Kibernetinis saugumas: daugiau iššūkių persikėlus dirbti į namus?

Karantino metu daugeliui šalies gyventojų jų namai tapo biuru, tačiau darbams persikėlus į namus išaugo ir susirūpinimas įmonių įrenginių ir duomenų kibernetiniu saugumu.

Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto Kauno fakulteto kibernetinio saugumo tyrimų grupė parengė kibernetinio saugumo rekomendacijas iš namų dirbantiems darbuotojams ir darbdaviams. Rekomendacijų autoriai įsitikinę, kad jos padės saugiau naudoti programinę įrangą bei komunikacijos kanalus ir užtikrinti sklandų, saugų darbą iš namų.

„Karantino metu išryškėjo, kad šalies darbuotojams trūksta skaitmeninio raštingumo žinių. Kai kurie puikiai susidoroja su užduotimis, kitiems reikia daugiau laiko perprasti net paprasčiausias nuotolinio bendravimo programas. Darbuotojams yra būtini kibernetinio saugumo mokymai, nes būtent jie tampa dažniausia priežastimi, leidžiančia kibernetiniams nusikaltėliams įsilaužti į organizacijas – visa tai padaroma pasitelkus socialinę inžineriją ir kitas priemones. Norint apsaugoti įmonės informacines sistemas yra reikalingi du dalykai: techninių saugumo priemonių užtikrinimas ir darbuotojų ugdymas šia tema“, – sako VU Kauno fakulteto kibernetinio saugumo tyrimų grupės narė ir skaitmeninio raštingumo kuratorė Lietuvoje dr. Renata Danielienė.

USB laikmena gali tapti kibernetinės atakos ginklu

Remiantis praėjusių metų pabaigoje projekto „Kurk Lietuvai“ Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atliktos apklausos duomenimis, 74 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas, o beveik 44 proc. nemano, kad galėtų tapti tokių atakų aukomis. Pasak R. Danielienės, šie duomenys rodo, kad mes neturime pakankamai kibernetinio saugumo žinių, o darbas nuotoliniu būdu gali paskatinti sukrusti kibernetinius nusikaltėlius.

Vienas iš nusikaltėlių naudojamų socialinės inžinerijos metodų yra neva „pamesti“ USB laikmeną netoli kokios nors organizacijos, nes tyrimai rodo, jog žmonės rastas laikmenas dažnai deda į savo įrenginius. „Viena organizacija, norėdama išsiaiškinti savo pažeidžiamumo lygį, užsakė bandomąją ataką prieš save. Po bandymo paaiškėjo, kad jų darbuotojas, radęs gatvėje laikmeną, ją iš tiesų įsidėjo į savo darbinį kompiuterį, tačiau negalėjęs atidaryti joje esančių aplankų, laikmeną pabandė įdėti į dar keletą organizacijos įrenginių. Paspaudus ant tų failų, būdavo paleidžiamas kenksmingas kodas. Tai reiškia, kad atakos buvo paleistos keliuose įrenginiuose“, – pasakoja R. Danielienė.

Neapsaugotas bevielis namų tinklas vilioja nusikaltėlius

Dirbant namuose tyko patys netikėčiausi pavojai. Pasak skaitmeninio raštingumo kuratorės, atsargesni turėtų būti tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Trumpai atsitraukęs nuo kompiuterio darbuotojas dažniausiai neužrakina jo ekrano, o prie jo priėjęs vaikas gali tiek tyčia, tiek netyčia pridaryti žalos. Darbuotojai turi saugoti savo darbo įrenginius – nors trumpam pasitraukus nuo kompiuterio jo ekranas turėtų būti užrakinamas.

R. Danielienė taip pat išskiria populiarų klaidingą įsitikinimą – žmonės mano, kad yra neįdomūs kibernetiniams nusikaltėliams, ir nesibaimina, kad į jų kompiuterius gali įsilaužti. „Galbūt tame kompiuteryje nieko ir neras, bet pačiam žmogui nežinant jis gali būti panaudotas kaip priemonė vykdyti įvairias kibernetines atakas “, – pabrėžia skaitmeninė kuratorė.

Tai ypač aktualu išpopuliarėjus vadinamam daiktų internetui – internetu sąveikaujantiems įrenginiams, kai prie tinklo prijungiami televizoriai, robotai siurbliai ir pan. „Dirbant namuose labai svarbu yra užtikrinti bevielio tinklo saugumą, nes kuo daugiau prie tinklo prijungta įrenginių, tuo didesnė tikimybė į jį įsilaužti“, – teigia R. Danielienė.

Pagrindinė priežastis, kodėl, anot skaitmeninio raštingumo kuratorės, darbuotojai tampa kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, yra žemas kibernetinio raštingumo lygis. Galimybę įgyti žinių apie kibernetinį saugumą ir skaitmeninių įgūdžių suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią savarankiško mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams.

Pagrindinės taisyklės darbdaviui ir darbuotojui

Mokslininkų grupės parengtoje darbdaviams ir darbuotojams skirtoje atmintinėje vienas svarbiausių akcentų yra aprašyta ir patvirtinta įmonės organizacinė sauga. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti nuolatinę pagalbą, kad darbuotojas žinotų, kur kreiptis kilus problemai. Šia spraga, pasak R. Danielienės, mėgsta pasinaudoti sukčiai, kurie skambina įmonės administratoriams ir prisistato naujuoju IT specialistu, norinčiu patikrinti, ar jų įrenginys yra saugus. Šiam tikslui sukčiai dažnai prašo įsidiegti programą, leidžiančią valdyti kompiuterį nuotoliniu būdu, o tuo metu iš tikrųjų įdiegiama kenksminga programa, kuri skirta informacijos apie įmonę rinkimai ar kitiems kenkėjiškiems veiksmams atlikti. „Darbdavys turėtų surašyti taisykles, kaip vyksta komunikacija, kaip dirbama su dokumentais, kaip jungiamasi prie sistemų. Svarbu užtikrinti, kad prie informacinių sistemų galėtų prisijungti tik tie darbuotojai, kurių darbui tai yra būtina“, – aiškina ji.

Atmintinėje darbuotojams vienas svarbiausių punktų yra įrenginio apsauga, kuri užtikrinama nuolat atnaujinant programas ir įdiegiant antivirusinę programą. „Antras svarbus aspektas – darbuotojas turi atsakingai elgtis su savo darbo kompiuteriu. Taip pat svarbu niekam neatskleisti savo prisijungimo duomenų. Ne mažiau svarbu atsakingai komunikuoti. Jeigu darbdavys pasako, kad bendravimas vyks specialia programine įranga, tai darbuotojai ir turi ja naudotis, o ne bendrauti darbo klausimais, pavyzdžiui, per „Facebook“, nes jiems taip patogiau“, – sako skaitmeninė kuratorė.

„Pasibaigus karantinui vėl kviesime visus šalies gyventojus į mokymus bibliotekose, kuriose gyventojai galės įgyti ne tik laisvalaikiui, bet ir darbo aplinkai reikalingų žinių bei atpažinti galimas grėsmes kibernetinėje erdvėje. Atnaujinamos ir gilinamos skaitmeninio raštingumo žinios padeda išlikti konkurencingais sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje“, – teigia projekto „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

• Miško pardavimas ir supirkimas: kaip viskas vyksta?
• Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
• Koronavirusas (COVID-19) - rugpjūčio 2 diena.
• Renkamės augintinį - nuo ko pradėti?
• 5 lengvi užkandžiai, kurie suteiks energijos aktyviai veiklai.
• Koronavirusas (COVID-19) - rugpjūčio 1 diena.
• Vienkartinės medicininės ir daugkartinės kaukės: kaip jas taisyklingai dėvėti?
• Šalyje vakar patvirtinta 18 korona viruso atvejų.
• Pasibaigus karantinui: išėjus į lauką lūžta kaulai ir nebeatlaiko raiščiai.
• Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu.
• Asmeninis finansų planavimas banke – misija (ne)įmanoma?
• Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
• Saugantis viruso plitimo stiprinamos apsaugos priemonės viešajame transporte.
• Nauja atsiskaitymo galimybių banga: kada atsisveikinsime su mokėjimo kortelėmis?
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 30 diena.
• Regitros egzaminas: praktika ir teorija - ką reikia žinoti?
• Veido kaukės vėl bus privalomos parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose.
• Kas trečias vairuotojas savame mieste naudojasi navigacijos programėlėmis.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 26 diena.
• Daugiau nei penktadalis vaistininkų jau dėvi kaukes, jų gretos didėja.
• Prezidentas: pacientai negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais.
• Per vakar parą nustatyta 15 koronaviruso atvejų.
• Vasaros makiažas. Kokios trys priemonės privalo būti kosmetinėje?
• Paveiktos šalys: sergamumo rodiklis mažinamas iki 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
• Naujas koronaviruso (COVID-19) rekordas vasarą - liepos 23 diena.
• Vairavimas per lietų: kaip išvengti akvaplaningo.
• Nemėgstate juodojo šokolado? 5 priežastys, kodėl verta jį pamėgti.
• „Netflix“ populiarumas Lietuvoje auga.
• Vaisių šerbetas ar sorbetas: ką pasigaminti karštą vasaros dieną?
• Liūties sukelti padariniai Registrų centrui: sistemų atstatymas tęsis ir naktį.
• Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
• Dėl nelaimingo įvykio "Vilniaus vandenyse".
• Kur vasarą dažniausiai susižeidžia lietuviai: apsaugas vis dar dėvi nenoriai.
• 5 populiarios prieskoninės žolelės: su kuo derinti ir kuo naudingos sveikatai?
• Svarbus pokytis: griežčiau reguliuojama interneto platformų veikla.
• Lietuvoje per pastarąją parą nustatyta 15 naujų koronaviruso atvejų.
• Kokias ligas išduoda paraudusios akys ir kaip jas apsaugoti vasarą.
• Lietuvoje per parą patvirtinta 17 naujų COVID-19 atvejų.
• Gera žinia keliautojams: draudimas galios ir koronaviruso atveju.
• Populiariausia operacinė sistema „Android“ sulauks atnaujinimo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71