Lietuva didžiuojasi keturiais metų laikais - ar dar ilgai?

Dažnas lietuvis, pristatydamas tėvynę, su pasididžiavimu pasakoja apie tai, kad šalis turi net keturis metų laikus. Mažai pasaulio valstybių gali tuo pasigirti. Tačiau, ar ilgai bus galima tai daryti? Šis ruduo buvo kitoks. Spalio pradžioje praeiviai vaikščiojo su šortais ir palaidinėmis trumpomis rankovėmis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, viena spalio diena buvo tokia šilta, kokios nebuvo net 101 metus. Termometro stulpeliai rodė daugiau nei 20 laipsnių šilumos. „Tai nėra labai gerai. Spalis - rudens vidurys ir įprasta, kad vidutinių platumų klimato juostoje - ruduo šaltas ir lietingas. Nors žmonėms šiluma ir patinka, reikia galvoti taip, kaip gamtai geriau”, - įsitikinę Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokiniai.

Mažos paslaptys, kurios padės rūpintis gamta

Simboliška, tačiau mokslininkai šį rudenį pranešė ir tai, kad klimatas šyla greičiau, nei manyta. Per ateinančius 80 metų vidutinė temperatūra gali pakilti net 8 laipsniais.

Mokiniai įsitikinę, kad kiekvienas gali prisidėti prie mažų, bet reikšmingų pokyčių. Todėl patys nusprendė dalyvauti nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje”. Žingeidžiausi mokiniai dalyvavo net 3 olimpiados etapuose. Šiais metais, resursų taupymui skirtame etape, dalyvavo 44 tūkstančiai mokinių. Šio etapo rezultatai rekordiniai – per vieną mėnesį mokiniai sutaupė beveik 700 tūkstančių litrų vandens, o atsakingai vartoję elektros išteklius ir 1280 kilovatvalandžių energijos. Rūšiuoti mokiniams taip pat sekėsi puikiai – suskaičiuota, jog rūšiavimo konteineriuose nugulė net 46 tonos popieriaus. Stropiai rūšiuotos ir kitos atliekos: plastiko surinkta daugiau nei 14 tonų, o stiklo - beveik 4 tonos. 14 tūkstančių kilogramų surūšiuotų atliekų panaudota antrą kartą. Geriausiai pasirodė 13 komandų. Visos jos susikovė „Žaliosios olimpiados” finale. Mokinių žinios tikrintos keliais aspektais. Pirmiausia jie rungėsi „žinių ašigalyje”, ten jų laukė klausimai apie tvarią aplinką. Antrame etape jų laukė klausimai apie ekologiją. Sirgaliai taip pat laiko neleido veltui. Dalyvavo „Žaliosios olimpiados” feste, socialiniuose tinkluose atsakinėjo į klausimus ir lankė muziejus.

„Mokiniai nesiliauja stebinti. Smagu, kad jie suvokia savo veiksmų padarinius, galvoja ne tik apie save, bet ir apie aplinką, kuri mus supa. Sparčiai rūšiuoja ir plečia žinias apie ekologiją. Olimpiados užduotis rengėme taip, kad mokiniai dar labiau praplėstų akiratį ir žinias praplėstų praktiškai. Neužtenka tik žinoti, ką daryti, viską reikia pritaikyti praktiškai. Mokiniai įrodė, kad puikiai moka rūšiuoti, žino, kas nutiks, jei netaupysime gamtos išteklių. Jei visi Lietuvos mokiniai būtų tokie, kaip olimpiados dalyviai - pasaulio lauktų šviesi ateitis”, - sako Vaida Griškevičienė, iniciatyvos „Kita forma” įkūrėja, viena iš „Žaliosios olimpiados” organizatorių.


„Žaliosios olimpiados” dalyviai gamtą tausojo ir vasaros metu

Mokinių komandos „Žaliojoje olimpiadoje” varžėsi net kelis mėnesius. Atsakingų įpročių nepamiršo ir vasarą - dalyvavo olimpiados iššūkyje ir stengėsi gyventi be plastiko. Per tris mėnesius mokiniai sutaupė beveik 6 tūkst. polietileno maišelių, virš 3 tūkst. vienkartinių kavos puodelių ir lėkščių, virš 4000 vienkartinių stalo įrankių, beveik 3000 plastikinių šiaudelių ir net 6549 plastiko buteliukus, iš kurių galėtume pagaminti 2183 poras sportinių batelių arba beveik 655 marškinėlius! Mokiniai teigia žinantys, kad jei nesidomės tvaria aplinka, laukia liūdnos pasekmės: dar sparčiau nuseks vandens telkiniai, kils daugiau gaisrų, Žemę kamuos sausros, o dėl aktyvesnės saulės gali padaugėti odos vėžio atvejų. Jie pastebi, kad net maudynės Baltijos jūroje nebus tokios smagios, nes įkaitusiame vandenyje knibžda daugiau bakterijų.

Geriausia komanda apdovanota kelione

Po įnirtingos kovos „Žaliosios olimpiados feste” paaiškėjo, kad geriausiai ekologiją išmano ir daugiausiai žinių apie tvarią aplinką turi Klaipėdos Vydūno gimnazijos komanda „Jūros banga”. Nugalėtojų komanda džiaugėsi, kad „Žalioji olimpiada” į daug dalykų padėjo pažvelgti nauju žvilgsniu: „Mūsų žinios labai prasiplėtė. Dabar jau aišku, ką reiškia įvairūs žymėjimai ant pakuočių, padėjo suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Gaila tik tai, kad tam prireiks daug laiko ir pastangų. Tikriausiai, kol žmonijai nenutiks didelių nelaimių, tol žmonės nereaguos. Tačiau mes, savo artimuosius gerų įpročių išmokėme, olimpiada davė labai daug”, - vieningai pasakoja olimpiados nugalėtojai. Jiems atiteko kelionė į Briuselį. Ten jie ir toliau pildys savo žinių bagažus, susipažins su sistema, kuri saugo mūsų aplinką.Prizą įsteigė didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

Antroji vieta atiteko Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos komandai “Ekofanai”, namo jie iškeliavo su Vilniaus Gedimino technikos universiteto įsteigtu prizu. Trečia liko - Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos komanda „Žaliasis jaunimas”, jų žinios apdovanotos Europos komisijos atstovybės įteiktomis dovanomis.

„Mokslininkų prognozės mūsų planetai liūdnos, tačiau yra ir gerų naujienų: „Žaliosios olimpiados“ sėkmė ir kasmetinis dalyvių skaičiaus augimas rodo, kad jauniems žmonėms rūpi aplinkosauga. Tikiu, kad šiandienos moksleiviai po kelių metų pasiūlys ne vieną inovatyvų didžiausių aplinkos problemų sprendimą“- teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos specialistė Asta Burbaitė.

Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ – tai didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ trečius metus organizuojamas projektas, kuriuo siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9