Naujienos

Ekspertas apie elektromobilumą Lietuvoje: idėjų turime, bet ..

2020-02-26 16:28:19

Kasdien pasirodančios elektromobilių rinkos naujienos skatina neabejoti, kad pasaulio automobilių pramonė spartėjančiais žingsniais krypsta elektromobilumo link, į šalį pamažu stumdama iškastiniu kuru varomus automobilius.

Šiame kontekste Lietuva, regis, vis dar laikosi kažkur nuošalyje. Ar tikrai elektromobilumas ją aplenkia, o gal, atvirkščiai, progresas pamažu vyksta?

Inžinierius, elektromobilumo ekspertas Tomas Taškūnas neabejoja, kad elektromobilumas vienaip ar kitaip pasiekia Lietuvą ir po gero dešimtmečio elektra varomi automobiliai bus įkandami ir mažesnes pajamas gaunančių vartotojų kišenėms. Tačiau daugeliu aspektų Lietuvoje nedėkinga šiandieninė situacija verčia būgštauti, kad valdžiai nepriėmus atitinkamų sprendimų, gali tekti vien stebėti, kaip mūsų rinką užkariauja stiprių finansinių valstybių automobilių verslo grupės.

– Kaip keliais sakiniais būtų galima apibūdinti, kokioje elektromobilumo vystymo stadijoje šiuo metu yra Europa?

– Elektromobilumas Europoje ėmė sparčiau vystytis nuo 2014 metų, įkvėptas JAV kompanijos „Tesla“ sėkmės istorijos. Europoje šiuo metu pristatoma „Tesla Model 3“ kainuoja apie 40 tūkst. eurų – tai jau įprastų automobilių pirkėjams „įkandama“ suma. Toks „Teslos“ žingsnis – dūris visiems tradiciniams automobilių gamintojams, kurie dėl dar neatsipirkusių milijardinių investicijų į iškastinio kuro automobilių bei variklių gamyklas ilgai „trypčiojo vietoje“.

Didiesiems automobilių gamintojams stipriai bakstelėjo ir „Dyzelgeito“ skandalas, po kurio ypač nukentėjo „Volkswagen“ prestižas ir finansinė būklė. Tačiau „Volkswagen“ pirmieji suskubo atlikti esminius pokyčius, mesdami didžiules lėšas naujai MEB (modulinės elektrinės matricos) platformai sukurti. Kompanija suprato, kad elektromobiliui kurti reikalingas visiškai naujas požiūris, kiti dizaino sprendimai. Šiuo pažangiu požiūriu pasekė ir kiti didieji automobilių gamintojai, taikantys panašius metodus naujų elektromobilių kūrimui.

Pastačius naują elektromobilių gamyklą Cvikau mieste, Vokietijoje, 2020 metais Europos rinkai bus tiekiamas „Volkswagen“ modelis „ID.3“, kurio bazinė versija kainuos mažiau nei 30 tūkst. eurų, t. y. pigiau nei kainuoja analogiškas automobilis su vidaus degimo varikliu. Paskaičiuota, kad elektromobilius bus pelninga gaminti tada, kai 1 kWh baterijos kainuos 100 eurų, ir manyta, kad tai nutiks dar 2019 metais. Vis tik šiandien kaina vis dar siekia 150 eurų, manoma, kad planas bus pasiektas iki 2025 metų.

– Ar galima teigti, kad elektromobilumas jau pasiekė Lietuvą?

– Manau, pirmiausia būtų teisinga paminėti pirmojo elektrinio transporto fenomeną, atėjusį iš sovietmečio, – troleibusus. Jie netaršūs, nekelia vibracijų (priešingai nei bėgiais važiuojantys tramvajai) ir Lietuvoje iki šiol gana sėkmingai naudojami, nors miestų viešojo transporto infrastruktūra jiems nėra tinkamai išvystyta. Kaip teigiamą pavyzdį galėčiau išskirti Kauną – daugelis troleibusų keičiami naujais, jiems pritaikoma ir gerinama infrastruktūra.

Deja, pasenusio ir taršaus autobusų parko situacija Lietuvoje kiek blogesnė. Pagrindinė problema, stabdanti viešojo transporto modernizavimą, – nuo ES nutarimų priklausantys centrinės valdžios sprendimai. ES valstybėms narėms iki šiol skiriami taršos leidimai, o toliau jos paliekamos tvarkytis savarankiškai. Kai kurios jų investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, o, pavyzdžiui, Lietuvoje, Vilniuje, atnaujinamas dyzelinių autobusų parkas.

Manau, kad toks ES požiūris į tvaraus transporto plėtrą yra ydingas – būtų kur kas logiškiau kryptingai subsidijuoti kiekvieną valstybę narę proporcingai gyventojų ar transporto priemonių skaičiui.

Tam tikri politiniai įvykiai taip pat daro įtaką racionaliems sprendimams. Vienas iš jų – SGD (suskystintų gamtinių dujų terminalo) įsigijimas. Išlošėme pigesnę dujų kainą, bet tapome dar labiau priklausomi nuo iškastinio kuro. Turime brangiai kainuojantį terminalą, todėl didžiausias prioritetas – kaip jį efektyviau išnaudoti, o ne kaip laikytis europinių direktyvų. Tai gerokai kertasi su moderniojo transporto plėtra.

– Kas labiausiai stabdo elektromobilumo plėtrą Lietuvoje?

– Lietuvoje yra dvi pagrindinės elektromobilių plėtros problemos. Viena – pasenusi, šios dienos poreikių netenkinanti elektros tinklų ir galios perdavimo infrastruktūra, ypač užmiestyje. Kita – ydinga verslo finansavimo sistema. Lietuvoje „chroniškai“ trūksta teisingo požiūrio finansuojant infrastruktūrinius projektus. Įmonių, galinčių diegti aukšto lygio įkrovos stoteles ir modernizuoti elektros tinklus, Lietuvoje yra nemažai. Tačiau kreipiantis į finansinę instituciją ar banką su elektromobilumo plėtros verslo planu paramai gauti, pirmas klausimas bus: „Kada tai atsipirks?“ Deja, nesant aiškios valstybinės elektromobilumo plėtros strategijos, atsakymo nėra, o paramą galima užmiršti. Dėl to įkrovos stotelių plėtra labai ribota, nebent nubyra kelios ES paramos „ašaros.“ Pavyzdžiui, gavus ES paramą, buvo instaliuota virš 40 greitos įkrovos stotelių (50 kW) prie pagrindinių Lietuvos kelių bei 66 tos pačios galios stotelės Vilniuje. Tai toli gražu neatitinka realaus poreikio.

– Kokie valdžios žingsniai paskatintų spartesnę elektromobilumo plėtrą?

– Būtina, kad Susisiekimo ministerija (SM) bei Automobilių kelių direkcija prie SM sukurtų aiškią trumpalaikę ir ilgalaikę elektromobilumo plėtros strategiją privataus, viešojo ir sunkiojo transporto sektoriuose bei nuosekliai ją vykdytų. Kol nėra tinkamo valstybinio požiūrio ir strategijos, tol privačiam vietiniam verslui šioje srityje nėra ką veikti. Jau ateina suinteresuotos stiprių finansinių valstybių grupės, užkariaujančios naujas rinkas, o mes liekame tik stebėtojai. Pavyzdžiui, aukštos galios elektromobilių įkrovos stotelių įmonė „IONITY“ (Vokietija) iki 2021 m. pagrindiniuose Europos greitkeliuose įdiegs 400 stotelių tinklą, įskaitant 7 stotis Baltijos šalyse.

Lietuvoje elektromobilių vairuotojams suteikiama vos pora lengvatų – teisė važiuoti A juosta ir nemokamai statyti elektromobilį miestuose. O daugelyje Vakarų šalių elektromobilio įsigijimui teikiamos subsidijos arba netaikomas PVM, kas dažnai sudaro apie penktadalį elektromobilio kainos. Tai būtina taikyti ir Lietuvoje.

Be to, kuo greičiau turėsime savarankiškus atsinaujinančios energijos šaltinius, tuo bus spartesni, efektyvesni elektromobilumo plėtros tempai. Esame priklausomi nuo importuojamos energijos, tačiau iš atsinaujinančių šaltinių jau išgauname iki 35 proc. visos metinės elektros energijos Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad pastačius didžiulę vėjo elektrinę Baltijos jūroje, Lietuva jau po dešimties metų galėtų visiškai patenkinti savo poreikius ir net pardavinėti energiją.

– Kokie tikėtini artimiausi šios srities pokyčiai?

– Paskaičiuota, kad elektromobilių, skirtų mažoms įmonėms ir šeimos ūkiams, tinkama plėtra prasidėtų, kai jų kaina būtų nuo 10 iki 15 tūkst. eurų. Link to pamažu artėjama. Kita sąlyga elektromobilumo plėtrai – išvystyta įkrovos stotelių infrastruktūra. Lietuvos miestuose įkrovos stotelių jau esama ir vis daugės. Tačiau didžiausia problema išlieka tarp miestų ar priemiesčiuose, kur prasta elektros tinklų infrastruktūra, nėra reikiamos elektros galios. Tradicinėse degalinėse esantys mažos elektros galios prievadai įkrovos stotelėms yra netinkami, o įrengti naujus yra brangu ir užtrunka ilgai. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis geriausiai panaudotini energijos „galios bankai“ – sistemos, galinčios iš lėto įsikrauti, o vėliau elektromobiliams „atiduoti“ energiją didele galia. Neabejoju, kad tokie sprendimai mūsų šaliai šiuo metu yra optimalūs.

– Ar po 10 metų elektromobiliai bus prieinami ir masiniam vartotojui-vairuotojui?

– Be jokių abejonių, nes tai bus pigiausia transporto priemonė. Tačiau atsiradus pigesniems elektromobiliams, jau iš anksto galima prognozuoti jų įkrovos problemas. Lietuvoje beveik 70 proc. gyventojų-potencialių elektromobilių vartotojų gyvena daugiabučiuose, kurių daugelio kiemuose nėra nei garažų, nei įkrovos taškų.

Šiai problemai spręsti matau aiškų, racionalų sprendimą – panaudoti esamą gatvės apšvietimo tinklų infrastruktūrą. Gatvių apšvietimo sistemos naudoja pigesnę naktinę energiją, todėl panaudojus mažos galios įkrovos stoteles, montuojamas prie stulpų, būtų galima idealiai išspręsti elektromobilių savininkų problemas. Tokių tinklų įdiegimo kaštai yra minimalūs, nes mokėti reikia tik už pačių stotelių, o ne už visos infrastruktūros įrengimą.

– Kaip elektromobilių naudojimas keis vairuotojų įpročius?

– Kuro papildymo įpročiai, tikėtina, išliks panašūs: baigiantis elektromobilio įkrovai, vairuotojas suks į artimiausią „degalinę.“ Tačiau tradicinė vairuotojo elgesio kultūra keisis: nuolat reikės mąstyti „į priekį“, žinoti, kur yra artimiausia įkrovos stotelė, neleisti elektromobiliui visiškai išsikrauti. Be to, elektromobilio remonto ir priežiūros kaštai bus gerokai mažesni nei tradicinio automobilio. Automobilyje su vidaus degimo varikliu yra apie du tūkstančiai besisukančių detalių, kurios anksčiau ar vėliau dyla, o elektromobiliuose jų nėra net šimto. Liks tik reguliarūs priežiūros darbai, todėl santykis su transporto priemone gerokai supaprastės.

– Ar tikėtina, kad automobiliai, varomi iškastiniu kuru, artimoje ateityje bus išstumti iš rinkos?

– Lietuva yra tranzitinė šalis, taigi, reikia atsižvelgti ne tik į Vakarų, bet ir Rytų situaciją. Vakaruose elektromobilumas jau įsibėgėjęs ir vos spėjame sekti paskui, o Rytų šalyse iškastinis kuras yra pagrindinis pajamų šaltinis, globalios problemos jose nebent deklaruojamos, o ne sprendžiamos. Todėl Lietuva, manau, ir toliau išliks šalimi, kuri bus tarsi tarpinė įvairaus transporto ir kuro rūšių „degalinė.“

– Kada galime tikėtis transporto priemonių kurui naudoti vandenilį?

– Transporto priemones pagal ateities kuro rūšis galima skirstyti į skirtingas kategorijas. Miestuose visada bus optimaliausias lengvasis transportas – maži-vidutiniai elektromobiliai, skirti šeimos ūkiams, nedidelėms įmonėms, taip pat elektromobilaus transporto priemonės, skirtos mažajai logistikai. O sunkiojo transporto – autobusų, vilkikų, žemės ūkio technikos, laivų, aviacijos – kurui realiausia būtų naudoti vandenilio dujas, o ne elektrą. Elektra pernelyg brangu ir neracionalu, nes sunkiajam transportui reikalingi galingi akumuliatoriai ir įkrovos įrenginiai bei ypač brangi nauja galios paskirstymo infrastruktūra.

Lengvajam transportui naudoti vandenilio kurą neapsimoka – jo gamyba per brangi, sandėliavimas ir transportavimas sudėtingas, nesaugus. Vandenilio gamybos progresą riboja ir tai, kad jo gamybai reikalinga elektra iki šiol daugiausia gaunama „nešvariu“ būdu, panaudojant iškastinį kurą. Todėl technologija pasiteisins tik atsiradus švariai elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo elektrinių. Džiugina, kad link to jau pamažu artėjama.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Transportas: kitos panašios naujienos
       2020-04-02 07:55:40

Kompensuos gyventojams dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį

Siekdama sumažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui ir skatinti naudotis mažataršiais automobiliais, Aplinkos ministerija gyventojams kompensuos dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį. Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų.
       2020-03-19 16:56:05

Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo – specialios priemonės jūrų uoste

Atsižvelgiant į nepalankią epideminę situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) ir siekiant sumažinti ligos plitimą tarptautiniu mastu, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taikomos specialios kontrolės procedūros. Tai reiškia, kad dar prieš patenkant į uostą turi būti pranešama apie įgulos sveikatos būklę.
       2020-03-16 22:21:53

Dėl situacijos Vokietijos – Lenkijos pasienyje

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas. Pranešimas spaudai.
       2020-03-10 16:24:41

Elektrinių paspirtukų sezonas jau ant nosies – ką svarbu žinoti naujokams?

Apie vis labiau juntamą pavasarį miestuose primena ne tik aukščiau kylantys termometro stulpeliai ir ilgiau šviečianti saulė, bet ir vis dažniau sutinkamai elektriniais paspirtukais keliaujantys gyventojai.
Daugiau naujų naujienų
       2020-04-02 13:10:47

Su COVID-19 susijusios inovacijos iš ES fondų bus finansuojamos 100 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra patvirtinto daug palankesnes sąlygas verslui gauti subsidijų pagal ES investicijų priemones „Inostartas“ ir „Inopatentas“.
       2020-04-02 10:41:31

Kas darbą nuotoliniu būdu gali paversti lengvesniu procesu?

Trečią savaitę dirbame iš namų, tad visus pokalbius su kolegomis ar klientais teko perkelti į skaitmeninę erdvę. Kai kurie vis dar ieško sprendimų, kaip palengvinti darbą namuose, todėl pateikiame penkis patarimus, kurie darbą iš namų pavers sklandesniu, padės patogiau dalintis įvairiais dokumentais, organizuoti darbo eigą ir rengti vaizdo skambučius.
       2020-04-02 10:37:30

Apsaugos nuo koronaviruso rinkinys vairuotojams

Apsaugos nuo koronaviruso rekomendacijų žmonės turi nepamiršti net ir sėsdami į savo automobilį. Draudikai vairuotojams pataria vengti tiesioginio kontakto su kitais vairuotojais, tarnybų bei degalinių darbuotojais.
       2020-04-02 10:31:55

Daugėjant tyrimų gyventojų prašoma kantrybės

Sėkmingai sukūrus mobiliųjų punktų tinklą ir tikslingai pradėjus nuo koronaviruso tirti visus, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, vis didesnės apkrovos tenka šalies laboratorijoms, dėl ko kartais gali užtrukti tyrimų atsakymai.
       2020-04-02 07:59:18

Karantino poveikį asmeniniams finansams pajuto beveik 40 proc. šalies gyventojų

Daliai įmonių pristabdžius ar iš viso nustojus vykdyti savo veiklą, 38 proc. šalies gyventojų teigia jau spėję pajusti dėl karantino stojančios ekonomikos poveikį asmeniniams finansams, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
       2020-04-02 07:55:40

Kompensuos gyventojams dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį

Siekdama sumažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui ir skatinti naudotis mažataršiais automobiliais, Aplinkos ministerija gyventojams kompensuos dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį. Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų.
       2020-04-02 07:52:27

Bendravimas per atstumą: kaip būti suprastam teisingai?

81 proc. žmonių darbe patiria komunikacijos iššūkių, o 46 proc. apklaustųjų teigia, kad technologijos nesusikalbėjimą tik didina, rodo tyrimo duomenys. Ilgas darbo iš namų laikotarpis šią problemą gali paaštrinti, todėl svarbu žinoti keletą nuotolinio bendravimo principų, lengvinančių bendravimą per atstumą.
       2020-04-02 07:43:07

Šalyje griežtinamos karantino sąlygos

Siekiant stabdyti koronaviruso infekcijos plitimą ir apsaugoti šalies gyventojų sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu Lietuvoje griežtinamos visuotinio karantino sąlygos.
       2020-04-01 15:58:38

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkstančių specialių jai pritaikytų reagentų.
       2020-04-01 15:57:06

Raseinių karščiavimo klinika jau priima pirmuosius pacientus

Šiandien Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre (Žemaitės g. 2) duris atvėrė Raseinių karščiavimo klinika, kur galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai. Čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19).
       2020-04-01 10:10:37

Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode

Melagių diena – tai Pasaulinė juoko diena, švenčiama visame pasaulyje. Tą dieną visi krečiame pokštus ir išdaigas savo artimiesiems, draugams ir kolegoms. O kaip yra gyvūnų pasaulyje? Ar jie taip pat apgaudinėja ir krečia išdaigas?
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
       2020-04-01 07:31:47

Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantiną

Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus siūlymus, kurie leis karantino metu gydančiam gydytojui pačiam, be teismo sprendimo, nuspręsti infekuotus žmones, kurie nesutinka gydytis patys, gydyti ne ilgiau kaip mėnesį, kol jie taps nepavojingi aplinkiniams.
       2020-04-01 07:28:43

Lietuvoje – 581 koronavirusu užsikrėtęs žmogus

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 581 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
       2020-04-01 07:24:35

Prezidentas: krizės valdyme daugiau kariškos tvarkos – lauksiu rezultatų

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ankstų trečiadienio rytą apsilankęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų štabe, įvertino pokyčius koronaviruso krizės valdymo sistemoje ir paragino sparčiau spręsti išryškėjusias problemas.
       2020-03-31 17:55:11

Koronavirusinė infekcija nustatyta dar 4 asmenims

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad antradienį, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar 4 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai.
       2020-03-31 17:52:33

Pasveikusieji nuo koronaviruso – po dviejų neigiamų testų

Lengvus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) simptomus jaučiantys pacientai, kuriems leista gydytis ambulatoriškai, privalo laikytis visų izoliavimosi taisyklių iki tol, kol gaus patvirtinimą, jog pasveiko.
       2020-03-31 14:19:40

Prezidentas: nepaliksime medikų vienų

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vaizdo konferencijoje su medikų atstovais aptarė medicinos darbuotojų darbo sąlygas koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio metu.
       2020-03-31 14:16:44

Imuniteto svarba apsisaugant nuo korona viruso

Sergančiųjų skaičius korona virusu kasdien vis didėja, tad ir kiekvienam iš mūsų didėja rizika užsikrėsti šiuo virusu. Be abejonės, visi norime išlikti sveiki. Tad, dabar – ypatingai svarbu turėti stiprų imunitetą.
       2020-03-31 09:31:04

Kibernetinis saugumas: daugiau iššūkių persikėlus dirbti į namus?

Karantino metu daugeliui šalies gyventojų jų namai tapo biuru, tačiau darbams persikėlus į namus išaugo ir susirūpinimas įmonių įrenginių ir duomenų kibernetiniu saugumu.
       2020-03-31 09:26:06

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 533 koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
       2020-03-30 11:58:12

7 gėrybės iš gamtos – imunitetui stiprinti

Stiprus imunitetas padeda išvengti sveikatos negalavimų ir lengviau įveikti užklupusias ligas. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti produktai gali greitai ir efektyviai sutvirtinti organizmą saugantį imuniteto skydą.
       2020-03-30 11:50:17

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Jau nuo šių metų rudens Lenkijos Suvalkų krašte gyvenantys lietuviai galės matyti LRT Lituanica televizijos programą. Tai numatyta pasirašytoje trišalėje Susisiekimo ministerijos, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro sutartyje.
       2020-03-30 11:40:00

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 484 koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 484 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
       2020-03-29 17:32:38

Tikslinama atvejo apibrėžtis: bus tiriami visi, kuriems pasireiškia simptomai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į situaciją dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo Lietuvoje, tikslina atvejo apibrėžimą ir tiriamųjų grupes. Nuo šiol dėl galimos infekcijos gali būti tiriami visi, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
       2020-03-29 14:37:42

Ieškoma galimybių plėsti tyrimų koronavirusui nustatyti apimtis

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pavesta įvertinti dar keturias laboratorijas – UAB „Baltic Medics“, UAB „Diagnostikos laboratorija, UAB „Medicina practica laboratorija“, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.
       2020-03-25 18:07:41

Šiandien nustatyta dar 19 koronavirusinės infekcijos atvejų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinta dar devyniolika naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų. Taigi šiuo metu Lietuvoje iš viso yra nustatyti 274 užsikrėtimo šia infekcija atvejai.
       2020-03-25 17:13:03

Koronavirusinė infekcija nustatyta NVSC darbuotojui

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad vienam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento darbuotojui patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19). Žmogus izoliuotas, pagal jo sveikatos būklę jam bus teikiama pagalba.
       2020-03-25 17:11:08

Šiandien Lietuvą pasiekė virš 10 tūkst. reagentų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad šiandien Lietuvą pasiekė užsakytieji reagentai. Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) jau šįryt pasiekė 4500 reagentų, kurie atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, o neseniai čia atgabenta ir kita siunta su 6000 reagentų iš Pietų Korėjos.
       2020-03-25 13:43:51

Patvirtintas ketvirtasis mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad Lietuvoje patvirtintas ketvirtasis mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejis. Asmuo mirė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kurioje buvo gydytas nuo kovo 12 d. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama