Biomasės energetikos vystymas - kertinis akmuo įgyvendinant Paryžiaus susitarimą

Pasaulio biomasės energetikos asociacija, reaguodama į įvairių nevyriausybinių organizacijų viešoje erdvėje pasirodžiusią deklaraciją, kurioje prašoma Europos Sąjungą nustoti remti biomasės energetiką, teigia, jog tokie siūlymai kelia pavojų biomasės energetikos pasaulinei plėtrai.

Ji užima svarbią vietą ateities atsinaujinančių energijos išteklių scenarijuje.

Biomasės energetikos atstovų teigimu, jei sprendimų priėmėjai vadovautųsi šiuo nevyriausybinių organizacijų patarimu, klimato katastrofa šiame amžiuje – neišvengiama.

Biomasės energetika sumažino Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro

Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Virginijaus Ramanausko, biomasės energetika Lietuvoje gerokai prisidėjo siekiant energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, mažinant centralizuotai tiekiamos šilumos kainą gyventojams bei įgyvendinant valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir gerinant aplinkos kokybę.

„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o šiuo metu pagaminama daugiau nei 50 proc. Per pastaruosius metus labai daug padaryta, kad centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje įsibėgėtų perėjimas nuo brangaus iškastinio kuro prie gerokai pigesnės biomasės. Biomasės energija sėkmingai didina ir Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame valstybės energijos gamybos balanse, o tai padeda laikytis įsipareigojimų Europos Sąjungai. Prie tokių gerų rezultatų prisidėjo ne tik valstybės parama, bet ir įvairūs su biomasės energetika susiję, Europos Sąjungos lėšomis remiami projektai“, – teigė V. Ramanauskas.

Lietuvoje miškų prieaugis yra du kartus didesnis nei kirtimo apimtys

Asociacijos LITBIOMA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant biomasės Lietuvoje vartojimo augimo, miškų atkūrimo procesai taip pat vyksta vis intensyviau.

„Baimės, jog biomasės energetikos plėtra gali neigiamai atsiliepti miškams yra nepagrįstos. Žinoma, būtina efektyvi miškų tvarkymo politika, priežiūra ir kontrolė. Lietuvoje miškai sudaro daugiau nei 33 proc. valstybės teritorijos. Kasmet iškertama 9,7 mln. kubinių metrų, o metinis prieaugis siekia apie 18,8 mln. kubinių metrų. Taigi, miškų prieaugis gerokai viršija iškertamo miško kiekį, todėl neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus. Be to vis daugiau dirbama kuriant naujas technologijas, kurių pagalba energiją galima būtų išgauti deginant ne tik medienos biokurą, bet ir šiaudus, grūdų atsijas, komunalines atliekas“, – sakė V. Ramanauskas.

Ragina skatinti tvarų biomasės naudojimą

Pasaulio biomasės asociacijos prezidentas Dr. Heinz Kopetz ragina JAV bei Europos Sąjungos sprendimų priėmėjus verčiau skatinti padidinti tvarų biomasės naudojimą, pradėti taikyti mokesčius už iškastinio kuro emisiją. H. Kopetz teigia, jog šalys, kurios lyderiauja klimato švelninimo politikoje, jau įrodė, kad biomasė yra kertinis akmuo siekiant pasauliui ateityje pereiti prie neutralios anglies dvideginiui energetikos naudojimo.

„Kietosios biomasės naudojimas yra neutralus anglies dvideginiui. Mikrobiologinio skilimo, miško gaisrų metu, naudojant energijai išgauti biomasė į atmosferą išskleidžia anglies dvideginį, tačiau medžiai, kaip ir kiti augalai, jį taip pat ir sugeria iš atmosferos. Jei žmonės nenaudotų medienos, o ją paliktų gamtoje pūti, galiausiai mikroorganizmai paverstų didžiąją jos dalį anglies dvideginiu ir vandeniu“, – teigiama Pasaulio biomasės asociacijos išplatintame pranešime.

Asociacijos atstovų teigimu, iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų) deginimas, kuris į atmosferą per metus išmeta daugiau 30 000 milijonų tonų anglies dioksido, yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Teigiama, jog būtent todėl iškastinio kuro naudojimas, atmosferoje didinantis anglies dvideginio kiekį, taps didele našta ateinančioms kartoms.

Siūloma išnaudoti kogeneracinių jėgainių galimybes

Biomasės energetikos pramonės atstovai siūlo didinti biomasės energijos gamybos efektyvumą ir gaunamą šilumą kartu su elektros energija naudoti pramonėje, centralizuotos šilumos tiekimui, eksploatuojant ir šilumą, ir elektros energiją gaminančias kogeneracines jėgaines.

Taip pat pabrėžiama, jog norint išvengti grynojo anglies dvideginio išsiskirimo iš miškų į atmosferą, valstybinės institucijos, miškų savininkai, kartu su privačiais subjektais privalo užtikrinti tvarų miškų valdymą. Reikalaujama užtikrinti, kad nebūtų surenkama daugiau biomasės, nei atsodinama, būtų rūpinamasi dirvožemio derlingumo ir vandens kokybės apsauga, o biomasės panaudojimas būtų glaudžiai susijęs su biologinės įvairovės apsauga.

Sprendžiant energetinio saugumo problemą – potencialas atsinaujinančioje energetikoje

Šį mėnesį savo nuomonę apie Europos energetikos politikos kryptis pareiškė ir buvęs NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos narių priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir „Gazprom“ dujotiekio projektą po Baltijos jūra „Nord Stream 2“. Jis pabrėžė, kad, žvelgiant iš energetinio saugumo perspektyvos, šiandien valstybės turėtų savo viduje ieškoti alternatyvų importuojamai naftai ir dujoms.

„Atsižvelgiant į dabartinę padėtį pasaulyje, Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti energetiniam saugumui. Vėjo ir saulės energetika jau garsėja savo sėkme, taip pat norėčiau paminėti ir biokurą, kaip didelį potencialą turintį atsinaujinančios energijos šaltinį“, – kalbėjo buvęs NATO generalinis sekretorius.

Pasaulio banko duomenimis, didėjantis biomasės naudojimas JAV ir ES galėtų sumažinti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, bet ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9