių uodegėlėmis

Vasaros lietuviai neįsivaizduoja be šaltibarščių ir ši ryškiaspalvė šaltsriubė jau tapo tikra karštos dienos valgiaraščio klasika.
       2021-06-10 12:05:08

Ekspertų prognozės: kaip darbas iš namų paveiks biurų poreikį?

Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai.
       2021-06-10 11:42:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 212

Atlikus 20905 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 212. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-06-10 09:30:43

Specialistai atskleidžia naujausią tendenciją – duomenų mokslas bus naujasis IT?

Įstaigos, valstybės tarnybos, mobiliojo ryšio operatoriai, bankai, parduotuvės, transporto ir kitų verslo sričių įmonės, socialiniai tinklai ir išmanieji įrenginiai kasdien sukaupia milžinišką duomenų kiekį.
       2021-06-10 09:20:34

Seimas pritarė siūlymui keisti kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarką

Seimas pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-337(2), kuriomis sudaromos sąlygos geresniam kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumui užtikrinti.
       2021-06-09 20:08:33

Top 5 naudingiausi vasaros supervaisiai

Orams vis labiau lepinant, į parduotuves atkeliavo ir tikri šiltojo sezono pranašai – švieži ir sultingi egzotika dvelkiantys vaisiai. Be kvapnių persikų, nektarinų, arbūzų ir melionų vasara sunkiai įsivaizduojama.
       2021-06-09 20:04:31

Nepraleiskite knygų naujienų

Tikriausiai girdėjote posakį, jog norint perskaityti visas parašytas knygas, reikia nugyventi ne vieną gyvenimą? Tai tikra tiesa. Ypač šiomis dienomis. Knygynų lentynos lūžta nuo naujų knygų, o skaitytojams sunku išsirinkti tą pačią geriausią.
       2021-06-09 19:52:38

Skrydžio planas atostogoms: kokias vietas verta aplankyti Ispanijoje?

Ispanija – nuo seno turistų mėgstama šalis, kuri pasižymi įspūdingais paplūdimiais, akį traukiančia architektūra ir istorinėmis vietomis, o sau patrauklių vietų gali rasti tiek ramaus poilsio norintys keliautojai, tiek pageidaujantys aktyvių atostogų.
       2021-06-09 19:45:13

Sveiki ir gaivūs vasariški desertai, kurie nepakenks kūno linijoms

Vasarą norisi pasilepinti saldžiu kąsneliu, tačiau kartu ir išsaugoti dailias kūno linijas. Nors laikantis subalansuotos mitybos desertais piktnaudžiauti nevertėtų, šiltasis metų laikas itin palankus pasimėgauti sveikesniais saldumynais.
       2021-06-09 19:39:50

„Vilniaus planas“ sukurtoje aplikacijoje – visas Vilniaus eismo organizavimas

SĮ „Vilniaus planas“ sukurtoje aplikacijoje atvaizduojamos visos eismo organizavimo priemonės, tarp kurių daugiau nei 1 400 km Vilniaus miesto gatvių (horizontaliojo ženklinimo) elementų ir daugiau nei 60 000 vertikaliojo kelio ženklų.
       2021-06-09 19:32:17

5 naudingos mobilios programėlės nepamirštamai ir smagiai vasarai

Vasara visuomet pralekia greitai, todėl būtina pasimėgauti kiekviena šilta diena. Šiais laikais lengva pasimesti informacijos gausybėje, tačiau visą reikalingą informaciją vienoje vietoje turėti padeda mobiliosios programėlės.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.