- Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė.
- Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę.
- Nelegalus gyvūnų dauginimas ir jo keliami pavojai.
- ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų.
- 6 gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis.
- Laimo liga gali sukelti negalią visam gyvenimui. Kaip to išvengti?
- Paskutinė diena sumokėti PSD įmokas, nemokėtas nuo pandemijos.
- Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
Daugiau patarimų
- Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame.
- Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu o ne su kitais žmonėmis ar daiktais.
- Nėra nieko baisiau nei būti šalia žmogaus, kai jis demonstruoja savo protą. Ypač jei to proto nėra.
- Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.
- Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje
2019-10-31 15:26:23Daugybė spektaklių šiandien gastroliuoja po įvairias šalis, garsius teatro festivalius, bet vykti į savo šaknimis giliai teatrinį kraštą – ypatingas ir atsakingas įvykis. Aktoriams kelionės jau tapusios gana varginančiu ir alinančiu darbu.
Techninis personalas taip pat susiduria su aibe ekstremalių išbandymų pritaikant naujas erdves, pasenusią ar modernesnę aparatūrą, kurią pasiūlo viena ar kita šalis.
Vykti į Sakartvelą nori ir, akivaizdu, norės visi ir visada. Tai – bene archajiškiausia šalis, kurioje vis dėlto egzistuoja tam tikros taisyklės, šią šalį leidžiančios ir priimti, ir suvokti, ir labai greitai integruotis į jos savitą gyvenimą. Tai šalis, kurioje gyvena daugiau nei šimto tautybių žmonės. Tai šalis, kurioje bene aukščiausias tolerancijos koeficientas, ir tuo pačiu joje išlaikytos visos tik Sakartvelui ir kartvelams būdingos tradicijos. Tai šalis, kuri po 1990 metų karo vis dar sunkiai prisikelia, žmonių algos be galo mažos, tačiau kiekvienas paauglys lanko būrelius, kuriuose mokoma liaudies šokių, džigitų manierų ir pan. Tauta tokia sena ir paslaptinga, kad kiekvienas, kad ir pats paprasčiausias sutiktas žmogus – kaip didžiulio veidrodžio atspindys. Jeigu gruzinas kažko ir nežino, jis istoriją sukuria, nes jų labai laki fantazija.
Archeologai Gruzijos teatro pradžią datuoja jau nuo VI–VII amžiaus, kai buvo atrastos to meto teatrinės kaukės. Teatro evoliucija buvo intensyvi ir labai įdomi, kol priartėjo iki mūsų dienų. Profesionalus teatras skaičiuoja jau antrą šimtmetį (įkurtas 1850 metais), šios šalies kiekvieno teatro istorijos labai įdomios ir individualios. Ypač gaila, kad mes neturime tų kraštų kultūros tyrinėtojų, nes akivaizdu, kad Sakartvelo teatro tyrimai padėtų geriau suvokti ir bendrus teatro evoliucijos procesus. Teatro kultūra tokia gili ir įvairialypė, kad Sakartvele kiekvienos teatrinės atšakos specialistas gali atrasti sau įdomių dalykų. Tarp dominuojančių žanrų čia ypatinga savastimi išsiskiria kino aktoriaus teatras, pirštų, šešėlių, pantomimos teatrai. Svarbiausia, kad visi šie teatrų tipai susiję su ryškiomis asmenybėmis, iš kurių ir lietuviai ne kartą sėmėsi išminties.
Į tokį kontekstą papuolė Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Tartiufas“, kurį prieš porą metų pastatė Oskaras Koršunovas. Šis spektaklis spalio 24 d. uždarė Tbilisio tarptautinį teatro festivalį. Į spektaklį susirinko didžiulis būrys teatro specialistų. Dar teatro prieigose galima buvo stebėti pasisveikinimų, apsikabinimų „spektaklį“. Teatrinė publika rinkosi į seniausią Kaukazo profesionalųjį teatrą, Valstybinį Gribojedovo rusų dramos teatrą, kuris buvo įsteigtas dar 1845 metais. Šiame teatre dirbo tokios teatro asmenybės, kaip Vladimiras Nemirovičius-Dančenko, Vsevolodas Mejerholdas, Georgijus Tovstonogovas, Piotras Fomenko ir kiti. Žlugus Sovietų Sąjungai, Šota Rustavelio prospektas, kuriame yra ir šis teatras, buvo rekonstruotas. Dabar teatro pastatas yra tiesiog įspraustas į didelį prekybos centrą ir demonstruoja „naujųjų laikų“ grimasas. Teatro prieigos pakito, tačiau širdis – pagrindinė scena ir žiūrovų salė – išliko autentiški.
Teatre telpa apie 800 žiūrovų. Bilietai į „Tartiufą“ buvo išpirkti, likus kelioms minutėms iki spektaklio ėmė plūsti žiūrovai. Garsiai vienas su kitu besikalbėdami, besidžiaugdami savo pasimatymais, neskubėdami atsisėsti, o vis vienas kitam mojuodami jie galų gale užpildė salę, o po trečio skambučio stojo mirtina tyla. Iš pradžių jie įdėmiai klausėsi Molière‘o teksto, po nuostabios Eglės Mikulionytės-Ponios Pernel introdukcijos, tapusios viso spektaklio raktu, žiūrovai perkando spektaklio taisykles ir suprato, kad vienu metu žiūrės du spektaklius – klasiką Molière‘ą ir klasiką Koršunovą. Vienas kalba apie Liudviko XIV laikus, kitas – apie šią dieną. Žiūrovai tiesiog lipo iš krėslų, kai veiksmas persikėlė į jų mylimą Sakartvelą. Visut visi aktoriai atsakingai buvo apgalvoję savo vaidmenų eigą, kiekvienas iš jų savo tekstą buvo prismaigstęs įvairių gruziniškų frazių ir prasmių, tad salė reagavo į tai, kas buvo esminga paties spektaklio atžvilgiu. Tapo aišku, kad Tbilisio žiūrovai – ypač protingi. Vaidinti jiems – tikras malonumas. Aktoriai netruko suvokti, kad juos supranta, tad beliko nuosekliai kurti sceną po scenos, improvizuoti tas vietas, kurios buvo aptartos su režisieriumi, kol finale pasigirdo ilgai nesibaigiantys aplodismentai.
Žiūrovams nepabodo daug kartų vėl ir vėl kviesti aktorius į sceną, o kiek vėliau net bandyti prie jų prisiliesti atėjus į užkulisius, vėliau – į festivalio klubą, kur buvo tęsiamos kalbos ir geriamas triumfo vynas. Tas vakaras tiesiog ištirpo – dauguma namus pasiekė paryčiais. Bet liko teatras. Teatras, skirtas Sakartvelui, teatras, kuriame ir lietuvių aktoriai, ir Tbilisio publika vieni kitus veikė tolygiai. Tbilisyje gyvenantys lietuviai vietoj gėlių dovanojo vaisių ir vynuogių „natiurmortus“. Aktoriai granatus – nemirtingumo simbolius – vežėsi namo, o laurų šakos (garbės, kilnumo, taikos simboliai), kurias įsigijo, nurūkę į turgų, priminė antikinius mūšių laimėtojus, žaidynių nugalėtojus, poetus ir žynius.
„Tartiufui“ – lygiai du metai. Kiekvieną kartą jis įgyja vis naujų atspalvių. Tbilisyje Giedriaus Savicko šventeiva Tartiufas buvo toks slidus, kad aktorius scenoje atrodė kaip žalčiukas, vaidmuo buvo net ne suvaidintas, o sušoktas. Žiūrovai alpo. Kiekviena šalis labai originaliai reaguoja į Tomos Vaškevičiūtės Elmirą. Taip atsitiko ir šį kartą – gruzinai perkando, vos tik ji įlindo į šaldytuvą, norėdama išgerti gruziniško vyno, o kiek vėliau „pasiklydusi“ savo ir artimųjų santykiuose, norėdama atsivėsinti, ištarė garsiojo gruziniško mineralinio vandens pavadinimą „Borjomi“, salė liko nokautuota. Rasa Samuolytė savąją Doriną kurdama iš pačių mažiausių detalių, mimikos niuansų, sukūrė galingos energijos personažą. Gruzinai šią aktorę puikiai atsiminė iš anksčiau matytų Koršunovo spektaklių, o šį kartą Marianos kambarinė jiems pasirodė kaip aktorė-žvaigždė. Jie švytėjo, juokėsi, kartais net paplodami, vos tik Rasa pasirodydavo scenoje.
Kaip visada, visus labai gerai veikia Jorio Sodeikos – Koncertmeisterio ne tik profesionaliausias muzikos atlikimas, bet ir sugebėjimas pratęsti, reaguoti, garsais improvizuoti kartu su aktoriais. Muzikuojantis aktorius dramos teatre – ne naujiena, tačiau Jorio atvejis – išskirtinis. Ypatingo muzikalumo gruzinų tauta jam taip pat negailėjo aplodismentų.
Pastaruoju metu vis dažniau tenka pastebėti, kad festivalinių spektaklių kokybė priklauso nuo titravimo. Jeigu titrai su veiksmu scenoje prasilenkia nors sekundei, didžiausia scena gali būti nesuprasta. Jie turi pasirodyti akimirką anksčiau, nei prasideda viena ar kita scena – tam, kad žiūrovas spėtų suvokti vyksmą. Šį kartą Andriaus Merkevičiaus titravimo meistrystė taip pat prisidėjo prie žiūrovų žaibinės reakcijos. Andriaus gili spektaklių pajauta suformuoja aukštą vertimo kultūrą.
Fragmentiškos spektaklio scenos, apjungtos aktorinėmis improvizacijomis, poetinio teksto žavesys, persipynęs su politinėmis aktualijomis, salėje nepaliko abejingų. Kai išniro garsusis „Keulė rūkė“ bučinys, atrodė, kad jie mato savo šalies prezidentą, besibučiuojantį su velnias žino kuo. Politikų bučiniai atpažįstami kiekvienoje tautoje. Ir ne tiek svarbu, kuris politikas su kuriuo bučiuojasi, svarbu tai, kad politinė „prostitucija“ yra matoma visų laisvai mąstančių žmonių. (Net vėliau, įlipus į lėktuvą (skrydis per Kijevą), pirmas atsiverstas žurnalo puslapis buvo tarytum spektaklio tęsinys – jame bučiavosi ypatingas bučinių mėgėjas Leonidas Brežnevas ir Erichas Honeckeris. Bučiuojasi visi ir visur – bučiavosi tada, bučiuojasi ir dabar.
Yra šalių, festivalių, kuriuose publika tarptautinė. Nors šiame festivalyje buvo įvairių svečių, jo viena svarbiausių duotybių – gruzinų publika. Sakartvelas – išsiskirianti šalis, nes jos visą kultūrą sudaro ne tik unikali istorija, unikalūs pastatai (pvz., einant Tbilisio gatvele gali atsimušti į VI a. Ančiskati bažnyčią), bet, svarbiausia, žmonės. Nors daug kam ši šalis labai panaši į Italiją, tačiau būtent dėl žmonių autentiškumo ir atvirumo kol kas jos niekas nepralenks. Gruzijos be jos žmonių įsivaizduoti neįmanoma. Tad jeigu vos atsitrauki nuo centro, vos tik paklausi, kur esi, visi maloniai pasako, bet tuoj pat pataria už sekančio posūkio užsukti į kiemą, pasitikslinti, o paskiau eiti toliau. Tas žodinis bendravimas, kada vieni kitiems viską paaiškina, pataria, pasiūlo, gruzinus padaro draugingiausia tauta. Jie myli Lietuvą už mūsų Nepriklausomybę, jie panašūs į mus, nes jų festivaliai yra ne vien svarbūs savo tarptautiškumu, jiems, kaip patys rašo, svarbu pasauliui atverti savo šalį ir atkreipti dėmesį į jos kultūrinius lobius. Kol kas kultūra taip pat nesulaukia normalaus finansavimo, tačiau jie įvairiais būdais stengiasi išsilaikyti, augti. Dar nuo 1939 m. veikiantis Gruzijos teatro institutas užaugino labai daug profesionalių teatro menininkų. Todėl „Tartiufas“ šioje žemėje buvo abipusiai reikalingas – ir lietuviams, ir gruzinams.
Apie spektaklį aistringai pasakojo ne tik jame vaidinantys aktoriai, bet ir žiūrovai, reakcijos neatslūgo net kitą dieną po spektaklio.
Eglė Mikulionytė, kurios Ponios Pernel lietuvių publika dar nematė, džiaugėsi spektakliu: „Man atrodo, kad spektaklis po intensyvių gastrolių Kinijoje ir įgauna naują ritmą. Man šis spektaklis patinka. Kai pradžioje repetavau savo vaidmenį, pasiūliau ir pistoletą, ir gyvai buvau pradėjusi „klepu“ groti (vėliau tai peraugo į koncertmeisterio vaidmenį), buvau pasiūliusi lėlę-šuniuką, vėliau tai išvystė kostiumų dailininkė, pasiuvusi rankinuką-šunį. Daug ką dar norėčiau šiame spektaklyje išvystyti, tačiau tas fragmentiškumas, matyt, ir reikalingas spektakliui.“
Darius Meškauskas, Orgono svainis Kleantas: „Geriausias dalykas tas, kad mes buvome suprasti. Visas užkoduotas jungtis žiūrovai perskaitė ir teisingai suvokė. Teatre juk svarbiausia – suvokimas“.
Muzikinės komedijos aktorė Nata Berezhiani: „Esu sukrėsta ir spektakliu, ir aktorių vaidyba. Esu dėkinga likimui, kad teko pamatyti šį spektaklį.“
Anuka Murvanidzė, grimo mokyklos direktorė: „Teko matyti nemažai „Tartiufų“ pačių įvairiausių teatrų, bet šis „Tartiufas“ visai kitoks – jis jaudina. Aktoriai – nuostabūs, scenovaizdis – nuostabus, idėja apjungti du skirtingus pasaulius – nuostabi. Tai – retas spektaklis, kurį su malonumu žiūrėčiau dar kartą.“
Mardžanišvili ir Gribojedovo teatrų aktorius Jaba Kiladze: „Myliu ne tik Lietuvos šalį, bet ir jos kultūrą, ir visą lietuvių teatrą. Kaip bebūtų keista, šiame spektaklyje vaidina mano mylimi aktoriai. Aš daug tikėjausi iš šio spektaklio, bet dar daugiau gavau. Tai yra nauja teatrinė kalba. Ypač džiaugiuosi, kad „Tartiufas“ buvo parodytas Tbilisyje, kur žmonės labai myli teatrą. Jie spektaklį priėmė kaip didžiausią dovaną. Nesibaigiantys aplodismentai ilgai nepaleido aktorių. Reikia atkreipti dėmesį, kad į šį spektaklį atėjo labai daug profesionalų – aktorių ir režisierių. Mes suprantame, koks kokybiškas yra spektaklis. Svarbiausia, kad į festivalį buvo atvežtas toks stiprus spektaklis. Tai – garbė visam festivaliui. Tai – absoliutus triumfas.“
Pirštų teatro įkūrėjas, lėlininkas Beso Kupreišvili: „Mačiau daug Oskaro Koršunovo spektaklių. „Tartiufas“ – aukščiausia klasė. Ypač patiko žalias labirintas. Tai – smarkiai politinis spektaklis, išlaikantis humorą, užuominas. Mes gyvename šioje planetoje, ir tas labirintas yra visas pasaulis, kuriame mes atsiduriame. Šiame festivalyje „Tartiufas“ neabejotinai pats geriausias spektaklis. Šį spektaklį gali suvokti bet kokia šalis. Geros vyriausybės nebūna.“
Dailininkė-lėlininkė Maja Sulchanišvili: „Spektaklyje labai daug subtilių dalykų. Tai kas buvo parodyta, vyksta mūsų šalyje. Ypač sujaudino pabaiga, tuo labiau, kad mes dabar gyvename po oligarcho ranka. Jis mus taip pat išvijo iš mūsų namų ir jaučiasi labai gerai. Mūsų namai – tai Gruzija. Tai nėra žodžių žaidimas. Nors aš į užsienį neišvažiavau, bet jaučiuosi pasilikusi „už durų“. Ir visa tai pamačiau spektaklyje. Šis antausis labai suprantamas, todėl man labai skaudu. Mes dabar, kaip bebūtų keista, gyvename Tartiufo epochoje. Juk spektaklio labirintas – tai ne krūmai, tai žmonių nesupratimas, tai nomenklatūra... Teatras suteikia mąstymo galimybę. „Tartiufas“ – tai tavo veidrodis, į kurį tu turi pažiūrėti. Šiandien daug mano draugų pasitraukia, nes yra bejėgiai prieš tai, kas dabar vyksta šalyje. Tai labai skaudu. Aišku, kad kažkaip bendromis jėgomis reikia tą Tartiufą iškrapštyti. Nuo jo nereikia bėgti, bet reikia jį patį išguiti.“
Režisierė Nino Namičeišvili: „Nebūsiu originali, jei pasakysiu, kad esu Koršunovo fanė. Esu jo bendraamžė. Kažkada teko matyti jo režisuotą „Meistrą ir Margaritą“. Šis spektaklis ir turinio, ir formos atžvilgiu pasirodė labai artimas. „Meistrą...“ labai dažnai prisimindavome. Šiandien „Tartiufą“ pamatėme naujoje šviesoje. Nepabijosiu šito žodžio, sakydama, kad Koršunovas – genijus. Šis žodis reiškia pasaulio matymą ne tik profesionalo akimis, bet pačiu mąstymu. Genijai visada yra aplenkę laiką. Aišku, teatre būtina jausti žiūrovą ir kalbėti ta kalba, kurią jis supranta. Koršunovas – drąsus žmogus, scenos antikonformistas“.
Spektaklis „Tartiufas“ žiemą aplankys net šešis Lietuvos miestus: gruodžio 7 d. bus rodomas Marijampolėje, gruodžio 21 d. – Alytuje, 2020 m. sausio 4, 5 d. – Kaune, sausio 10, 11 d. – Klaipėdoje, sausio 14, 15 – Vilniuje, sausio 24, 25 d. – Panevėžyje.
LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) yra vienas daugiausiai pastaruoju metu po užsienį gastroliuojančių šalies teatrų ir artimiausiu metu ruošiasi į ketverias gastroles, kur savo spektaklius pristatys Atėnų, Briuselio, Torunės ir Rakverės žiūrovams.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?
Toma Vaškevičiūtė: „Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?“ „Nebūdama manekenės figūros scenoje įkvepiu daugybę žmonių. Kabaretas moko mane ne tik priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis, išlaisvinti savo moteriškumą, bet ir įkvepia tuo dalintis su kitomis Lietuvos moterimis.Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai
Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ bei Padėkos premija.LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną
Daug kam atrodo, kad teatras yra iliuzijos menas. Iš tiesų visais laikais teatras siekia tikrumo ir realybės, bet ne tos buitinės, matomos akimis, o vidinės, skverbiasi į žiūrovų sąmonės gelmes, kur ir glūdi tikroji realybė. Teatras vyksta ne scenoje, o žiūrovų galvose.Chriso Normano koncertas sudrebino Biržus
Pirmą kartą Biržų krašto istorijoje, liepos 2-ąją, Kilučių pusiasalyje įvyko legendinio britų roko atlikėjo Chriso Normano pasaulinio lygio koncertas, į Kilučių pusiasalį sukvietęs tūkstančius žiūrovų ne tik iš Biržų, bet ir visos Lietuvos bei Latvijos.Undinėles myli visas pasaulis
Vasario 25–27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose įvyksianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjera muzikos kalba publikai papasakos ne tik jaudinančią meilės dramą.Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas
Grandiozinė Williamo Kentridge’o paroda (kuratorė Virginija Vitkienė) „Tai, ko nepamename“ (That Which We Do Not Remember), vyksianti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pažymėtina, kaip vienas svarbiausių įvykių kitų metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje.VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“
Šiemet minimos iškilaus prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso šimtosios mirties metinės. Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“ kartu su VU kameriniu orkestru šia proga surengs ypatingą koncertą Paryžiaus širdyje – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kurioje kadaise dirbo ir kūrė pats C. Saint-Saënsas.„Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas
Rugsėjo 9, 10 ir 11 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, naujai pastatytoje Naujojoje salėje, vyko pirmoji premjera „Soliaris 4“.Venecijos kino festivalyje – Lauryno Bareišos filmo „Piligrimai“ triumfas
78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ šeštadienio vakarą buvo išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu.Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą.Nepraleiskite knygų naujienų
Tikriausiai girdėjote posakį, jog norint perskaityti visas parašytas knygas, reikia nugyventi ne vieną gyvenimą? Tai tikra tiesa. Ypač šiomis dienomis. Knygynų lentynos lūžta nuo naujų knygų, o skaitytojams sunku išsirinkti tą pačią geriausią.Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką
Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) direktorius Martynas Budraitis naujojoje savo vadovavimo teatrui programoje numatė į teatro meno vadovo pareigas pakviesti režisierių Oskarą Koršunovą, o į dramaturgo – Marių Ivaškevičių.LNDT nuotolinės pamokos pabudino moksleivių kūrybiškumą
Didžiulio susidomėjimo pavasarį sulaukusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) nuotolinės pamokos, buvo organizuojamos ir rudenį. Ne mažiau užklausų sulaukta ir dabar.R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas
Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas.„Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama
Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veiklos tęstinumą, skyrė įstaigai papildomą 41 tūkst. eurų finansavimą. „Siekiame, kad „Siaurukas“ toliau tęstų savo misiją bei būtų užtikrinta stabili šios įstaigos veikla.Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
Prasidėjus šventiniam laikotarpiui televizijos tinklelį užpildo Kalėdinę nuotaiką žadinanti programa – šventiniai koncertai, laidos ir klasika tapę kalėdiniai filmai. Amerikiečių filmą „Vienas namuose“ daugelis yra matę ne vieną ir greičiausiai ne du kartus.Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos
„Senovėje žmonės gyveno pagal gamtos ciklą, t. y. vasarą įtemptai dirbdavo, o žiemą, kai miegodavo gamta, daugiau ilsėdavosi ir švęsdavo. Šiais laikais neturime ramybės, vis lekiame, nes nesame taip priklausomi nuo gamtos, nebesilaikome advento, per darbus nespėjame ramiai pasiruošti šventėms, todėl jos ir atskuba netikėtai“.Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai
Turbūt kiekvienas esame girdėję apie pozityvią muzikos naudą besivystančioms vaikų smegenims, tačiau ar muzika lygiai taip pat teigiamai veikia ir suaugusius? Muzikos klausytis einant, dirbant, sportuojant ar važiuojant automobiliu daugumai yra įprasta, tačiau nuomonės dažnai išsiskiria, kai kalbama apie miegą.Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams
Egzotiškoji Japonija turi daugybę tik jai būdingų bruožų, galinčių įkvėpti ir žavėti. Vienas jų – tai fenomenali šios šalies kultūra ir greta jos sekanti mada. Jums pasiseks, jei lankysite šią rytų stebuklu vadinamą valstybę ir jums nusišypsos sėkmė bent akies krašteliu pamatyti vietinių šventę.Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“
Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis“. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai
„Didvyrių aikštė“ – Minske. Spalio 5 d. Minske, Kultūros rūmų scenoje „MAZ“, bus vaidinamas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis Thomaso Bernhardo „Didvyrių aikštė“, kurį 2015 m. pastatė žymus lenkų režisierius ir scenografas Krystianas Lupa.Birutės Mar „ANTIGONEI“ – net du apdovanojimai Ukrainoje
Solo teatro spektaklis „Antigonė“, sukurtas Sofoklio tragedijos motyvais (režisierė ir atlikėja Birutė Mar) sugrįžo iš Ukrainos, kur dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose teatro forumuose – XI tarptautiniame teatro festivalyje „Klasika šiandien“ ir Tarptautiniame teatro festivalyje “Taurijos Melpomenė”.Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) vis dažniau kelia tvaraus teatro klausimus ir peržiūri savo veiklas, siekdamas tvarių ir ekologiškų sprendimų. 2024 m. pavasarį teatrui perduota dalis nutolusios saulės energijos elektrinės, kuri jau pradėjo veikti.Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka
COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, reikšmingai padaugėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei yra įprastinė darbo vieta. Net ir pasibaigus pandemijai, nuotolinis darbas išlieka populiarus.„Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke
Šių metų gruodžio mėnesį AB „KN Energies” (KN) taps SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn, buvo suplanuota jo apžiūra ir remontas sausajame doke, į kurį „Independence“ ir išvyko.Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę
Pirmieji lietuviški smidrai jau rikiuojasi prekybos tinklo „Maxima“ lentynose – žalieji, baltieji ir violetiniai šviežutėliai smidrai lepins gurmanus maždaug iki Joninių. Smidrai – greičiausiai auganti daržovė, kurios derlius sezono metu nuimamas kasdien.Nelegalus gyvūnų dauginimas ir jo keliami pavojai
Dauginimu vadinamas nelegalus gyvūnų veisimas, kurio metu neužtikrinama jų gerovė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme rašoma, kad gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų
Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, šalies BVP vienam gyventojui išaugo net 199 procentais, o investicijos – viršija 16 mlrd. eurų.6 gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis
Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ne išimtis – senjorai, kurie vis dažniau leidžiasi svetur pažinti užsienio kultūras. Vis tik kelionių organizatoriai pastebi, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių keliauti nedrįsta, nes turi daugybę išankstinių nusistatymų.Laimo liga gali sukelti negalią visam gyvenimui. Kaip to išvengti?
Pavasarį erkių aktyvumas – didžiausias, ir net 1 iš 3 šių nariuotakojų grupės atstovų yra užsikrėtęs Laimo ligos sukėlėjais. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.Paskutinė diena sumokėti PSD įmokas, nemokėtas nuo pandemijos
Balandžio 30 d. yra paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nemokėtas einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 40 tūkstančių.Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją
Nors daugelis upėtakių rūšių aptinkamos laukinėje gamtoje, visame pasaulyje jie taip pat plačiai auginami maistui. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ši žuvis – tai baltyminis produktas, kuris gali padėti reguliuoti svorį ir skatinti sotumo jausmą.„Citus“ ekspertai: įsigytas turtas turi hipoteką; ką galiu su juo daryti
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant įmokas.Nereikės ir skristi: temperamentingoji Ispanija – jūsų virtuvėje
Iberijos, arba Pirėnų, pusiasalis pasižymi ne tik stulbinamais geografiniais paminklais, bet ir gilias istorines šaknis turinčiais kulinariniais šedevrais. Tai – begalės skirtingų rūšių kumpių, tyriausi alyvuogių aliejai, šviežios jūros gėrybės ir dar daugiau, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.Pabodo įprastas karbonadas? Vos su vienu nauju priedu jis bus toks traškus
Minkštutėlis viduje, o iš išorės maloniai traškus – toks karbonadas yra siekiamybė ne vienam. Šis sotus patiekalas yra pigios ir greitai paruošiamos vakarienės klasika, tačiau pasinaudojus keliomis gudrybėmis visiems įprastas karbonadas gali gerokai nustebinti ir net įtikti sveiko gyvenimo būdo šalininkams.Jei atsibodo šaltibarščiai, metas išmėginti šią sriubą: nustebins ne tik spalva
Iš pradžių gaspačo buvo gaminama sutrinant duoną, česnaką, alyvuogių aliejų ir actą, dažnai su pomidorais. Tai buvo valstiečių sriuba, kurią karštais vasaros mėnesiais valgydavo ūkininkai.Ukrainos telecentrui perduoti radijo siųstuvai
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras) Ukrainos Radijo transliacijų, radijokomunikacijų ir televizijos koncernui perdavė 17 FM radijo siųstuvų, kurie naudojami pažeistiems radijo siuntimo tinklams atstatyti.100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos
Šimtas tūkstančių gaminančių vartotojų (GV). Tiek saulininkų ir vėjininkų prie tinklo per kelis pastaruosius metus prijungė ir balandį 100 tūkstantąjį prijungimą užfiksavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).Sukčiai ne tik paskambina, bet ir atvyksta į namus pasiimti bankų kortelių
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras šalies gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą. „Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras.Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
Telefono baterija bus ilgaamžiškesnė, jei įrenginį retkarčiais išjungsite ir įjungsite, o krauti išmanųjį įkroviklio laidą įkišus į kompiuterį – kenksminga. Tai tik keli klaidingi mitai, susiję su būdais pagerinti telefono baterijos veikimo laiką.Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
Populiarėjant gydymui injekcijomis, ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad į konsultacijas atvyksta vis daugiau pacientų, nusivylusių neefektyviu plyšusio menisko gydymu injekcijomis kitose klinikose.Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami
Lietuvoje po truputį nebelieka pasenusių ryšio technologijų – atsisveikinama su nebeaktualiu 3G ryšiu. Kaip šiam pokyčiui turėtų pasiruošti gyventojai? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, dauguma žmonių šio pokyčio nepajaus visai.Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
Augalams, kaip ir mums, reikia vandens, tad laistymas, nors iš pažiūros ir įprastas veiksmas, dažnai reikalauja papildomų žinių ir įrangos. Kaip tinkamai laistyti augalus namuose bei sode, kokios rūšys reikalauja papildomų žinių ir kokią įrangą naudoti.LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) yra vienas daugiausiai pastaruoju metu po užsienį gastroliuojančių šalies teatrų ir artimiausiu metu ruošiasi į ketverias gastroles, kur savo spektaklius pristatys Atėnų, Briuselio, Torunės ir Rakverės žiūrovams.Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti
Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, gyventojai dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių.Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) informuoja, kad pradėjo siųsti į eterį radijo stoties „Radio Signal“ programą. Programa transliuojama per vidurinių bangų siųstuvą 666 kHz dažniu kasdien nuo 20 val. vakaro iki 2 val. nakties ir aprėpia teritoriją spinduliu iki 1500 km.Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų
Kepsninių entuziastų dievinamus šonkauliukus namuose galima paruošti ne ką prastesnius nei restorane, ir tą padaryti gerokai pigiau. Sultingi šonkauliai, iškepti su kvapniu marinatu, gali būti tokie skanūs, kad pirštus laižysitės iki pat alkūnių, o mėsa pati kone kris nuo kaulų.Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai
Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais.Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų
Vilniaus Gedimino prospekte šiandien nuo 9 val. ryto vyksta „Moterų ralio“ ekipažų startas. Kas minutę startuoja po ekipažą. Lietuvos „moterų Dakaru“ tituluojamame renginyje šiemet užsiregistravo bemaž 200 ekipažų. Jų startas truks iki vidurdienio.Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums
Pavasarį vis dažniau mėgaujamės lauke gaminamų patiekalų skoniais, o pasirinkti yra iš ko: nuo marinuotos pigesnės paukštienos, šviežių mėsos dešrelių ar kepsnių iki skirtingų daržovių, sūrių ar net vaisių.Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio
Žinomas angliškas posakis „Vienas obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“ tikrai tinka ir persikams. Vienas persikas per dieną ne tik suteiks daug naudų įvairioms organizmo sistemoms, bet ir pagerins odos būklę.Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto
Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas.- Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
- Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
- Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
- Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
- Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
- Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 1899-03-06Vokietijos kompanijoje Bayer Feliksas Hoffmannas patentuoja Aspiriną (acetilsalicilo rūgštis).
- 1925-06-13Charles Jenkins demonstruoja sinchronizuotą vaizdo ir garso perdavimą (ankstyvoji televizija).
- 1966-03-26Čikagoje pradėta transliuoti Anatolijaus Šluto rengiama TV programa „Lietuviai Televizijoje“.
- 1925-04-03Ženevoje įkurta Tarptautinė radiofonijos sąjunga (Union Internationale de Radiodiffusion, UIR).
Daugiau istorijos
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę.
- Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją.
- Nereikės ir skristi: temperamentingoji Ispanija – jūsų virtuvėje.
- Pabodo įprastas karbonadas? Vos su vienu nauju priedu jis bus toks traškus.
- Jei atsibodo šaltibarščiai, metas išmėginti šią sriubą: nustebins ne tik spalva.
- Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
- Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
- Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Dramblys kasdieną “pagamina” apie 25 kilogramus mėšlo.
- Frazė: "The quick brown fox jumps over the lazy dog" naudojama šriftų tikrinimui, klaviatūrų tikrinimui, nes turi visas angliškos abėcėlės raides.
- Jeigu abu tėvai rudaakiai, 75 % tikimybė, kad vaikutis gims taip pat rudaakis, 18, 5 % – kad žaliaakis, ir 6,5 % – kad mėlynakis.
- 1845 m. Anglijoje buvo priimtas įsakymas, kuriuo bandantysis nusižudyti buvo baudžiamas mirties bausme.
- Pati didžiausia bažnyčia pasaulyje yra ne Šventojo Petro bazilika Vatikane, o Jamusukro Taikos Mergelės bazilika, esanti Dramblio Kaulo Kranto oficialiojoje sostinėje Jamusukre. Ji didesnė tiek plotu, tiek kupolo aukščiu.
- Atvaro Brežnevas į Indiją ir skaito tekstą: Brangi Margaret Tečer...
Kažkas sufleruoja:
- Leonidai Iljičiau, čia Indira Gandi.
- Pats matau, bet čia parašyta! - - Klientų aptarnavimo skyrius. Kuo galime padėti?
- Iš serverio išėmiau motininę plokštę, ją nuploviau šepetėliu, muilu ir šiltu vandeniu, po to išdžiovinau ir įstačiau atgal. Viskas veikia, ventiliatoriai ūžia, lemputės šviečia, tačiau monitoriuje vaizdo nėra. Ar yra kokie niuansai su šioms motininėms plokštėms?
- Žinoma, niuansai yra. Motininė plokštė yra negabaratinė, į šiukšlių kibirą netilps, todėl rekomenduojama ją iš pradžių supjaustyti dalimis. - - Tėveli, o kas yra natos?
- Supranti, sūneli, tai toks MIDI failas, tik ant popieriaus.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras