- Kaunas šildymo sezonui pasiruošęs: šilumos kaina - viena mažiausių Lietuvoje.
- Vandens pavojai ir nuolydžio svarba: ką žinoti, įrengiant plokščiąjį stogą?
- Rūsyje laikomas maistas – vienas pagrindinių žiurkių traukos centrų.
- Dirbtinis intelektas rinkodaroje: neteisingi klausimai gali lemti nesėkmę.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Dėl ministerijų neveiklumo ES investicijos vis dar nepasiekia regionų.
- Skaitmeninė verslo tapatybė: kaip neprarasti klientų pasitikėjimo?
- X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai.
- „Password“ keičia „passphrase“: atnaujintos slaptažodžių kūrimo rekomendacijos.
- Elektromobilis, hibridas ar vidaus degimo variklis? Kaip pasirinkti automobilį?
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Vilniuje pradėtas retransliuoti nemokamas kanalas rusų kalba TV3 plius.
- UAB „Definė LT“ skirta 5000 eurų bauda.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Išjungti ar palikti? Kaip elgtis su kompiuteriu pasibaigus darbo dienai.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Didelės šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius.
- Technologijų prognozės: metavisata, klimato kaitos stabdymas ir DI pažabojimas.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Vieno nepakaks: kiek ir kokių peilių reikėtų turėti virtuvėje?
- Gedimai ir kitos problemos: kaip tinkamai pasirūpinti savo buitine technika.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
- Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos.
- Madeira – pamėgta turistų ir režisierių, šiemet čia filmuoti „Žvaigždžių karai“.
- Iš amžinojo pavasario salos sugrįžusi keliautoja pasidalijo patarimais.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
Daugiau patarimų
- Didelį privalumą įgauna tas, kuris pakankamai anksti padarė klaidas, iš kurių buvo galima pasimokyti.
- Kiekvienas turėtų būti gerbiamas, bet nei vienas dievinamas.
- Pats geriausias būdas pritaikyti silpnybes – panaudoti vieną prieš kitą.
- Viena diena rūpesčių labiau išsekina negu savaitė sunkaus darbo.
- Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma padidinti
2019-10-18 15:25:49Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės normas padidinti ir suvienodinti su rekomenduojamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų. Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.
Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonių ir pasiūlymų.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių ar kitų spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki 10 kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos (ET), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR).
„Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis“, – sako A. Šešelgis.
Tad siūloma nustatyti, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, Wimax stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu, radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.
Siūlymus parengė tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Aplinkos ir sveikatos skyriaus deleguotų atstovų.

Turbūt suprantate, kad NVSC dabar turi COVID-19 problemą. Su ja nespėja tvarkytis. O ir nesiseka - matyt darbo organizavimas ne ypač geras. Tai pasimatė jau tada, kai paprastos problemos su viršytomis elektromagnetinio lauko normomis vienoje gyvenamoje vietovėje išspręsti nesugebėjo.
Dabar reikia laukti COVID-19 situacijos pagerėjimo, o tada su nauja NVSC vadovybe gal ir šis klausimas pajudės.
Kokios naujienos šiuo klausimu?
2020-03-01 14:34:51 / E SMOGAS2020-02-27 11:02:17 / Seime
Konferencija 2020-02-26 Lietuvos Respublikos Seime šiuo klausimu
2020-02-16 17:11:39 / JonasTaip, tokie sprendimai (tiksliau jų nebuvimas) diskredituoja valdininkus ir mūsų išrinktuosius.
2019-12-16 20:15:06 / TomasTelecentro vadovai surašyti šiame puslapyje:
http://www.telecentras.lt/apie-mus/valdymas
Telecentras pavaldus Susisiekimo ministerijai (SM), kuriai vadovauja p. Jaroslavas Narkevičius.
O VSC pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kuriai vadovauja p. Aurelijus Veryga.
Tai gal kas gali konkrečiai įvardinti atsakingus asmenis?
2019-12-15 15:25:53 / JonasElektromagnetinis laukas. Viešintos, Anykščių rajonas. Ką tik atlikti nauji VSC matavimai tik patvirtina ankstesnius - elektromagnetinio lauko normos viršytos. Tačiau pokyčių jokių - valstybėje nėra tokios institucijos, kuri norėtų (VSC - nori) ir galėtų (Telecentras - gali) išspręsti šią keblią situaciją.
Negi Lietuvoje tokia betvarkė ir nėra institucijos, kuri priverstų Telecentro vadovybę sumažinti normas viršijantį elektromagnetinį spinduliavimą, nes patys vadovai šios situacijos nesprendžia?
Gėda!
2 500 000 vatų - toks buvo šios radijo stoties "Kaliningrado" zonoje galingumas. Siųstuvas transliavo Maskvos radiją į Vakarų Europą vidurinėmis bangomis (AM). Kodėl mums tai įdomu? Todėl, kad Rusija 40 metų buvo užgrobusi 1386 kHz dažnį, Tarptautinės Elektros ryšio sąjungos skirtą Kaunui. Lietuvos Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos pastangomis okupuotas dažnis buvo grąžintas Sitkūnams. Šiuo dažniu "Tarptautinis Baltijos bangų radijas" dabar transliuoja JAV, Lenkijos, Japonijos informacines programas į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą - į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją ir už jos ribų.
Sitkūnai 666 kHz dažniu veikė iki 2009.04.01, trumposiomis bangomis iki 2016.12.31, 1386 kHz iki 2017.04.20.
Viešintos 1386 kHz, 75 kW, keturi seansai: 05:30-07:00, 16:00-16:30, 18:30-19:00, 19:30-23:00. Po Naujų pridės dvi valandas.
Viešintų gyventojai sukilo prieš radijo bangų siųstuvą
2019-11-25 12:49:52 / Mantas PaežerysTai negi pas mus toks beviltiškas teisinis nihilizmas. Normos viršytos, o atsakingų nėra? Ir visur tas pats - ar Alytus ar Viešintos.
2019-11-18 16:32:11 / TomasReikia būti objektyviems. Pasiekė informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras p. Aurelijus Veryga nurodė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) tartis su bendruomene.
Diskusijos Viešintų bendruomenėje šiandien įvyko, bet problemos sprendimas kol kas nerastas, nes niekas nenori savo noru gyventi nesaugioje aplinkoje, o siųstuvo problemos taip pat Telecentras nesprendžia, nors būtų logiška ir juridiškai teisinga, kad problemą išspręstų būtent tie, kas ją savo neapgalvotais sprendimais ir veiksmais sukūrė.
Kitaip tariant, problema buvo, problema ir lieka. O Viešintų bendruomenė vis dar laukia šios problemos sprendimo. Ji neatmeta galimybės ir toliau teisinėmis priemonėmis ginti viešąjį interesą.
Kažkada Viešintų televizijos bokštas buvo vienas didžiausių miestelio darbdavių, o šiuo metu - jis pagrindinis viešintiškių nerimo šaltinis.
Visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, kad Viešintų televizijos bokšto skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė viršija higienos normas. Tačiau bokštą eksploatuojanti AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ketina statyti dar galingesnius siųstuvus, o kad higienos normos nebebūtų pažeidžiamos ... bus keičiamos higienos normos.
Į ,,Anykštos“ redakciją kreipėsi sunerimęs Viešintų bendruomenės pirmininkas Vytas Mykolas Zaikauskas, anot kurio, ir dabar ,,radiatoriai groja, o šviesos pačios užsidega“.
Įkaitais liko buvusių darbuotojų palikuonys
Viešintų televizijos bokšto teritorija aptverta tvora, ant vartų kabo spyna. Nuolatinių darbuotojų ,,Viešintų televizijoje“ nebėra likę. Prie bokšto veda Televizijos gatvė, o arčiausiai jo - penki aštuonbučiai namai. Šie daugiabučiai pastatyti televizijos darbuotojams. Pasak laikinosios Viešintų seniūnės Eglės Sabaliauskienės, didžioji dalis buvusių televizininkų butų yra apgyvendinti, taigi, beveik po pačia antena gyvena dešimtys žmonių.
,,Viešintų siųstuvas yra galingiausias Lietuvoje. Iki Uralo bangas perduoda. Kodėl tokie bokštai statomi gyvenvietėje, o ne laukuose?“ - retoriškai klausė V.M.Zaikauskas. ,,Žmonės blogai miega, tos bangos kenkia sveikatai“, - kalbėjo Viešintų bendruomenės pirmininkas.
Jis dėstė, kad po to, kai bendruomenės kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro Anykščių skyrių, o šis nustatė, kad elektromagnetinė spinduliuotė viršija higienos normas, bokšto valdytojai ėmėsi atsakomųjų veiksmų - inicijavo higienos normų keitimą.
Skyrė 35 eurų baudą
Visuomenės sveikatos centro Anykščių skyriaus vedėja Danguolė Sudeikienė ,,Anykštai“ sakė, jog jos įstaiga, gavusi viešintiškių skundą, patikrino elektromagnetinę spinduliuotę Viešintose, Televizijos gatvėje, ir nustačiusi, kad spinduliuotė viršija higienos normas, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ skyrė pusės minimalios baudos dydžio baudą - 35 eurus. Tačiau AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nusprendė nemokėti šios juokingos sumos ir kreipėsi į teismą dėl nuobaudos panaikinimo. Skundą nagrinėti buvo pavesta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.
Teismas konstatavo, kad bauda AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ skirta teisėtai. Tiesa, teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o pareiškėjas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Įtarimų kelia tyrimų metodika
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento direktorė Birutė Sapkauskienė ,,Anykštai“ sakė, kad elektromagnetinės spinduliuotės tyrimus Viešintose atliko akredituotos nacionalinės laboratorijos specialistai. AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ sumokėjo jiems skirtą 35 eurų baudą, tačiau bylinėjasi dėl tyrimo metodikos, nes tik dalis parametrų yra nustatomi, o kita dalis yra išskaičiuojama.
,,Šalia Viešintų bokšto gyvena nemažai buvusių darbuotojų, kurie supranta, ką reiškia ta spinduliuotė. Viena vertus, tai yra gerai, nes žmonės neprigalvoja kažkokių mistinių grėsmių“, - ,,Anykštai“ aiškino B.Sapkauskienė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento direktorė dėstė, kad viešintiškiams didesnį nerimą kelia ne dabartinė situacija, o tai, kas bus ateityje: kokio galingumo siųstuvai bus pastatyti, kai bus pakeistos higienos normos. O jos, tikrai tikėtina, kad bus pakeistos.
Įsikišo ir Užsienio reikalų ministerija
Viešintų bendruomenės atstovai, prašydami pagalbos, kreipėsi ir į Seimo narį, ,,valstietį“ Antaną Baurą. Pastarasis parašė raštą Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuriuo prašė neužmiršti, kad šalia Viešintų televizijos bokšto gyvena žmonės. Tačiau kalbėdamas su ,,Anykšta“ A.Baura neslėpė, kad greičiausiai higienos normos bus sušvelnintos, nes Lietuvoje jos vienos griežčiausių Europoje. Pasak A.Bauros, Viešintų bokštas svarbus ir dėl užsienio politikos: per jį retransliuojamas radijas užsienio šalių gyventojams bei užtikrinamas 5G interneto ryšys.
Higienos normų keitimui sudaryta komisija iš įvairių sričių specialistų ir ministerijų atstovų. Šioje komisijoje dirba ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento direktorė B.Sapkauskienė. Pasak jos, greičiausiai higienos normos bus išplėstos, taigi viešintiškių nuogąstavimai turi pagrindą. B.Sapkauskienė taip pat kalbėjo apie Užsienio reikalų ministerijos raginimus sudaryti tinkamas sąlygas retransliuotojams.
Tiesa, visuomenės sveikatos specialistė tikino, kad viešintiškiams nereikėtų baimintis, mat didesnę grėsmę žmonių sveikatai keliantys mobilieji telefonai nei televizijos bokštas. ,,Kad retransliacijos bokštų skleidžiama spinduliuotė kelia grėsmę žmonių sveikatai, neturime jokios pagrįstos informacijos“, - dėstė V.Sapkauskienė. Tačiau akivaizdu ir tai, kad pagrįstos informacijos, jog ši spinduliuotė nėra kenksminga, taip pat nėra...
Klausimus apie Viešintų televizijos bokštą išiuntėme ir AB,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovui. Retransliuotojų klausėme ir apie galimybes bokštą pastatyti kur nors laukuose, o ne prie gyvenamųjų namų. Atsakymo iki penktadienio nesulaukėme.
Symptoms Related to EMF Exposure
Chronic high levels of low frequency EMF exposure can result in:
Insomnia
Anxiety
Depression
Brain fog
Dizziness and vertigo
Frequent illnesses
HPA axis dysfunction (also known as adrenal fatigue)
Hormone imbalances
Cancer or increased in cancer risk
Su buvimu elektromagnetiniame lauke susiję simptomai
Dėl pastovaus didelio lygio žemo dažnio EML poveikio gali atsirasti:
Nemiga
Nerimas
Depresija
Smegenų rūkas
Galvos svaigimas ir galvos sukimasis
Dažnos ligos
HPA ašies disfunkcija (dar žinoma kaip antinksčių nuovargis)
Hormonų disbalansas
Vėžys arba padidėjusi vėžio rizika
Tai labai panašu į mazochizmą - kepintis elektromagnetiniame lauke dėl tam tikrų sunkiai apčiuopiamų naudų. :)
2019-11-05 19:47:47 / Naujas straipsnishttps://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-tv/telefonas-palengvina-kasdienybe-taciau-smarkiai-trikdo-sveikata
Čia rašoma apie 1 vato galios telefono pavojų, o Viešintų radijo siųstuvo galia yra 200000 vatų.
Žinoma, jei būtų 1 W siųstuvas, tai dėl žemesnio dažnio būtų mažiau kenksmingas.
Nautel NX-300 tx, max 300 kW, new tx site since 21Apr2017 (https://www.mwlist.org)
Viešintos, Anykščių rajonas, Lietuva.
"Nėra mokslinių įrodymų"... Ar juokaujate? Ponai iš SAM, įveskite naršyklėje į paieškos langelį "blood, electromagnetic field" ir rasite daugiau nei norite rasti...
Problema dar ir ta, kad nustatant normas yra matuojama galia ir skaičiuojama tik tai, kiek šils žmogaus kūnas dėl elektromagnetinio lauko sukurtų elektros srovių poveikio. Niekas nesigilina į detales.
Žmogaus organizme cirkuliuoja skysčiai. Tai - elektrolitai. Pratekanti elektros srovė vykdys didesnę ar mažesnę elektrolizę, keis kraujo struktūrą. Žinoma, kad didesnė pratekėjusi elektros srovė sukelia kraujo krešėjimą.
Tai mokslininkai turi pasakyti kur ta sveika riba yra. O jie jau dabar garsiai šaukia...
Gaila, kad ir verslo pusė turi save atstovaujančius "mokslininkus"...
Elektromagnetinės spinduliuotės normų keitimas yra visiškai nepagrįstas, nes...
Pirma. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigia, kad skaitmenizavimas spinduliuotę ir toliau mažins. Tuo pat metu teikia su minėtu teiginiu visai nesuderinamus siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas.
Antra. Kaip pripažįsta NVSC, šiais metais Lietuvoje tik Viešintų radijo stoties spinduliavimas viršijo normas. Tai vietoje to, kad sutvarkyti konkrečią bėdą, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama p. Aurelijaus Verygos, ir Lietuvos Respublikos vyriausybė dėl vienetinio atvejo keis šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015.
Situacija primena ............. Kiekvienas tai įvertinsite pagal savo supratimą.
Kai spindulių per daug
Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – radiotechninių objektų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę. Šiuos spindulius skleidžia belaidžio internetinio ryšio sklaidos objektai, ir ne tik.
Tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvoje galiojančias elektromagnetinės spinduliuotės normas siūlo didinti dešimčia kartų. Esą tiek mes atsiliekame nuo kai kuriose Europos šalyse patvirtintų normų.
Na, čia kaip visada: dar nepasivijome Europos, todėl – vykimės. Ir vejamės beatodairiškai. O apsidairius paaiškėtų, kad vytis nėra ko, kad priešingai – laikas stabdyti arklius. Kad, šitiek kartų padidinę dabar galiojančias normas, įsileistume tokį Trojos arklį, iš kurio velniaižin kas pabirtų.
Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas?
Mokslininkai, medikai ir visuomenės sveikata besirūpinančių (ar bent jau tai turinčių daryti) institucijų atstovai šiuo klausimu pasiskirstę į tris stovyklas.
Vieni sako, kad normų didinimas yra didis blogis. Kad ši spinduliuotė mūsų aplinkoje ir taip labai didelė, kad paprastai matuojama (jei apskritai matuojama) tik vieno šaltinio skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė, o jų mūsų aplinkoje dažnai – keletas (kai esame netoli interneto bazinių stočių, kai persidengia keli belaidžio interneto ryšio laukai, kai naudojamės belaidžiu internetu ir mobiliajame telefone, ir planšetėje, ir kompiuteryje).
Kiti sako, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra tik galimai kancerogeniška.
O treti tvirtina, kad štai į Lietuvą ateina naujos technologijos, 4G ir 5G ryšys, todėl plačiai atverkime duris – padidinkime minėtąsias normas. Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas? Juk ir cigarečių žala tik po kelių dešimtmečių nuo jų atsiradimo buvo įrodyta, kai užkietėję rūkaliai ėmė kristi nuo plaučių vėžio.
Taigi, ar normų keitimo iniciatoriai ne per ilgai sėdėjo saulėje?
Rašoma: "Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė."
Tai visus klaidinantis teiginys. Iš kitos pusės, jei darytume prielaidą, kad teiginys teisingas, tai elektromagnetinio spinduliavimo normų didinimo siūlymas atrodytų visai kvailas.
Pavyzdžiui buvo 1 kW galios analoginis TV siųstuvas. Jo naudingo veiksmo koeficientas būdavo apie 50%. Taigi, paėmęs iš elektros tinklo apie 2 kW elektros energijos, jis išspinduliuodavo 1 kW elektromagnetinėmis bangomis ir 1 kW paversdavo šiluma.
Imkime 1 kW galios skaitmeninį TV siųstuvą. Naudingo veiksmo koeficientas dabar siekia apie 75%. Tokios galios siųstuvas iš elektros tinklo ima apie 4 kW. Taip, Jūs teisingai perskaitėte. 1 kW jis verčia šiluma, o 3 kW išspinduliuoja elektromagnetinėmis bangomis.
Taigi spinduliavimo intensyvumas didesnis ne keliais procentais, o kelis kartus. Taip yra todėl, kad analoginis signalas buvo tik su vienu didesniu nešančiuoju dažniu, o visas kitas kanalo spektras buvo beveik neužpildytas (užpildymas iki 10%). Skaitmeninio TV siųstuvo siunčiamo signalo kanalo visas spektras užpildytas tolygiai, t. y. žymiai intensyviau (didesnis energetinis spektro tankis).
Taigi, neklaidinkime visuomenės. Kuo naujesnė technologija tuo intensyviau išnaudojamas visas radijo dažnių spektras. Natūralu, taip ir turi būti progresuojant technologijoms. Kuo toliau, tuo radijo spektras bus energetiškai tankesnis kuo daugiau informacijos sutalpinant toje pačioje dažnių juostoje. Tai galioja tiek televizijai, tiek duomenų perdavimui.
Bet su tuo pas mus ateina ir ateis vis didesnis elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumas. Tai neišvengiama, bet iš kitos pusės - turi būti tinkamai vykdomas reguliavimas, nes tolygus radijo spektro panaudojimas leidžia užtikrinti stabilų ryšį didesniu atstumu su mažesne galia.
Tai gal nepulkime aklai didinti elektromagnetinio spinduliavimo normų?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo dešimčia kartų padidinti Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės, naudojamos televizijos, radijo signalui ir mobiliajam ryšiui perduoti, normas. Ši spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, priskiriama galimiems kancerogenams. Kokią įtaką tai turės mūsų ir vaikų sveikatai?
Normų didinimas – beprotybė?
Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Grigas teigia, kad tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.
"Nuomonė, kad silpna elektromagnetinė spinduliuotė neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti remiantis tik juntamu šiluminiu spinduliuotės poveikiu. Leistinos elektromagnetinės spinduliuotės normos yra pasenusios, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu. Spinduliuotės, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės", – tvirtino J.Grigas, normų didinimą pavadinęs beprotybe ir žmonių žudymu.
Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos profesorės Rūtos Ustinavičienės nuomone, elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos procesui, todėl vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais.
"Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau", – praėjusią savaitę išplatintame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime cituojama R.Ustinavičienė.
Būtinas, bet ne bet koks
Didžioji dalis mus visą parą veikiančio elektromagnetinio lauko yra sukurta Žemės. Jis mums yra būtinas kaip viena iš gyvybės ir geros savijautos sąlygų.
"Kai Žemėje atsirado gyvybė, ji visą laiką vystėsi, veikiama natūralių kintančių elektromagnetinių laukų. Mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienoje ląstelėje, tiek visame organizme. Elektromagnetinis laukas spartino evoliuciją. Be šio lauko gyvybė apskritai nebūtų galėjusi evoliucionuoti", – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras.
Kalbėdamas apie elektromagnetinio lauko poveikį jis pabrėžė, kad svarbu išskirti jo dažnį, stiprumą ir laiką, kiek praleidžiame tokiame lauke. Poveikis žmogaus fiziologijai ypač priklauso nuo bangų dažnio.
Gama elektromagnetinės bangos (tarp 34 ir maždaug 70 Hz) – naudingos, skatina protinį aktyvumą. Didesnio dažnio jos būna ir pragaištingos. "Gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje. Kai elektromagnetinio lauko intensyvumas yra per mažas, jis neaktyvuoja arba nepakankamai aktyvuoja medžiagų apykaitą. Dėl to padaugėja sergančiųjų infarktu. Kai laukas yra per daug intensyvus, irgi turime problemų", – savo moksline patirtimi dalijosi A.Vainoras.
Pavyzdžiui, nedidelio intensyvumo gama dažnio elektromagnetiniai svyravimai yra netgi būtini, o didelio intensyvumo ir ilgai trunkantys sukelia įtampą, stresą. Galimas poveikio rezultatas: nemotyvuotas nuovargis, galvos skausmas, irzlumas. Galų gale, žmogus gali išsekti, jo elgesys gali tapti sunkiai prognozuojamas. Gama elektromagnetinių bangų aktyvumas, A.Vainoro teigimu, lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių, alkoholizmo paplitimą.
"Tyrimai parodė, kad žemo dažnio laukai mažina infarktų skaičių, gama – stipriai didina", – kalbėjo A.Vainoras.
Veikia visas ląsteles
Buitinių prietaisų kuriamas elektromagnetinis laukas susiderina būtent su gama intervalu. Lauką buitiniai prietaisai kuria tik tada, kai patys veikia, kai naudoja elektros srovę.
Jautriausia elektromagnetiniam laukui kūno dalis yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. "Gama ir kiti kūną neigiamai veikiantys spinduliai gali išderinti širdies veiklą", – pasakojo A.Vainoras.
Antros pagal jautrumą – smegenys su visa centrine nervų sistema. Pavyzdžiui, kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.
"Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug", – konstatavo A.Vainoras.
Kalbėdamas apie institucijų rekomenduojamas saugias įvairių prietaisų, objektų, pavyzdžiui, bazinių stočių, spinduliuotės normas, jis akcentavo, kad norma ir poveikio rezultatas yra du skirtingi dalykai. "Ar matuojami rezultatai, ar yra žinoma, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta, net ir laikantis normų? Pavyzdžiui, antenos, bevielio ryšio siųstuvai veikia kiaurą parą ištisus metus, dešimtmečius. Nuolat veikdami jie ištisai atakuoja visas mūsų ląsteles. Kodėl pas mus tiek daug žmonių serga vėžiu, ypač smegenų? Kodėl tiek daug sergančiųjų širdies ligomis, infarktu? Daug daugiau nei Vakarų šalyse, ligoniai – daug jaunesni, nei ten", – palygino A.Vainoras.
Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį.
"Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – profesorius ragina būti atidiems.
Nerimą keliantys rezultatai
"Dydžiai maži, bet turi didelę riziką", – apie planus didinti leidžiamas ribas atsiliepė A.Vainoras. Jau dabar galiojančios normos, profesoriaus nuomone, Lietuvai yra per didelės. Jis prabilo apie Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje, veikiančio itin jautraus magnetometro – vieno iš šešių pasaulyje ir vienintelio, esančio Europoje, užfiksuojamus, pasak profesoriaus, keistus ir nerimą keliančius rezultatus.
Kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.
"Jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu", – akcentavo A.Vainoras. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų.
A.Vainoras pasakojo, kad mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas.
"Ministerija neskiria nė vieno euro ištirti, kodėl Lietuvoje taip yra, kodėl spinduliuotė padidinta, nors rašyta ir teikta daug šios tematikos projektų", – konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, didžiulis savižudybių skaičius. "Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų", – įsitikinęs A.Vainoras.
Prašo įvertinti iš naujo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė anksčiau "Kauno dienai" yra pasakojusi, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, mokslo duomenimis, kelia tie įrenginiai, kurie naudojami šalia žmogaus, t.y. mobilieji telefonai. "Duomenys apie spinduliuotę daugiabučiuose namuose, prekybos centruose nerenkami ir tokia spinduliuotė netiriama, nes kol kas duomenų apie galimą riziką negavome. Elektromagnetinė spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, šiuo metu priskirta galimiems kancerogenams. Nėra tvirtų įrodymų dėl vėžio. Tačiau moksliškai įrodyta, kad elektros perdavimo sistemos (elektros laidai, prietaisai) sukuriamas elektromagnetinis laukas yra kancerogeniškas", – tuomet teigė vedėja.
Anot jos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos 2018 m. gairių projekte nurodyti elektromagnetinių laukų poveikiai visuomenės sveikatai yra nervų stimuliavimas (gali būti juntamas dilgčiojimas poveikio zonoje), membranų pralaidumo didėjimas, audinių temperatūros didėjimas (tai gali sutrikdyti kai kurių organų veiklą).
EPA pranešime spaudai, išplatintame praėjusią savaitę, cituojama tokia I.Taraškevičienės pozicija:"2018 m. gairių projekte nepateikta informacijos apie vėžio riziką, nors 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra elektromagnetinius laukus įvardijo kaip galimą žmonių kancerogeną, atsižvelgiant į duomenis dėl smegenų piktybinio naviko gliomos sąsajų su mobiliųjų telefonų naudojimu. Mokslo bendruomenė nėra vieninga dėl elektromagnetinių laukų poveikio vėžiniams susirgimams, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp elektromagnetinių laukų poveikio ir vėžio, tačiau šis ryšys nėra patikimas. Kai kuriose valstybėse šių laukų poveikis siejamas su padidėjusiu elektrojautrumu, pasireiškiančiu galvos skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu, miego sutrikimu ir raumenų skausmais", – cituojama.
Pranešime taip pat nurodyta, kad per du šimtus mokslininkų kreipėsi į Jungtinių Tautų aplinkos programos vadovą, prašydami iš naujo įvertinti galimą naujos kartos 4G ir 5G telekomunikacijų technologijų biologinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms. Būtent šiam ryšiui diegti būtinos didesnės nei šiuo metu Lietuvoje nustatytosios elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamos normos.
Manoma, kad šias normas Lietuvoje suskubta didinti būtent dėl naujų 4G ir 5G ryšio technologijų.
Normos kol kas žemesnės
Pranešimą apie siūlymą didinti elektromagnetinės spinduliuotės leistinas ribas išplatinusi SAM nurodė, kad "pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai". Ministerijos atstovai akcentavo, kad "šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje".
"Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis", – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki dešimt kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto.
Tad tais dešimt kartų ir siūloma didinti normas. Siūloma, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, "Wimax" stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.
Darbo grupės vadovas: pavojaus sveikatai neturi būti
Siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas parengusios tarpinstitucinės darbo grupės vadovas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad sujudimas dėl normų keitimo yra nepagrįstas.
– Kam apskritai reikia riboti elektromagnetinę spinduliuotę?
– Elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kaip ir oro tarša, triukšmas, kvapai. 2015 m. visoje ES buvo suvienodinti reikalavimai elektromagnetinei spinduliuotei darbo aplinkoje. Jeigu laikomasi ribinių dydžių rekomendacijų, jos neviršijamos, pavojaus sveikatai neturi būti. – O kaip dėl poveikio sveikatai, kaip veikia silpnas laukas, bet ilgą laiko tarpą? – Mažoms dozėms žmogus yra atsparus, ir jos neturėtų daryti įtakos. Spinduliuotė yra toks dalykas, kurio gamtoje irgi yra.
– Planuojama net dešimčia kartų didinti normas dėl spinduliuotės gyvenamojoje aplinkoje?
– Lietuvoje buvo nustatytas gana griežtas normavimas. Buvo laukiama daugiau informacijos dėl elektromagnetinio lauko galimo poveikio. Palaipsniui buvo pereinama prie europinio reglamentavimo. Darbo grupė, kurioje dalyvavau su mokslininkais kaip grupės vadovas, nusprendė, kad ES lentelė yra tinkama, kad reikėtų visiškai pereiti bent prie tų telekomunikacinių dažnių.
– Jeigu, kaip minėjote, elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kodėl reikia didinti leidžiamas jo ribas?
– Tai reikalinga, kad galėtume lyginti matavimų rezultatus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka matavimus, rezultatus lyginame su Lietuvoje galiojančia higienos norma. Tačiau jeigu ne tokia pati dažnių lentelė, sunku palyginti su kitomis šalimis, su rekomendacijomis.
– Kaip vertinate elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kuri pasiekia statistinį Lietuvos gyventoją?
– Laboratorija matuoja. Viršijimo beveik nenustatome. Vienas kitas atvejis būna. Labai mažai. Šiais metais vienos radijo stoties viršyta buvo.
– Ar skaičiuojamos suminės vertės?
Matuojama, koks bendras ar koks tik dirbtinis elektromagnetinis laukas, pavyzdžiui, įjungus wi-fi ryšį, šalia veikiant įvairiems kasdieniams prietaisams, ateinant signalams iš radijo ir kitų bokštų, veikia žmones kurioje nors konkrečioje vietoje?
– Jeigu pas jus bus matuojama, bus prašoma išjungti visus prietaisus, kuriuos turite namuose, kad nebūtų rezultatų paklaidos.
– Bet realybėje retai kada viską būname išjungę.
– Taip, tai retai būna. Bet matavimais stengiamasi įvertinti būtent atitinkamą stotį. Jūs kalbate apie kitą medalio pusę. Tie visi bokštai yra tam, kad veiktų televizoriai, radijo imtuvai, mobilieji telefonai. Jeigu bokštų nebūtų, prietaisai būtų beverčiai.
– Paklausiu kitaip. Ar panaši spinduliuotė veikia žmogų, niekuo nesinaudojantį, ir žmogų, esantį pačiame darbų įkarštyje: prie kompiuterio kalbantį telefonu ir pasiekiamą penkių kaimynų bevielio ryšio?
– Namuose, bent pagal mokslinius tyrimus, elektromagnetinė spinduliuotė veikia labiau, ypač jeigu mobiliuoju telefonu kalbame ne naudodamiesi laisvųjų rankų įranga, o dėdami jį prie galvos, šalia centrinės nervų sistemos. Ji yra apsaugota, bet tai yra ta sistema, kuri gali paveikti.
– Bendrųjų ribų, normų, rekomendacijų nėra?
– Norma yra formulės. Prieš pradedant eksploatuoti kiekvieną siųstuvą, transliatorių, ryšio bazinę stotį reikia derinti projektą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Ir įvertinti suminę spinduliuotę. Būna, kad bazinė stotis yra šalia kitų stočių, tad reikia įvertinti ne tik jos, bet ir kartu su kitomis stotimis, spinduliuotę.
– Kaip pasikeistų elektromagnetinė spinduliuotė, pasiekianti gyventojus, normas padidinus siūlomus dešimt kartų?
– Normos pakeitimas dar nereiškia, kad iš karto spinduliuotė pasikeis dešimt ar kažkiek kartų. Paradoksas toks, kad mažai pasikeis. Ateity numatomi modernesni siųstuvai. Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė. Atitinkamai ir su radijo siųstuvais tas turėtų įvykti, jeigu dar neįvyko. O dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, dėl kurių čia visi kalba, dėl 5G, tai 5G Lietuvoje kol kas nėra. Planas rengiamas. Priklausys nuo dažnių paskyrimo, įrangos įsigijimo.
Mums pateikta informacija, kad naujosios stotys bus prisitaikančios prie kintančios situacijos. Jų režimas priklausys nuo mobiliojo ryšio poreikio konkrečiu paros metu. Pavyzdžiui, renginio ar pan. metu dirbs didesniu, bet neviršijančiu normų, režimu. Kai tik mugė ar futbolo rungtynės praeina, jis vėl pradeda veikti mažesniu pajėgumu. Be to, siųstuvai bus kryptiniai, pasisuks į tą pusę, į kurią reikia. Viena antena žiūri į kitą. Nėra tikslo apspinduliuoti visus gyventojus. Jeigu matai anteną, tai nereiškia, kad ji tiesiai pro langą spinduliuoja ir kad jos reikia saugotis.
Elektromagnetinės spinduliuotės norma 1999 m. 10 mikrovatų, 2015 m. 100 mikrovatų, o 2019 m. 200? Kur mes einam Ministre? Kokių dar bus žiūrima direktyvų iš Europos? O savo galvas turime?
Viščiukas mikrobangų krosnelėje gerai iškepa. Visi pripažįsta, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra žalinga. Kuo mažesnė spinduliuotė, tuo mažesnė žala sveikatai. Diskusijos vyksta tik dėl to, kur ta pavojingumo riba (norma) yra, t. y. ties kuria vieta užsimerksime ir, sukandę dantis, sakysime kad viskas tvarkoje. Dažniausiai norma vis keičiama pritaikant prie technologijų poreikio. Taip sugebame apsimesti, kad čia viskas gerai.
Kitas neigiamas poveikis žmogui yra rūkymas. Surūkyti pakelį cigarečių per dieną yra kenksminga. Tai gal ir čia nustatykime normą: pav. ties 5 cigarečių per dieną riba. Ir neabejokime - tokia norma tikrai atsirastų mūsų gyvenime, jei tai būtų reikalinga technologijų vystymui ir verslui.
Ponai ir ponios, priimantys sprendimus, nusimeskite apsimestinės ramybės skraistę ir, prieš priimdami sprendimą dėl elektromagnetinio spinduliavimo normos HN 80:2015 didinimo, parūkykite... Saikingai, normos ribose, kad nepakenktų sveikatai.
Chronologinė didelio elektromagnetinio spinduliavimo Viešintose, Anykščių rajone, problemos sprendimo seka
2016 m. gruodžio 16 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras NVSC priima sprendimą dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto derinimo. Tą pačią dieną priimamas ir NVSC sprendimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo.
Valstybės valdoma AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) 2017 m. sausio 31 d. pateikia prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) dėl siųstuvo dažnio 1386 kHz skyrimo (perkėlimo) Viešintose.
2017 m. balandžio 13 d. RRT įsakymu Nr. 1V-402 priima sprendimą dėl įrengimo vietos Viešintos, Anykščių r. (E24º58’57”, N55º41’40”).
2017 m. rugpiūčio 29 d. Telecentras oficialiai pradeda siųstuvo eksploataciją.
Visuomenė, Viešintų bendruomenė apie naujos radijo stoties (siųstuvo) statybos planus informuota nebuvo, nors Statybos techniniai reglamentai to reikalauja. Kodėl?
Gyventojai pradeda jausti įvairius nepatogumus: trukdymai televizorių ekranuose, tinkamai neveikia kompiuterių pelės, nebeklauso "pirštų" išmanūs mobilieji telefonai, šviečia LED lemputės, neįjungtos į elektrą. Kai kurie gyventojai susirūpina savo sveikata. Pagal siųstuvo galią Viešintose - ji gerokai didesnė nei tarybiniais laikais buvo projektuota Viešintų radijo-televizijos stoties galia. Nuo siųstuvų galios priklauso spinduliavimas - kokiu atstumu nuo antenų saugu gyventi. Sprendžiant pagal visus požymius elektromagnetinis laukas yra labai stiprus.
2018 m. rugsėjo 10 d. Viešintų bendruomenė išsiunčia paklausimą Telecentrui dėl galingo siųstuvo paleidimo sąlygų.
Po pakartotinio skambučio 2018 m. spalio 12 d. pagaliau gautas Telecentro atsakymas. Pagal pateiktus dokumentus elektromagnetinė spinduliuotė neviršija normų.
2018 m. lapkričio 11 d. Viešintų bendruomenė pateikia skundą NVSC Utenos departamentui dėl to, kad gyventojai pajuto padidėjusį elektromagnetinių laukų poveikį.
2018 m. gruodžio 3 d. NVSC atlieka elektromagnetinio spinduliavimo matavimus ir nustato, kad leistinas elektromagnetinio lauko stiprumas, nurodomas higienos normoje HN 80:2015, yra viršijamas. Operatoriui nurodoma sumažinti elektromagnetinį spinduliavimą iki higienos normoje HN 80:2015 nurodytų dydžių arba nutraukti objekto naudojimą.
2019 m. sausio 10 d. atlikti pakartotiniai matavimai ir nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti. Elektromagnetinis laukas viršija Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytas ribas. Nurodyta, kad nesant galimybių mažinti lauko intensyvumui, Telecentras turi nutraukti objekto naudojimą ir informuoti departamentą iki 2019m. sausio 17 d.
Operatorius (Telecentras) įvairiais būdais vilkina procesą: neatvyksta į matavimus, teikia pretenzijas dėl matavimų metodikos, aplinkos sąlygų.
Buvo organizuojami dar keli pakartotiniai elektromagnetinės spinduliuotės matavimai (apie matavimų atlikimo datą ir rezultatus Bendruomenė buvo informuota telefonu) ir vėl nustatyti Lietuvos higienos normos HN 80:2015 pažeidimai.
Nustačius pažeidimus, Telecentro atsakingam asmeniui buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su Administraciniu nurodymu, kuris buvo įvykdytas. Telecentras raštu buvo informuotas, kad administracinio nurodymo įvykdymas neatleidžia jų nuo atsakomybės ir prievolės užtikrinti, kad gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijami Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 nustatytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės ir duotas nurodymas kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų pašalintas pažeidimas.
Telecentras pateikia skundą NVSC dėl administracinės teisenos atnaujinimo ir Administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo. NVSC skundo netenkina.
Telecentras kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją Dėl Tarptautinio Baltijos bangų radijo transliacijų Viešintose.
Įvyko pasitarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir nuspręsta iki 2019-10-07 peržiūrėti šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas.
Atrodo, kad tik NVSC specialistai sąžiningai atliko savo darbą. Viešintų bendruomenė dėkoja jiems. Kas vyksta toliau?
2019 m spalio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pranešimą: "Elektromagnetinės spinduliuotės normas Lietuvoje siūloma suvienodinti su europinėmis".
Jei šis sprendimas bus priimtas, problema bus galutinai išspręsta. Paprastai ir žmonėms žinomu "buldozeriniu" būdu.
Po to kai atsirado tas siųstuvas Viešintose, pradėjo kartais kompiuteriai nebeveikti, kartais mobilieji telefonai visai "neklauso". Kartais radiatorius kalba. Ilgi laidai per rankas trenkia.
Kažkas negerai su šita vieta. Negi niekas nesprendžia?
Bet yra ir gerų dalykų: LED lemputės, neįjungtos į elektrą, o tik prijungtos prie laido šviečia. :)
Normas būtina didinti tam, kad jos nebūtų viršijamos. Nesenai, vos prieš keletą metų jau padidino (nuo 10µW /cm² , iki 100 µW /cm²) bet matyt, vis vien nepakankamai, ir biznis nori naujų normų. Biznis nori, reiškia, ir bus didinamos. Visuomenė nesidomi ir su viskuo sutinka...
Iki normalaus demokratinio požiūrio į klausimų sprendimą mums dar labai toli.
Siųstuvai veikia. Elektromagnetinio lauko stiprumas viršytas. Na ir kokie sprendimai priimti?
Jokių! Viešintos, Anykščių rajonas, Lietuva laukia...
Jūs išprotėjote! Norite mus visus išžudyti??? Kaip gali Sveikatos apsaugos ministerija siūlyti spinduliuotės didinimo normas???? Kas ten per antžmogiai sėdi?
2019-10-18 18:03:13 / Tomas B.Viešintiškiai aktyviai domisi. Suprantu sunerimusius viešintiškius. Nesuprantu Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų ir ką galvoja jiems vadovaujantis p. Aurelijus Veryga. Juk nuo žmonių balsų priklausė, kad dauguma Jūsų esate ten kur esate... ir priklausys kur po kitų rinkimų būsite. Ar ne laikas pasirinkti ką atstovaujate?
Čia po siųstuvo įjungimo pateiktas žemėlapis: Viešintos dengia
Jei "karšta" nuo Jūsų komentatoriai minimo siųstuvo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, visoje Baltijos jūroje, tai negi Jūs ten Viešintose, Anykščių rajone, prie pat siųstuvo gyvendami, tikitės nesikepinti jo spinduliuose? Naivuoliai!
SAM ,,paguoskit" viešintiškius, kad gerai išsimiegotų, žinias ar muziką klausytųsi per radiatorius ar tvoras, pirktų tik diodines lemputes, nes jos šviečia ir neįjungtos į elektros tinklą, o kraštiečius iš airijų, klausiančius apie pokyčius, te nuramina, kad toliau bus ,,dar geriau".
2019-10-18 17:35:42 / DonatasTėviškėje televizijos retransliacijos bokštas su visomis ryšio antenomis praktiškai pačiame Viešintų miestelyje. Jau ir prie esamo ryšio metaliniai radiatoriai namuose skleidžia garsus, o pridėjus įtampos indikatorių jis šviečia. Leidus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas galima būtų atsijungti nuo elektros tinklų ir patiems elektrą gamintis sujungus tinkamai metalinius santechnikos vamzdynus į indukcinę grandinę. Tik ar patys neiškepsime kaip mikrobanginėje krosnelėje?
Patiko pastraipa: "Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių ar kitų spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai."
Valdantys pinigus nėra suinteresuoti įrodymais, todėl jų ir nebus. O kai pradėsime kristi kaip rudens lapai nuo įvairių ligų ir apsigimimų, ieškos ne kaip panaikinti (uždrausti) išpūstas elektromagnetinės spinduliuotės normas, o kaip sukišti gyvus organizmus į skafandrus arba po įžemintais apsauginiai gaubtais. Ir vėl papildomi pinigai verslui. Viskas dėl progreso ir ekonominės gerovės, o pavojus sveikatai juk neįrodytas (gyvi organizmai arba prisitaikys, arba išmirs. Žemė ir taip jau perpildyta).
Sveikatos apsaugos ministerija žmonėms teigia kaip viskas gerai, o iš tikrųjų žmonėms neatstovauja... Gerai teigiama - nori pamatyti koks yra žmogus - duok valdžią jam į rankas.
2019-10-18 16:37:38 / JuliusNa žinoma, kur nors pamatavo elektromagnetinius laukus, į normas nebetelpa, tai Sveikatos apsaugos ministerijai ne žmonės svarbu, o kad tik valdžia savo reikalus išspręstų... Padidinti ir ramu - kol visi iškeps kaip kalakutai.
Kaunas šildymo sezonui pasiruošęs: šilumos kaina - viena mažiausių Lietuvoje
Centralizuotai miesto šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ baigia pasiruošimą 2023–2024 m. šildymo sezonui. Siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams, patikrinta 450 km šilumos trasų, rekonstruota 9,3 km įvairaus skersmens vamzdynų, nepertraukiamai šilumos gamybai paruoštos bendrovei priklausančios katilinės.Vandens pavojai ir nuolydžio svarba: ką žinoti, įrengiant plokščiąjį stogą?
Plokštieji stogai – dažnas architektų pasirinkimas ne tik dėl estetinių sprendimų, bet ir dėl atsiveriančių galimybių. Ant tokio sutapdintu dar vadinamo stogo galima įrengti erdvią laisvalaikio zoną, paprasta montuoti saulės baterijas, reikalingą įrangą rekuperacijai, šildymui ar vėdinimui.Rūsyje laikomas maistas – vienas pagrindinių žiurkių traukos centrų
Rudenį pastatų administratoriai dažniau sulaukia gyventojų prašymų padėtį įveikti itin nemalonų iššūkį – panaikinti užsiveisusias žiurkes. Vėstant orams šiltų ir saugių kampų pradeda ieškoti graužikai ir kiti kenkėjai, kuriems prieglobsčiu dažnai tampa gyvenamieji namai, ypač daugiabučiai.Dirbtinis intelektas rinkodaroje: neteisingi klausimai gali lemti nesėkmę
Rinkodaros, kaip organizacijos veiksmų, kuriais siekiama sukurti ir pateikti rinkai ekonominę vertę, sritis yra užprogramuota keistis tokiu greičiu, kaip keičiasi vartotojo poreikiai, ir atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi naujos technologijos.Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti
Latvija – viena populiariausių Lietuvos turistų krypčių. Dažnas jau ne kartą yra lankęsis sostinėje, tačiau jau 822 metus skaičiuojanti Ryga nuolat keičiasi. Vien per pastaruosius metus čia pažiro daug naujienų:Dėl ministerijų neveiklumo ES investicijos vis dar nepasiekia regionų
Besibaigiant jau tretiems 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos metams, Lietuvos regionuose nepradėtas nei vienas investicinis projektas, nes šalies ministerijos iki šiol nepabaigia planavimo proceso.Skaitmeninė verslo tapatybė: kaip neprarasti klientų pasitikėjimo?
Pastaraisiais metais keliems Lietuvos verslams teko susidurti su klientų duomenų nutekėjimu. To pasekmes išgyveno abi pusės: klientai tapo sukčiavimo aukomis, taip pat susidūrė su dideliais kiekiais reklaminių laiškų savo pašto dėžutėse.X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai
Vieni taupo „kojinėje“, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė – dalinasi ryškiausiais skirtingų kartų finansiniais įpročiais ir pasakoja to priežastis.„Password“ keičia „passphrase“: atnaujintos slaptažodžių kūrimo rekomendacijos
Tobulėjant kibernetinių nusikaltėlių atakoms, vis daugiau dėmesio skiriama būdams, kaip nuo jų apsisaugoti. Vienas dažniausiai naudojamų, žinoma, yra paskyras internete apsaugantys slaptažodžiai.Elektromobilis, hibridas ar vidaus degimo variklis? Kaip pasirinkti automobilį?
Koks automobilis pats patraukliausias kasdieniniam naudojimui? Visi giria elektromobilius, bet ar pakaks vieno įkrovimo kelionei prie jūros? O galbūt hibridas? Daug kas mano, jog tai protingas kompromisas tarp efektyvumo ir ekologijos.Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą
Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiam paros metui vis daugiau laiko praleidžiame namuose, su šeima. Tai lemia ir didesnes elektros sąskaitas – ne tik ilgiau laikome įjungtą apšvietimą, bet ir ilgesnes valandas praleidžiame prie televizoriaus ar elektrinės viryklės.Atostogų biudžetas: ar lietuviai moka planuoti išlaidas?
Nors lietuviai vėl keliones planuoja iš anksto, dažniausiai atostogoms jie išleidžia daugiau nei tikisi. Remiantis „Tez Tour“ užsakymu atliktos reprezentatyvios keliautojų apklausos duomenimis, 48 proc. respondentų atostogoms planuoja išleisti iki 600 eurų asmeniui.Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu.Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradėjo statyti galingiausią absorbcinį šilumos siurblį (AŠS) Baltijos regione, kuris padidins biokuro katilo efektyvumą ir leis panaudoti gamybos metu susidarančią atliekinę šilumą.Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas
Auštantis ruduo jau dovanoja gausų miško gėrybių derlių – grybų kepuraitės pamažu užkloja ne tik samanas giriose, bet ir parduotuvių lentynas, kur gyventojai grybauti užsuka kone dar dažniau.Nuo virusinių ligų apsaugos rankų plovimas: kaip taisyklingai jas plauti?
Įsibėgėjant rudens sezonui, vis sparčiau auga rizika susirgti virusinėmis ligomis kaip gripas ar koronavirusas. Vienos geriausių apsaugos priemonių – tai imuniteto stiprinimas ir skiepai, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė išskiria ir kitą, dažnai pamirštamą priemonę – higienos laikymąsi.Gyventojų siaubas – kas valandą šalyje užliejama bent po vieną būstą
Viena iš dažniausių būsto žalų priežasčių yra užliejimai, su kuriais gyventojai susiduria kiekvieną dieną. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasdien šalyje yra užliejama vidutiniškai po 28 būstus.Soros – ateities augalai, maistingumu lenkiantys javus?
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2023 metus paskelbė tarptautiniais sorų metais (IYM 2023). #IYM2023 siekiama kalbėti apie sorų naudą mitybai bei sveikatai ir jų tinkamumą augti nepalankiomis ir kintančio klimato sąlygomis.Kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis
Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais.LNDT pristatys naują Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“
Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą „Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja aktyvumo pikas
Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai.Dirbtinį intelektą pasitelkia ir finansiniai sukčiai – nepraraskite budrumo
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skverbiasi į pačias įvairiausias gyvenimo sritis – šiandien jis pasitelkiamas ne tik surinkti informaciją ar parengti dokumentus, jau pasigirsta ir kalbų apie mėginimą DI įdarbinti įmonės vadovais ar fondų valdytojais.Vos 25 centai už kilogramą bulvių garantuos gardžius ir pigius pietus
Savaitgalis daugeliui yra tas metas, kai atsiranda daugiau laiko apsipirkimui ir galima neskubant įsigyti ne tik kasdienių maisto produktų, bet ir ilgo galiojimo prekių.Dizainerė pataria, kaip įrengti studento būstą turint nedidelį biudžetą
Jaukaus ir praktiško studento būsto įrengimui didelių išlaidų tikrai neprireiks. Dažnai pakanka tik kūrybiškumo ir kelių detalių, kad sukurtumėte patogias gyvenimo sąlygas.Stabligė – kaustanti liga
„Prevencija netūrėtų būti pakabinta tik ant sveikatos priežiūros sistemos, šeimos gydytojų komandos, bet mums reikėtų pasidalinti šia atsakomybe su socialiniu sektoriumi ir visuomenės sveikatos biurais“, – teigia šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus.Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai
2023 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 53 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.„iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai
Rugsėjo 12-tąją, antradienį technologijų milžinė „Apple“ surengė laukiamiausią metų renginį – tiesioginėje transliacijoje pristatė naujausius įrenginius. Jame „iPhone“ gerbėjai pagaliau galėjo išvysti ir netrukus rinkoje pasirodysiančius 15 kartos išmaniuosius telefonus.Ekspertas apie dirbtinio intelekto įrankius verslui: leisti?
Nors aplink apstu pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas (DI) padeda sukurti sėkmingą reklaminę kampaniją, pameta gerų idėjų verslo plėtrai, duoda rekomendacijų, kaip sutrumpinti darbuotojų priėmimo į darbą procedūras,Atsisakius šio įpročio, jūsų telefono baterija tarnaus gerokai ilgiau
Neretai širdis nukrenta į kulnus, kai ne laiku ir ne vietoje išsikrauna išmanusis telefonas. Ar tai nutiktų lankantis svetimoje šalyje ir neturint navigacijos, ar stovint eilėje prie kasos be mokėjimo kortelės – nerimą pajunta dauguma.- Kaip sutaupyti gaminant maistą ant kaitlentės? Kas padidina sąskaitas.
- Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir turi įtakos sveikatos būklei .
- Internete išsaugote savo mokėjimo duomenis? Kodėl geriau to nedaryti.
- Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį.
- Ekrano laiko ribojimas vaikams: kaip pasiekti geriausią rezultatą?
- 5 televizoriaus nustatymai, kurie padės mėgautis žaidimu.
- Neprisidėkite į krepšį bet ko: kuo grybaujant gali praversti jūsų telefonas?
- Tvarios investicijos taps vis paklausesne rizikos valdymo priemone.
- Pasitikėti ar ne: kaip atpažinti netikrus atsiliepimus ir įvertinimus internete.
- „Lidl“ parduotuvėse – saldūs pokyčiai: atsiranda naujas skyrius.
- Ekonomika lėtėja – atlyginimai auga? Ekspertai turi paaiškinimą.
- Miegas prie vairo: kokie pagrindiniai ženklai ir kaip išvengti nelaimės?
- Automobilis tapo našta? „Bolt” siūlo iškeisti jį į nemokamas keliones.
- Maža, bet svarbi vonios interjero detalė – WC vandens nuleidimo mygtukas.
- Kaip nusiderėti naudoto automobilio kainą net iki 20 procentų?
- Kaip mityba susijusi su lėtiniu skausmu?
- Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
- Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų?
- 10 būdų sutaupyti – be jokių kompromisų kainai ir kokybei.
- Pirmoji klasė išmaniai: kaip pasirūpinti atžalų saugumu internete?
- Namų turto draudimas apsaugo ne tik vidaus turtą: kur ir kaip jis veikia?
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- Jaunimas domisi, ar gali nesusituokę gauti bendrą paskolą būstui.
- Vingio parke – renginys, skirtas šunų dantų priežiūrai.
- Vėjaraupiai: vaikiška liga, nevaikiškos pasekmės.
- Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
- Stabili darbo vieta: patarimai, kaip atpažinti patikimą darbdavį.
- Išmanusis telefonas – ne žaislas: 5 patarimai, kaip jį tinkamai paruošti vaikui.
- Valstybė nusprendė už kompensaciją paimti jums priklausančią žemę. Ką daryti?
- Patarimai mėgstantiems grybauti ar uogauti: kaip nepasiklysti miške.
- Vyriausybė pritarė „Regitros“ pertvarkymui į akcinę bendrovę.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Lietuvoje plito lengvą lieknėjimo būdą siūlanti kibernetinė ataka.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
- Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
- Sodo ir daržo darbai artėjant rudeniui: patarimai, ką sėti ir kokių darbų imtis.
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- Vienu kartu daug pakuočių apdorojantis taromatas pradeda veikti Vilniuje.
- Ką daryti su audrų sužalotais medžiais?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142
- 1939-09-28Vokietija ir SSRS (Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas) pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
- 1945-08-06Numesta atominė bomba ant Hirosimos (Japonijos laikas).
- 1920-05-25Fussen, Bavaria. Iškrito 126 mm lietaus per 8 minutes.
- 1882-03-24Vokietijos mokslininkas Robertas Kochas atranda ir apibūdina tuberkuliozės bakterijas, sukeliančias tuberkuliozę (Mycobacterium tuberculosis).
Daugiau istorijos
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0.
- Naujas etapas: mobiliojo ryšio paslaugų teikėją keiskite ir nuotoliniu būdu.
- Kaip 2022-ieji sudrebino telekomunikacijų rinką ir ko laukti kitąmet?
- Išlikite saugūs tamsiuoju paros metu: kaip gali padėti išmanusis telefonas?
- Ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Kaunas šildymo sezonui pasiruošęs: šilumos kaina - viena mažiausių Lietuvoje.
- Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą.
- Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione.
- Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
- Saulės panelės – kaip išsirinkti tinkamiausias?
- Kaip turėtų keistis vartojimo įpročiai, perėjus prie saulės gaminamos elektros?
- „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
- „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
- Startavo kvietimas gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
- Norite pasirinkti su birža susietą planą? „Ignitis“ atsako į klausimus.
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Lietuvoje minima Saugaus eismo diena: 10 patarimų, kaip vairuoti saugiai.
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- Stabligė – kaustanti liga.
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
- Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
- Bijote erkių? Skiepai ir repelentai gali padėti.
- Kodėl svarbu sekti savo ciklą ir kaip numalšinti alkį, esant PMS.
- Sąnarių skausmas dažnai vargina ir jaunus žmones – kas lemia jo atsiradimą?
- Neteisingai vartojami vitaminai – grėsmė organizmui: kaip stiprinti imunitetą?
- Vasarą – basomis? Gydytoja perspėja apie negydomo pėdų grybelio pasekmes.
- Hipertenzija: beveik pusė gyventojų nežino turintys kraujospūdžio problemų.
- Gydytoja apie grožio injekcijas: svarbus ne tik saikas, bet ir atlikimo technika.
- Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas.
- Vos 25 centai už kilogramą bulvių garantuos gardžius ir pigius pietus.
- Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų?
- Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
- Dietologė atsakė, kurios vasaros uogos yra tikrasis supermaistas (receptas).
- Nenoriai geriate vandenį? Dietologė atsakė, ką turėtumėte valgyti per karščius.
- Saldu, bet nekaloringa: kokie desertai neina į kūną?
- Joninės kitaip: skanūs augaliniai grilio patiekalai.
- Ekspertė atsakė, ar galima maistą kepti ant alyvuogių aliejaus.
- Organizmas padėkos: 5 sveikuoliškų kokteilių receptai, kurie nudžiugins skoniu.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Antanas24 komentavo: Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu. Problema ne taisyklių nebuvime. Ir dabar skundžiamasi, kad kurjeriai ant 60 km/h laksto. O ar pagal dabartines taisykles taip galima? Negalima. Tai problema - kontrolės nebuvimas, o ne taisyklių nebuvimas.
- Tadas komentavo: Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu. Seimo nariai dirba visai negalvodami. Juk galima buvo paspirtukus prilyginti dviračiams. Pagal tai kas parašyta, kai kuriose gyvenamose vietovėse paspirtukų eismas visai uždraudžiamas: 1 atvejis: miestas ar miestelis - dviračių tako nėra,
- Jonas komentavo: 5 klaidos grilinant, kurios gali pakenkti sveikatai. O ar sveika, jei apdega?
- admin komentavo: Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas. Antžeminė televizija DVB-T nemokamai rodo lietuviškus, lenkiškus, rusiškus kanalus. O jei rūpi pasaulio TV programos, tai daug nemokamų TV kanalų iš palydovinės televizijos DVB-S2.
- Ant ąžuolo pirmosios gilės pasirodo tik tada, kai medis sulaukia 30-ies metų.
- Žemės riešutai – ne riešutai, o pupelės. Žemės riešutų pupelės kartu su žemesniaisiais augalų ūgliais nusvyra iki pat žemės, įsirausia į ją ir ten subręsta. Žemės riešutai taip vadinami dėl rašto ant vaisiaus kevalo (graikų k. arachis reiškia „voras“).
- Marse para trunka 24,6 valandų, t.y. 40 minučių ilgesnė negu Žemėje. Žemėje metai trunka 365,25 paras, o Marse – 687 paras. Tai beveik dveji žemės metai.
- Sachara kasmet išsiplečia į pietus apie kilometrą.
- Prancūzijos karalienė Ana Bretanė, dviejų Prancūzijos karalių žmona, 1491 m. pirmoji dėvėjo baltą suknelę per vestuves, nors iki tol buvo manyta, kad tai gedulo spalva, ir juodą – kai mirė jos vyras Karlas VIII. Ši tradicija gyvuoja iki šių dienų.
- – Mama, ar žinai, jog mūsų tėtis knygą parašė!
– Kokią dar knygą? Iš kur ištraukei?
– Aš pati ką tik girdėjau, kaip jis telefonu kalbėdamas pasakė: "Viskas, mūsų romanas baigtas!" - Turkija kviečia:
- Atvažiuok pasideginti.
Paryžius gundo:
- Atvažiuok fotografuotis.
O alga nuramina:
- Eik grybaut, fantazuotojau. - Televizija yra labai motyvuojantis mokytis dalykas. Kai tik kas nors įjungia televizorių, aš einu į kitą kambarį skaityti knygų.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras