Naujienos

Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu

2019-11-29 14:10:22

Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti.

Kiek vėliau jis buvo patobulintas ir daugelyje kalbų pradėtas vadinti mums geriau pažįstamu gramofonu. Minėdami šią sukaktį, „Bitės Profai“ pasakoja, kaip iki šių dienų keitėsi ir vystėsi garso įrašymo galimybės.

„Garso įrašymo raida paskutiniaisiais metais yra itin sparti. Pavyzdžiui, kada paskutinį kartą stebėjotės, kad šiandien tiesiog telefonu galite įrašyti garsą, o vėliau jį tame pačiame telefone atkurti? Arba savo balsu įrašytą tekstą akimirksniu telefone paversti į užrašytą tekstą? Šiandien tai mūsų galbūt ir nebestebina, bet kol tai tapo realybė, prireikė ne vieno progresyvaus išradimo bei jų ištobulinimo“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi 5 garso įrašymo raidos įvykiais, keitusiais šios technologijos gyvenimą.

Fonografas: istorijos pradžia

Nors garsą įrašyti buvo galima jau keliais dešimtmečiais anksčiau, tikrą revoliuciją savo išradimu pradėjo Tomas Edisonas. 1877 m. jo išrastas fonografas buvo pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir tuoj pat jį atkurti.

Dėl savo veikimo principo šis ir prieš jį buvę prietaisai laikomi akustinės garso įrašymo eros pradininkais. Taip yra todėl, kad garso bangos nebūdavo verčiamos kokiu nors signalu. Jos tiesiogiai pasiekdavo prietaiso ragelį, kuriame liesdavo itin jautrią membraną. Ši virpindavo „rašiklį“, kuris, veikiamas garso bangų dažnio, minkštame popieriuje ar vašku padengtame diske įrėždavo skirtingo gylio griovelius.

Norint atkurti įrašytą garsą, tas pats „rašiklis“ turėjo būti vedamas per ką tik išrėžtą griovelį. Jo reljefo judinamas „rašiklis“ sukeldavo membranos vibracijas, kurio buvo sustiprinamos „rago“ – taip buvo galima girdėti ką tik įrašytą garsą. Žinoma, toks garso įrašymo būdas nebuvo tobulas. Jis leido įrašyti tik tam tikro diapazono garsus, o ir juos atkurdavo tyliai, ne itin kokybiškai ar aiškiai. Tačiau svarbiausia, kad nuo šio momento prasidėjo dabar mums taip stipriai pasitarnaujančio garso įrašymo istorija.

Mikrofonas: pirmieji žingsniai aiškumo link

Vystantis šiai technologijai, ilgainiui atsirado prietaisas, leidęs pagerinti įrašų kokybę ir pradėjęs kitą – elektrinio garso įrašymo – istorijos etapą. Šis įrenginys – tai dabar mums puikiai pažįstamas mikrofonas.

Skirtingai negu garsą įrašinėjant akustiškai, čia garso bangos buvo verčiamos elektros impulsais. Tai leido užfiksuoti gerokai platesnį garso diapazoną, kokybiškai derinti aukštus ir žemus dažnius bei valdyti garsumo lygį taip, kad „rašiklis“ įrašo griovelį galėtų rėžti kiek įmanoma tiksliau. Būtent tai leido kurti aukštesnės kokybės garso įrašus.

Tai svarbu ne tik šios srities istorijai. Didžiulę įtaką tai padarė muzikos industrijai apskritai – geresni dainų įrašai skatino jos populiarėjimą, plėtrą ir inovacijas šiame sektoriuje. Pavyzdžiui, su elektronine era prasidėjo ir garso dubliavimo laikai. Vienoje plokštelėje galėjo būti įrašomas vieno dainininko vokalas. Vėliau, grojant pirmajam įrašui, kito dainininko vokalas būdavo įrašomas kitoje plokštelėje jau kartu su pirmojoje įrašytu garsu. Taip įrašuose atsirasdavo kelių, kokybiškai skambančių, atlikėjų balsai, įvairių instrumentų derinimas.

Vis tik garso dubliavimui elektrinis įrašymas tik paklojo pamatą, o štai išpopuliarino jį kasetės arba magnetinės garso įrašymo eros žvaigždės.

Juosta: kokybės revoliucija

Šiuos, pasaulį keisdavusius, išradimus jungė vienas dalykas – vinilinės plokštelės. Tiek akustiškai, tiek mikrofono pagalba įrašytas garsas būdavo išraižomas jose ir iš jų atkuriamas. Tačiau magnetinės eros metu atsirado ilgus metus industrijoje karaliavusi juosta. Ši technologija ženkliai stumtelėjo garso pasaulio progresą į priekį.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai sukūrė technologiją, leidžiančią garsą įrašyti ne į plokšteles ar ant vašku padengto popieriaus, bet į specialiai tam skirtą juostą. Karo metu technologija buvo naudojama tik Vokietijoje, bet jau tada sklido gandai apie jos kokybę. Valstybės-sąjungininkės, girdėdamos vokiečių įrašytus pranešimus, stebėjosi, kaip įrašyto garso kokybė gali visiškai nesiskirti nuo tiesiogiai transliuojamo garso.

Todėl visiškai nestebina faktas, kad po karo technologija išplito visame pasaulyje. Jos populiarumą lėmė ne tik aukšta garso kokybė. Juostuose įrašytas garsas ilgą laiką galėjo būti saugiai sandėliuojamas, neprarandant įrašo kokybės. Be to, juostą karpant, jau įrašytą garsą buvo galima modifikuoti, stumdyti, kurti jam efektus. Tokios galimybės anksčiau tiesiog neegzistavo.

Ši technologija paskatino ir muzikos industrijos plėtrą. Dėl kokybiško garso įrašymo galimybės dabar buvo įmanoma atkurti sodrų ir skambų garsą. Todėl pirmą kartą pasaulį išvydo aukštos kokybės stereo įrašai. Šis terminas reiškia, kad sukuriama iliuzija, jog garsas sklinda iš kelių šaltinių. Taip įrašai įgauna gylio ir sodrumo. Tokia forma sukurtos muzikos klausomės ir dabar.

Skaitmena: progreso pamatas

Tobulėjant technologijoms, garso įrašymas perkeltas į dar kitą lygį. Dabar įrašytos garso bangos buvo verčiamos skaitmeniniais „semplais“ (angl. samples). Tai įrašyto garso dalys, kurios, jas atkuriant, susijungdavo į vieną nenutrūkstamą garso įrašą. Toks garso skaidymas leido išgauti aukščiausią įmanomą kiekvienos garso dalies kokybę. O jas sujungus į vieną, visas įrašas skambėdavo ryškiai ir itin sodriai.

Be to, skaitmeninis garso formatas leido daugiau įrašų sutalpinti mažesnėse laikmenose. O jų nuskaitymui nebereikėdavo mechaninių procesų – prie laikmenos fiziškai nebeturėjo liestis joks prietaisas. Dėl šios priežasties atsirado visiems puikiai pažįstami CD diskai. Lazeris nuskaitydavo diske esančius skaitmeninius failus ir juos greitai, kokybiškai ir be jokių trikdžių atkurdavo. Ši inovacija buvo patogi, užtikrinanti gerą kokybę, todėl sparčiai išpopuliarėjo ir yra naudojama iki šiol.

Vėliau skaitmeninis garsas dar kartą transformavosi. Tobulėjant garso atkūrimo įrenginiams, nebereikėdavo fizinių laikmenų garsui atkurti. Pakakdavo garso failus sudėti į grotuvą. Taip išpopuliarėjo MP3 failų grotuvai, vėliau – kompanijos „Apple“ sukurti įrenginiai „iPod“. Šios technologijos pradėta skaitmeninė era tęsiasi iki šiol.

Telefonas: inovacijos mūsų kišenėse

Dabarties tendencija paprasta – tobulėjimas nesustoja ir net sudėtingiausi procesai turi tilpti į kišenėje esantį telefoną. Todėl jame turime ir galingas kameras, ir puikius garso įrašymo prietaisus. Pastarieji dabar visiškai sėkmingai pakeitė diktofonus, nes garsą gali įrašyti geriau nei kai kurie tik tam skirti įrenginiai.

Prisiminkime, kaip telefonu įrašyti gerbėjų balsai tapdavo muzikos žvaigždžių kūrinių dalimis. O karščiausiuose pasaulio taškuose telefonu fiksuojamas garsas yra ryškus ir aiškus. Dar daugiau, balsas gali būti ne tik ryškus. Dabar jis realiu laiku gali būti modifikuojamas, neatpažįstamai iškraipomas ir tokiam efektui pasiekti nereikia garso įrašų studijos. Atrodo, kad garso įrašymas pasiekė savo aukštumas.

Tačiau tobulėjimas čia nesustoja. Realybe dabar virto kažkada fantastiniuose filmuose matyta idėja, jog balsas virsta užrašytu tekstu. Būtent tokią galimybę visai neseniai pristatė kompanija „Google“. Ji pranešė, kad jų telefonuose „Pixel 4“ dabar galima tiesioginio automatinio kalbos transkribavimo funkcija. Ji leis realiu laiku kalbą versti tekstais, po to balsinėmis komandomis ieškoti konkrečių vietų ką tik sukurtame tekste. Be to, kompanija teigia, kad programa automatiškai atpažins garso tipą – skirs kalbą nuo muzikos ar kitokio tipo garsų.

Taip tobulėjant technologijoms, išlieka tik vienas klausimas – kas vartotojų laukia toliau, kai net neįtikėtinu anksčiau laikytas automatinis tiesioginis garso transkribavimas dabar tapo realybe?

Jei apie garso įrašymo ir jo atkūrimo galimybes telefonuose norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus. Be to, „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Istorija: kitos panašios naujienos
       2020-04-08 11:20:58

Ką istorija žino apie epidemijas?

Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką.
       2020-03-06 08:33:47

Plyta, tapusi pamatu: ko dar nežinojote apie pirmąjį mobilųjį telefoną?

Lygiai prieš 37 metus – 1983 m. kovo 6 d. į prekybą buvo paleistas pirmasis analoginiame 1G tinkle veikęs komercinis nešiojamasis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC 8000X“. Pasak Rudy‘io Kroloppo, kuris tuo momentu buvo atsakingas už „Motorola“ dizainą, tai buvo revoliucija.
       2020-03-02 16:20:16

Priešpaskutinis 3G ryšio gimtadienis: 2022-aisias jo nebeliks

Internetą į telefonus atnešusi 3G mobiliojo ryšio technologija šiomis dienomis Lietuvoje mini 14-ąjį savo gimtadienį. Pirmoji ją Lietuvoje įdiegusi „Omnitel“ (dabar – „Telia“), ketina pirmoji ją ir išjungti.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
Daugiau naujų naujienų
       2020-07-13 15:06:46

Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai

Nors apie 5G pastaruoju metu ir kalbama nemažai, sklando ir nemažai nepagrįstų sąmokslo teorijų, kurias skuba paneigti net valstybių vadovai, vis tik praktinio naujos technologijos diegimo dar reikės palaukti.
       2020-07-10 13:40:04

Greiti užkandžiai: kaip paprastai nustebinti netikėtai užklupusius svečius?

„Esu šalia, galiu užsukti?“ – netikėtas bičiulio ar giminaičio skambutis kartais išverčia iš kojų, nes šaldytuvas – tuščias. O išleisti iš namų nepavaišintą svečią – ne išeitis.
       2020-07-10 13:30:51

Saulės belaukiant: maisto produktai, kurie padės gražiai įdegti

Ne paslaptis, kad vasarą norime gražiai ir tolygiai įdegti, todėl neretai mūsų paplūdimio krepšiuose atsiduria įdegį skatinantys kremai. Tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, o padėti odai šiek tiek parusti gali ir įvairūs maisto produktai.
       2020-07-10 13:27:35

Įvežtiniai koronaviruso atvejai į Lietuvą – iš visų žemynų

Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota. Nuo šių metų vasario 28 d., kai mūsų šalyje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 d. iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai.
       2020-07-10 12:57:44

Dėl karantino pasikeitęs gyvenimo ritmas, keitė ir vandens vartotojų įpročius

Didžiausios Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau.
       2020-07-10 11:35:14

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 9 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-07-10 09:40:36

Nuo metų pradžios – 14 žuvusių darbe

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
       2020-07-10 09:37:55

Skrydžiai su vaikais arba kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu?

Šalies aviacijai atgaunant pagreitį, Lietuvos oro uostai sulaukia vis daugiau klausimų apie taisykles, galiojančias keliaujant su vaikais arba nepilnamečių pasiruošimą savarankiškam skrydžiui.
       2020-07-10 09:35:25

Kasdien daugiau nei 3 valandos prie ekranų: kaip apsaugoti akis?

Vidutiniškai suaugęs žmogus kasdien į išmaniojo telefono ekraną žiūri 3 valandas ir 15 minučių, o tūkstantmečio vaikai beveik 7 valandas. Išmaniųjų prietaisų ekranai spinduliuoja nenatūralią, violetinę ir mėlyną šviesą, kuria piknaudžiaujant, ši gali sukelti perštėjimą, nuovargį ar netgi lemti suprastėjusią miego kokybę.
       2020-07-10 09:31:09

Neteisėtas valstybės pagalbos teikimas LRT

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ viešina skundo, pateikto prieš Lietuvos valstybę, tekstą. Skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, minėtos bendrovės pateikė prieš dvi savaites.
       2020-07-10 06:45:34

Lietuvos paštas iš Gedimino pr. kelsis į Totorių gatvę

Nuo liepos 21 d. Vilniaus centre esantis AB Lietuvos pašto skyrius klientus priims naujose, pagal modernią koncepciją įrengtose patalpose, adresu Totorių g. 8.
       2020-07-09 16:22:36

Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa

Liepos naktimis šiaurinėje padangėje galima išvysti slaptingą, į šiaurės pašvaistę panašų švytėjimą. Tai paslaptingieji sidabriškieji debesys.
       2020-07-09 11:40:24

Pagaminkite patiekalą neišėję iš namų arba kuo pakeisti trūkstamus ingredientus?

Turbūt daugelis yra susidūrę su ta erzinančia situacija, kuomet nori pradėti gaminti patiekalą, kurio taip trokšti ir pastebi, jog tam trūksta vieno ar dviejų ingredientų.
       2020-07-09 09:35:14

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 8 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3.
       2020-07-09 07:48:32

Tyrimas: tik 5 proc. lietuvių jaučiasi saugūs išeiti į pensiją

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų šiųmetės krizės akivaizdoje patyrė didelį stresą dėl savo finansinės situacijos, tačiau pradėti taupyti ar investuoti neplanuoja.
       2020-07-09 07:29:45

Smulkios vairuotojų nuodėmės – didelė rizika kitiems eismo dalyviams

Į eismo įvykį patekę vairuotojai paprastai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu buvo užimti kitais dalykais: naršė telefone ar skambino, valgė, žaidė su vaikais ar nesusitvarkė su automobilio salone nerimstančiu naminiu gyvūnu.
       2020-07-09 07:23:40

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.
       2020-07-08 18:24:58

Makaronai lietuviškai? 3 vasariški ir greiti receptai iš šviežių daržo gėrybių

Ar makaronai – tai būtinai tik itališkas patiekalas? O galbūt krapų pestas, karamelizuoti burokėliai ar rūkytas varškės sūris ne ką prasčiau dera nei trinti pomidorai ar parmidžianas?
       2020-07-08 18:24:05

Teismų krūvio svarstyklės – ne ginčo bylas gali perimti notarai

Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Todėl Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms.
       2020-07-08 18:19:27

Atvykusiems iš dar 7 šalių bus privaloma izoliacija

Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas – naujos šalys, iš kurių grįžus bus privaloma 14 dienų izoliacija.
       2020-07-08 18:15:02

Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją

Dėl pastaruoju metu blogėjančios epidemiologinės situacijos Bulgarijoje, kuomet fiksuojamas padidėjęs sergamumo rodiklis Covid-19 liga, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ stabdo užsakomuosius skrydžius į Bulgariją.
       2020-07-08 18:12:30

LRTK stabdo TV programų „RT“ laisvą priėmimą

2020 m. liepos 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti Lietuvos Respublikoje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „RT“, „RT HD“, „RT SPANISH“, „RT DOCUMENTARY“ ir „RT DOCUMENTARY HD“ laisvą priėmimą.
       2020-07-08 12:24:01

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 7 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 10.
       2020-07-08 11:42:44

Ypatingi augalai: švarus ir drėgnas kambario oras be papildomų pastangų

Kambariniai augalai ne tik kuria namų jaukumą, bet ir gerina patalpų oro kokybę. Didžiąją dalį vandens, kurį naudojame jų laistymui, augalai vėliau išgarina per lapus bei sugeria ore esančius teršalus, tad gali būti naudojami kaip natūralus, orą drėkinantis ir jį valantis filtras.
       2020-07-08 08:17:09

M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui.
       2020-07-08 08:14:00

Karantino pamoka: kaip internetiniai prekių katalogai virto e. parduotuvėmis

Koronaviruso pandemija supurtė tiek mažesnius, tiek didesnius verslus, o dalį jų privertė arba persiorientuoti bei skaitmenizuotis, arba nutraukti savo veiklą. Taip nutiko ir nedideliam šeimos verslui „Urban Food“, gaminančiam maisto miltelius.
       2020-07-08 08:07:42

Kardiologė: cholesterolį įmanoma kontroliuoti ir be vaistų

Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus „švarios“. Mokslas įrodė, kad šiuolaikiniai būdai kontroliuoti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.
       2020-07-08 08:03:44

Lietuvos žmonių kiemuose – vis daugiau išmanių ir prabangių daiktų

Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis.
       2020-07-07 17:15:31

Lietuva įsigys vaisto koronavirusui gydyti

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto koronaviruso infekcijai (COVID-19 ligai) gydyti. Dalis suplanuoto vaisto kiekio bus perkama centralizuotai, t. y. kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kitą dalį Lietuva įsigys individualiai.
       2020-07-07 13:30:36

Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti

Ar galite įsivaizduoti nuostabų rezultatą, kai vienoje vietoje dera spindintys dangoraižiai ir tuo pačiu nuostabios gamtos plotmės? Nereikia net įsivaizduoti, jeigu turite galimybę apsilankyti Frankfurte.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.