Naujienos

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

2020-05-26 09:15:40

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.

Kad ir kaip bežiūrėtum, kai kurie karantino padiktuoti pokyčiai greičiausiai taps nuolatiniais, o Lietuva galėtų tapti lydere, skinančia pažangos vaisius pasaulyje po koronaviruso.

„Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys pateikia sritis, kuriose karantinui pasibaigus galime tikėtis pozityvių pokyčių.

1. E. paslaugų šuolis

Didžiausias žmonijos istorijoje nuotolinio darbo, mokslo ir laisvalaikio eksperimentas vos per mėnesį leido padaryti šuolį internetinės prekybos ir kitiems sektoriams. Balandžio viduryje „Versli Lietuva“ skaičiavo šalyje 830 elektroninių parduotuvių, iš kurių apie 10 proc. atidarytos vien karantino laikotarpiu. Įdomu, jog stebimas ne tik prekių, tačiau ir paslaugų pardavimo augimas.

Tiesa, dar iki karantino Lietuva atrodė neblogai – apyvartos, kurią mūsų šalies įmonės gauna iš e. prekybos, dalis, 2019 metais sudarė 14 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 6 vietą visoje ES, kur vidurkis siekia 10 proc. ES vidurkį lenkiame ir pagal internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalį – tą daro net 21 proc. Lietuvos įmonių, kai 27 šalių bendrijos vidurkis siekia tik 17 proc.

„Vis tik daliai verslo ėjimas į e. prekybą tapo paskutinės minutės gelbėjimosi ratu, o ilgalaike prasme e. prekybos vystymuisi epidemija apskritai bus nemažas postūmis. Mūsų pačių prekių ir paslaugų prekyba e. kanale rodo, kad pamažu atsidarant fizinėms parduotuvėms, aktyviai dirbant e. prekybos lygis gal ir pakris karantinui pasibaigus, tačiau vis tiek išliks gerokai aukštesniame lygyje, nei iki tol. Tiesiog karantinas pagreitino ir taip iki šiol augusią e. prekybą, o tai yra didžiulė vertė klientams, nes mėgstamas paslaugas ir prekes jie gali įsigyti įvairesniais kanalais. Taip pat tai ir galimybė verslui labiau diversifikuoti pardavimo kanalus, didinti jų efektyvumą, juos tobulinti“, – teigia P. Kuisys.

Anot jo, „karantinas bent jau mums parodė, kad iki šiol nepakankamai vertinome, jog per e. kanalus galime parduoti gana didelius kiekius ne tik prekių, bet ir paslaugų. Štai dėl ko šis kanalas turėtų būti labiau laikomas hibridiniu, kai sąveikauja e. pardavimai, pardavimai telefonu bei fizinės parduotuvės.“

P. Kuisys įsitikinęs, jog intensyvėjant elektroninei prekybai, vystantis e. kanalų ekosistemai, toliau augs elektroninių paslaugų pasiūla, o žmonės reikalaus daugiau paslaugų internete. Kartu tai ir galimybė skaitmenizacijos sprendimus siūlančioms Lietuvos bendrovėms, nes atsiveria ir platesnės rinkos, ir galimybės klientams pasiūlyti geresnę paslaugų kainą.

2. Vadybinis ir mąstymo lūžis

„Analogiška tendencija palies ir darbdavius. Lieka mažai abejonių, kad pasibaigus karantinui grįšime į įprastas darbo vėžes. Juk dalis darbuotojų, kurių darbo rezultatams nereikalingas nuolatinis – fizinis bendradarbiavimas ar tiesioginis kontaktas, pavyzdžiui, IT ir kitų sričių specialistai, gali norėti darbą tęsti nuotoliniu būdu. Vien dėl šios priežasties karantinas lems ne tik technologinio raštingumo augimą, tačiau ir vadybinį lūžį – turėsime šiek tiek kitaip ir mąstyti, ir dirbti, ir vadovauti“, – prognozuoja „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius.

Geriausi darbdaviai ir taip labai daug investuojantys į darbuotojų gerovę bei ieškantys būdų prisitaikyti prie darbuotojų poreikių, atsižvelgs į siekį dirbti iš bet kurios pasirinktos vietos. Nuotolinis darbas gali tapti naujos darbo kultūros higiena Lietuvoje, kur interneto prieigą jau turi 82 proc. namų ūkių.

„Karantino metu pamatėme, kad dalis funkcijų, ypač administracinių, savo darbus iš namų atlieka taip pat efektyviai, kaip ir biure. Taigi nusprendėme ir po karantino tęsti šią praktiką, kur tam tikrų funkcijų darbuotojai kiekvieną penktadienį nuo šiol galės dirbti iš namų“, – pasakoja P. Kuisys.

Vadovas pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjo susirinkimų skaičius ir jų trukmė.

„Akivaizdu, kad dalis susirinkimų labiau informacinio pobūdžio, kur kitos formos – veiksmingesnės. Taip pat dalis susirinkimų yra daugiau vadybos noro „pasitikrinti“, gauti papildomą pritarimą sprendimams ar pasirinktiems veiksmams, ką vėlgi neretai galima padaryti efektyviau. Taip pat ir nuotoliniu būdu organizuojami susirinkimai trunka bent 20 proc. trumpiau. Tiesiog kai žmonės nesėdi vienoje erdvėje, susirinkimo temos esmei skiriame daugiau dėmesio, mažiau krypstame į šalutines temas, neaktualias detales ir pan. Akivaizdu, jog ir pačių susirinkimų gali būti mažiau, o šie – organizuojami efektyviau. Tad „Bitėje“ sutarėme, kad penktadieniais visi susirinkimai nuo šiol vyks tik naudojant e. įrankius, o maksimali susirinkimo trukmė bus iki 45 minučių“, – pasakoja P. Kuisys.

Žinoma, pokyčiai nebus absoliutūs – dalis profesijų privalės ir toliau eiti į biurą, fizinius pardavimo taškus, pas klientus, dalis susirinkimų ir toliau vyks gyvai, o kartais truks ir ilgiau nei valandą. Vis tik darbo būdų įvairovė suteiks daugiau lankstumo skirtingus poreikius turintiems darbuotojams. Ilgainiui griežtas kai kurių įmonių reikalavimas dirbti prie savo biuro stalo atrodys tokia pati neefektyvi seniena, kaip liepimas pasižymėti laikrodyje tikslią atėjimo į darbą minutę.

Karantino „eksperimentas“, leidęs išbandyti nuotolinio rezultato siekimo, nuotolinio vadovavimo, nuotolinės vertės kūrimo būdus, gali pamatyti, kad tai ne tik įmanoma, bet ir pakankamai efektyvu. Tas ypač aktualu ne tik kaštus planuojančiam verslui ekonominio neapibrėžtumo laikmečiu, tačiau ir viešajam sektoriui. Augantis efektyvumas galėtų būti puikus postūmis naudojamų patalpų ploto mažinimui, elektros suvartojimo ir kuro taupymui, o kai kuriuose sektoriuose ir stagnuojančiam atlyginimų augimui.

3. Augantis kibernetinio saugumo lygis

Viena sričių, kurios problemas išryškino pandemija – kibernetinis saugumas. Vien 2018 m. 62 proc. įmonių visame pasaulyje susidūrė su „fišingo“, socialinės inžinerijos ir kitomis atakomis. Naudojimasis žinomų įmonių, taip pat ir mūsų, vardu, viliojant žmonių duomenis ir pinigus yra tapęs liūdna elektroninės erdvės higiena. Nors Lietuvoje tą įvertinti – sunku, kibernetiniai nusikaltimai verslui visame pasaulyje vien pernai galėjo kainuoti apie 2 trilijonus dolerių.

Pasak su šia sritimi taip pat dirbančios įmonės vadovo, reikia pripažinti, kad iki šiol kibernetiniam saugumui ne visuomet buvo skiriamas tinkamas dėmesys. Bene labiausiai pažeidžiamos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, dažnai neturinčios galimybių be specialisto pagalbos tinkamai pasiruošti galimoms atakoms.

Dabar, kai darbo vietos samprata atsieta nuo fizinės lokacijos, būtinybė investuoti į kibernetinį saugumą – auga. Ir galime tikėtis, jog tiesioginė to pasekmė bus kylantis verslo ir valstybės sektoriaus susidomėjimas IT saugumo sprendimais. Tai yra galimybė informacinių ryšių sektoriui Lietuvoje, kuris jau šiandien yra puikiai išsivystęs ir kur sukuriama beveik 4 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Tiesa, yra ir gerų žinių. 95 proc. visų kibernetinių atakų įvykdoma dėl žmogiškos klaidos, tad daugumą programišių puolimų galima atlaikyti išpildžius viso labo du dalykus: pasikonsultavus su IT saugumo specialistu ir reguliariai primenant darbuotojams koks elgesys – nežinomų nuorodų spaudimas, asmeninio pašto naudojimas ir t. t. – kelia pavojų“, – patarimu dalinasi vadovas.

„Bitės“ patirtis patvirtina, kad būtina investuoti ne tik į technologijas, tačiau ir į darbuotojų kibernetinio saugumo žinių ugdymą. Jau kuris laikas naudojame specialią įvairaus tipo socialinės inžinerijos ir kitokio tipo kibernetinių atakų simuliacijos platformą. Ji leidžia ne tik pasimatuoti bendrą įmonės atsparumo lygį, bet ir suprasti, kur yra didžiausios darbuotojų žinių spragos. Be bendro pobūdžio kibernetinio saugumo e-mokymų, šios sistemos pagalba konkretūs darbuotojai mokomi atpažinti konkretaus tipo atakas, kuriose suklydo vykdytų simuliacijų metu. Taip užtikrinamas nuolatinis praktinių mūsų kolegų kibernetinių žinių ugdymas.

4. Pirminis sveikatos lygis – tik internetu?

Jau šiandien apie 30 proc. Lietuvos gyventojų – pensinio amžiaus žmonės. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, pagal dabartines tendencijas, 2050 m. Lietuva gyventojų amžiumi bus viena seniausių šalių Europoje, o vidutinis amžius sieks 51 metus – 7 daugiau nei šiandien.

Pandemija išryškino daugelio šalių sveikatos sistemų iššūkius, bet kartu ir pasufleravo tam tikrus sprendimus. Šiandien daugybė žmonių su medikais bendrauja nuotoliniu būdu, taupydami ne tik jų laiką, tačiau ir saugodami sveikatą. Nuotolinis kontaktas su gydytoju netrukus galėtų tapti visuotinai priimta praktika. Štai į Lietuvą dydžiu panašioje Airijoje karantino metu viena bendrovė vaistus jau pristatinėja dronais.

„Vien išmanaus laikrodžio pagalba jau galima stebėti savo pulsą, miego kokybę, aktyvumą ir daugybę kitų svarbių parametrų. Pradėjus masiškai naudoti dar spartesnio ryšio technologijas, būdų stebėti organizmo būklę daugės, lengviau taps informaciją ir analizuoti, o debesyje esančioje saugykloje įžvelgti ir ilgalaikes tendencijas.

Ilgainiui gydytojas ne tik galės atlikti diagnozę žiūrėdamas į automatiškai išmaniųjų prietaisų surinktus duomenis, tačiau ir atlikti visą pirminę apžiūrą nuotoliniu būdu. Pirminis sveikatos priežiūros lygis apskritai visai netrukus galėtų tapti rimta alternatyva varginantiems vizitams į polikliniką, tą užtikrinti leidžia praktiškai visur jau dabar esanti infrastruktūra“, – esminius pokyčius prognozuoja „Bitės“ vykdomasis direktorius.

5. Žmogus – sprendimų priėmimo centre

Kiekviena krizė išryškina bei sustiprina tiek mūsų žmogiškąsias silpnybes, tiek stiprybes. Kritinėmis, didelio neapibrėžtumo ir nesaugumo sąlygomis baimės, impulsai ir silpnybės tarytum paaštrėja, analogiškai išryškėja ir mūsų stipriosios savybės. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje gana greitai išryškėjo ir skirtingi organizacijų segmentai – tos, kurių sprendimų priėmimo centre yra žmogus ir tos, kurios pasižymi didesniu „intravertiškumu“ – į savo rezultatus orientuota kultūra. Nesunku atspėti, kad antrosios – trumpalaikės sėkmės bendrovės.

„Šiandien, kai žmonės turbūt labiau nei bet kada taikos metu nerimauja dėl savo sveikatos, artimų žmonių ir savo ateities, gyvybiškai svarbu tinkamai komunikuoti, siųsti ramybės ir rūpesčio žinią, valdyti lūkesčius bei elgtis empatiškai. Šioje krizėje nėra ir negali būti laimėtojų, tad svarbu stengtis padėti tiems, kam pagalbos išties reikia. Dėmesio centre labiau nei bet kada turi būti darbuotojai, klientai bei tie, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Suprantant, kad ištekliai – riboti, svarbu pasirinkti aiškią kryptį – tai gali būti medikai, mokymo priemonių stokojantys vaikai, darbo vietos. Ilgai kurtas bendrovių ir organizacijų įvaizdis bus nedaug ko vertas, nes mes gerai jaučiame tuos, kurie krizėje rodo lyderystę ir išlaiko žmogiškumą. Būtent jie ne tik išsaugos moralinį veidą, bet ir turės gerokai tvirtesnes augimo pozicijas po koronaviruso. Tas laikas čia pat, jis bus šiek tiek kitoks ir jau šiandien turime tam rengtis“, – reziumuoja P. Kuisys.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



2020-05-27 07:44:49 / Tadas

Per anksti valdžia pradėjo viską atpalaiduoti ir karantiną nutraukinėti. Virusas niekur nedingo ir vėl sugrįš su nauja jėga.

Daugiau naujų naujienų
       2024-03-29 14:30:49

Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina.
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.