Pandemija Baltijos šalyse nuslopinta, bet žmonių srautus reikia kontroliuoti

Baltijos šalyse jau kurį laiką COVID-19 pandemija yra perėjusi į prislopintą fazę, o naujų ligos atvejų skaičius yra statistiškai nereikšmingas. Labiausiai šiuo metu neramina padėtis kai kuriose kaimyninėse šalyse.

Naujų atvejų skaičiai mažėja iš lėto, o pandemija dar nėra visiškai suvaldyta, naujausioje analizėje pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.

Lenkijoje su koronavirusu kol kas kovojama intensyviai – kasdien šioje šalyje fiksuojama iki 500 naujų susirgimų. Susirūpinimą ir toliau kelia padėtis Baltarusijoje, kur naujų ligos atvejų skaičiai mažėja iš lėto. Panaši situacija ir Rusijoje, kur ligos protrūkis taip pat nėra suvaldytas.

Pasak mokslininkų, reikėtų susirūpinti ir dėl padėties Karaliaučiuje (Kaliningrade) – kitaip nei likusioje Rusijos dalyje, anksčiau čia padėtis buvo panaši į Lietuvos, o pastaruoju metu sergamumas auga ir jo dydis Lietuvos situaciją viršija beveik tris kartus. Tikėtina, kad tai lemia žmonių ir transporto srautas tarp Karaliaučiaus ir likusios Rusijos dalies.

Lietuvai ir Latvijai sekasi geriausiai

LSMU ir LEI mokslininkai išskiria padėtį Lietuvoje, o ypač Latvijoje – visame regione sergamumas ir mirštamumas šiose šalyse yra mažiausias. Pastebima, kad padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje ir toliau sudėtinga vertinti, nes dėl kitokios registracijos metodikos statistiniai rodikliai šiose šalyse yra dirbtinai žemi.

Pasak tyrėjų, bendra situacija rodo, kad žmonių srautus ir toliau reikia kontroliuoti, ypač iš šalių, kuriose yra aukšti sergamumo rodikliai.

Mokslininkai išskiria ir kitą įdomią aplinkybę – turimi duomenys įrodo, kad dėl geresnės situacijos Baltijos šalių gyventojai nėra kaip nors išskirtinai genetiškai atsparesni virusui, kadangi Baltarusijoje, kurios gyventojai genetiškai artimi Lietuvai, sergamumas yra labai aukštas.

Atliktoje analizėje palyginta, kaip atrodytų Lietuvos epidemiologinė situacija taikant skirtingus epidemijos valdymo scenarijus. Taip bandoma įvertinti, ar Lietuvos sveikatos apsaugos sistema būtų pajėgi aptarnauti padidėjusius ligonių srautus.

Pastebima, kad Lietuvoje pritaikius Baltarusijos scenarijų turėtume beveik 8 kartus daugiau užsikrėtusiųjų koronavirusu. Taip pat pastarųjų dienų duomenys rodo, kad ne Švedijos, o Baltarusijos scenarijus pagal sergamumą visame regione yra prasčiausias.

Žvelgiant į bendrą mirusiųjų skaičių matomi ženklūs skirtumai. Vertinant pagal Švedijos scenarijų šiandien Lietuvoje turėtume apie 18 kartų daugiau mirčių. Situaciją sunku lyginti su Rusijos ir Baltarusijos duomenimis, kadangi ir čia matomi skirtinga mirčių registravimo metodika. Mokslininkai pastebi, kad tikrąją situaciją bus galima nustatyti tik vėliau, lyginant bendrą mirčių skaičių šalyse tuo pačiu laikotarpiu.

Į buvusį lygį galime nebegrįžti

LSMU ir LEI mokslininkai pastebi, kad Lietuvoje iš lėto grįžtama prie įprasto gyventojų judumo, vis dažniau lankomasi gamtoje, o darbo vietose praleistas laikas vis dar trumpesnis, nei iki karantino. Kai kuriomis dienomis žmonių lankymasis viešosiose vietose trumpam netgi viršija įprastą vidurkį. Vis dėlto, paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis gyventojų mobilumas dar nebuvo grįžęs į lygį, kuris buvo iki karantino.

Nors darbuotojai nuosekliai grįžta į darbo vietas, mokslininkai pastebi, kad grįžtama lėčiau, taip pat dalis darbuotojų renkasi alternatyvą – darbą iš namų ar kitų vietų. Pasak tyrėjų, netgi įmanoma, kad į buvusį lygį nebegrįšime ir dalis darbuotojų pasiliks dirbti nuotoliniu būdu, iš kitų vietų.

Apibendrinus skirtingų šalių duomenis pastebima, kad visos Europos gyventojai namuose vis dar praleidžia daugiau laiko, nei įprasta. Statistika rodo, kad dauguma šalių vis dar taiko vienokas ar kitokias karantino priemones. Pastaruoju metu Baltarusija taip pat apriboja buvimą viešose erdvėse ir darbe.

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus reguliariai skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.

• „Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE.
• Tarptautinė optimistų diena: 4 išmanūs patarimai gerai nuotaikai.
• Vaistininkai pataria: kaip sustabdyti prakaitavimą nežalojant sveikatos?
• Finansinių duomenų apsauga: kaip saugoti, kad apsaugotum?
• Per savaitę NVSC patikrino beveik 600 prekybos ir paslaugų teikimo vietų.
• „Sodros“ konsultacijos telefonu – daugiau gyventojų.
• Kokias investicijas planuoti šalies verslui 2021 m. ir vėliau?
• Motociklai: kuo svarbu pasirūpinti, kad pirma kelionė nesibaigtų nelaime.
• Neveikia „Wi-Fi“: inžinieriams įrangą teko traukti net iš širšių lizdo.
• Gatvių apšvietimo modernizavimas Kaune: investicijos duoda keleriopą grąžą.
• Tikros žiemos įtaka kenkėjams.
• Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?
• Vasarį lėktuvais gabentos gėlės aviacijai teikia vilčių.
• Nuotolinis darbo interviu: penki patarimai norintiems pasirodyti gerai.
• Reagavimo į orlaivių skrydžius prie Baltijos valstybių sienų duomenys.
• Augo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.
• Basas ir be gesintuvo – gaisre ne karys.
• Gydytoja akušerė ginekologė: ką žinoti, planuojant nėštumą.
• Lietuvą pasiekė dar 12 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių.
• Padidėjusiam oro užterštumui turi įtakos oro masės pernašos iš pietų.
• Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios koronaviruso mutacijos atvejų.
• Su valstybės parama į elektromobilius persėda ir vadybininkai, ir slaugytojai.
• NVSC specialistai vertins paskiepytų žmonių užsikrėtimo aplinkybes Lauksargiuose.
• Karantinas Lietuvoje pratęstas iki 2021 metų kovo 31 d. 24:00 valandos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 653 naujas koronaviruso atvejis.
• 5 kriterijai, kurie padės išsirinkti naują nešiojamąjį kompiuterį.
• Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link.
• Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų.
• Netikėti faktai apie sūrį: kodėl jis laikomas urvuose ir ar jį mėgsta pelės?
• Ar man tikrai reikalingas šis produktas ar paslauga?
• Inovatyvaus lietuviško maisto produktų gamintojų užnugaris – stiprus klasteris.
• „Amber Grid“: du trečdaliai GIPL dujotiekio išbandyti maksimalia apkrova.
• Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų.
• Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien.
• Organizmo detoksikacija: nereikalingas kišimasis į kūno procesus ar reali nauda?
• Pandeminis šokas praėjo, elektroninės prekybos stebuklo reikės palaukti.
• Susisiekimo ministras M. Skuodis kalbėjosi su E. Musko „SpaceX“.
• Sutvarkyti Ylakių bažnyčios bokštai, primenantys miestelio pavadinimą.
• Duomenų apžvalga: mobilumo šalyje lygis grįžo į pernai metų pabaigos lygį.
• Žiemos traumos: artėjant pavasariui darosi dar pavojingesnės.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89