Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?

Apie tai pasakoja vieno iš šio segmento lyderių – UAB „Švytėjimas“ – atstovai.

Automatizavimas – konkurencingumo didinimo garantas.

Pasaulyje vis sparčiau vykstantys pramonės šakų robotizavimo ir automatizavimo procesai pasiekė ir Lietuvą, tačiau bijoti to tikrai nereikia, teigia UAB „Švytėjimas“, kuri savo veiklą pradėjo nuo metalo apdirbimo, o šiandien rinkai tiekia ir visiškai automatizuotas gamybines - pramonines linijas, direktorius Darius Trapas.

Pasak jo, modernėjančios technologijos tampa pramoninių revoliucijų priežastimi. Paskutinius kelis dešimtmečius išvysčiusiose šalyse vyksta 4.0 pramonės revoliucija, „darbo rinką“ atverianti robotams. Artimiausiais metais pokyčiai tiek Europos, tiek Lietuvos darbo rinkoje yra neišvengiami, tačiau, užuot bijojus, jiems galima tinkamai pasiruošti ir optimaliai išnaudoti atsirandančias naujas galimybes.

Orientuodamasi į vykstančias permainas ir klientų lūkesčius, UAB „Švytėjimas“ rinkai siūlo visą paslaugų paketą, pradedant geriausiai kliento poreikius atitinkančio sprendimo parengimu, gamybinės linijos projektavimu, gamyba, surinkimu, išbandymu, baigiant technine priežiūra, darbuotojų apmokymu.

„Srautinėje gamyboje labai svarbu yra tai, kad procesai vyktų be pertraukų ar stabčiojimų, todėl šioje srityje veikiantiems klientams siūlome „darbininkų pagalbininkus“, kurie niekada neserga, nebūna blogos nuotaikos, išlieka darbingi 24 valandas per parą. Be to, teisingai užprogramuoti įrenginiai dirba efektyviai, taupiau naudoja elektros energiją, nepridaro broko ir leidžia optimizuoti sąnaudas“, - robotizacijos teikiamą naudą įvardija UAB „Švytėjimas“ finansų direktorius Simonas Aukštikalnis.

Pasak jo, automatizacijos procesai gerokai padidina ir įmonės kuriamų prekių konkurencingumą. Anksčiau Lietuvos gamintojai galėjo konkuruoti su Vakarų pramone dėl palyginti pigios darbo jėgos. Darbo užmokesčiui augant, atitinkamai teko branginti ir savo produkciją, todėl konkuruoti darėsi vis sunkiau. Automatizuotos gamybos, surinkimo ar sandėliavimo linijos optimizuoja darbo sąnaudas, mažėja prekių savikaina ir atitinkamai didėja jų konkurencingumas, o tai, norint išlikti rinkoje, yra ypač svarbu.

Greitai, patikimai, efektyviai

Pirmieji UAB „Švytėjimas“ automatiniai konvejeriai buvo sudėtingi įrenginiai, kurių valdymas vyko laidų ir mygtukų pagalba. Šiandieninės įmonės linijos ne tik lengvai surenkamos, bet ir valdomos išmaniaisiais telefonais. Pastaraisiais galima programuoti linijų darbą, reguliuoti variklio greitį, nustatyti įsibėgėjimo ir stabdymo laikus, gauti veiklos ataskaitas, o specialių ryšio technologijų naudojimas užtikrina būtiną saugumą.

Produkto vadybininkas Ernestas Burneika patikslino, kad linijų moduliai yra programuojami atskirai, tad vieną liniją gali sudaryti nuo 1 iki 25 konvejerių. Reduktorių efektyvumas siekia 98 proc., išmanieji varikliai paleidimo metu gali pasiekti 4 kartus didesnį pradinį sukimo momentą už nominalų. Be to, tas pats variklis sėkmingai gali būti naudojamas, keičiant, modernizuojant ar pertvarkant turimas linijas, kas dar labiau sumažina jų eksploatacinius kaštus. Privalumas yra ir tai, kad šiandieninės linijos turi reguliuojamą aukštį, o jose naudojami aukštos kokybės plieniniai ritinėliai leidžia transportuoti įvairių svorių ir gabaritų krovinius.

Simonas Aukštikalnis akcentavo, kad kiekvienu atveju yra įvertinami konkretaus kliento poreikiai, jo galimybės ir, atsižvelgiant į tai, yra projektuojamos būsimos linijos. Bet kuri veiklos sritis turi tam tikrų niuansų, todėl sandėliuose nelaikome „pusfabrikačių“, viską gaminame, tik klientui užsakius. Iššūkių vis dar pasitaiko, bet jie verčia tobulėti. Siekiame pateikti efektyviausią ir optimaliausią variantą, todėl klientui galime pateikti sprendinius su konkrečiu ekonominiu pagrindimu, tuomet užsakovas iškart mato, kokių investicijų reikės ir kada jos atsipirks. Kita vertus, atsiperkamumas yra susijęs ir su darbo organizavimu. Surinkti ir perduoti naują liniją galime ganėtinai greitai, tačiau būtina, kad klientas išnaudotų visas jos galimybes. O tam vien išmaniųjų „mašinų“ neužtenka. Reikia, kad būtų, kas joms vadovauja.

Darbuotojų poreikis išliks

Labai dažnai viešai kalbant apie pramonės ir gamybos robotizavimą akcentuojama, kad tai be darbo paliks tūkstančius žmonių. Darius Trapas su tokiu požiūriu yra linkęs nesutikti.

„Apmokius darbuotojus dirbti su naujausiomis automatizuotomis linijomis, jie taps dar paklausesni, o eliminavus iš jų veiklos sunkų fizinį darbą ir patikėjus jį robotams, bus optimaliau išnaudojamos darbuotojo galimybės bei sugebėjimai. Žmonės yra per daug brangūs ir ne tokie našūs tose srityse, kuriose greičiau ir efektyviau dirba robotai. Juolab, kad pastarieji, nors ir labai tiksliai atlieka jiems pavestas užduotis, patys protauti dar nemoka. Būtent todėl sutinku su požiūriu, kad robotas ne pakeis žmogų, o perimdamas sunkų fizinį darbą sudarys jam sąlygas dirbti dar efektyviau. Be to, tikėtina, darbuotojas pats bus suinteresuotas naudingiau ir produktyviau išnaudoti atsiradusį laisvą laiką“, – kitokį požiūrį į „robotų invaziją“ išsakė įmonės vadovas.

Tai, kad konvejerius prižiūrinčių ar robotams vadovaujančių žmonių reikės dar ilgai, pritarė ir Simonas Aukštikalnis.

„Nors automatizuotos linijos vis dar yra savotiška naujovė, tos įmonės, kurios jas įdiegia, netrunka pastebėti, kad tai leidžia padidinti darbo našumą. Didėjant darbo našumui, auga gamybos apimtys, su jomis – ir pajamos, tad atsiranda poreikis plėstis. Naujas linijas įdiegti nėra sunku, tačiau jų aptarnavimui ir priežiūrai tikrai reikės papildomų operatorių, nes mašinos šio darbo kol kas nesugeba atlikti. Tad akivaizdu, kad kvalifikuoti, mokantys dirbti su naujausiomis, moderniomis technologijomis darbuotojai visada turės darbą. Taip pat jie bus paklausūs darbo rinkoje bei, kas labai svarbu, vertinant psichosocialinius veiksnius, galės nesijaudinti, kad į jų darbo vietas kėsinasi „terminatoriai“, – humoristine gaidele pokalbį baigė UAB „Švytėjimas“ finansų direktorius Simonas Aukštikalnis.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9