- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
Daugiau patarimų
- Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.
- Viena diena rūpesčių labiau išsekina negu savaitė sunkaus darbo.
- Gerbk tuos, kurie bandė atlikti didžius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko.
- Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.
- Kitiems mes sudarome taisykles, sau - išimtis.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma padidinti
2019-10-18 15:25:49Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės normas padidinti ir suvienodinti su rekomenduojamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų. Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.
Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonių ir pasiūlymų.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių ar kitų spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki 10 kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos (ET), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR).
„Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis“, – sako A. Šešelgis.
Tad siūloma nustatyti, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, Wimax stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu, radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.
Siūlymus parengė tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Aplinkos ir sveikatos skyriaus deleguotų atstovų.
Turbūt suprantate, kad NVSC dabar turi COVID-19 problemą. Su ja nespėja tvarkytis. O ir nesiseka - matyt darbo organizavimas ne ypač geras. Tai pasimatė jau tada, kai paprastos problemos su viršytomis elektromagnetinio lauko normomis vienoje gyvenamoje vietovėje išspręsti nesugebėjo.
Dabar reikia laukti COVID-19 situacijos pagerėjimo, o tada su nauja NVSC vadovybe gal ir šis klausimas pajudės.
Kokios naujienos šiuo klausimu?
2020-03-01 14:34:51 / E SMOGAS2020-02-27 11:02:17 / Seime
Konferencija 2020-02-26 Lietuvos Respublikos Seime šiuo klausimu
2020-02-16 17:11:39 / JonasTaip, tokie sprendimai (tiksliau jų nebuvimas) diskredituoja valdininkus ir mūsų išrinktuosius.
2019-12-16 20:15:06 / TomasTelecentro vadovai surašyti šiame puslapyje:
http://www.telecentras.lt/apie-mus/valdymas
Telecentras pavaldus Susisiekimo ministerijai (SM), kuriai vadovauja p. Jaroslavas Narkevičius.
O VSC pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kuriai vadovauja p. Aurelijus Veryga.
Tai gal kas gali konkrečiai įvardinti atsakingus asmenis?
2019-12-15 15:25:53 / JonasElektromagnetinis laukas. Viešintos, Anykščių rajonas. Ką tik atlikti nauji VSC matavimai tik patvirtina ankstesnius - elektromagnetinio lauko normos viršytos. Tačiau pokyčių jokių - valstybėje nėra tokios institucijos, kuri norėtų (VSC - nori) ir galėtų (Telecentras - gali) išspręsti šią keblią situaciją.
Negi Lietuvoje tokia betvarkė ir nėra institucijos, kuri priverstų Telecentro vadovybę sumažinti normas viršijantį elektromagnetinį spinduliavimą, nes patys vadovai šios situacijos nesprendžia?
Gėda!
2 500 000 vatų - toks buvo šios radijo stoties "Kaliningrado" zonoje galingumas. Siųstuvas transliavo Maskvos radiją į Vakarų Europą vidurinėmis bangomis (AM). Kodėl mums tai įdomu? Todėl, kad Rusija 40 metų buvo užgrobusi 1386 kHz dažnį, Tarptautinės Elektros ryšio sąjungos skirtą Kaunui. Lietuvos Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos pastangomis okupuotas dažnis buvo grąžintas Sitkūnams. Šiuo dažniu "Tarptautinis Baltijos bangų radijas" dabar transliuoja JAV, Lenkijos, Japonijos informacines programas į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą - į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją ir už jos ribų.
Sitkūnai 666 kHz dažniu veikė iki 2009.04.01, trumposiomis bangomis iki 2016.12.31, 1386 kHz iki 2017.04.20.
Viešintos 1386 kHz, 75 kW, keturi seansai: 05:30-07:00, 16:00-16:30, 18:30-19:00, 19:30-23:00. Po Naujų pridės dvi valandas.
Viešintų gyventojai sukilo prieš radijo bangų siųstuvą
2019-11-25 12:49:52 / Mantas PaežerysTai negi pas mus toks beviltiškas teisinis nihilizmas. Normos viršytos, o atsakingų nėra? Ir visur tas pats - ar Alytus ar Viešintos.
2019-11-18 16:32:11 / TomasReikia būti objektyviems. Pasiekė informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras p. Aurelijus Veryga nurodė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) tartis su bendruomene.
Diskusijos Viešintų bendruomenėje šiandien įvyko, bet problemos sprendimas kol kas nerastas, nes niekas nenori savo noru gyventi nesaugioje aplinkoje, o siųstuvo problemos taip pat Telecentras nesprendžia, nors būtų logiška ir juridiškai teisinga, kad problemą išspręstų būtent tie, kas ją savo neapgalvotais sprendimais ir veiksmais sukūrė.
Kitaip tariant, problema buvo, problema ir lieka. O Viešintų bendruomenė vis dar laukia šios problemos sprendimo. Ji neatmeta galimybės ir toliau teisinėmis priemonėmis ginti viešąjį interesą.
Kažkada Viešintų televizijos bokštas buvo vienas didžiausių miestelio darbdavių, o šiuo metu - jis pagrindinis viešintiškių nerimo šaltinis.
Visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, kad Viešintų televizijos bokšto skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė viršija higienos normas. Tačiau bokštą eksploatuojanti AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ketina statyti dar galingesnius siųstuvus, o kad higienos normos nebebūtų pažeidžiamos ... bus keičiamos higienos normos.
Į ,,Anykštos“ redakciją kreipėsi sunerimęs Viešintų bendruomenės pirmininkas Vytas Mykolas Zaikauskas, anot kurio, ir dabar ,,radiatoriai groja, o šviesos pačios užsidega“.
Įkaitais liko buvusių darbuotojų palikuonys
Viešintų televizijos bokšto teritorija aptverta tvora, ant vartų kabo spyna. Nuolatinių darbuotojų ,,Viešintų televizijoje“ nebėra likę. Prie bokšto veda Televizijos gatvė, o arčiausiai jo - penki aštuonbučiai namai. Šie daugiabučiai pastatyti televizijos darbuotojams. Pasak laikinosios Viešintų seniūnės Eglės Sabaliauskienės, didžioji dalis buvusių televizininkų butų yra apgyvendinti, taigi, beveik po pačia antena gyvena dešimtys žmonių.
,,Viešintų siųstuvas yra galingiausias Lietuvoje. Iki Uralo bangas perduoda. Kodėl tokie bokštai statomi gyvenvietėje, o ne laukuose?“ - retoriškai klausė V.M.Zaikauskas. ,,Žmonės blogai miega, tos bangos kenkia sveikatai“, - kalbėjo Viešintų bendruomenės pirmininkas.
Jis dėstė, kad po to, kai bendruomenės kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro Anykščių skyrių, o šis nustatė, kad elektromagnetinė spinduliuotė viršija higienos normas, bokšto valdytojai ėmėsi atsakomųjų veiksmų - inicijavo higienos normų keitimą.
Skyrė 35 eurų baudą
Visuomenės sveikatos centro Anykščių skyriaus vedėja Danguolė Sudeikienė ,,Anykštai“ sakė, jog jos įstaiga, gavusi viešintiškių skundą, patikrino elektromagnetinę spinduliuotę Viešintose, Televizijos gatvėje, ir nustačiusi, kad spinduliuotė viršija higienos normas, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ skyrė pusės minimalios baudos dydžio baudą - 35 eurus. Tačiau AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nusprendė nemokėti šios juokingos sumos ir kreipėsi į teismą dėl nuobaudos panaikinimo. Skundą nagrinėti buvo pavesta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.
Teismas konstatavo, kad bauda AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ skirta teisėtai. Tiesa, teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Įtarimų kelia tyrimų metodika
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento direktorė Birutė Sapkauskienė ,,Anykštai“ sakė, kad elektromagnetinės spinduliuotės tyrimus Viešintose atliko akredituotos nacionalinės laboratorijos specialistai. AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ sumokėjo jiems skirtą 35 eurų baudą, tačiau bylinėjasi dėl tyrimo metodikos, nes tik dalis parametrų yra nustatomi, o kita dalis yra išskaičiuojama.
,,Šalia Viešintų bokšto gyvena nemažai buvusių darbuotojų, kurie supranta, ką reiškia ta spinduliuotė. Viena vertus, tai yra gerai, nes žmonės neprigalvoja kažkokių mistinių grėsmių“, - ,,Anykštai“ aiškino B.Sapkauskienė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento direktorė dėstė, kad viešintiškiams didesnį nerimą kelia ne dabartinė situacija, o tai, kas bus ateityje: kokio galingumo siųstuvai bus pastatyti, kai bus pakeistos higienos normos. O jos, tikrai tikėtina, kad bus pakeistos.
Įsikišo ir Užsienio reikalų ministerija
Viešintų bendruomenės atstovai, prašydami pagalbos, kreipėsi ir į Seimo narį, ,,valstietį“ Antaną Baurą. Pastarasis parašė raštą Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuriuo prašė neužmiršti, kad šalia Viešintų televizijos bokšto gyvena žmonės. Tačiau kalbėdamas su ,,Anykšta“ A.Baura neslėpė, kad greičiausiai higienos normos bus sušvelnintos, nes Lietuvoje jos vienos griežčiausių Europoje. Pasak A.Bauros, Viešintų bokštas svarbus ir dėl užsienio politikos: per jį retransliuojamas radijas užsienio šalių gyventojams bei užtikrinamas 5G interneto ryšys.
Higienos normų keitimui sudaryta komisija iš įvairių sričių specialistų ir ministerijų atstovų. Šioje komisijoje dirba ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento direktorė B.Sapkauskienė. Pasak jos, greičiausiai higienos normos bus išplėstos, taigi viešintiškių nuogąstavimai turi pagrindą. B.Sapkauskienė taip pat kalbėjo apie Užsienio reikalų ministerijos raginimus sudaryti tinkamas sąlygas retransliuotojams.
Tiesa, visuomenės sveikatos specialistė tikino, kad viešintiškiams nereikėtų baimintis, mat didesnę grėsmę žmonių sveikatai keliantys mobilieji telefonai nei televizijos bokštas. ,,Kad retransliacijos bokštų skleidžiama spinduliuotė kelia grėsmę žmonių sveikatai, neturime jokios pagrįstos informacijos“, - dėstė V.Sapkauskienė. Tačiau akivaizdu ir tai, kad pagrįstos informacijos, jog ši spinduliuotė nėra kenksminga, taip pat nėra...
Klausimus apie Viešintų televizijos bokštą išiuntėme ir AB,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovui. Retransliuotojų klausėme ir apie galimybes bokštą pastatyti kur nors laukuose, o ne prie gyvenamųjų namų. Atsakymo iki penktadienio nesulaukėme.
Symptoms Related to EMF Exposure
Chronic high levels of low frequency EMF exposure can result in:
Insomnia
Anxiety
Depression
Brain fog
Dizziness and vertigo
Frequent illnesses
HPA axis dysfunction (also known as adrenal fatigue)
Hormone imbalances
Cancer or increased in cancer risk
Su buvimu elektromagnetiniame lauke susiję simptomai
Dėl pastovaus didelio lygio žemo dažnio EML poveikio gali atsirasti:
Nemiga
Nerimas
Depresija
Smegenų rūkas
Galvos svaigimas ir galvos sukimasis
Dažnos ligos
HPA ašies disfunkcija (dar žinoma kaip antinksčių nuovargis)
Hormonų disbalansas
Vėžys arba padidėjusi vėžio rizika
Tai labai panašu į mazochizmą - kepintis elektromagnetiniame lauke dėl tam tikrų sunkiai apčiuopiamų naudų. :)
2019-11-05 19:47:47 / Naujas straipsnishttps://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-tv/telefonas-palengvina-kasdienybe-taciau-smarkiai-trikdo-sveikata
Čia rašoma apie 1 vato galios telefono pavojų, o Viešintų radijo siųstuvo galia yra 200000 vatų.
Žinoma, jei būtų 1 W siųstuvas, tai dėl žemesnio dažnio būtų mažiau kenksmingas.
Nautel NX-300 tx, max 300 kW, new tx site since 21Apr2017 (https://www.mwlist.org)
Viešintos, Anykščių rajonas, Lietuva.
"Nėra mokslinių įrodymų"... Ar juokaujate? Ponai iš SAM, įveskite naršyklėje į paieškos langelį "blood, electromagnetic field" ir rasite daugiau nei norite rasti...
Problema dar ir ta, kad nustatant normas yra matuojama galia ir skaičiuojama tik tai, kiek šils žmogaus kūnas dėl elektromagnetinio lauko sukurtų elektros srovių poveikio. Niekas nesigilina į detales.
Žmogaus organizme cirkuliuoja skysčiai. Tai - elektrolitai. Pratekanti elektros srovė vykdys didesnę ar mažesnę elektrolizę, keis kraujo struktūrą. Žinoma, kad didesnė pratekėjusi elektros srovė sukelia kraujo krešėjimą.
Tai mokslininkai turi pasakyti kur ta sveika riba yra. O jie jau dabar garsiai šaukia...
Gaila, kad ir verslo pusė turi save atstovaujančius "mokslininkus"...
Elektromagnetinės spinduliuotės normų keitimas yra visiškai nepagrįstas, nes...
Pirma. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigia, kad skaitmenizavimas spinduliuotę ir toliau mažins. Tuo pat metu teikia su minėtu teiginiu visai nesuderinamus siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas.
Antra. Kaip pripažįsta NVSC, šiais metais Lietuvoje tik Viešintų radijo stoties spinduliavimas viršijo normas. Tai vietoje to, kad sutvarkyti konkrečią bėdą, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama p. Aurelijaus Verygos, ir Lietuvos Respublikos vyriausybė dėl vienetinio atvejo keis šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015.
Situacija primena ............. Kiekvienas tai įvertinsite pagal savo supratimą.
Kai spindulių per daug
Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – radiotechninių objektų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę. Šiuos spindulius skleidžia belaidžio internetinio ryšio sklaidos objektai, ir ne tik.
Tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvoje galiojančias elektromagnetinės spinduliuotės normas siūlo didinti dešimčia kartų. Esą tiek mes atsiliekame nuo kai kuriose Europos šalyse patvirtintų normų.
Na, čia kaip visada: dar nepasivijome Europos, todėl – vykimės. Ir vejamės beatodairiškai. O apsidairius paaiškėtų, kad vytis nėra ko, kad priešingai – laikas stabdyti arklius. Kad, šitiek kartų padidinę dabar galiojančias normas, įsileistume tokį Trojos arklį, iš kurio velniaižin kas pabirtų.
Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas?
Mokslininkai, medikai ir visuomenės sveikata besirūpinančių (ar bent jau tai turinčių daryti) institucijų atstovai šiuo klausimu pasiskirstę į tris stovyklas.
Vieni sako, kad normų didinimas yra didis blogis. Kad ši spinduliuotė mūsų aplinkoje ir taip labai didelė, kad paprastai matuojama (jei apskritai matuojama) tik vieno šaltinio skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė, o jų mūsų aplinkoje dažnai – keletas (kai esame netoli interneto bazinių stočių, kai persidengia keli belaidžio interneto ryšio laukai, kai naudojamės belaidžiu internetu ir mobiliajame telefone, ir planšetėje, ir kompiuteryje).
Kiti sako, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra tik galimai kancerogeniška.
O treti tvirtina, kad štai į Lietuvą ateina naujos technologijos, 4G ir 5G ryšys, todėl plačiai atverkime duris – padidinkime minėtąsias normas. Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas? Juk ir cigarečių žala tik po kelių dešimtmečių nuo jų atsiradimo buvo įrodyta, kai užkietėję rūkaliai ėmė kristi nuo plaučių vėžio.
Taigi, ar normų keitimo iniciatoriai ne per ilgai sėdėjo saulėje?
Rašoma: "Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė."
Tai visus klaidinantis teiginys. Iš kitos pusės, jei darytume prielaidą, kad teiginys teisingas, tai elektromagnetinio spinduliavimo normų didinimo siūlymas atrodytų visai kvailas.
Pavyzdžiui buvo 1 kW galios analoginis TV siųstuvas. Jo naudingo veiksmo koeficientas būdavo apie 50%. Taigi, paėmęs iš elektros tinklo apie 2 kW elektros energijos, jis išspinduliuodavo 1 kW elektromagnetinėmis bangomis ir 1 kW paversdavo šiluma.
Imkime 1 kW galios skaitmeninį TV siųstuvą. Naudingo veiksmo koeficientas dabar siekia apie 75%. Tokios galios siųstuvas iš elektros tinklo ima apie 4 kW. Taip, Jūs teisingai perskaitėte. 1 kW jis verčia šiluma, o 3 kW išspinduliuoja elektromagnetinėmis bangomis.
Taigi spinduliavimo intensyvumas didesnis ne keliais procentais, o kelis kartus. Taip yra todėl, kad analoginis signalas buvo tik su vienu didesniu nešančiuoju dažniu, o visas kitas kanalo spektras buvo beveik neužpildytas (užpildymas iki 10%). Skaitmeninio TV siųstuvo siunčiamo signalo kanalo visas spektras užpildytas tolygiai, t. y. žymiai intensyviau (didesnis energetinis spektro tankis).
Taigi, neklaidinkime visuomenės. Kuo naujesnė technologija tuo intensyviau išnaudojamas visas radijo dažnių spektras. Natūralu, taip ir turi būti progresuojant technologijoms. Kuo toliau, tuo radijo spektras bus energetiškai tankesnis kuo daugiau informacijos sutalpinant toje pačioje dažnių juostoje. Tai galioja tiek televizijai, tiek duomenų perdavimui.
Bet su tuo pas mus ateina ir ateis vis didesnis elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumas. Tai neišvengiama, bet iš kitos pusės - turi būti tinkamai vykdomas reguliavimas, nes tolygus radijo spektro panaudojimas leidžia užtikrinti stabilų ryšį didesniu atstumu su mažesne galia.
Tai gal nepulkime aklai didinti elektromagnetinio spinduliavimo normų?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo dešimčia kartų padidinti Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės, naudojamos televizijos, radijo signalui ir mobiliajam ryšiui perduoti, normas. Ši spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, priskiriama galimiems kancerogenams. Kokią įtaką tai turės mūsų ir vaikų sveikatai?
Normų didinimas – beprotybė?
Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Grigas teigia, kad tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.
"Nuomonė, kad silpna elektromagnetinė spinduliuotė neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti remiantis tik juntamu šiluminiu spinduliuotės poveikiu. Leistinos elektromagnetinės spinduliuotės normos yra pasenusios, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu. Spinduliuotės, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės", – tvirtino J.Grigas, normų didinimą pavadinęs beprotybe ir žmonių žudymu.
Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos profesorės Rūtos Ustinavičienės nuomone, elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos procesui, todėl vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais.
"Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau", – praėjusią savaitę išplatintame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime cituojama R.Ustinavičienė.
Būtinas, bet ne bet koks
Didžioji dalis mus visą parą veikiančio elektromagnetinio lauko yra sukurta Žemės. Jis mums yra būtinas kaip viena iš gyvybės ir geros savijautos sąlygų.
"Kai Žemėje atsirado gyvybė, ji visą laiką vystėsi, veikiama natūralių kintančių elektromagnetinių laukų. Mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienoje ląstelėje, tiek visame organizme. Elektromagnetinis laukas spartino evoliuciją. Be šio lauko gyvybė apskritai nebūtų galėjusi evoliucionuoti", – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras.
Kalbėdamas apie elektromagnetinio lauko poveikį jis pabrėžė, kad svarbu išskirti jo dažnį, stiprumą ir laiką, kiek praleidžiame tokiame lauke. Poveikis žmogaus fiziologijai ypač priklauso nuo bangų dažnio.
Gama elektromagnetinės bangos (tarp 34 ir maždaug 70 Hz) – naudingos, skatina protinį aktyvumą. Didesnio dažnio jos būna ir pragaištingos. "Gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje. Kai elektromagnetinio lauko intensyvumas yra per mažas, jis neaktyvuoja arba nepakankamai aktyvuoja medžiagų apykaitą. Dėl to padaugėja sergančiųjų infarktu. Kai laukas yra per daug intensyvus, irgi turime problemų", – savo moksline patirtimi dalijosi A.Vainoras.
Pavyzdžiui, nedidelio intensyvumo gama dažnio elektromagnetiniai svyravimai yra netgi būtini, o didelio intensyvumo ir ilgai trunkantys sukelia įtampą, stresą. Galimas poveikio rezultatas: nemotyvuotas nuovargis, galvos skausmas, irzlumas. Galų gale, žmogus gali išsekti, jo elgesys gali tapti sunkiai prognozuojamas. Gama elektromagnetinių bangų aktyvumas, A.Vainoro teigimu, lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių, alkoholizmo paplitimą.
"Tyrimai parodė, kad žemo dažnio laukai mažina infarktų skaičių, gama – stipriai didina", – kalbėjo A.Vainoras.
Veikia visas ląsteles
Buitinių prietaisų kuriamas elektromagnetinis laukas susiderina būtent su gama intervalu. Lauką buitiniai prietaisai kuria tik tada, kai patys veikia, kai naudoja elektros srovę.
Jautriausia elektromagnetiniam laukui kūno dalis yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. "Gama ir kiti kūną neigiamai veikiantys spinduliai gali išderinti širdies veiklą", – pasakojo A.Vainoras.
Antros pagal jautrumą – smegenys su visa centrine nervų sistema. Pavyzdžiui, kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.
"Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug", – konstatavo A.Vainoras.
Kalbėdamas apie institucijų rekomenduojamas saugias įvairių prietaisų, objektų, pavyzdžiui, bazinių stočių, spinduliuotės normas, jis akcentavo, kad norma ir poveikio rezultatas yra du skirtingi dalykai. "Ar matuojami rezultatai, ar yra žinoma, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta, net ir laikantis normų? Pavyzdžiui, antenos, bevielio ryšio siųstuvai veikia kiaurą parą ištisus metus, dešimtmečius. Nuolat veikdami jie ištisai atakuoja visas mūsų ląsteles. Kodėl pas mus tiek daug žmonių serga vėžiu, ypač smegenų? Kodėl tiek daug sergančiųjų širdies ligomis, infarktu? Daug daugiau nei Vakarų šalyse, ligoniai – daug jaunesni, nei ten", – palygino A.Vainoras.
Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį.
"Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – profesorius ragina būti atidiems.
Nerimą keliantys rezultatai
"Dydžiai maži, bet turi didelę riziką", – apie planus didinti leidžiamas ribas atsiliepė A.Vainoras. Jau dabar galiojančios normos, profesoriaus nuomone, Lietuvai yra per didelės. Jis prabilo apie Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje, veikiančio itin jautraus magnetometro – vieno iš šešių pasaulyje ir vienintelio, esančio Europoje, užfiksuojamus, pasak profesoriaus, keistus ir nerimą keliančius rezultatus.
Kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.
"Jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu", – akcentavo A.Vainoras. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų.
A.Vainoras pasakojo, kad mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas.
"Ministerija neskiria nė vieno euro ištirti, kodėl Lietuvoje taip yra, kodėl spinduliuotė padidinta, nors rašyta ir teikta daug šios tematikos projektų", – konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, didžiulis savižudybių skaičius. "Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų", – įsitikinęs A.Vainoras.
Prašo įvertinti iš naujo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė anksčiau "Kauno dienai" yra pasakojusi, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, mokslo duomenimis, kelia tie įrenginiai, kurie naudojami šalia žmogaus, t.y. mobilieji telefonai. "Duomenys apie spinduliuotę daugiabučiuose namuose, prekybos centruose nerenkami ir tokia spinduliuotė netiriama, nes kol kas duomenų apie galimą riziką negavome. Elektromagnetinė spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, šiuo metu priskirta galimiems kancerogenams. Nėra tvirtų įrodymų dėl vėžio. Tačiau moksliškai įrodyta, kad elektros perdavimo sistemos (elektros laidai, prietaisai) sukuriamas elektromagnetinis laukas yra kancerogeniškas", – tuomet teigė vedėja.
Anot jos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos 2018 m. gairių projekte nurodyti elektromagnetinių laukų poveikiai visuomenės sveikatai yra nervų stimuliavimas (gali būti juntamas dilgčiojimas poveikio zonoje), membranų pralaidumo didėjimas, audinių temperatūros didėjimas (tai gali sutrikdyti kai kurių organų veiklą).
EPA pranešime spaudai, išplatintame praėjusią savaitę, cituojama tokia I.Taraškevičienės pozicija:"2018 m. gairių projekte nepateikta informacijos apie vėžio riziką, nors 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra elektromagnetinius laukus įvardijo kaip galimą žmonių kancerogeną, atsižvelgiant į duomenis dėl smegenų piktybinio naviko gliomos sąsajų su mobiliųjų telefonų naudojimu. Mokslo bendruomenė nėra vieninga dėl elektromagnetinių laukų poveikio vėžiniams susirgimams, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp elektromagnetinių laukų poveikio ir vėžio, tačiau šis ryšys nėra patikimas. Kai kuriose valstybėse šių laukų poveikis siejamas su padidėjusiu elektrojautrumu, pasireiškiančiu galvos skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu, miego sutrikimu ir raumenų skausmais", – cituojama.
Pranešime taip pat nurodyta, kad per du šimtus mokslininkų kreipėsi į Jungtinių Tautų aplinkos programos vadovą, prašydami iš naujo įvertinti galimą naujos kartos 4G ir 5G telekomunikacijų technologijų biologinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms. Būtent šiam ryšiui diegti būtinos didesnės nei šiuo metu Lietuvoje nustatytosios elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamos normos.
Manoma, kad šias normas Lietuvoje suskubta didinti būtent dėl naujų 4G ir 5G ryšio technologijų.
Normos kol kas žemesnės
Pranešimą apie siūlymą didinti elektromagnetinės spinduliuotės leistinas ribas išplatinusi SAM nurodė, kad "pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai". Ministerijos atstovai akcentavo, kad "šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje".
"Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis", – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki dešimt kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto.
Tad tais dešimt kartų ir siūloma didinti normas. Siūloma, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, "Wimax" stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.
Darbo grupės vadovas: pavojaus sveikatai neturi būti
Siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas parengusios tarpinstitucinės darbo grupės vadovas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad sujudimas dėl normų keitimo yra nepagrįstas.
– Kam apskritai reikia riboti elektromagnetinę spinduliuotę?
– Elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kaip ir oro tarša, triukšmas, kvapai. 2015 m. visoje ES buvo suvienodinti reikalavimai elektromagnetinei spinduliuotei darbo aplinkoje. Jeigu laikomasi ribinių dydžių rekomendacijų, jos neviršijamos, pavojaus sveikatai neturi būti. – O kaip dėl poveikio sveikatai, kaip veikia silpnas laukas, bet ilgą laiko tarpą? – Mažoms dozėms žmogus yra atsparus, ir jos neturėtų daryti įtakos. Spinduliuotė yra toks dalykas, kurio gamtoje irgi yra.
– Planuojama net dešimčia kartų didinti normas dėl spinduliuotės gyvenamojoje aplinkoje?
– Lietuvoje buvo nustatytas gana griežtas normavimas. Buvo laukiama daugiau informacijos dėl elektromagnetinio lauko galimo poveikio. Palaipsniui buvo pereinama prie europinio reglamentavimo. Darbo grupė, kurioje dalyvavau su mokslininkais kaip grupės vadovas, nusprendė, kad ES lentelė yra tinkama, kad reikėtų visiškai pereiti bent prie tų telekomunikacinių dažnių.
– Jeigu, kaip minėjote, elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kodėl reikia didinti leidžiamas jo ribas?
– Tai reikalinga, kad galėtume lyginti matavimų rezultatus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka matavimus, rezultatus lyginame su Lietuvoje galiojančia higienos norma. Tačiau jeigu ne tokia pati dažnių lentelė, sunku palyginti su kitomis šalimis, su rekomendacijomis.
– Kaip vertinate elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kuri pasiekia statistinį Lietuvos gyventoją?
– Laboratorija matuoja. Viršijimo beveik nenustatome. Vienas kitas atvejis būna. Labai mažai. Šiais metais vienos radijo stoties viršyta buvo.
– Ar skaičiuojamos suminės vertės?
Matuojama, koks bendras ar koks tik dirbtinis elektromagnetinis laukas, pavyzdžiui, įjungus wi-fi ryšį, šalia veikiant įvairiems kasdieniams prietaisams, ateinant signalams iš radijo ir kitų bokštų, veikia žmones kurioje nors konkrečioje vietoje?
– Jeigu pas jus bus matuojama, bus prašoma išjungti visus prietaisus, kuriuos turite namuose, kad nebūtų rezultatų paklaidos.
– Bet realybėje retai kada viską būname išjungę.
– Taip, tai retai būna. Bet matavimais stengiamasi įvertinti būtent atitinkamą stotį. Jūs kalbate apie kitą medalio pusę. Tie visi bokštai yra tam, kad veiktų televizoriai, radijo imtuvai, mobilieji telefonai. Jeigu bokštų nebūtų, prietaisai būtų beverčiai.
– Paklausiu kitaip. Ar panaši spinduliuotė veikia žmogų, niekuo nesinaudojantį, ir žmogų, esantį pačiame darbų įkarštyje: prie kompiuterio kalbantį telefonu ir pasiekiamą penkių kaimynų bevielio ryšio?
– Namuose, bent pagal mokslinius tyrimus, elektromagnetinė spinduliuotė veikia labiau, ypač jeigu mobiliuoju telefonu kalbame ne naudodamiesi laisvųjų rankų įranga, o dėdami jį prie galvos, šalia centrinės nervų sistemos. Ji yra apsaugota, bet tai yra ta sistema, kuri gali paveikti.
– Bendrųjų ribų, normų, rekomendacijų nėra?
– Norma yra formulės. Prieš pradedant eksploatuoti kiekvieną siųstuvą, transliatorių, ryšio bazinę stotį reikia derinti projektą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Ir įvertinti suminę spinduliuotę. Būna, kad bazinė stotis yra šalia kitų stočių, tad reikia įvertinti ne tik jos, bet ir kartu su kitomis stotimis, spinduliuotę.
– Kaip pasikeistų elektromagnetinė spinduliuotė, pasiekianti gyventojus, normas padidinus siūlomus dešimt kartų?
– Normos pakeitimas dar nereiškia, kad iš karto spinduliuotė pasikeis dešimt ar kažkiek kartų. Paradoksas toks, kad mažai pasikeis. Ateity numatomi modernesni siųstuvai. Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė. Atitinkamai ir su radijo siųstuvais tas turėtų įvykti, jeigu dar neįvyko. O dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, dėl kurių čia visi kalba, dėl 5G, tai 5G Lietuvoje kol kas nėra. Planas rengiamas. Priklausys nuo dažnių paskyrimo, įrangos įsigijimo.
Mums pateikta informacija, kad naujosios stotys bus prisitaikančios prie kintančios situacijos. Jų režimas priklausys nuo mobiliojo ryšio poreikio konkrečiu paros metu. Pavyzdžiui, renginio ar pan. metu dirbs didesniu, bet neviršijančiu normų, režimu. Kai tik mugė ar futbolo rungtynės praeina, jis vėl pradeda veikti mažesniu pajėgumu. Be to, siųstuvai bus kryptiniai, pasisuks į tą pusę, į kurią reikia. Viena antena žiūri į kitą. Nėra tikslo apspinduliuoti visus gyventojus. Jeigu matai anteną, tai nereiškia, kad ji tiesiai pro langą spinduliuoja ir kad jos reikia saugotis.
Elektromagnetinės spinduliuotės norma 1999 m. 10 mikrovatų, 2015 m. 100 mikrovatų, o 2019 m. 200? Kur mes einam Ministre? Kokių dar bus žiūrima direktyvų iš Europos? O savo galvas turime?
Viščiukas mikrobangų krosnelėje gerai iškepa. Visi pripažįsta, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra žalinga. Kuo mažesnė spinduliuotė, tuo mažesnė žala sveikatai. Diskusijos vyksta tik dėl to, kur ta pavojingumo riba (norma) yra, t. y. ties kuria vieta užsimerksime ir, sukandę dantis, sakysime kad viskas tvarkoje. Dažniausiai norma vis keičiama pritaikant prie technologijų poreikio. Taip sugebame apsimesti, kad čia viskas gerai.
Kitas neigiamas poveikis žmogui yra rūkymas. Surūkyti pakelį cigarečių per dieną yra kenksminga. Tai gal ir čia nustatykime normą: pav. ties 5 cigarečių per dieną riba. Ir neabejokime - tokia norma tikrai atsirastų mūsų gyvenime, jei tai būtų reikalinga technologijų vystymui ir verslui.
Ponai ir ponios, priimantys sprendimus, nusimeskite apsimestinės ramybės skraistę ir, prieš priimdami sprendimą dėl elektromagnetinio spinduliavimo normos HN 80:2015 didinimo, parūkykite... Saikingai, normos ribose, kad nepakenktų sveikatai.
Chronologinė didelio elektromagnetinio spinduliavimo Viešintose, Anykščių rajone, problemos sprendimo seka
2016 m. gruodžio 16 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras NVSC priima sprendimą dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto derinimo. Tą pačią dieną priimamas ir NVSC sprendimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo.
Valstybės valdoma AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) 2017 m. sausio 31 d. pateikia prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) dėl siųstuvo dažnio 1386 kHz skyrimo (perkėlimo) Viešintose.
2017 m. balandžio 13 d. RRT įsakymu Nr. 1V-402 priima sprendimą dėl įrengimo vietos Viešintos, Anykščių r. (E24º58’57”, N55º41’40”).
2017 m. rugpiūčio 29 d. Telecentras oficialiai pradeda siųstuvo eksploataciją.
Visuomenė, Viešintų bendruomenė apie naujos radijo stoties (siųstuvo) statybos planus informuota nebuvo, nors Statybos techniniai reglamentai to reikalauja. Kodėl?
Gyventojai pradeda jausti įvairius nepatogumus: trukdymai televizorių ekranuose, tinkamai neveikia kompiuterių pelės, nebeklauso "pirštų" išmanūs mobilieji telefonai, šviečia LED lemputės, neįjungtos į elektrą. Kai kurie gyventojai susirūpina savo sveikata. Pagal siųstuvo galią Viešintose - ji gerokai didesnė nei tarybiniais laikais buvo projektuota Viešintų radijo-televizijos stoties galia. Nuo siųstuvų galios priklauso spinduliavimas - kokiu atstumu nuo antenų saugu gyventi. Sprendžiant pagal visus požymius elektromagnetinis laukas yra labai stiprus.
2018 m. rugsėjo 10 d. Viešintų bendruomenė išsiunčia paklausimą Telecentrui dėl galingo siųstuvo paleidimo sąlygų.
Po pakartotinio skambučio 2018 m. spalio 12 d. pagaliau gautas Telecentro atsakymas. Pagal pateiktus dokumentus elektromagnetinė spinduliuotė neviršija normų.
2018 m. lapkričio 11 d. Viešintų bendruomenė pateikia skundą NVSC Utenos departamentui dėl to, kad gyventojai pajuto padidėjusį elektromagnetinių laukų poveikį.
2018 m. gruodžio 3 d. NVSC atlieka elektromagnetinio spinduliavimo matavimus ir nustato, kad leistinas elektromagnetinio lauko stiprumas, nurodomas higienos normoje HN 80:2015, yra viršijamas. Operatoriui nurodoma sumažinti elektromagnetinį spinduliavimą iki higienos normoje HN 80:2015 nurodytų dydžių arba nutraukti objekto naudojimą.
2019 m. sausio 10 d. atlikti pakartotiniai matavimai ir nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti. Elektromagnetinis laukas viršija Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytas ribas. Nurodyta, kad nesant galimybių mažinti lauko intensyvumui, Telecentras turi nutraukti objekto naudojimą ir informuoti departamentą iki 2019m. sausio 17 d.
Operatorius (Telecentras) įvairiais būdais vilkina procesą: neatvyksta į matavimus, teikia pretenzijas dėl matavimų metodikos, aplinkos sąlygų.
Buvo organizuojami dar keli pakartotiniai elektromagnetinės spinduliuotės matavimai (apie matavimų atlikimo datą ir rezultatus Bendruomenė buvo informuota telefonu) ir vėl nustatyti Lietuvos higienos normos HN 80:2015 pažeidimai.
Nustačius pažeidimus, Telecentro atsakingam asmeniui buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su Administraciniu nurodymu, kuris buvo įvykdytas. Telecentras raštu buvo informuotas, kad administracinio nurodymo įvykdymas neatleidžia jų nuo atsakomybės ir prievolės užtikrinti, kad gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijami Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės ir duotas nurodymas kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų pašalintas pažeidimas.
Telecentras pateikia skundą NVSC dėl administracinės teisenos atnaujinimo ir Administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo. NVSC skundo netenkina.
Telecentras kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją Dėl Tarptautinio Baltijos bangų radijo transliacijų Viešintose.
Įvyko pasitarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir nuspręsta iki 2019-10-07 peržiūrėti šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas.
Atrodo, kad tik NVSC specialistai sąžiningai atliko savo darbą. Viešintų bendruomenė dėkoja jiems. Kas vyksta toliau?
2019 m spalio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pranešimą: "Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma suvienodinti su europinėmis".
Jei šis sprendimas bus priimtas, problema bus galutinai išspręsta. Paprastai ir žmonėms žinomu "buldozeriniu" būdu.
Po to kai atsirado tas siųstuvas Viešintose, pradėjo kartais kompiuteriai nebeveikti, kartais mobilieji telefonai visai "neklauso". Kartais radiatorius kalba. Ilgi laidai per rankas trenkia.
Kažkas negerai su šita vieta. Negi niekas nesprendžia?
Bet yra ir gerų dalykų: LED lemputės, neįjungtos į elektrą, o tik prijungtos prie laido šviečia. :)
Normas būtina didinti tam, kad jos nebūtų viršijamos. Nesenai, vos prieš keletą metų jau padidino (nuo 10µW /cm² , iki 100 µW /cm²) bet matyt, vis vien nepakankamai, ir biznis nori naujų normų. Biznis nori, reiškia, ir bus didinamos. Visuomenė nesidomi ir su viskuo sutinka...
Iki normalaus demokratinio požiūrio į klausimų sprendimą mums dar labai toli.
Siųstuvai veikia. Elektromagnetinio lauko stiprumas viršytas. Na ir kokie sprendimai priimti?
Jokių! Viešintos, Anykščių rajonas, Lietuva laukia...
Jūs išprotėjote! Norite mus visus išžudyti??? Kaip gali Sveikatos apsaugos ministerija siūlyti spinduliuotės didinimo normas???? Kas ten per antžmogiai sėdi?
2019-10-18 18:03:13 / Tomas B.Viešintiškiai aktyviai domisi. Suprantu sunerimusius viešintiškius. Nesuprantu Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų ir ką galvoja jiems vadovaujantis p. Aurelijus Veryga. Juk nuo žmonių balsų priklausė, kad dauguma Jūsų esate ten kur esate... ir priklausys kur po kitų rinkimų būsite. Ar ne laikas pasirinkti ką atstovaujate?
Čia po siųstuvo įjungimo pateiktas žemėlapis: Viešintos dengia
Jei "karšta" nuo Jūsų komentatoriai minimo siųstuvo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, visoje Baltijos jūroje, tai negi Jūs ten Viešintose, Anykščių rajone, prie pat siųstuvo gyvendami, tikitės nesikepinti jo spinduliuose? Naivuoliai!
SAM ,,paguoskit" viešintiškius, kad gerai išsimiegotų, žinias ar muziką klausytųsi per radiatorius ar tvoras, pirktų tik diodines lemputes, nes jos šviečia ir neįjungtos į elektros tinklą, o kraštiečius iš airijų, klausiančius apie pokyčius, te nuramina, kad toliau bus ,,dar geriau".
2019-10-18 17:35:42 / DonatasTėviškėje televizijos retransliacijos bokštas su visomis ryšio antenomis praktiškai pačiame Viešintų miestelyje. Jau ir prie esamo ryšio metaliniai radiatoriai namuose skleidžia garsus, o pridėjus įtampos indikatorių jis šviečia. Leidus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas galima būtų atsijungti nuo elektros tinklų ir patiems elektrą gamintis sujungus tinkamai metalinius santechnikos vamzdynus į indukcinę grandinę. Tik ar patys neiškepsime kaip mikrobanginėje krosnelėje?
Patiko pastraipa: "Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių ar kitų spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai."
Valdantys pinigus nėra suinteresuoti įrodymais, todėl jų ir nebus. O kai pradėsime kristi kaip rudens lapai nuo įvairių ligų ir apsigimimų, ieškos ne kaip panaikinti (uždrausti) išpūstas elektromagnetinės spinduliuotės normas, o kaip sukišti gyvus organizmus į skafandrus arba po įžemintais apsauginiai gaubtais. Ir vėl papildomi pinigai verslui. Viskas dėl progreso ir ekonominės gerovės, o pavojus sveikatai juk neįrodytas (gyvi organizmai arba prisitaikys, arba išmirs. Žemė ir taip jau perpildyta).
Sveikatos apsaugos ministerija žmonėms teigia kaip viskas gerai, o iš tikrųjų žmonėms neatstovauja... Gerai teigiama - nori pamatyti koks yra žmogus - duok valdžią jam į rankas.
2019-10-18 16:37:38 / JuliusNa žinoma, kur nors pamatavo elektromagnetinius laukus, į normas nebetelpa, tai Sveikatos apsaugos ministerijai ne žmonės svarbu, o kad tik valdžia savo reikalus išspręstų... Padidinti ir ramu - kol visi iškeps kaip kalakutai.
Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti
Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę
Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius
„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai
Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką
Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių
Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu
Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis
Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę
Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą
Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių
Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego
Nors kalendorinis pavasaris jau ne už kalnų, budinančių saulės spindulių dar tenka palaukti. Trūksta įspūdžių, augalijos, o kartais atrodo, kad šaltasis sezonas tiesiog išsiurbė jėgas ir sunku bus jas susigrąžinti.- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
- Vairavimo ypatumai žiemą: ką daryti, jei automobilis kelyje ima slysti.
- Darbdavys dėl jūsų kaltės patyrė žalą? Kokia atsakomybė gali grėsti.
- „Avia Solutions Group“ perka Australijos oro linijų bendrovę „Skytrans“.
- Po 15 metų – didelis pokytis milijonams „Microsoft Office“ naudotojų.
- Telecentras nepripažįsta, kad „Darnu Group“ tinkamai įvykdė teismo sprendimą.
- 67 proc. lietuvių keliones planuoja iš anksto, o ko nežino likusieji?
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- RRT: už nelegaliai laikomus radijo ryšio perėmimo įrenginius gresia atsakomybė.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Tiksinti bomba ant pastatų stogų: sniego danga jau viršija 20 cm storį.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Natūralus antidepresantas – magnis: padės išgyventi liūdniausią metų dieną.
- VDI informuoja: ką reikia žinoti apie darbo laiką ir budėjimą.
- Vaistininkas atskleidžia: egzistuoja „džiaugsmo“ vitaminas.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Mėsos patiekalų ruošimo subtilybės: ką verta žinoti?
- 3 ryškios interjero tendencijos, vertos dėmesio ir 2024 metais.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1940-08-03Lietuvos TSR įtraukta į TSRS sudėtį.
- 1940-02-01NBC vykdo pirmą tarpmiestinį televizijos perdavimą iš New York City į Schenectady, New York naudojant General Electric radijo relines antenas.
- 1941-11-01Vilniaus radijo stotis perduota civiliniam „Reichs-Rundfunkgesellschaft“ valdymui.
- 1410-07-15Grunvaldo mūšis (pirmasis Tannenburgo mūšis, Žalgirio mūšis), viena iš didžiausių Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės Europos kovų. Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto armija nugalėjo kryžiuočius vadovaujamus Ulricho fon Jungingeno.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams.
- ESO mokėti dividendai keliavo į valstybės biudžetą.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Nuotaiką praskaidrins ryškiaspalvė sriuba su citrina ir imbieru .
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- Šiaurės ašigalyje yra šilčiau nei Pietų ašigalyje. Šiaurės ašigalis yra jūros lygyje, o Pietų – 2,8 km aukščiau jūros lygio. Be to, Šiaurės ašigalis yra apšviestas saulės beveik savaite ilgiau nei Pietų ašigalis.
- Arabiškuosius skaitmenis sugalvojo ne arabai. Arabai tik perėmė šią skaičių rašymo formą iš Indijos.
- Žinoma, kad įmonės „Apple“ įkūrėjai – Stivas Džobsas ir Stivenas Vozniakas (Steve Jobs, Steven Wozniak). Tačiau buvo ir trečiasis įkūrėjas, Ronaldas Veinas (Ronald Wayne), jam priklausė 10 % akcijų, kurias pardavė partneriams už 2300 dolerių. Šiandien šių akcijų vertė daugiau nei 22 mlrd. dolerių.
- Islandijos parlamentas (Altingas) yra laikomas seniausiu pasaulyje. Pirmą kartą šis parlamentas susirinko 930 metais.
- Krokodiliukai neturi lyties chromosomos. Jų lytis priklauso nuo temperatūros, kurioje vystėsi kiaušinis.
- Pas būrėją iš delno:
- Pasakykit, ar aš ištekėsiu?
- Ne.
- Bet jūs gi net į delną nepažiūrėjot!?
- Už tai į veidą pažiūrėjau... - Kalbasi du draugai:
- Šiemet su žmona atostogavome atskirai, tai labai gerai pailsėjau.
- O kaip pailsėjo tavo žmona?
- Nežinau, po atostogų aš jos daugiau nemačiau... - Prieš savaitę man darė operaciją. Guliu ant operacinio stalo. Į operacinę įeina vyras – pasirodo, anesteziologas. Klausia:
- Ar turite kam nors alergiją?
Nepagalvojusi atsakiau:
- Tik braškėms.
Jis pasisuko į kitus gydytojus ir taip rimtai sako:
- Girdėjote? Šiandien narkozė bus be braškių.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras