Taupymo dienos proga – protingi būdai sumažinti nepastebimas išlaidas

Šiais laikais atrodo, kad už kiekvieno kampo laukia įvairios išlaidos. Kaip tuomet nepasimesti tarp šūsnies čekių ir bent kelių atsikratyti? Dažnai net nesusimastome, kad visai nepastebimai sutaupyti galima išsiugdžius vos kelis paprastus įpročius.

Nors mintis apie taupymą kartais gąsdina, kartais užtenka peržvelgti netinkamus kasdienius įpročius, jog gale mėnesio atsirastų papildomų santaupų.

Spalio 31 dieną minima Tarptautinė taupymo diena, todėl šia proga skaitmeninių finansinių paslaugų įmonė „Credit24“ atkreipia dėmesį į keletą veiksmingų būdų, kurie padės sumažinti nepastebimas išlaidas.

„Mokantis tinkamai valdyti savo finansus ir kasdieniame gyvenime pritaikant tam tikrus patarimus, per metus galima sutaupyti nemažai pinigų. Kai kurie mūsų klientai net paskolas grąžina anksčiau, kadangi išmoksta sutaupyti ties nereikalingomis išlaidomis. Juk naujiems įpročiams išugdyti tereikia 21 dienos, o Tarptautinė taupymo diena – puikus laikas pradėti“, - sako „Credit24“ klientų aptarnavimo vadovė Donata Stoškuvienė.

Grynus pinigus keičia programėlės išmaniajame telefone

Daugelis yra girdėjęs patarimą atsiskaitinėti grynais pinigais, nes taip lengviau pastebėti išleidžiamas sumas. Tačiau šiais laikais tai nėra taip patogu, todėl kitas būdas stebėti išlaidas – naudotis išmaniųjų telefonų programėlėmis. Svarbu turėti savo banko programėlę, kuri suskirsto išlaidas į kategorijas – galbūt nežinojote, kiek daug per mėnesį išleidžiate kavinėms? Galbūt pastebėsite, kad imdami kavos išsinešimui, per mėnesį išleidžiate nemažą sumą, nors kavos į termosą galite įsipilti ir namuose? Panašios finansų valdymo programėlės taip pat gali iš anksto nustatyti skiriamą biudžetą kiekvienai išlaidų kategorijai, nuskenuoti čekius atsiskaičius grynais pinigais, analizuoti išlaidas pagal miesto lokacijas, siųsti jums priminimus ir perspėjimus.

Didesnės paskolos įmokos sutaupys palūkanas

Jei turite finansinių įsipareigojimų ir kas mėnesį mokate nustatytas įmokas kredito įstaigai, rekomenduojama mokėti didesnėmis įmokomis – taip paskolą grąžinsite anksčiau ir sutaupysite palūkanoms.

„Pavyzdžiui, jeigu pagal sutartį turite mokėti 100 eurų per mėnesį, sumokėkite, tarkime, 110 eurų. Kredito įstaiga 10 eurų permoką užskaitys kaip paskolos dalies ankstesnį grąžinimą ir šiai paskolos daliai nebetaikys palūkanų”, – teigia „Credit24“ klientų aptarnavimo vadovė.

Naudokitės daiktų dalijimosi grupėmis

Prireikus tam tikro daikto, nebūtina išskubėti jo ieškoti į parduotuves. Žmonės mėgsta dalintis, o ypač dažnai tai daro įvairiose internetinėse daiktų dalijimosi grupėse, kaip pvz. Facebook grupėse „Free your stuff LT“ arba „Atiduodu-dovanoju“. Čia galima rasti reikiamų geros kokybės daiktų, o svarbiausia – nemokamai. Negana to, naudodamiesi tokiomis grupėmis skatinate atsakingą vartojimą ir prisidedate prie aplinkosauginių klausimų sprendimo.

Planuodami pirkinių sąrašus taupote ne tik pinigus, bet ir laiką

Viena iš didžiausių išlaidų kategorijų dažnai yra maisto produktai. O kartais būna sunku nepasiklysti ne tik tarp gausybės pasiūlymų, bet ir savo pačių norų bei poreikių. Todėl kaskart prieš keliaudami apsipirkti, ypač į didesnę parduotuvę ar prekybos centrą, nepatingėkite sudaryti pirkinių sąrašą. Į jį įtraukite iš pradžių būtiniausias, tada svarbias, o galiausiai ir pasilepinimui skirtas prekes. Nepastebėsite, kaip netrukus įgysite vertingą įprotį ir galėsite įvertinti, kokiems pirkiniams išleidžiate daugiausiai pinigų, ko galėtumėte atsisakyti ar kokie spontaniniai pirkiniai veltui tuština jūsų piniginę.

Baziliko sodinukas virtuvėje tarnaus ir kaip prieskonis, ir dekoracija

Druska, pipirai, raudonėlis, aitriosios paprikos milteliai, kmynai, gvazdikėliai, kario milteliai, česnako granulės, imbieras, rozmarinas ir čiobreliai – tai universalus visai nebrangių prieskonių sąrašas, kurio kombinacijomis naudojantis nebereikės pirkti įvairių padažų. Taip pat galite pasisodinti ir savo prieskonių – baziliko ar mėtos vazonėliai virtuvėje padės sutaupyti ne tik prieskoniams, bet ir dekoracijoms.

Kuponai nėra atgyvena

Nors daugelis pašto dėžutėje gaudami reklamą ir nuolaidų kuponus juos išmetame, kitą kartą peržvelkite tam tikrus pasiūlymus, kadangi prekes ar maistą kavinėje galite įsigyti ženkliai pigiau. Tad pirmiausia, pasidomėkite internetinėmis svetainėmis, kurių prenumeratą turint galima gauti geresnių pasiūlymų, o jeigu virš įprastos pašto dėžutės laikote užrašą „nemesti reklamos“, nuimkite jį. Pasinaudokite nuolaidų kuponais ir akcijomis reklaminiuose parduotuvių kataloguose, o eidami pro kavinę ar joje valgant, pasižvalgykite kuponų, kurie kartais tiesiog padėti ant stalo.

Nepalikite atsakomybės tik elektrą taupančioms lemputėms

Turbūt visi yra girdėję patarimus nepalikti uždegtos šviesos išeinant iš kambario, atjungti elektroninius prietaisus išvažiuojant atostogauti ar nešildyti kambario prie atviro lango. Tačiau pasinaudojus dar keliomis gudrybėmis pastebėsite, kad elektros sąskaitos tą patį mėnesį kasmet mažėja. Neužstatykite elektros lizdų baldais, kad vėliau nebūtų sunku ar netingėtumėte prie jų prieiti ir ištraukti nenaudojamą laidą. Plaukus džiovinkite baigdami rytinį gražinimosi ir ruošimosi procesą – jie per tą laiką jau bus gerokai pradžiūvę ir džiovintuvu naudositės pastebimai trumpiau.

Atsipalaidavimui puikiai tinka ir dušas

Norint atsipalaiduoti karštame vandenyje, vietoje vonios geriau ilgai pastovėkite po dušu, nes tai yra kur kas ekonomiškesnis pasirinkimas. Duše praleidžiame mažiau laiko nei gulinėjant vonioje, be to, net labai ilgas dušas neišleis tiek vandens, kiek maudymasis vonioje. Įprastaivien voniai prileisti gali prireikti iki 350 litrų vandens – panašiai, kiek stovint po dušu visą pusvalandį. Jeigu visgi labiau mėgstate vonią, atšalus vandeniui, nebepilkite karšto vandens, o supraskite tai kaip signalą, kad jau metas baigti maudynes.

„Norint taupyti nesiimant drastiškų priemonių, galima tai daryti ir pamažu, nepastebimai. Pajusti tokio pasyvaus taupymo rezultatus reikia laiko ir kantrybės, bet juk ir „susiveržti diržų“ tikrai nereikės. Taupymas bus nepastebimas, tačiau viską sudėjus – tikrai efektyvus“, – teigia D. Stoškuvienė.

• Telecentras pradėjo retransliuoti IPTV į namų televizorius aukštąja raiška.
• Impulsyvus pirkimas – kaip jo naudą gali išnaudoti prekybininkai.
• Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės.
• Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur kablelis?
• Į šiltus kraštus – žiemą: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas.
• „QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?
• 2020-aisiais didės akcizas etilo alkoholiui ir degalams.
• Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?
• Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą.
• Lietuvoje pradeda veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema.
• Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui.
• Padidinus akcizą neblaivumo problema darbe nebus išspręsta.
• Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?
• Vilniuje įžiebta Kalėdų eglė – karalienė.
• Kalėdų traukinukas jau vingiuoja sostinės gatvėmis.
• Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
• „Litgrid“: sėkmingai užbaigtas pirmasis sinchronizacijos projektas.
• CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?
• Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
• MERKO baigė statyti naują „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje.
• Ką reiškia dirbti vienoje didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos įmonių.
• Interneto etiketas: kaip neprisidaryti gėdos?
• Patvirtinti 2020 m. elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.
• Naujakurių rūpesčiai: kokios bėdos dažniausiai užklumpa naujuose namuose.
• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59