Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?

Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus vieno garsiausių šios šventės hitų. Kodėl vienus tai erzina, o kiti, nesvarbu, kiek kartų jau girdėję, dainas kaskart noriai niūniuoja drauge?

Sveikatos psichologė aiškina, kad muzikos ryšys su atmintimi labai glaudus, tad ji nuolat kels subjektyvias emocijas ir nuo radikaliai priešingų kalėdinių dainų vertinimų nepabėgsime.

Kodėl mums svarbi muzika?

Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė pasakoja, kad kalėdinė muzika mus veikia taip pat, kaip ir bet kokia kita – kai patinka, mes judame į taktą ir jaučiame didžiulį malonumą, kai ne, galime susierzinti ar supykti.

„Muzika egzistuoja beveik tiek pat laiko, kiek gyvuoja žmonija. 95 proc. pasaulio gyventojų, tarp jų net ir tie, kurie neturi klausos, skiria muziką nuo triukšmo – smegenėlės apdoroja ritmą, temporalinė žievė atpažįsta melodiją, frontalinė skiltis apdoroja emocinį muzikos turinį. O išoriškai mes niūniuojame, trypiame ritmą, šokame, plojame ir kitaip reaguojame į melodiją. Muzika mums tokia galinga, kad sukelia šiurpuliukus ir taip įžiebia smegenų centrą, jog klausydami jos jaučiame panašų malonumą kaip valgydami šokoladą“, – sako psichologė.

Specialistė pasakoja, kad muzikos galia emocijoms tokia stipri, jog įsijungus tam tikrą dainą galima netgi pakeisti savijautą. Būtent todėl kartais stengiamės nuotaiką pasigerinti klausydami smagių melodijų.

Per ausis – tiesiai į atmintį

Tad kodėl gi taip skirtingai vertiname kalėdinę muziką? Nes be emocijų muzika glaudžiai susijusi ir su mūsų atmintimi. Daugelis retsykiais paklausome dainų vien dėl to, kad jos primena smagias atostogas. Arba kaip tik ignoruojame anksčiau mėgtus atlikėjus, kadangi jie siejasi su iširusiais santykiais ar kitais skaudžiais prisiminimais.

„Jeigu kalėdinės muzikos klausome tik Kalėdų laikotarpiu, pirmąkart išgirdus ją viešumoje iškart užplūsta švenčių prisiminimai. Ir, žinoma, vieniems jie primena apie laiką su šeima, dovanas, šypsenas ir žmonių gerumą, o kitus tos melodijos gali ir nupurtyti, nes jiems tai siejasi su stresu dėl dovanų, maisto gaminimu ir vertimusi per galvą stengiantis padaryti visus laimingais“, – analizuoja I. Vasionytė.

Būtent todėl bet kokia viešose vietose grojanti muzika dalį žmonių erzins, o daliai atrodys puiki. Dar blogiau, jei panaši situacija susidaro namuose, kur vienas planuoja įsijausti į kalėdinę dvasią per muziką, o kitas, priešingai, nenori apie tai nė girdėti. Bene vienintelis sprendimas tokioje situacijoje – skirtingi grojaraščiai.

„Priešingus muzikos skonius suderinti vienoje patalpoje galima jos klausymą individualizuojant per ausines. Anksčiau namie toks variantas nebūdavo itin praktiškas, nes kažką veikiant po rankomis maišydavosi laidas, o fone vis tiek girdėdavosi kito leidžiama muzika. Šiandien naujausi ausinių modeliai, tokie kaip „Huawei FreeBuds 3“, izoliuoja triukšmą ir veikia visą dieną, tad namuose galite klausyti visiškai skirtingų muzikos žanrų ir vis tiek pasiruošti jaukioms šventėms drauge“, – patarimu dalinasi „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje Audrius Granickas.

„Persiklausyti“ galima bet ko

Muzika mums ne tik gali kelti skirtingas emocijas, tačiau ir įgristi, jei jos klausome per dažnai. Ypač tai pajaučia tie, kurie dirba tą patį grojaraštį vėl ir vėl jungiančiose įstaigose, pavyzdžiui, Kalėdoms pasišventusių prekybos centrų darbuotojai.

„Ryšys tarp mūsų džiaugsmo klausantis mėgstamos muzikos ir laiko, kurį jai skiriame, panašus į U raidę – iš pradžių mėgaujamės vis labiau ir labiau, kol tai pasiekia piką, o tuomet po mažu ima blėsti, kol galiausiai pradeda erzinti, ar netgi kelti pasišlykštėjimą. Kai esame priversti ir toliau klausyti tų pačių dainų, privalome dėti nuolatines pastangas, kad jų negirdėtume, kas mus sekina bei dar labiau erzina. Kita vertus, jei kalėdinė muzika negatyvias emocijas kelia išgirdus ir pirmą kartą po metų pertraukos, galbūt reikėtų permąstyti šventimo tradicijas – gal prisiimate per daug atsakomybių ir todėl prisimenate ne šventę, o darbus“, – klausia I. Vasionytė.

• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148