Naujienos

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

2020-05-26 09:15:40

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.

Kad ir kaip bežiūrėtum, kai kurie karantino padiktuoti pokyčiai greičiausiai taps nuolatiniais, o Lietuva galėtų tapti lydere, skinančia pažangos vaisius pasaulyje po koronaviruso.

„Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys pateikia sritis, kuriose karantinui pasibaigus galime tikėtis pozityvių pokyčių.

1. E. paslaugų šuolis

Didžiausias žmonijos istorijoje nuotolinio darbo, mokslo ir laisvalaikio eksperimentas vos per mėnesį leido padaryti šuolį internetinės prekybos ir kitiems sektoriams. Balandžio viduryje „Versli Lietuva“ skaičiavo šalyje 830 elektroninių parduotuvių, iš kurių apie 10 proc. atidarytos vien karantino laikotarpiu. Įdomu, jog stebimas ne tik prekių, tačiau ir paslaugų pardavimo augimas.

Tiesa, dar iki karantino Lietuva atrodė neblogai – apyvartos, kurią mūsų šalies įmonės gauna iš e. prekybos, dalis, 2019 metais sudarė 14 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 6 vietą visoje ES, kur vidurkis siekia 10 proc. ES vidurkį lenkiame ir pagal internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalį – tą daro net 21 proc. Lietuvos įmonių, kai 27 šalių bendrijos vidurkis siekia tik 17 proc.

„Vis tik daliai verslo ėjimas į e. prekybą tapo paskutinės minutės gelbėjimosi ratu, o ilgalaike prasme e. prekybos vystymuisi epidemija apskritai bus nemažas postūmis. Mūsų pačių prekių ir paslaugų prekyba e. kanale rodo, kad pamažu atsidarant fizinėms parduotuvėms, aktyviai dirbant e. prekybos lygis gal ir pakris karantinui pasibaigus, tačiau vis tiek išliks gerokai aukštesniame lygyje, nei iki tol. Tiesiog karantinas pagreitino ir taip iki šiol augusią e. prekybą, o tai yra didžiulė vertė klientams, nes mėgstamas paslaugas ir prekes jie gali įsigyti įvairesniais kanalais. Taip pat tai ir galimybė verslui labiau diversifikuoti pardavimo kanalus, didinti jų efektyvumą, juos tobulinti“, – teigia P. Kuisys.

Anot jo, „karantinas bent jau mums parodė, kad iki šiol nepakankamai vertinome, jog per e. kanalus galime parduoti gana didelius kiekius ne tik prekių, bet ir paslaugų. Štai dėl ko šis kanalas turėtų būti labiau laikomas hibridiniu, kai sąveikauja e. pardavimai, pardavimai telefonu bei fizinės parduotuvės.“

P. Kuisys įsitikinęs, jog intensyvėjant elektroninei prekybai, vystantis e. kanalų ekosistemai, toliau augs elektroninių paslaugų pasiūla, o žmonės reikalaus daugiau paslaugų internete. Kartu tai ir galimybė skaitmenizacijos sprendimus siūlančioms Lietuvos bendrovėms, nes atsiveria ir platesnės rinkos, ir galimybės klientams pasiūlyti geresnę paslaugų kainą.

2. Vadybinis ir mąstymo lūžis

„Analogiška tendencija palies ir darbdavius. Lieka mažai abejonių, kad pasibaigus karantinui grįšime į įprastas darbo vėžes. Juk dalis darbuotojų, kurių darbo rezultatams nereikalingas nuolatinis – fizinis bendradarbiavimas ar tiesioginis kontaktas, pavyzdžiui, IT ir kitų sričių specialistai, gali norėti darbą tęsti nuotoliniu būdu. Vien dėl šios priežasties karantinas lems ne tik technologinio raštingumo augimą, tačiau ir vadybinį lūžį – turėsime šiek tiek kitaip ir mąstyti, ir dirbti, ir vadovauti“, – prognozuoja „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius.

Geriausi darbdaviai ir taip labai daug investuojantys į darbuotojų gerovę bei ieškantys būdų prisitaikyti prie darbuotojų poreikių, atsižvelgs į siekį dirbti iš bet kurios pasirinktos vietos. Nuotolinis darbas gali tapti naujos darbo kultūros higiena Lietuvoje, kur interneto prieigą jau turi 82 proc. namų ūkių.

„Karantino metu pamatėme, kad dalis funkcijų, ypač administracinių, savo darbus iš namų atlieka taip pat efektyviai, kaip ir biure. Taigi nusprendėme ir po karantino tęsti šią praktiką, kur tam tikrų funkcijų darbuotojai kiekvieną penktadienį nuo šiol galės dirbti iš namų“, – pasakoja P. Kuisys.

Vadovas pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjo susirinkimų skaičius ir jų trukmė.

„Akivaizdu, kad dalis susirinkimų labiau informacinio pobūdžio, kur kitos formos – veiksmingesnės. Taip pat dalis susirinkimų yra daugiau vadybos noro „pasitikrinti“, gauti papildomą pritarimą sprendimams ar pasirinktiems veiksmams, ką vėlgi neretai galima padaryti efektyviau. Taip pat ir nuotoliniu būdu organizuojami susirinkimai trunka bent 20 proc. trumpiau. Tiesiog kai žmonės nesėdi vienoje erdvėje, susirinkimo temos esmei skiriame daugiau dėmesio, mažiau krypstame į šalutines temas, neaktualias detales ir pan. Akivaizdu, jog ir pačių susirinkimų gali būti mažiau, o šie – organizuojami efektyviau. Tad „Bitėje“ sutarėme, kad penktadieniais visi susirinkimai nuo šiol vyks tik naudojant e. įrankius, o maksimali susirinkimo trukmė bus iki 45 minučių“, – pasakoja P. Kuisys.

Žinoma, pokyčiai nebus absoliutūs – dalis profesijų privalės ir toliau eiti į biurą, fizinius pardavimo taškus, pas klientus, dalis susirinkimų ir toliau vyks gyvai, o kartais truks ir ilgiau nei valandą. Vis tik darbo būdų įvairovė suteiks daugiau lankstumo skirtingus poreikius turintiems darbuotojams. Ilgainiui griežtas kai kurių įmonių reikalavimas dirbti prie savo biuro stalo atrodys tokia pati neefektyvi seniena, kaip liepimas pasižymėti laikrodyje tikslią atėjimo į darbą minutę.

Karantino „eksperimentas“, leidęs išbandyti nuotolinio rezultato siekimo, nuotolinio vadovavimo, nuotolinės vertės kūrimo būdus, gali pamatyti, kad tai ne tik įmanoma, bet ir pakankamai efektyvu. Tas ypač aktualu ne tik kaštus planuojančiam verslui ekonominio neapibrėžtumo laikmečiu, tačiau ir viešajam sektoriui. Augantis efektyvumas galėtų būti puikus postūmis naudojamų patalpų ploto mažinimui, elektros suvartojimo ir kuro taupymui, o kai kuriuose sektoriuose ir stagnuojančiam atlyginimų augimui.

3. Augantis kibernetinio saugumo lygis

Viena sričių, kurios problemas išryškino pandemija – kibernetinis saugumas. Vien 2018 m. 62 proc. įmonių visame pasaulyje susidūrė su „fišingo“, socialinės inžinerijos ir kitomis atakomis. Naudojimasis žinomų įmonių, taip pat ir mūsų, vardu, viliojant žmonių duomenis ir pinigus yra tapęs liūdna elektroninės erdvės higiena. Nors Lietuvoje tą įvertinti – sunku, kibernetiniai nusikaltimai verslui visame pasaulyje vien pernai galėjo kainuoti apie 2 trilijonus dolerių.

Pasak su šia sritimi taip pat dirbančios įmonės vadovo, reikia pripažinti, kad iki šiol kibernetiniam saugumui ne visuomet buvo skiriamas tinkamas dėmesys. Bene labiausiai pažeidžiamos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, dažnai neturinčios galimybių be specialisto pagalbos tinkamai pasiruošti galimoms atakoms.

Dabar, kai darbo vietos samprata atsieta nuo fizinės lokacijos, būtinybė investuoti į kibernetinį saugumą – auga. Ir galime tikėtis, jog tiesioginė to pasekmė bus kylantis verslo ir valstybės sektoriaus susidomėjimas IT saugumo sprendimais. Tai yra galimybė informacinių ryšių sektoriui Lietuvoje, kuris jau šiandien yra puikiai išsivystęs ir kur sukuriama beveik 4 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Tiesa, yra ir gerų žinių. 95 proc. visų kibernetinių atakų įvykdoma dėl žmogiškos klaidos, tad daugumą programišių puolimų galima atlaikyti išpildžius viso labo du dalykus: pasikonsultavus su IT saugumo specialistu ir reguliariai primenant darbuotojams koks elgesys – nežinomų nuorodų spaudimas, asmeninio pašto naudojimas ir t. t. – kelia pavojų“, – patarimu dalinasi vadovas.

„Bitės“ patirtis patvirtina, kad būtina investuoti ne tik į technologijas, tačiau ir į darbuotojų kibernetinio saugumo žinių ugdymą. Jau kuris laikas naudojame specialią įvairaus tipo socialinės inžinerijos ir kitokio tipo kibernetinių atakų simuliacijos platformą. Ji leidžia ne tik pasimatuoti bendrą įmonės atsparumo lygį, bet ir suprasti, kur yra didžiausios darbuotojų žinių spragos. Be bendro pobūdžio kibernetinio saugumo e-mokymų, šios sistemos pagalba konkretūs darbuotojai mokomi atpažinti konkretaus tipo atakas, kuriose suklydo vykdytų simuliacijų metu. Taip užtikrinamas nuolatinis praktinių mūsų kolegų kibernetinių žinių ugdymas.

4. Pirminis sveikatos lygis – tik internetu?

Jau šiandien apie 30 proc. Lietuvos gyventojų – pensinio amžiaus žmonės. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, pagal dabartines tendencijas, 2050 m. Lietuva gyventojų amžiumi bus viena seniausių šalių Europoje, o vidutinis amžius sieks 51 metus – 7 daugiau nei šiandien.

Pandemija išryškino daugelio šalių sveikatos sistemų iššūkius, bet kartu ir pasufleravo tam tikrus sprendimus. Šiandien daugybė žmonių su medikais bendrauja nuotoliniu būdu, taupydami ne tik jų laiką, tačiau ir saugodami sveikatą. Nuotolinis kontaktas su gydytoju netrukus galėtų tapti visuotinai priimta praktika. Štai į Lietuvą dydžiu panašioje Airijoje karantino metu viena bendrovė vaistus jau pristatinėja dronais.

„Vien išmanaus laikrodžio pagalba jau galima stebėti savo pulsą, miego kokybę, aktyvumą ir daugybę kitų svarbių parametrų. Pradėjus masiškai naudoti dar spartesnio ryšio technologijas, būdų stebėti organizmo būklę daugės, lengviau taps informaciją ir analizuoti, o debesyje esančioje saugykloje įžvelgti ir ilgalaikes tendencijas.

Ilgainiui gydytojas ne tik galės atlikti diagnozę žiūrėdamas į automatiškai išmaniųjų prietaisų surinktus duomenis, tačiau ir atlikti visą pirminę apžiūrą nuotoliniu būdu. Pirminis sveikatos priežiūros lygis apskritai visai netrukus galėtų tapti rimta alternatyva varginantiems vizitams į polikliniką, tą užtikrinti leidžia praktiškai visur jau dabar esanti infrastruktūra“, – esminius pokyčius prognozuoja „Bitės“ vykdomasis direktorius.

5. Žmogus – sprendimų priėmimo centre

Kiekviena krizė išryškina bei sustiprina tiek mūsų žmogiškąsias silpnybes, tiek stiprybes. Kritinėmis, didelio neapibrėžtumo ir nesaugumo sąlygomis baimės, impulsai ir silpnybės tarytum paaštrėja, analogiškai išryškėja ir mūsų stipriosios savybės. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje gana greitai išryškėjo ir skirtingi organizacijų segmentai – tos, kurių sprendimų priėmimo centre yra žmogus ir tos, kurios pasižymi didesniu „intravertiškumu“ – į savo rezultatus orientuota kultūra. Nesunku atspėti, kad antrosios – trumpalaikės sėkmės bendrovės.

„Šiandien, kai žmonės turbūt labiau nei bet kada taikos metu nerimauja dėl savo sveikatos, artimų žmonių ir savo ateities, gyvybiškai svarbu tinkamai komunikuoti, siųsti ramybės ir rūpesčio žinią, valdyti lūkesčius bei elgtis empatiškai. Šioje krizėje nėra ir negali būti laimėtojų, tad svarbu stengtis padėti tiems, kam pagalbos išties reikia. Dėmesio centre labiau nei bet kada turi būti darbuotojai, klientai bei tie, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Suprantant, kad ištekliai – riboti, svarbu pasirinkti aiškią kryptį – tai gali būti medikai, mokymo priemonių stokojantys vaikai, darbo vietos. Ilgai kurtas bendrovių ir organizacijų įvaizdis bus nedaug ko vertas, nes mes gerai jaučiame tuos, kurie krizėje rodo lyderystę ir išlaiko žmogiškumą. Būtent jie ne tik išsaugos moralinį veidą, bet ir turės gerokai tvirtesnes augimo pozicijas po koronaviruso. Tas laikas čia pat, jis bus šiek tiek kitoks ir jau šiandien turime tam rengtis“, – reziumuoja P. Kuisys.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



2020-05-27 07:44:49 / Tadas

Per anksti valdžia pradėjo viską atpalaiduoti ir karantiną nutraukinėti. Virusas niekur nedingo ir vėl sugrįš su nauja jėga.

Daugiau naujų naujienų
       2021-03-01 11:34:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 243 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 3184 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 243 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-01 10:46:20

Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai mažins gamybą

Dėl pandemijos milijoninius nuostolius skaičiuojantis paukštininkystės sektorius nesulaukia Valstybės pagalbos ir jau praneša apie planuojamas mažinti paukštienos gamybos apimtis.
       2021-03-01 09:44:58

Sviestas ar aliejus: kokį produktą ir kada naudoti?

Rasti receptą, kuriame nėra nė šlakelio aliejaus ar šaukštelio sviesto tikriausiai būtų sudėtinga. Šie produktai plačiai naudojami įvairiose pasaulio virtuvėse: Viduržemio jūros šalys savo patiekalų neįsivaizduoja be alyvuogių aliejaus.
       2021-03-01 09:39:44

Pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto

Nuo kovo 1 dienos keliaujantys per Vilniaus oro uostą gali patogiau atlikti COVID-19 testą ir gauti reikalingą pažymą čia pat vietoje – mokamas testavimo paslaugas greta didžiausių šalies oro vartų pradėjo teikti laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“.
       2021-03-01 09:35:42

Šviežias derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas

Kartu su kalendoriniu pavasariu parduotuves pasiekė ir šviežias pavasarinių daržovių derlius. Po šaltos žiemos organizmą vitaminais praturtinti siekiantys gyventojai dairosi šviežių ridikėlių, morkų, kopūstų, salotų, o tikras pavasario hitas – švieži trumpavaisiai lietuviški agurkai.
       2021-03-01 09:27:48

Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas

Iki 2020 metų medicininių kaukių dėvėjimas viešose vietose buvo įprastas tik Rytų Azijoje, kurioje žmonės dažniau saugodavosi ne infekcijų, o užteršto oro.
       2021-03-01 07:15:28

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: opi mitais apipinta problema

2014-aisiais publikuota 28-iose Europos Sąjungos valstybėse atlikta apklausa parodė, kad net 55 procentai moterų nuo 15 metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per paskutinius 12 mėnesių iki apklausos.
       2021-02-28 09:38:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 366 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 4949 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 366 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-27 09:51:55

Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai

Planuojantiems kurti ar jau kuriantiems unikalius vaizdus per fotografiją visi įrankiai tarnauja ne tik sklandžiam darbui užtikrinti, bet ir fotografo darbo palengvinimui.
       2021-02-27 09:38:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8000 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-27 08:06:09

Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio mėnesio centrinės valdžios deficitas buvo 88,4 mln. eurų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
       2021-02-27 08:01:53

Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės

Aplinkos ministerija už sunaikintus taršius automobilius skatins rinktis ilgalaikį viešojo transporto bilietą arba naudotis dalijimosi paslaugomis. Iki šiol galiojusi tvarka, kuri leido vietoje sunaikinto taršaus automobilio įsigyti kelis dviračius ar paspirtukus, bus iš esmės peržiūrėta.
       2021-02-27 07:12:56

Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus

Vakarinis aplinkkelis suteikė naujos gyvybės jo kaimynystėje esantiems seniai suformuotiems sostinės mikrorajonams. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype suprojektuotas modernus 5-6 aukštų daugiabučių kvartalas. Jį projektuoja NT plėtros kompanija REWO.
       2021-02-27 07:04:51

Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?

Nuo pat pandemijos pradžios daugelis augintinių šeimininkų didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo keturkojais draugais.
       2021-02-26 16:06:39

Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga

2021 m. sausio mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 23 nepriklausomi tiekėjai ir 1 visuomeninis tiekėjas, t.y. 1 tiekėju daugiau, nei 2020 m. gruodžio mėn., – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje.
       2021-02-26 16:01:44

5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą

Pasaulį užklupus pandemijai ir daugeliui žmonių pradėjus dirbti iš namų, spartesnis internetas tapo kasdiene būtinybe, leidžiančia sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose, greičiau atsisiųsti reikiamus dokumentus ir efektyviau organizuoti darbą.
       2021-02-26 11:15:14

Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus

Dėl pavasario polaidžio, kai kuriuose valstybinės reikšmės rajoninių kelių ir atskirais atvejais krašto kelių ruožuose, ribojamas eismas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Ribojimai priklauso nuo kelio būklės.
       2021-02-26 11:12:23

ESO pataria kaip saugiai elgtis potvynio metu

Dėl staigiai pakilusios oro temperatūros ir sukilusio vandens, hidrometeorologijos specialistai perspėja apie didelio pavasarinio potvynio riziką. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) reaguodama į prognozes ir rūpindamiesi žmonių saugumu informuoja kaip saugiai elgtis potvynio metu.
       2021-02-26 10:28:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8209 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-26 09:54:55

Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos

Pirmosiomis pavasario dienomis dažniau atsigręžiame į sveikos gyvensenos tendencijas. Žmonės bando keisti mitybos įpročius ir šiuo metu daugiau dėmesio pradeda kreipti į tai, ką perka ir deda į savo lėkštes.
       2021-02-26 09:50:38

Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį

Praėjusių metų pabaigoje buvo baigtas rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektas. Atlikti vieni sudėtingiausių Lietuvoje geologiniai tyrimai leido projektą rengusiai UAB „Hidroterra“ suprojektuoti priemones, kurios užtikrins ilgalaikį stabilumą.
       2021-02-26 09:36:43

Atlyginimai ir toliau didėjo: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau

Šiandien paskelbti 2020 m. ketvirtojo ketvirčio darbo užmokesčio duomenys parodė, kad atlyginimų kilimas metų pabaigoje pagreičio neprarado ir per metus padidėjo net 12,2 proc.
       2021-02-26 08:47:59

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje.
       2021-02-26 08:40:29

Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros

Didžiausias vėjo energijos gamintojas Baltijos šalyse „Enefit Green“ praėjusiais metais Lietuvos teritorijoje veikiančiose vėjo jėgainėse pagamino 468 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos.
       2021-02-26 08:37:32

Nuolat pamesti daiktus – žmogiška, tačiau kainuojanti savybė: kaip to išvengti?

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai kur nors vėluoji ir, kaip tyčia, negali surasti tarytum skradžiai žemę prasmegusių automobilio raktų, piniginės ar kito svarbaus daikto.
       2021-02-26 08:33:28

Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi

Dar visai neseniai terminą „Mini LED“ buvo girdėję gal tik didžiausi televizorių technologijų entuziastai. Nors tarp specialistų šis terminas minimas jau kelerius metus, plačioji visuomenė jį išgirdo gana neseniai.
       2021-02-26 08:24:05

Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams

Beveik 800 000. Tiek įvairių sistemų ir paslaugų vartotojų duomenų buvo nutekinta vos per savaitę. Drįstu spėti, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, ir apie pavogtus asmeninius duomenis išgirsime dar ne kartą.
       2021-02-26 08:21:23

Oro transporto ateitis: ar aviacija gali būti tvari?

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie ilgalaikius pokyčius tvarumo srityje nenustojama kalbėti.
       2021-02-25 13:33:20

Būsto pirkėjų elgsenos tyrimas: ar žmonės būstą perka mažiau pasiruošę?

Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.
       2021-02-25 13:07:55

Bausmės tikslas – ne keršyti, o padėti pasitaisyti

„Tai ko nepasiuntė už grotų?“, „Kodėl taip švelniai nubaudė?“, „Teismas pagailėjo“ arba „Teismas nulinčiavo“ ir „Teismo kirtis“ – tokios antraštės ir komentarai po jais lydi teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.