Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?

Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus vieno garsiausių šios šventės hitų. Kodėl vienus tai erzina, o kiti, nesvarbu, kiek kartų jau girdėję, dainas kaskart noriai niūniuoja drauge?

Sveikatos psichologė aiškina, kad muzikos ryšys su atmintimi labai glaudus, tad ji nuolat kels subjektyvias emocijas ir nuo radikaliai priešingų kalėdinių dainų vertinimų nepabėgsime.

Kodėl mums svarbi muzika?

Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė pasakoja, kad kalėdinė muzika mus veikia taip pat, kaip ir bet kokia kita – kai patinka, mes judame į taktą ir jaučiame didžiulį malonumą, kai ne, galime susierzinti ar supykti.

„Muzika egzistuoja beveik tiek pat laiko, kiek gyvuoja žmonija. 95 proc. pasaulio gyventojų, tarp jų net ir tie, kurie neturi klausos, skiria muziką nuo triukšmo – smegenėlės apdoroja ritmą, temporalinė žievė atpažįsta melodiją, frontalinė skiltis apdoroja emocinį muzikos turinį. O išoriškai mes niūniuojame, trypiame ritmą, šokame, plojame ir kitaip reaguojame į melodiją. Muzika mums tokia galinga, kad sukelia šiurpuliukus ir taip įžiebia smegenų centrą, jog klausydami jos jaučiame panašų malonumą kaip valgydami šokoladą“, – sako psichologė.

Specialistė pasakoja, kad muzikos galia emocijoms tokia stipri, jog įsijungus tam tikrą dainą galima netgi pakeisti savijautą. Būtent todėl kartais stengiamės nuotaiką pasigerinti klausydami smagių melodijų.

Per ausis – tiesiai į atmintį

Tad kodėl gi taip skirtingai vertiname kalėdinę muziką? Nes be emocijų muzika glaudžiai susijusi ir su mūsų atmintimi. Daugelis retsykiais paklausome dainų vien dėl to, kad jos primena smagias atostogas. Arba kaip tik ignoruojame anksčiau mėgtus atlikėjus, kadangi jie siejasi su iširusiais santykiais ar kitais skaudžiais prisiminimais.

„Jeigu kalėdinės muzikos klausome tik Kalėdų laikotarpiu, pirmąkart išgirdus ją viešumoje iškart užplūsta švenčių prisiminimai. Ir, žinoma, vieniems jie primena apie laiką su šeima, dovanas, šypsenas ir žmonių gerumą, o kitus tos melodijos gali ir nupurtyti, nes jiems tai siejasi su stresu dėl dovanų, maisto gaminimu ir vertimusi per galvą stengiantis padaryti visus laimingais“, – analizuoja I. Vasionytė.

Būtent todėl bet kokia viešose vietose grojanti muzika dalį žmonių erzins, o daliai atrodys puiki. Dar blogiau, jei panaši situacija susidaro namuose, kur vienas planuoja įsijausti į kalėdinę dvasią per muziką, o kitas, priešingai, nenori apie tai nė girdėti. Bene vienintelis sprendimas tokioje situacijoje – skirtingi grojaraščiai.

„Priešingus muzikos skonius suderinti vienoje patalpoje galima jos klausymą individualizuojant per ausines. Anksčiau namie toks variantas nebūdavo itin praktiškas, nes kažką veikiant po rankomis maišydavosi laidas, o fone vis tiek girdėdavosi kito leidžiama muzika. Šiandien naujausi ausinių modeliai, tokie kaip „Huawei FreeBuds 3“, izoliuoja triukšmą ir veikia visą dieną, tad namuose galite klausyti visiškai skirtingų muzikos žanrų ir vis tiek pasiruošti jaukioms šventėms drauge“, – patarimu dalinasi „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje Audrius Granickas.

„Persiklausyti“ galima bet ko

Muzika mums ne tik gali kelti skirtingas emocijas, tačiau ir įgristi, jei jos klausome per dažnai. Ypač tai pajaučia tie, kurie dirba tą patį grojaraštį vėl ir vėl jungiančiose įstaigose, pavyzdžiui, Kalėdoms pasišventusių prekybos centrų darbuotojai.

„Ryšys tarp mūsų džiaugsmo klausantis mėgstamos muzikos ir laiko, kurį jai skiriame, panašus į U raidę – iš pradžių mėgaujamės vis labiau ir labiau, kol tai pasiekia piką, o tuomet po mažu ima blėsti, kol galiausiai pradeda erzinti, ar netgi kelti pasišlykštėjimą. Kai esame priversti ir toliau klausyti tų pačių dainų, privalome dėti nuolatines pastangas, kad jų negirdėtume, kas mus sekina bei dar labiau erzina. Kita vertus, jei kalėdinė muzika negatyvias emocijas kelia išgirdus ir pirmą kartą po metų pertraukos, galbūt reikėtų permąstyti šventimo tradicijas – gal prisiimate per daug atsakomybių ir todėl prisimenate ne šventę, o darbus“, – klausia I. Vasionytė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9