Ruošiame telefoną karštai vasarai: ar galima telefoną vėsinti šaldytuve?

Visi ženklai rodo, kad šių metų vasara bus rekordiškai karšta, Ženevoje sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) atstovė Clare Nullis. Tokiai vasarai reikia ne tik pasiruošti patiems, bet ir paruošti savo išmaniuosius telefonus – apsaugoti nuo karščio ir vandens, pasirūpinti naudingomis atostogų ir fotografavimo programėlėmis.

Kaip tai padaryti lengvai, plačiau pasakoja „Bitės Profai“.

„Karštomis vasaromis daugiau aktyvaus laiko leidžiame lauke, dažniau fiksuojame įsimintinas akimirkas, todėl didėja rizika telefoną išmesti ant žemės, subraižyti, įmesti į vandenį ar net perkaitinti. Norint nuo šių pavojų apsisaugoti, reikia šiek tiek pasiruošti iš anksto – pasirūpinti naudingomis programėlėmis, įrenginių išorės apsauga ir žinoti keletą saugumo rekomendacijų apie įrenginių naudojimą vasarą“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi patarimais, kaip išmanųjį telefoną paruošti vasarai.

1. Svarbu pasirūpinti telefono išorės apsauga

Nei vienas nenorime, kad vasaros įspūdžių įkarštyje sudužtų taip reikalingas telefonas. Norėdami to išvengti, turime pasirūpinti papildoma jo apsauga. Tą padaryti padės du daiktai – apsauginis telefono stikliukas ar plėvelė ir telefono dėklas.

„Apsauginis stiklas naudingas, nes saugo ekraną ne tik nuo dūžių, bet ir įbrėžimų. Pastarieji atsiranda net ir labai saugant savo telefoną, pavyzdžiui, padėjus ant gruoblėto paviršiaus ar į kišenę, kurioje yra raktai nuo namų. Renkantis apsauginį stiklą svarbiausia atkreipti dėmesį, ar jis dengia tik ekraną, ar ir aplink jį esančią zoną. Taip pat, ar jis atsparus dūžiams ir po kontakto su žeme ar aštriu daiktu ne dūžta, o tik eižėja. Tai svarbu norint apsisaugoti nuo papildomų sužeidimų, kuriuos gali sukelti aštrios apsauginio stiklo dalys“, – sako K. Špiliauskas.

O renkantis dėklą dėmesį verta kreipti ne tik į jo grožį, kaip dažnai įprasta, bet į funkcionalumą. Svarbu, kad dėklas būtų patogus laikyti ir apsaugotų ne tik telefono nugarėlę, bet ir ekraną.

„Atkreipkite dėmesį, ar dėklo kraštai yra kiek iškilę ir šiek tiek apgaubia telefono korpusą. Jei taip, telefoną padėjus ekranu žemyn šis net nesilies prie paviršiaus ir bus papildomai apsaugotas. Taip pat svarbu, kad dėklas būtų patogus ir pagamintas iš neslidžios medžiagos – rankoje telefonas turi laikytis tvirtai, neslidinėti. Taip sumažės rizika, kad iš rankų jis netikėtai išsprūs“, – sako K. Špiliauskas.

2. Telefoną privalu saugoti nuo karščio

Vasarą kyla pavojus telefonus perkaitinti saulėje ir taip negrįžtamai sugadinti įrenginių baterijas. Nors jos labiausiai dėvisi nuo visiško iškrovimo ciklų – kai baterija kurį laiką būna visiškai iškrauta – jai pakenkti gali ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, itin kaitri vasaros saulė.

„Nuolat naudojamas išmanusis telefonas kaista pats, todėl aukšta išorinė temperatūra tampa itin pavojinga. Daugumos įrenginių gamintojai nurodo, kad idealiausia temperatūra jų produktams yra nuo 16 iki 22 laipsnių, tačiau naudotis jais galima ir iki 35 laipsnių. Už šią ribą aukštesnis karštis gali pažeisti išmaniųjų įrenginių baterijas. Tik atminkite, jog net ir esant žemesnei nei ši oro temperatūrai, tačiau saulei tiesiogiai plieskiant į įrenginį, jo paviršiuje esanti temperatūra gali būti gerokai didesnė“, – įspėja K. Špiliauskas.

Norint baterijas apsaugoti nuo perkaitimo, verta atidžiau stebėti išmaniųjų įrenginių veikimą. Jei matote, kad jis ima šiek tiek strigti, sulėtėja ar jaučiate, kad rankoje kaista, nedelsiant šį išjunkite – taip leisite telefonui greičiau atvėsti.

„Vasarą telefoną laikykite vėsesnėse vietose, pavyzdžiui, ne kelnių kišenėje, bet kuprinėje ar rankinėje, ne ant automobilio panelės, bet tam skirtuose dėkluose. Taip sumažinsite šansus, kad telefonas netikėtai perkais. Vis tik ekstremaliai elgtis ir telefoną vėsinti, pavyzdžiui, šaldytuve, nereikėtų. Kaip žiemą, taip ir vasarą, išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai labai bijo staigaus temperatūrų pokyčio. Taip pat iškyla grėsmė, kad laikant šaldytuve į telefoną pateks drėgmė ir jį sugadins“, – pataria K. Špiliauskas.

Kad įrenginiai stipriai nekaistų, telefone galima įjungti „skrydžio režimą“. Taip telefonas bus mažiau apkraunamas ir atvės greičiau. Žinoma, nebegalėsite naudotis ryšio reikalaujančiomis paslaugomis, tačiau galėsite toliau žiūrėti įrenginiuose esančius vaizdo įrašus, klausytis muzikos ar fotografuoti.

Sekti išmaniojo įrenginio temperatūrą padės ir tam skirtos programėlės, pavyzdžiui, „Android“ vartotojams sukurta nemokama „CPU-Zr“. Joje keliais paspaudimais išjungsite labiausiai prie įrenginio kaitimo prisidedančias programėles ir taip padėsite telefonui atvėsti.

3. Telefonui sušlapus – jo negalima vartyti

Atostogaudami atsipalaiduojame, tad kartais prarandame budrumą, todėl neretai įrenginiai atsiduria po vandeniu. Sušlapęs telefonas yra vienas dažniausiai pasitaikančių telefonų gedimų vasarą.

Iš anksto apsaugoti telefoną nuo permirkimo greičiausiai nepavyks – nors naujausi jų modeliai atsparūs vandeniui, jiems nusileidus į ežero dugną, įrenginiai gali būti pažeisti. Taigi šioje situacijoje apsisaugoti padės atsargesnis telefono naudojimas prie vandens telkinių. Taip pat laisvalaikį leisdami paplūdimyje, telefoną galite įdėti į vandeniui atsparų užsegamą maišelį, kurį galima įsigyti bet kuriame prekybos centre. Taip būsite tikri, kad sumažinote šansus negrįžtamai sušlapinti telefoną.

„Vis tik įrenginį įmetus į vandenį, panikuoti nereikia. Pirmiausia, telefoną kuo skubiau ištraukite iš vandens. Tai, kiek laiko jis praleis vandenyje, iš esmės lemia, ar dar bus galima jį išgelbėti. Akimirksniu jį ištraukę iš vandens užtikrinsite, kad galbūt vanduo neprasiskverbė į svarbias įrenginio dalis. Telefoną pakelkite lėtai, jo nevartykite – taip vanduo nepateks į kitas detales“, – sako K. Špiliauskas.

Įrenginį iš karto išjunkite, padėkite ant skystį susigeriančios medžiagos – šluosčių, rankšluosčio, tualetinio popieriaus – ir palikite džiūti, tęsia K. Špiliauskas. Tam prireiks maždaug paros, po to telefoną galima bandyti įjungti. Jei šis veikia, vadinasi, metodai padėjo, jei ne – turbūt vanduo jau pažeidė telefoną taip stipriai, kad teks keisti neveikiančias detales.

4. Vasaros kelionėms – lietuviškos programėles

Internete gausu programėlių, skirtų užsienio lankytiniems objektams atrasti. Deja, kai atostogas užsienyje teks rinktis rečiau, reikalingos tos, kurios parodo Lietuvoje esančias vietas. Čia pravers specialiai mūsų šaliai skirta programėlė – „LT100 maršrutai“ („iOS“ ir „Android“).

„Čia rasite 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje – tokiu būdu galėsite aplankyti savo mėgstamiausius. Jei norėsite atrasti naujų vietų – tai lengvai padarysite naudodami programėlėje esantį filtrą. Jame galėsite pasirinkti regioną, savivaldybę, objekto tipą ir pagal tai rasti jums dar nežinomus objektus. Be to, kiekvienas jų – aprašytas, todėl jais galėsite pasidomėti įdėmiau“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Programėlė leidžia kruopščiai suplanuoti kelionės maršrutą. Objektai sužymėti žemėlapyje, todėl galėsite atidžiau panagrinėti jų vietą, pasirinkti tinkamiausią kelią iki jų, paskaičiuoti atstumą tarp objektų. O jei patyrinėti norite konkretų Lietuvos regioną, patikrinkite – galbūt jis turi būtent jo lankytiniems objektams pažinti skirtą puslapį ar programėlę.

„Keliaujantiems po Dzūkiją pravers programėlė „Visit Dzukija“ („iOS“, „Android“). Joje rasite lankytinas Dzūkijos vietas, apie kurias galėsite paskaityti išsamiau. Kai kuriems maršrutams, pavyzdžiui, Sapieginės pažintiniam takui netgi sukurtas audio gidas, kurio klausytis galėsite vaikštinėdami juo“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Lygiai tokiu pačiu principu veikia ir kitų regionų programėlės: Aukštaitijos – „Visit Aukštaitija“ („iOS“, „Android“), Žemaitijos – „Žemai.lt“ („iOS“, „Android“), Pajūrio – „Švyturių kelias“ („iOS“, „Android“). Nors programėlės kūrėjai tie patys, kai kuriose jų rasite ir išskirtinių funkcijų: „Pavyzdžiui, Žemaitijos regiono programėlėje turėsite galimybę į objektus pažvelgti papildytos realybės (angl. augmented reality) pagalba. O Aukštaitijos regiono – sužaisti interaktyvų pažintinį žaidimą“, – sako K. Špiliauskas.

5. Vasaros kadrams – nuotraukų redagavimo programėlės

Vienas įsimintiniausių vasaros reginių yra gražūs saulėlydžiai, kuriuos tik ir norisi fiksuoti savo išmaniuoju telefonu. Deja, kartais telefono kamera neperteikia viso grožio, kurį matome, tad verta jai šiek tiek pagelbėti. Tai padaryti padės programėlė „Lens Distortions“ („iOS“,„Android“).

„Šioje programėlėje lengvai galima pasirinkti norimą natūralų gamtos efektą, pavyzdžiui, saulėlydžio blyksnį, ir jį pritaikyti savo jau padarytoms nuotraukoms. Tokiu būdu, vasariškas akimirkas savo draugams ar socialinių tinklų sekėjams galėsite perteikti realistiškiau“, – sako K. Špiliauskas.

Jei tokios ir panašios vaizdo apdorojimo programėlės jums jau puikiai pažįstamos, metas imtis rimtesnio įrankio. Pirmuoju žingsniu į visapusiškesnį nuotraukų redagavimą gali tapti programėlė „Snapseed“ („iOS“, „Android“).

„Profesionalūs fotografai šios programėlės nevengia pavadinti jaunesniuoju visiems gerai žinomos programos „Photoshop CC“ broliu, pritaikytu išmaniesiems telefonams. Čia mūsų laukia itin daug nustatymų galimybių, platus darbo su nuotraukomis įrankių pasirinkimas ir galimybė padalinti nuotrauką „sluoksniais“, ką mėgstama daryti naudojantis programa „Photoshop“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Jei apie išmaniuosius įrenginius norite sužinoti daugiau, pagalbos galite kreiptis „Bitės“ tinklapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie galės suteikti išsamią konsultaciją. „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9