iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma padidinti

2019-10-18 15:25:49

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės normas padidinti ir suvienodinti su rekomenduojamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų. Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.

Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonių ir pasiūlymų.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių ar kitų spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai.

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki 10 kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos (ET), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR).

„Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis“, – sako A. Šešelgis.

Tad siūloma nustatyti, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, Wimax stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu, radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.

Siūlymus parengė tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Aplinkos ir sveikatos skyriaus deleguotų atstovų.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



2019-11-12 11:53:18 / Simptomai

Symptoms Related to EMF Exposure

Chronic high levels of low frequency EMF exposure can result in:

Insomnia
Anxiety
Depression
Brain fog
Dizziness and vertigo
Frequent illnesses
HPA axis dysfunction (also known as adrenal fatigue)
Hormone imbalances
Cancer or increased in cancer risk

2019-11-06 07:18:38 / Raimondas

Tai labai panašu į mazochizmą - kepintis elektromagnetiniame lauke dėl tam tikrų sunkiai apčiuopiamų naudų. :)

2019-11-05 19:47:47 / Naujas straipsnis

https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-tv/telefonas-palengvina-kasdienybe-taciau-smarkiai-trikdo-sveikata

Čia rašoma apie 1 vato galios telefono pavojų, o Viešintų radijo siųstuvo galia yra 200000 vatų.

Žinoma, jei būtų 1 W siųstuvas, tai dėl žemesnio dažnio būtų mažiau kenksmingas.

2019-11-05 17:59:00 / Tomas

"Nėra mokslinių įrodymų"... Ar juokaujate? Ponai iš SAM, įveskite naršyklėje į paieškos langelį "blood, electromagnetic field" ir rasite daugiau nei norite rasti...

Problema dar ir ta, kad nustatant normas yra matuojama galia ir skaičiuojama tik tai, kiek šils žmogaus kūnas dėl elektromagnetinio lauko sukurtų elektros srovių poveikio. Niekas nesigilina į detales.

Žmogaus organizme cirkuliuoja skysčiai. Tai - elektrolitai. Pratekanti elektros srovė vykdys didesnę ar mažesnę elektrolizę, keis kraujo struktūrą. Žinoma, kad didesnė pratekėjusi elektros srovė sukelia kraujo krešėjimą.

Tai mokslininkai turi pasakyti kur ta sveika riba yra. O jie jau dabar garsiai šaukia...

Gaila, kad ir verslo pusė turi save atstovaujančius "mokslininkus"...

2019-10-23 21:42:40 / Antanas

Elektromagnetinės spinduliuotės normų keitimas yra visiškai nepagrįstas, nes...

Pirma. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigia, kad skaitmenizavimas spinduliuotę ir toliau mažins. Tuo pat metu teikia su minėtu teiginiu visai nesuderinamus siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas.

Antra. Kaip pripažįsta NVSC, šiais metais Lietuvoje tik Viešintų radijo stoties spinduliavimas viršijo normas. Tai vietoje to, kad sutvarkyti konkrečią bėdą, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama p. Aurelijaus Verygos, ir Lietuvos Respublikos vyriausybė dėl vienetinio atvejo keis šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015.

Situacija primena ............. Kiekvienas tai įvertinsite pagal savo supratimą.

2019-10-23 18:31:40 / Vaida Milkova

Kai spindulių per daug

Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – radiotechninių objektų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę. Šiuos spindulius skleidžia belaidžio internetinio ryšio sklaidos objektai, ir ne tik.

Tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvoje galiojančias elektromagnetinės spinduliuotės normas siūlo didinti dešimčia kartų. Esą tiek mes atsiliekame nuo kai kuriose Europos šalyse patvirtintų normų.

Na, čia kaip visada: dar nepasivijome Europos, todėl – vykimės. Ir vejamės beatodairiškai. O apsidairius paaiškėtų, kad vytis nėra ko, kad priešingai – laikas stabdyti arklius. Kad, šitiek kartų padidinę dabar galiojančias normas, įsileistume tokį Trojos arklį, iš kurio velniaižin kas pabirtų.

Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas?

Mokslininkai, medikai ir visuomenės sveikata besirūpinančių (ar bent jau tai turinčių daryti) institucijų atstovai šiuo klausimu pasiskirstę į tris stovyklas.

Vieni sako, kad normų didinimas yra didis blogis. Kad ši spinduliuotė mūsų aplinkoje ir taip labai didelė, kad paprastai matuojama (jei apskritai matuojama) tik vieno šaltinio skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė, o jų mūsų aplinkoje dažnai – keletas (kai esame netoli interneto bazinių stočių, kai persidengia keli belaidžio interneto ryšio laukai, kai naudojamės belaidžiu internetu ir mobiliajame telefone, ir planšetėje, ir kompiuteryje).

Kiti sako, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra tik galimai kancerogeniška.

O treti tvirtina, kad štai į Lietuvą ateina naujos technologijos, 4G ir 5G ryšys, todėl plačiai atverkime duris – padidinkime minėtąsias normas. Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas? Juk ir cigarečių žala tik po kelių dešimtmečių nuo jų atsiradimo buvo įrodyta, kai užkietėję rūkaliai ėmė kristi nuo plaučių vėžio.

Taigi, ar normų keitimo iniciatoriai ne per ilgai sėdėjo saulėje?

2019-10-23 15:06:47 / Teiginys neteisingas

Rašoma: "Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė."

Tai visus klaidinantis teiginys. Iš kitos pusės, jei darytume prielaidą, kad teiginys teisingas, tai elektromagnetinio spinduliavimo normų didinimo siūlymas atrodytų visai kvailas.

Pavyzdžiui buvo 1 kW galios analoginis TV siųstuvas. Jo naudingo veiksmo koeficientas būdavo apie 50%. Taigi, paėmęs iš elektros tinklo apie 2 kW elektros energijos, jis išspinduliuodavo 1 kW elektromagnetinėmis bangomis ir 1 kW paversdavo šiluma.

Imkime 1 kW galios skaitmeninį TV siųstuvą. Naudingo veiksmo koeficientas dabar siekia apie 75%. Tokios galios siųstuvas iš elektros tinklo ima apie 4 kW. Taip, Jūs teisingai perskaitėte. 1 kW jis verčia šiluma, o 3 kW išspinduliuoja elektromagnetinėmis bangomis.

Taigi spinduliavimo intensyvumas didesnis ne keliais procentais, o kelis kartus. Taip yra todėl, kad analoginis signalas buvo tik su vienu didesniu nešančiuoju dažniu, o visas kitas kanalo spektras buvo beveik neužpildytas (užpildymas iki 10%). Skaitmeninio TV siųstuvo siunčiamo signalo kanalo visas spektras užpildytas tolygiai, t. y. žymiai intensyviau (didesnis energetinis spektro tankis).

Taigi, neklaidinkime visuomenės. Kuo naujesnė technologija tuo intensyviau išnaudojamas visas radijo dažnių spektras. Natūralu, taip ir turi būti progresuojant technologijoms. Kuo toliau, tuo radijo spektras bus energetiškai tankesnis kuo daugiau informacijos sutalpinant toje pačioje dažnių juostoje. Tai galioja tiek televizijai, tiek duomenų perdavimui.

Bet su tuo pas mus ateina ir ateis vis didesnis elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumas. Tai neišvengiama, bet iš kitos pusės - turi būti tinkamai vykdomas reguliavimas, nes tolygus radijo spektro panaudojimas leidžia užtikrinti stabilų ryšį didesniu atstumu su mažesne galia.

Tai gal nepulkime aklai didinti elektromagnetinio spinduliavimo normų?

2019-10-23 13:27:30 / Spauda rašo

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo dešimčia kartų padidinti Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės, naudojamos televizijos, radijo signalui ir mobiliajam ryšiui perduoti, normas. Ši spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, priskiriama galimiems kancerogenams. Kokią įtaką tai turės mūsų ir vaikų sveikatai?

Normų didinimas – beprotybė?

Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Grigas teigia, kad tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.

"Nuomonė, kad silpna elektromagnetinė spinduliuotė neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti remiantis tik juntamu šiluminiu spinduliuotės poveikiu. Leistinos elektromagnetinės spinduliuotės normos yra pasenusios, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu. Spinduliuotės, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės", – tvirtino J.Grigas, normų didinimą pavadinęs beprotybe ir žmonių žudymu.

Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos profesorės Rūtos Ustinavičienės nuomone, elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos procesui, todėl vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais.

"Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau", – praėjusią savaitę išplatintame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime cituojama R.Ustinavičienė.

Būtinas, bet ne bet koks

Didžioji dalis mus visą parą veikiančio elektromagnetinio lauko yra sukurta Žemės. Jis mums yra būtinas kaip viena iš gyvybės ir geros savijautos sąlygų.

"Kai Žemėje atsirado gyvybė, ji visą laiką vystėsi, veikiama natūralių kintančių elektromagnetinių laukų. Mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienoje ląstelėje, tiek visame organizme. Elektromagnetinis laukas spartino evoliuciją. Be šio lauko gyvybė apskritai nebūtų galėjusi evoliucionuoti", – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras.

Kalbėdamas apie elektromagnetinio lauko poveikį jis pabrėžė, kad svarbu išskirti jo dažnį, stiprumą ir laiką, kiek praleidžiame tokiame lauke. Poveikis žmogaus fiziologijai ypač priklauso nuo bangų dažnio.

Gama elektromagnetinės bangos (tarp 34 ir maždaug 70 Hz) – naudingos, skatina protinį aktyvumą. Didesnio dažnio jos būna ir pragaištingos. "Gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje. Kai elektromagnetinio lauko intensyvumas yra per mažas, jis neaktyvuoja arba nepakankamai aktyvuoja medžiagų apykaitą. Dėl to padaugėja sergančiųjų infarktu. Kai laukas yra per daug intensyvus, irgi turime problemų", – savo moksline patirtimi dalijosi A.Vainoras.

Pavyzdžiui, nedidelio intensyvumo gama dažnio elektromagnetiniai svyravimai yra netgi būtini, o didelio intensyvumo ir ilgai trunkantys sukelia įtampą, stresą. Galimas poveikio rezultatas: nemotyvuotas nuovargis, galvos skausmas, irzlumas. Galų gale, žmogus gali išsekti, jo elgesys gali tapti sunkiai prognozuojamas. Gama elektromagnetinių bangų aktyvumas, A.Vainoro teigimu, lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių, alkoholizmo paplitimą.

"Tyrimai parodė, kad žemo dažnio laukai mažina infarktų skaičių, gama – stipriai didina", – kalbėjo A.Vainoras.

Veikia visas ląsteles

Buitinių prietaisų kuriamas elektromagnetinis laukas susiderina būtent su gama intervalu. Lauką buitiniai prietaisai kuria tik tada, kai patys veikia, kai naudoja elektros srovę.

Jautriausia elektromagnetiniam laukui kūno dalis yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. "Gama ir kiti kūną neigiamai veikiantys spinduliai gali išderinti širdies veiklą", – pasakojo A.Vainoras.

Antros pagal jautrumą – smegenys su visa centrine nervų sistema. Pavyzdžiui, kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug", – konstatavo A.Vainoras.

Kalbėdamas apie institucijų rekomenduojamas saugias įvairių prietaisų, objektų, pavyzdžiui, bazinių stočių, spinduliuotės normas, jis akcentavo, kad norma ir poveikio rezultatas yra du skirtingi dalykai. "Ar matuojami rezultatai, ar yra žinoma, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta, net ir laikantis normų? Pavyzdžiui, antenos, bevielio ryšio siųstuvai veikia kiaurą parą ištisus metus, dešimtmečius. Nuolat veikdami jie ištisai atakuoja visas mūsų ląsteles. Kodėl pas mus tiek daug žmonių serga vėžiu, ypač smegenų? Kodėl tiek daug sergančiųjų širdies ligomis, infarktu? Daug daugiau nei Vakarų šalyse, ligoniai – daug jaunesni, nei ten", – palygino A.Vainoras.

Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį.

"Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – profesorius ragina būti atidiems.

Nerimą keliantys rezultatai

"Dydžiai maži, bet turi didelę riziką", – apie planus didinti leidžiamas ribas atsiliepė A.Vainoras. Jau dabar galiojančios normos, profesoriaus nuomone, Lietuvai yra per didelės. Jis prabilo apie Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje, veikiančio itin jautraus magnetometro – vieno iš šešių pasaulyje ir vienintelio, esančio Europoje, užfiksuojamus, pasak profesoriaus, keistus ir nerimą keliančius rezultatus.

Kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu", – akcentavo A.Vainoras. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų.

A.Vainoras pasakojo, kad mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas.

"Ministerija neskiria nė vieno euro ištirti, kodėl Lietuvoje taip yra, kodėl spinduliuotė padidinta, nors rašyta ir teikta daug šios tematikos projektų", – konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, didžiulis savižudybių skaičius. "Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų", – įsitikinęs A.Vainoras.

Prašo įvertinti iš naujo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė anksčiau "Kauno dienai" yra pasakojusi, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, mokslo duomenimis, kelia tie įrenginiai, kurie naudojami šalia žmogaus, t.y. mobilieji telefonai. "Duomenys apie spinduliuotę daugiabučiuose namuose, prekybos centruose nerenkami ir tokia spinduliuotė netiriama, nes kol kas duomenų apie galimą riziką negavome. Elektromagnetinė spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, šiuo metu priskirta galimiems kancerogenams. Nėra tvirtų įrodymų dėl vėžio. Tačiau moksliškai įrodyta, kad elektros perdavimo sistemos (elektros laidai, prietaisai) sukuriamas elektromagnetinis laukas yra kancerogeniškas", – tuomet teigė vedėja.

Anot jos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos 2018 m. gairių projekte nurodyti elektromagnetinių laukų poveikiai visuomenės sveikatai yra nervų stimuliavimas (gali būti juntamas dilgčiojimas poveikio zonoje), membranų pralaidumo didėjimas, audinių temperatūros didėjimas (tai gali sutrikdyti kai kurių organų veiklą).

EPA pranešime spaudai, išplatintame praėjusią savaitę, cituojama tokia I.Taraškevičienės pozicija:"2018 m. gairių projekte nepateikta informacijos apie vėžio riziką, nors 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra elektromagnetinius laukus įvardijo kaip galimą žmonių kancerogeną, atsižvelgiant į duomenis dėl smegenų piktybinio naviko gliomos sąsajų su mobiliųjų telefonų naudojimu. Mokslo bendruomenė nėra vieninga dėl elektromagnetinių laukų poveikio vėžiniams susirgimams, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp elektromagnetinių laukų poveikio ir vėžio, tačiau šis ryšys nėra patikimas. Kai kuriose valstybėse šių laukų poveikis siejamas su padidėjusiu elektrojautrumu, pasireiškiančiu galvos skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu, miego sutrikimu ir raumenų skausmais", – cituojama.

Pranešime taip pat nurodyta, kad per du šimtus mokslininkų kreipėsi į Jungtinių Tautų aplinkos programos vadovą, prašydami iš naujo įvertinti galimą naujos kartos 4G ir 5G telekomunikacijų technologijų biologinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms. Būtent šiam ryšiui diegti būtinos didesnės nei šiuo metu Lietuvoje nustatytosios elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamos normos.

Manoma, kad šias normas Lietuvoje suskubta didinti būtent dėl naujų 4G ir 5G ryšio technologijų.

Normos kol kas žemesnės

Pranešimą apie siūlymą didinti elektromagnetinės spinduliuotės leistinas ribas išplatinusi SAM nurodė, kad "pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai". Ministerijos atstovai akcentavo, kad "šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje".

"Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis", – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki dešimt kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto.

Tad tais dešimt kartų ir siūloma didinti normas. Siūloma, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, "Wimax" stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.

Darbo grupės vadovas: pavojaus sveikatai neturi būti

Siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas parengusios tarpinstitucinės darbo grupės vadovas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad sujudimas dėl normų keitimo yra nepagrįstas.

– Kam apskritai reikia riboti elektromagnetinę spinduliuotę?

– Elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kaip ir oro tarša, triukšmas, kvapai. 2015 m. visoje ES buvo suvienodinti reikalavimai elektromagnetinei spinduliuotei darbo aplinkoje. Jeigu laikomasi ribinių dydžių rekomendacijų, jos neviršijamos, pavojaus sveikatai neturi būti. – O kaip dėl poveikio sveikatai, kaip veikia silpnas laukas, bet ilgą laiko tarpą? – Mažoms dozėms žmogus yra atsparus, ir jos neturėtų daryti įtakos. Spinduliuotė yra toks dalykas, kurio gamtoje irgi yra.

– Planuojama net dešimčia kartų didinti normas dėl spinduliuotės gyvenamojoje aplinkoje?

– Lietuvoje buvo nustatytas gana griežtas normavimas. Buvo laukiama daugiau informacijos dėl elektromagnetinio lauko galimo poveikio. Palaipsniui buvo pereinama prie europinio reglamentavimo. Darbo grupė, kurioje dalyvavau su mokslininkais kaip grupės vadovas, nusprendė, kad ES lentelė yra tinkama, kad reikėtų visiškai pereiti bent prie tų telekomunikacinių dažnių.

– Jeigu, kaip minėjote, elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kodėl reikia didinti leidžiamas jo ribas?

– Tai reikalinga, kad galėtume lyginti matavimų rezultatus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka matavimus, rezultatus lyginame su Lietuvoje galiojančia higienos norma. Tačiau jeigu ne tokia pati dažnių lentelė, sunku palyginti su kitomis šalimis, su rekomendacijomis.

– Kaip vertinate elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kuri pasiekia statistinį Lietuvos gyventoją?

– Laboratorija matuoja. Viršijimo beveik nenustatome. Vienas kitas atvejis būna. Labai mažai. Šiais metais vienos radijo stoties viršyta buvo.

– Ar skaičiuojamos suminės vertės?

Matuojama, koks bendras ar koks tik dirbtinis elektromagnetinis laukas, pavyzdžiui, įjungus wi-fi ryšį, šalia veikiant įvairiems kasdieniams prietaisams, ateinant signalams iš radijo ir kitų bokštų, veikia žmones kurioje nors konkrečioje vietoje?

– Jeigu pas jus bus matuojama, bus prašoma išjungti visus prietaisus, kuriuos turite namuose, kad nebūtų rezultatų paklaidos.

– Bet realybėje retai kada viską būname išjungę.

– Taip, tai retai būna. Bet matavimais stengiamasi įvertinti būtent atitinkamą stotį. Jūs kalbate apie kitą medalio pusę. Tie visi bokštai yra tam, kad veiktų televizoriai, radijo imtuvai, mobilieji telefonai. Jeigu bokštų nebūtų, prietaisai būtų beverčiai.

– Paklausiu kitaip. Ar panaši spinduliuotė veikia žmogų, niekuo nesinaudojantį, ir žmogų, esantį pačiame darbų įkarštyje: prie kompiuterio kalbantį telefonu ir pasiekiamą penkių kaimynų bevielio ryšio?

– Namuose, bent pagal mokslinius tyrimus, elektromagnetinė spinduliuotė veikia labiau, ypač jeigu mobiliuoju telefonu kalbame ne naudodamiesi laisvųjų rankų įranga, o dėdami jį prie galvos, šalia centrinės nervų sistemos. Ji yra apsaugota, bet tai yra ta sistema, kuri gali paveikti.

– Bendrųjų ribų, normų, rekomendacijų nėra?

– Norma yra formulės. Prieš pradedant eksploatuoti kiekvieną siųstuvą, transliatorių, ryšio bazinę stotį reikia derinti projektą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Ir įvertinti suminę spinduliuotę. Būna, kad bazinė stotis yra šalia kitų stočių, tad reikia įvertinti ne tik jos, bet ir kartu su kitomis stotimis, spinduliuotę.

– Kaip pasikeistų elektromagnetinė spinduliuotė, pasiekianti gyventojus, normas padidinus siūlomus dešimt kartų?

– Normos pakeitimas dar nereiškia, kad iš karto spinduliuotė pasikeis dešimt ar kažkiek kartų. Paradoksas toks, kad mažai pasikeis. Ateity numatomi modernesni siųstuvai. Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė. Atitinkamai ir su radijo siųstuvais tas turėtų įvykti, jeigu dar neįvyko. O dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, dėl kurių čia visi kalba, dėl 5G, tai 5G Lietuvoje kol kas nėra. Planas rengiamas. Priklausys nuo dažnių paskyrimo, įrangos įsigijimo.

Mums pateikta informacija, kad naujosios stotys bus prisitaikančios prie kintančios situacijos. Jų režimas priklausys nuo mobiliojo ryšio poreikio konkrečiu paros metu. Pavyzdžiui, renginio ar pan. metu dirbs didesniu, bet neviršijančiu normų, režimu. Kai tik mugė ar futbolo rungtynės praeina, jis vėl pradeda veikti mažesniu pajėgumu. Be to, siųstuvai bus kryptiniai, pasisuks į tą pusę, į kurią reikia. Viena antena žiūri į kitą. Nėra tikslo apspinduliuoti visus gyventojus. Jeigu matai anteną, tai nereiškia, kad ji tiesiai pro langą spinduliuoja ir kad jos reikia saugotis.

2019-10-23 11:03:36 / Jonas

Elektromagnetinės spinduliuotės norma 1999 m. 10 mikrovatų, 2015 m. 100 mikrovatų, o 2019 m. 200? Kur mes einam Ministre? Kokių dar bus žiūrima direktyvų iš Europos? O savo galvas turime?

Viščiukas mikrobangų krosnelėje gerai iškepa. Visi pripažįsta, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra žalinga. Kuo mažesnė spinduliuotė, tuo mažesnė žala sveikatai. Diskusijos vyksta tik dėl to, kur ta pavojingumo riba (norma) yra, t. y. ties kuria vieta užsimerksime ir, sukandę dantis, sakysime kad viskas tvarkoje. Dažniausiai norma vis keičiama pritaikant prie technologijų poreikio. Taip sugebame apsimesti, kad čia viskas gerai.

Kitas neigiamas poveikis žmogui yra rūkymas. Surūkyti pakelį cigarečių per dieną yra kenksminga. Tai gal ir čia nustatykime normą: pav. ties 5 cigarečių per dieną riba. Ir neabejokime - tokia norma tikrai atsirastų mūsų gyvenime, jei tai būtų reikalinga technologijų vystymui ir verslui.

Ponai ir ponios, priimantys sprendimus, nusimeskite apsimestinės ramybės skraistę ir, prieš priimdami sprendimą dėl elektromagnetinio spinduliavimo normos HN 80:2015 didinimo, parūkykite... Saikingai, normos ribose, kad nepakenktų sveikatai.

2019-10-22 20:16:29 / Viešintų bendruomenė

Chronologinė didelio elektromagnetinio spinduliavimo Viešintose, Anykščių rajone, problemos sprendimo seka

2016 m. gruodžio 16 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras NVSC priima sprendimą dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto derinimo. Tą pačią dieną priimamas ir NVSC sprendimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo.

Valstybės valdoma AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) 2017 m. sausio 31 d. pateikia prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) dėl siųstuvo dažnio 1386 kHz skyrimo (perkėlimo) Viešintose.

2017 m. balandžio 13 d. RRT įsakymu Nr. 1V-402 priima sprendimą dėl įrengimo vietos Viešintos, Anykščių r. (E24º58’57”, N55º41’40”).

2017 m. rugpiūčio 29 d. Telecentras oficialiai pradeda siųstuvo eksploataciją.

Visuomenė, Viešintų bendruomenė apie naujos radijo stoties (siųstuvo) statybos planus informuota nebuvo, nors Statybos techniniai reglamentai to reikalauja. Kodėl?

Gyventojai pradeda jausti įvairius nepatogumus: trukdymai televizorių ekranuose, tinkamai neveikia kompiuterių pelės, nebeklauso "pirštų" išmanūs mobilieji telefonai, šviečia LED lemputės, neįjungtos į elektrą. Kai kurie gyventojai susirūpina savo sveikata. Pagal siųstuvo galią Viešintose - ji gerokai didesnė nei tarybiniais laikais buvo projektuota Viešintų radijo-televizijos stoties galia. Nuo siųstuvų galios priklauso spinduliavimas - kokiu atstumu nuo antenų saugu gyventi. Sprendžiant pagal visus požymius elektromagnetinis laukas yra labai stiprus.

2018 m. rugsėjo 10 d. Viešintų bendruomenė išsiunčia paklausimą Telecentrui dėl galingo siųstuvo paleidimo sąlygų.

Po pakartotinio skambučio 2018 m. spalio 12 d. pagaliau gautas Telecentro atsakymas. Pagal pateiktus dokumentus elektromagnetinė spinduliuotė neviršija normų.

2018 m. lapkričio 11 d. Viešintų bendruomenė pateikia skundą NVSC Utenos departamentui dėl to, kad gyventojai pajuto padidėjusį elektromagnetinių laukų poveikį.

2018 m. gruodžio 3 d. NVSC atlieka elektromagnetinio spinduliavimo matavimus ir nustato, kad leistinas elektromagnetinio lauko stiprumas, nurodomas higienos normoje HN 80:2015, yra viršijamas. Operatoriui nurodoma sumažinti elektromagnetinį spinduliavimą iki higienos normoje HN 80:2015 nurodytų dydžių arba nutraukti objekto naudojimą.

2019 m. sausio 10 d. atlikti pakartotiniai matavimai ir nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti. Elektromagnetinis laukas viršija Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytas ribas. Nurodyta, kad nesant galimybių mažinti lauko intensyvumui, Telecentras turi nutraukti objekto naudojimą ir informuoti departamentą iki 2019m. sausio 17 d.

Operatorius (Telecentras) įvairiais būdais vilkina procesą: neatvyksta į matavimus, teikia pretenzijas dėl matavimų metodikos, aplinkos sąlygų.

Buvo organizuojami dar keli pakartotiniai elektromagnetinės spinduliuotės matavimai (apie matavimų atlikimo datą ir rezultatus Bendruomenė buvo informuota telefonu) ir vėl nustatyti Lietuvos higienos normos HN 80:2015 pažeidimai.

Nustačius pažeidimus, Telecentro atsakingam asmeniui buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su Administraciniu nurodymu, kuris buvo įvykdytas. Telecentras raštu buvo informuotas, kad administracinio nurodymo įvykdymas neatleidžia jų nuo atsakomybės ir prievolės užtikrinti, kad gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijami Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės ir duotas nurodymas kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų pašalintas pažeidimas.

Telecentras pateikia skundą NVSC dėl administracinės teisenos atnaujinimo ir Administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo. NVSC skundo netenkina.

Telecentras kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją Dėl Tarptautinio Baltijos bangų radijo transliacijų Viešintose.

Įvyko pasitarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir nuspręsta iki 2019-10-07 peržiūrėti šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas.

Atrodo, kad tik NVSC specialistai sąžiningai atliko savo darbą. Viešintų bendruomenė dėkoja jiems. Kas vyksta toliau?

2019 m spalio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pranešimą: "Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma suvienodinti su europinėmis".

Jei šis sprendimas bus priimtas, problema bus galutinai išspręsta. Paprastai ir žmonėms žinomu "buldozeriniu" būdu.

2019-10-19 10:03:49 / Virginijus

Po to kai atsirado tas siųstuvas Viešintose, pradėjo kartais kompiuteriai nebeveikti, kartais mobilieji telefonai visai "neklauso". Kartais radiatorius kalba. Ilgi laidai per rankas trenkia.

Kažkas negerai su šita vieta. Negi niekas nesprendžia?

Bet yra ir gerų dalykų: LED lemputės, neįjungtos į elektrą, o tik prijungtos prie laido šviečia. :)

2019-10-19 07:34:44 / Didinam

Normas būtina didinti tam, kad jos nebūtų viršijamos. Nesenai, vos prieš keletą metų jau padidino (nuo 10µW /cm² , iki 100 µW /cm²) bet matyt, vis vien nepakankamai, ir biznis nori naujų normų. Biznis nori, reiškia, ir bus didinamos. Visuomenė nesidomi ir su viskuo sutinka...

2019-10-19 07:16:00 / Nadia

Iki normalaus demokratinio požiūrio į klausimų sprendimą mums dar labai toli.

Siųstuvai veikia. Elektromagnetinio lauko stiprumas viršytas. Na ir kokie sprendimai priimti?

Jokių! Viešintos, Anykščių rajonas, Lietuva laukia...

2019-10-18 18:45:02 / Jurga Daugmaudytė

Jūs išprotėjote! Norite mus visus išžudyti??? Kaip gali Sveikatos apsaugos ministerija siūlyti spinduliuotės didinimo normas???? Kas ten per antžmogiai sėdi?

2019-10-18 18:03:13 / Tomas B.

Viešintiškiai aktyviai domisi. Suprantu sunerimusius viešintiškius. Nesuprantu Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų ir ką galvoja jiems vadovaujantis p. Aurelijus Veryga. Juk nuo žmonių balsų priklausė, kad dauguma Jūsų esate ten kur esate... ir priklausys kur po kitų rinkimų būsite. Ar ne laikas pasirinkti ką atstovaujate?

Čia po siųstuvo įjungimo pateiktas žemėlapis: Viešintos dengia

Jei "karšta" nuo Jūsų komentatoriai minimo siųstuvo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, visoje Baltijos jūroje, tai negi Jūs ten Viešintose, Anykščių rajone, prie pat siųstuvo gyvendami, tikitės nesikepinti jo spinduliuose? Naivuoliai!

2019-10-18 17:39:18 / Vitas

SAM ,,paguoskit" viešintiškius, kad gerai išsimiegotų, žinias ar muziką klausytųsi per radiatorius ar tvoras, pirktų tik diodines lemputes, nes jos šviečia ir neįjungtos į elektros tinklą, o kraštiečius iš airijų, klausiančius apie pokyčius, te nuramina, kad toliau bus ,,dar geriau".

2019-10-18 17:35:42 / Donatas

Tėviškėje televizijos retransliacijos bokštas su visomis ryšio antenomis praktiškai pačiame Viešintų miestelyje. Jau ir prie esamo ryšio metaliniai radiatoriai namuose skleidžia garsus, o pridėjus įtampos indikatorių jis šviečia. Leidus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas galima būtų atsijungti nuo elektros tinklų ir patiems elektrą gamintis sujungus tinkamai metalinius santechnikos vamzdynus į indukcinę grandinę. Tik ar patys neiškepsime kaip mikrobanginėje krosnelėje?

Patiko pastraipa: "Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių ar kitų spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai."

Valdantys pinigus nėra suinteresuoti įrodymais, todėl jų ir nebus. O kai pradėsime kristi kaip rudens lapai nuo įvairių ligų ir apsigimimų, ieškos ne kaip panaikinti (uždrausti) išpūstas elektromagnetinės spinduliuotės normas, o kaip sukišti gyvus organizmus į skafandrus arba po įžemintais apsauginiai gaubtais. Ir vėl papildomi pinigai verslui. Viskas dėl progreso ir ekonominės gerovės, o pavojus sveikatai juk neįrodytas (gyvi organizmai arba prisitaikys, arba išmirs. Žemė ir taip jau perpildyta).

2019-10-18 16:59:37 / Aistis

Sveikatos apsaugos ministerija žmonėms teigia kaip viskas gerai, o iš tikrųjų žmonėms neatstovauja... Gerai teigiama - nori pamatyti koks yra žmogus - duok valdžią jam į rankas.

2019-10-18 16:37:38 / Julius

Na žinoma, kur nors pamatavo elektromagnetinius laukus, į normas nebetelpa, tai Sveikatos apsaugos ministerijai ne žmonės svarbu, o kad tik valdžia savo reikalus išspręstų... Padidinti ir ramu - kol visi iškeps kaip kalakutai.

Daugiau naujų naujienų
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
       2019-11-15 10:14:06

5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu

Vienas svarbiausių dalykų šiandien – gražiai fotografuoti, nes socialiniai tinklai patys sėkmingomis nuotraukomis nepasidalins. Dieną tai padaryti nesunku, o kaip kokybiškus kadrus išgauti tamsiu paros metu? Net ir turint naktį gerai fotografuojantį telefoną, jūsų kadrai gali nepavykti.
       2019-11-15 10:08:16

Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“

Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis“. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.
       2019-11-15 09:35:52

Europarlamentaras Liudas Mažylis: GMO ant Europos stalo, ką valgysime rytoj?

Globalizacija, didėjanti populiacija, klimato kaita, chemiškai apdorotas maistas ir kiti iššūkiai yra taip vieni su kitais susipynę, kad net primena gerą ryžių mišrainę. Ir ją miniu ne atsitiktinai, nes tiek išvardinti iššūkiai, tiek ryžių mišrainėje randami kukurūzai yra susiję su viena, daugeliui iki galo taip ir nesuprantama, Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema.
       2019-11-15 09:07:55

Gydytojos patarimas vyrams: sveikatai saugoti pasitelkite technologijas

Nors vis dar vyrauja nuostata, kad vyrai sveikata rūpinasi mažiau, nei moterys, gydytoja Martyna Karklytė teigia, jog taip nebėra – jie vis didesnį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, kokybiškam miegui bei kovai su stresu.
       2019-11-15 09:07:55

Temperatūros svarba miegui – kaip atvėsinti kūną naktimis?

Įvairių tyrimų ir stebėjimų dėka šiandien žinome, kad mūsų miegui įtaką daro daugybė įvairių vidinių bei išorinių veiksnių. Tai – teisingas miego ritmas, miegojimo ciklai, čiužinys ir net miegamojo aplinka. Vis dėlto, veiksnys, kurį savo kūnų jaučiame ir identifikuoti galime kiekvienas yra temperatūra.
       2019-11-14 19:34:18

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?

Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje.
       2019-11-13 20:15:55

Ateities darbo rinka: kaip keičiasi mūsų įpročiai?

Spėjama, kad ateityje daugiau nei 75 mln. darbo vietų išnyks dėl galimybių technines užduotis perleisti robotams. Žinoma, dirbtiniam intelektui prilygti žmogaus kritiniam ir kūrybiniam mąstymui dar prireiks daug laiko, tad robotai tikrai neužvaldys visos darbo rinkos.
       2019-11-13 20:09:31

Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais. Maža to, pastaraisiais metais internetinė prekyba išsiplėtė ir į greito apyvartumo prekių – maisto produktų, gėrimų, kasdienių buities ir higienos reikmenų – sektorių.
       2019-11-12 12:40:49

„Toksika“ pradėjo saugiai deginti Alytaus gaisravietėje surenkamas atliekas

Penktadienį Alytaus gaisravietėje pradėjusi degėsių surinkimo darbus, šiandien „Toksika“ jau daugiau nei parą saugiai degina surinktas pavojingąsias atliekas. Į „Toksikos“ padalinį Šiaulių rajone atvežtos pavojingosios atliekos – metalinių, tekstilinių kordų atliekos su gumos ir degėsių likučiais – deginamos specialiame „Toksikos“ pavojingųjų atliekų utilizavimui skirtame įrenginyje.
       2019-11-12 12:25:11

Technologijos mokslų daktarė: nebijokite siekti to, ko norite jūs

Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė – technologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute atliekanti įvairiausius su apšvietimu susijusius tyrimus, kurianti ir tobulinanti naujus apšvietimo šaltinius, skirtus ir menui, ir medicinai.
       2019-11-12 12:02:33

5 skaitmeninės rinkodaros tendencijos 2020 m.: kas naujo ir kas – seno?

Metų pabaigai artėjant skaitmeninės rinkodaros ekspertai dalijasi 2020 metų prognozėmis. Kaip keisis mūsų interneto vartojimo įpročiai ir kokios penkios pagrindinės tendencijos kitais metais stiprės? Pasirenkime garso, emocijų, prekių ženklų balsų, dirbtinio intelekto ir iš rankų nepaleidžiamo išmaniojo telefono metams.
       2019-11-12 10:59:30

Didžiausias pasaulyje kelionių organizatorius: „Lietuvos rinkos laukia pokyčiai

Įnirtingos konkurencijos sąlygomis gyvenančio šalies turizmo sektoriaus laukia permainos. Į Lietuvą įžengęs stambiausias pasaulio kelionių organizatorius TUI tvirtina – žvalgytuvės baigtos, atėjo metas plėtrai.
       2019-11-12 09:30:10

Rozetėse palikti elektros prietaisai namus gali paversti pelenais

Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.
       2019-11-12 09:26:45

„Avitela“ ir „Elektromarkt“ sandoris: išliks atskiri prekės ženklai

25 metus veikianti prekybos buitine technika ir elektronika bendrovė „Avitelos prekyba“ įsigijo kitą rinkos žaidėją – įmonę „GV Group“, valdančią „Elektromarkt“ parduotuves. Po įsigijimo, „Elektromarkt“ tampa „Avitelos“ įmonių grupės dalimi, tačiau išliks kaip du atskiri prekės ženklai.
       2019-11-12 09:22:37

Kai kuriems senjorams internetas vis dar yra parduotuvė, turgus ir bažnyčia

Į išmaniuosius įrenginius nuolat sukritę miestų gyventojai net neįsivaizduoja, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių regionuose internetą vis dar atstoja kasdieninio susitikimo vietos: būtent čia dalinamasi naujienomis ir bendraujama tarpusavyje, sako žinomas režisierius ir televizijos laidų veidas Vytenis Pauliukaitis.
       2019-11-12 09:20:09

Ar daugės moterų IT srityje?

Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau studentų. „Nuobodu“, „sunku“, „neįdomu“ – tokius pasiteisinimus jau seniai girdi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanė prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė ir kiekvieną jų gali lengvai paneigti.
       2019-11-11 11:39:14

6 patarimai žaidimų telefone mėgėjams

Telefonas jau seniai viršijo tik susisiekimo priemonės apibrėžimą. Dabar juos naudojame sporto pasiekimams sekti, muzikai klausyti, puikios kokybės nuotraukoms daryti ir kitoms smagioms pramogoms, pavyzdžiui žaidimams.
       2019-11-11 11:35:13

Prie pokyčių Vilniaus stoties rajone jungiasi ir Autobusų stotis

Vilnius imasi aktyvių veiksmų dėl autobusų stoties atnaujinimo – šiandien savivaldybėje pasirašyti keturšaliai sostinės, AB „Lietuvos geležinkeliai”, UAB „Vilniaus autobusų stotis“ ir UAB „Baltisches Haus“ ketinimai rajoną drauge paversti prestižiniu mobilumo centru.
       2019-11-11 11:14:16

Gyventojų nuomonė: žalių rodyklių atsisakymas apsunkins eismo sąlygas

Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, sutinkamas skeptiškai. Kas antras šalies vairuotojas laikosi nuomonės, kad tai padidins spūstis ir sulėtins eismą.
       2019-11-11 11:11:10

Reputacija socialiniuose tinkluose: kaip jos nesusigadinti?

Pasaulinės statistikos duomenimis, mobiliųjų įrenginių vartotojai vidutiniškai socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia beveik 3 valandas. Šiandien internete viešiname kone kiekvieną savo gyvenimo akimirką, investuojame savo jėgas ir laiką į turinį socialiniuose tinkluose, o kai kurie iš to sugeba ir užsidirbti.
       2019-11-08 18:16:47

Ar žinote, kiek laiko praleidžiate „Instagrame“?

Pasaulinė statistika rodo, kad žemėje šiuo metu egzistuoja daugiau nei 4,3 milijardai interneto vartotojų. Anot „World Advertising“ tyrimų centro atlikto tyrimo, daugiau nei 2 milijardai iš jų naudojasi internetu vien tik savo mobiliuose įrenginiuose. Tad ką telefonu vartojai daro daugiausiai? Pateikiame įdomių faktų apie naudojimąsi išmaniaisiais.
       2019-11-08 14:49:34

Verslo diena: ar Y kartai prasmė svarbesnė nei pelnas?

Šiandien, lapkričio 8 d, švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Ekspertų teigimu, tūkstantmečio kartai vis svarbiau yra tai, ar jų vykdoma veikla yra prasminga, todėl Lietuvoje vis labiau įsigali socialinio verslo modelis.
       2019-11-08 14:40:16

Ką daryti, kad telefonas tarnautų ilgiau?

Egzistuoja vienas dalykas, kurio išmaniųjų telefonų savininkai bijo kaip tvano. Koks? Išsikrovusi baterija. Ši baimė turi netgi atskirą pavadinimą – nomofobija. Bet tokia baimė gali užklupti kiekvieną. Ypač, kai keliauji užsienyje, lauki svarbaus skambučio ar nespėjai išsikviesti pavežėjo.
       2019-11-08 14:32:07

Mandarinų sezonas jau čia: ko dar nežinojote apie šiuos citrusus?

Kiekvienas metų laikas į maisto racioną atneša tik jam būdingus produktus. Jei vasarą mėgaujamės uogomis, ankstyvą rudenį – obuoliais, tai paspaudus šaltukui imame ieškoti mandarinų. Tiesa, šie oranžinės spalvos citrusai, net jei labai primena mandarinus, iš tiesų gali skirtis ne tik pavadinimu, bet ir skoniu.
       2019-11-08 14:26:56

5 išmaniųjų telefonų funkcijos, kurios labiausiai rūpi jaunimui

Išmanusis telefonas daugeliui jau tapo svarbiausiu, iš rankų beveik nepaleidžiamu pagalbininku. Visgi kiekviena karta turi skirtingus poreikius, ir jei vyresniesiems telefonas dažniau reikalingas kaip darbo priemonė, jauniausiems jis – neatsiejama gyvenimo būdo dalis. Tad ko iš telefono tikisi ir apie ką jį pirkdami galvoja Z karta?
       2019-11-06 19:07:20

7 mitai apie kardiologinius vaistus

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kardiologinės ligos yra dažniausia mirčių priežastis visame pasaulyje. Lietuvoje mirtys dėl šių susirgimų sudaro daugiau nei 50 proc. visų mirčių. Kodėl tiek daug? Viena iš priežasčių – gydytojo paskirtų kardiologinių vaistų nevartojimas, kuris yra susijęs su klaidingais įsitikinimais.
       2019-11-06 19:03:53

Skaitmeninių talentų ieškoma visose Lietuvos mokyklose

Fotografuojančiam, piešiančiam, programuojančiam, vaizdo ar garso siužetus kuriančiam jaunimui skirtas nacionalinis konkursas „Įjunk Kalėdas“ įsibėgėja. Organizatoriai sako, kad tai puiki proga pasirodyti ne tik svajojantiems ateityje tapti profesionaliais grafikos dizaineriais, bet ir norintiems lavinti suvokimą nuo dailės iki skaitmeninių technologijų bei būti pastebėtiems šalies mastu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama