Naujametinis pažadas – finansinis stabilumas: 5 žingsniai

Naujametiniai pažadai pradėti lankyti sporto klubą ar skaityti daugiau knygų – pakankamai nusibodę. Tačiau pažadas geriau tvarkytis su savo asmeniniais finansais – tikrai vertas dėmesio ir aktualus daugeliui.

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ atlikta apklausa atskleidžia, kad per praėjusius metus ekonominė situacija pagerėjo tik trečdalio lietuvių šeimose, kai 63 proc. – arba pablogėjo, arba išliko tokia pati, kaip anksčiau. Todėl specialistai pataria atkreipti dėmesį į savo asmeninio biudžeto planavimo įgūdžius ir išskiria penkis esminius žingsnius, kad šie metai būtų finansiškai atsakingesni ir sėkmingesni.

Finansinis stabilumas ir asmeninė ekonominė situacija nepriklauso tik nuo algos dydžio – gaunamas pajamas reikia mokėti valdyti. Tai daryti padeda asmeninio biudžeto sudarymas ir planavimas. Sudarytas biudžetas – labai svarbus įrankis, skirtas sekti ir planuoti savo pajamas ir išlaidas. Planavimas į priekį padeda išvengti nepamatuoto bei impulsyvaus išlaidavimo ir sutaupyti pinigų tikrai reikalingiems pirkiniams.

„Asmeninio biudžeto planavimas mums leidžia stebėti, kur nukeliauja mūsų pinigai. Tai padeda išvengti nelauktų situacijų, išmokti taupyti ir pasiruošti nenumatytoms išlaidoms. Pradėjus vesti biudžetą, dažnas žmogus pastebi, kad išleidžia nemažai pinigų ten, kur galėtų jų išleisti daug mažiau, o ilgainiui pavyksta sutaupyti tikrai reikalingiems pirkiniams“, - kalba Donata Stoškuvienė, „Credit24“ klientų aptarnavimo vadovė.

Lietuviai patarimų ieško internete

Palyginus su apklausos respondentais iš kitų valstybių, lietuviai išsiskiria tuo, kad priimant finansinius sprendimus, patarimų daugiausiai ieško internete. Nors internetas yra populiariausias finansų „patarėjas“ visų šalių respondentų tarpe (57 proc.), Lietuvoje čia patarimų ieško net 68 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu iš šeimos ir draugų patarimų prašo 37 proc. mūsų šalies gyventojų, o į finansų specialistą kreipiasi tik 23 proc. lietuvių.

„Planuoti išlaidas nėra taip paprasta – tam gali tekti skirti nemažai laiko ir pastangų, o kartais net ir finansų specialistų pagalbos. Visgi, dėl įvairių kultūrinių priežasčių lietuviai į finansų specialistus kreiptis linkę mažiausiai iš visų šalių – pas mus tai daro kas ketvirtas, o kitose šalyse vidutiniškai kas trečias. Todėl kadangi mums patogiausia ieškoti pagalbos internete, išskiriame esminius žingsnius, kaip planuoti asmeninį biudžetą“, - sako D. Stoškuvienė.

1. Fiksuokite visus gaunamus pinigus

Visų pirma, kad išmoktumėte tinkamai elgtis su savo pinigais, reikėtų tiksliai žinoti, kiek jų turite. Akylai fiksuojamos pajamos padeda išsaugoti daugiau pinigų ir mažiau jų išleisti. Surašykite visas gaunamas pajamas, t.y. ne tik gaunamą darbo užmokestį, bet ir tokias įplaukas kaip piniginės dovanos, dienpinigiai, stipendija, pašalpa, gaunami priedai ir panašiai.

2. Apskaičiuokite būtinas išlaidas

Užfiksavus pajamas būtina apskaičiuoti, kiek pinigų išleidžiate. Pradėkite nuo būtinųjų išlaidų, tokių kaip mokesčiai, paskolos įmokos, taip pat apskaičiuokite transportui skiriamas išlaidas. Pažymėkite visas fiksuotas išlaidas, kurias patiriate kiekvieną mėnesį, tokias kaip prenumeratos, vaikams skiriamos išlaidos, net ir santaupoms skiriamus pinigus, jeigu jų atsidedate kiekvieną mėnesį. Skaičiuodami išlaidas nepraleiskite pro akis nė vieno cento, o planuodami pirkinius nepamirškite, kad yra portalų, kuriuose galite palyginti prekės kainą skirtingose parduotuvėse ir taip dar truputį sutaupyti.

3. Planuokite nebūtinas išlaidas

Pabandykite apskaičiuoti, kiek pinigų pastaraisiais metais išleidote maistui, drabužiams, pramogoms ir kitiems dalykams, be kurių neapsieinate, bet kurių vartojimą galite kontroliuoti. Peržvelgę šias išlaidas suprasite, kam galite išleisti mažiau ir išvengti nebūtinų išlaidų. Pavyzdžiui, pietaudami kavinėse nepastebėdami išleidžiate žymiai daugiau pinigų, nei į darbą nešdamiesi namuose pagamintą maistą. Taip pat kai atrodo, jog šaldytuve nieko nebėra, pagalvokite, ką galite pagaminti iš šaldytuve esančių likučių ir besibaigiančių galioti produktų. Sudėjus iš pažiūros gal ir nelabai derančius ingredientus ant picos pado ar ryžių, galite atrasti įdomių receptų ir išnaudoti visus produktus, kuriems išleidote pinigus.

4. Analizuokite išlaidas

Bent kartą per mėnesį peržvelkite savo asmeninį biudžetą ir stebėkite, kaip paskirstote savo pinigus. Tai padės išsiaiškinti kaip koreguoti savo išlaidas ir atkreipti dėmesį, kokiems pirkiniams reikėtų išleisti mažiau bei kokiems pirkiniams būtų galima skirti daugiau pinigų. Gal išleidžiate per daug drabužiams ir vietoj to galėtumėte skirti daugiau pinigų laisvalaikiui? Visgi, verta nepamiršti, kad pagrindinis tikslas yra ne perskirstyti savo turimus pinigus, o juos taupyti. Ypač svarbu atsidėti nenumatytoms išlaidoms, dėl kurių, pastebi „Credit24“ atstovė, žmonės skolinasi kone daugiausiai.

5. Planuokite visų metų išlaidas

Planuokite ne tik mėnesinį, bet ir metinį biudžetą – pabandykite apskaičiuoti visų metų pajamas ir išlaidas. Taip bus daug lengviau pasiekti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius finansinius tikslus, t.y. susitaupyti pinigų ne tik naujam televizoriui, bet galbūt ir naujam būstui.

• Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai.
• Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?
• „Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?
• Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija.
• Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?
• Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai.
• Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti.
• Po 10-ies metų emigracijoje: darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis.
• Vaistininkas atsako, kaip saugotis įvairių virusų.
• Ko šiandien ieško ir ko neranda Lietuvos darbdaviai?
• Uhano virusas 2019-nCoV: kaip išlikti saugiam?
• Ar medicininės kaukės gali apsaugoti nuo naujo koronaviruso 2019-nCoV?
• Negydomi dantys gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas.
• Kaip išmokti taupyti?
• Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?
• Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?
• Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys.
• Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą.
• Žiema – viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.
• Profesorius: ir po 50 metų robotai nepakeis gydytojų.
• Akių nuovargis: naujojo amžiaus liga ir 5 patarimai, kaip jos išvengti.
• Savivaldybė sukūrė atvirą visiems trimatį sostinės žemėlapį.
• Laikas susirūpinti ir daugiau dėmesio skirti higienai.
• Atsiskaitant internetu, svarbios kelios taisyklės: padės apsisaugoti nuo sukčių.
• Netikros naujienos parazituoja socialiniuose tinkluose.
• Pamoka „išmaniajai“ kartai: kaip saugiai naudotis savo telefonu?
• Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą.
• Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja.
• Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti.
• Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą.
• Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?
• Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?
• Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau.
• Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat.
• Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“.
• Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai.
• Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas.
• Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo.
• Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?
• Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61