Dabartinė ekonominė krizė Baltijos šalyse bus ne tokia sunki kaip ankstesnė

Pasaulio ekonomika patiria giliausią krizę nuo pat Didžiosios depresijos. Viruso COVID-19 protrūkis ir priemonės jo plitimui stabdyti tapo didžiausiu sukrėtimu pasaulio ekonomikai nuo pat Didžiosios depresijos.

Ūkio subjektų nuotaikos Europoje, JAV ir likusiame pasaulyje kovo ir balandžio mėn. blogėjo greičiau ir stipriau negu per 2008–2009 m. finansų krizę. Daugelis pramonės šakų buvo fiziškai uždarytos, o nuo kovo vidurio dėl bedarbio pašalpos jau kreipėsi daugiau kaip 26 milijonai JAV darbuotojų – tai sudaro 16 proc. visų ekonomiškai aktyvių gyventojų. Staigus nedarbo augimas pastebimas ir kitur. Be to, automobilių pardavimas daugelyje rinkų sumažėjo daugiau nei perpus, pasaulinės aviacijos pramonės veiklos apimtis smuko daugiau nei 70 proc., o kainos naftos rinkose balandžio mėnesį trumpą laiką netgi buvo neigiamos.

Šiandien nežinomųjų ekonomikoje daugiau negu žinomų dalykų, o jos atsigavimas priklausys nuo to, kaip sėkmingai bus sustabdytas virusas. Kaip greitai pavyks sustabdyti viruso plitimą? Ar bus antrasis viruso protrūkis? Koks ilgalaikis šios problemos sprendimas? Kada galėsime gyventi kaip anksčiau? Ar gyvenimas po krizės bus toks pat kaip ir prieš ją? Iki šiol išlieka daugybė neatsakytų klausimų apie patį virusą, o ir šių dienų pasaulio ekonomika dar niekada nebuvo patekusi į tokią situaciją. Tai reiškia, kad į bet kokią ekonominio vystymosi prognozę reikia žiūrėti labai atsargiai. Tačiau net jei ir įmanoma apriboti viruso plitimą antrojoje metų pusėje ir atkurti normalią ekonominę veiklą, prognozės daug vilčių neteikia. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, tokia situacija pasaulio ekonominę produkciją šiais metais sumažintų 3 proc., ir tai būdų didžiausias ekonomikos nuosmukis pasaulyje nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio.

Karantino priemonės yra tikrai veiksmingos, ir viruso plitimas lėtėja. Gera žinia ta, kad taikomos karantino priemonės veikia, ir naujų infekcijų skaičius mažėja tiek Baltijos šalyse, tiek visoje Europoje. Dėl to šalys jau gali pradėti planuoti karantino švelninimo priemones ir pamažu atverti ekonomiką. Be to, siekdami paremti ekonomiką, centriniai bankai ir šalių vyriausybės ėmėsi precedento neturinčių fiskalinių ir net monetarinių priemonių. TVF prognozuoja, kad fiskalinis deficitas pasaulyje šiemet bus didesnis negu 2009 m., be to, reguliariai skelbiamos naujos paramos programos. Baltijos šalyse paskelbtų paramos ekonomikai programų sumos taip pat sudaro 3,5–5 proc. BVP. Šios sumos labai skiriasi nuo 2009 m. rodiklių, kai Baltijos šalys per ekonomikos nuosmukį sumažino išlaidas – šiais metais minėtose šalyse tikimasi reikšmingo viešųjų išlaidų padidėjimo.

Nors karantino poveikis Baltijos šalių ekonomikai yra reikšmingas, karantino priemonės jose nebuvo tokios griežtos kaip kitur. Šiuo metu vis dar turime per mažai rodiklių, kad būtų galima įvertinti ekonomikos nuosmukio mastą Baltijos šalyse, tačiau trumpalaikiai duomenys rodo, kad pablogėjimas gana didelis. Nuo kovo vidurio operacijų su „Citadele“ banko kortelėmis apimtis Baltijos šalyse sumažėjo maždaug 20–30 proc. Apie panašų nuosmukį praneša ir kiti Baltijos ir Skandinavijos šalių bankai. Gera žinia ta, kad, sprendžiant iš eismo ir gyventojų judėjimo duomenų, ekonomikos ribojimo priemonės Baltijos šalyse nebuvo tokios griežtos kaip nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiose valstybėse. Elektros energijos suvartojimas taip pat mažėja lėčiau negu kitur – tai rodo palyginti stabilią pramonės gamybą.

Baltijos šalys nuo šios krizės nukentės mažiau negu nuo ankstesnės. Kol kas nėra požymių, kad ekonomikos nuosmukis Baltijos šalyse būtų didesnis negu mūsų prekybos partnerių. Be to, mūsų regiono šalių padėtis daug geresnė negu 2008 m.: užsienio prekyba subalansuota arba perteklinė, nekilnojamojo turto kainos palyginti su pajamomis gana mažos, skolinimas nedidelis ir finansuojamas vidaus indėliais. Taigi, atrodo, kad 7–10 proc. BVP sumažėjimas šiais metais ir dalinis atsigavimas per ateinančius dvejus metus yra labiausiai tikėtinas scenarijus. TVF taip pat prognozuoja, kad Baltijos šalių BVP šiemet sumažės 7–8 proc., bet pasaulinė ekonomika smuks labiau nei 2009 m.

Ekonomika atsigaus, tačiau nebus įmanoma kompensuoti visos krizės padarytos žalos. Yra pagrindo tikėtis, jog artimiausiu metu viruso plitimas pasaulyje bus apribotas, tačiau, mano nuomone, nepanašu, kad pavyktų greitai atkurti ankstesnį ekonomikos lygį. Nepaisant didžiulės valstybės paramos, ekonomikai bus padaryta negrįžtama žala, pavyzdžiui, šios vasaros turizmo sezonas greičiausiai bus prarastas. Kinijos ekonominė veikla geriausiu atveju pasiekė 80–90 proc. ankstesnio lygio, ir šiuo metu likusiame pasaulyje jaučiama mažėjanti paklausa. Paramos priemonės, kurių ėmėsi Vakarų valstybės, sušvelnins neigiamus krizės padarinius, tačiau kitų šalių galimybės remti savo ekonomiką yra labai ribotos. Jau 90 iš 189 Tarptautinio valiutos fondo valstybių narių kreipėsi į TVF dėl finansinės pagalbos, kuri padėtų įveikti krizę, nes dabartiniu metu (kitaip negu 2009 m.) ekonomikos nuosmukis numatomas ir besivystančiose šalyse.

Rytoj ekonomika bus kitokia, nei buvo vakar. Visiškai atsigauti pasaulio ekonomika galės tik tada, kai dauguma pasaulio šalių sėkmingai sustabdys viruso plitimą. Tam reikės laiko. Taigi trumpuoju laikotarpiu kiekvienos įmonės užduotis – išgyventi šią suirutę ir sulaukti, kol ekonomika vėl normalizuosis. Visgi ilguoju laikotarpiu ši krizė yra galimybė pergalvoti savo verslo modelį. Sunku nuspėti, koks bus pasaulis po krizės, tačiau menkai tikėtina, kad visiškai niekas nepasikeis. Įmanoma, kad dalis dabartinių – tiek vartotojų, tiek įmonių – elgesio pokyčių išliks ir taps nuolatiniai. Pavyzdžiui, 2003 m. Kinijoje kilusi SARS epidemija tapo galingu postūmiu plėtoti internetinę prekybą. Kita vertus, ši krizė parodė didelę pasaulio priklausomybę nuo Kinijos gamybos. Ji taip pat parodė, kad globalizuota gamybos sistema yra efektyvi, tačiau trapi, ir jai gali reikėti didelių politinių pokyčių. Žmogiškosios ir ekonominės pasekmės ypač išryškės pasibaigus ūminiam krizės etapui. Šie pokyčiai gali atsiskleisti ne iš karto, tačiau jie įvyks, ir turime būti jiems pasirengę.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148