Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos

Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas.

Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms sritims skirta daugiau nei 75 mln. eurų ES investicijų (vertinant su rezervinio sąrašo projektais).

Itin reikšminga sritis, kuriai reikia stimulo

Daugelis iš mūsų nesunkiai įvardytų lietuvišką aukštųjų technologijų sritį, kuri yra garsi visame pasaulyje vos ne kaip lietuviškas krepšinis. Tai – lazeriai. Lietuvos lazerių kūrėjai pagamina 90 iš 100 lazerių, naudojamų garsiausiuose universitetuose. Šiame sektoriuje Lietuvoje dirba apie 40 įmonių, o jose triūsiančių specialistų sukuriama pridėtinė vertė 3 kartus viršija sukuriamą kituose pramonės sektoriuose. Lietuvos lazerių sektoriaus pajamos kasmet ūgteli po 10-15 proc. ir 2018 m. siekė 130 mln. eurų.

Tačiau lazerinės technologijos – tik nedidelė sumaniosios specializacijos „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ dalis. Šį prioritetą ES pasirinko siekdama užtikrinti efektyvią ir tvarią verslo plėtrą bei skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų diegimą pramonės srityje ir taip didinti produktyvumą bei pridėtinę vertę.

Minėti tikslai labai aktualūs ir Lietuvos pramonei, nes per pastaruosius 5 metus jos produktyvumas išaugo vos 14 proc., be to, žymesnis šuolis fiksuotas tik 2017 m. Padėti įmonėms sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus 2016-2020 m. vykdytos Lietuvos verslo paramos agentūros administruotos priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“.

„Norint toliau didinti našumą, įmonėms būtina auginti investicijas į išmaniąją įrangą bei automatizavimą. Didėjančios darbo sąnaudos verčia automatizuoti gamybą ir didinti produktų bei paslaugų kokybę, todėl vis daugėja įmonių, investuojančių į lanksčias produktų kūrimo ir gamybos technologines sistemas. Verslo įmonės vis labiau orientuojasi į naujų technologijų diegimą, informacinių technologijų, kurios suteiktų galimybių kurti ir našiai gaminti naujus gaminius, panaudojimą“, – sakė LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorė Agnė Vaitkūnienė.

Įmonės dalyvauja pakartotinai

Vertinant abiejų priemonių prioritetinę kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“, pagal priemonę „Eksperimentas“ sulaukta 63 proc. mažiau paraiškų, nei pagal priemonę „Intelektas“. Patvirtintų paraiškų galutinis skaičius buvo 47 proc. mažesnis.

Paraiškų vertinime dalyvavusi LVPA ekspertė prof. dr. Jolanta Janutėnienė sakė, kad vertinimo metu pastebėta, jog dažnai įmonės, teikusios paraišką pagal priemonę „Intelektas“, teikė jas ir pagal priemonę „Eksperimentas“. „Bent iš dalies mažesnį teiktų pagal priemonę „Eksperimentas“ paraiškų skaičių galima sieti su tuo, kad dar ne visi „Intelekto“ projektai įgyvendinti, ir įmonės neskubėjo teikti naujų projektų pagal priemonę „Eksperimentas“, – teigė LVPA ekspertė. Svarbu ir tai, jog „Intelekto“ skelbti kvietimai teikti paraiškas buvo keturi ir priemonė tęsėsi 2016-2018 metais, o „Eksperimento“ – 2 kvietimai, ir priemonė startavo tik 2019 m.

Tuo tarpu teigiamai įvertintų ir finansavimą gavusių paraiškų pagal priemonę „Eksperimentas“ (75 proc.) procentas yra didesnis nei pagal priemonę „Intelektas“ (52 proc.). Taip pat didesnė vidutinė finansavimo suma paraiškai: 0,723 mln. eurų pagal priemonę „Eksperimentas“ ir 0,540 mln. eurų – pagal priemonę „Intelektas“.

„Patirtis daro savo: teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (MTEP) įgyvendinimui, geriau sekėsi įmonėms, kurios jau ne pirmą kartą teikė paraiškas. Pirmą kartą projektus teikiančios įmonės dažnai suklysta, manydamos, kad tai priemonės, skirtos įsigyti gamybinę įrangą ir pradėti gaminti naujus gaminius. Taip pat neretai įmonės planuojamas projekto veiklas per mažai sieja su moksliniais tyrimais, tik kuriuos atlikus būtų sukurtos naujos medžiagos, o iš jų gaminami gaminiai. Todėl visada verta pasikonsultuoti su mokslininkais dėl naujausių tendencijų, galimų atlikti tyrimų, suplanuoti tyrimų atlikimo metodikas“, – patarė ekspertė.

Medžiagų inžinerijos MTEP projektai

Teikiant paraiškas pagal priemonę „Intelektas“ su medžiagų inžinerijos mokslo krytimi siejosi dvi tematikos: „Funkcinės medžiagos ir dangos“ bei „Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos“. Šioms tematikoms skirtas finansavimas 18,08 mln. eurų.

„Peržiūrint SS prioritetus pastebėta, kad funkcinių medžiagų ir dangų moksliniai tyrimai vystomi, skelbiamos aukšto lygio mokslinės publikacijos, tačiau pramonės įmonių, galinčių kurti šias medžiagas, Lietuvoje nedaug. Atnaujinus sumanios specializacijos prioritetines kryptis, konstrukcinės, funkcinės medžiagos ir dangos apjungtos į vieną tematiką „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“, – pasakojo J. Janutėnienė.

Teikiant paraiškas „Eksperimentas“ pagal atnaujintus sumanios specializacijos prioritetus, bendra finansavimo suma tematikai „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“ sudarė 13,9 eurų. Taigi pagal priemonę „Eksperimentas“ šios tematikos projektų finansuota 23,1 proc. mažiau, nei pagal priemonę „Intelektas“.

„Šioje tematikoje vienas iš įdomių buvo projektas, kurio idėja buvo sukurti antibakterinėmis savybėmis pasižyminčią tekstilę, kurios gamybai būtų naudojamos netoksiškos medžiagos, pagamintos iš vaistinių augalų (šalavijų, medetkų ar kt.). Projekto metu planuota sukurti gamybos technologiją, atlikti antibakterinių savybių ilgaamžiškumo tyrimus, kad antibakterinėmis savybėmis medžiaga pasižymėtų kuo ilgiau“ , – pasakojo LVPA ekspertė.

Suaktyvėjo lazerinių technologijų atstovai

J. Janutėnienės nuomone, projektus daugiausiai rašo ir paraiškas teikia tos įmonės, kurios jau suprato ir pamatė MTEP projektų naudą, tuo tarpu įmonės, neįžvelgiančios aiškios naudos įmonei, investuoti savo lėšų nesiryžta, nes finansavimas nėra 100 proc.

Tematikai „Fotoninės ir lazerinės technologijos“ pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas didesnis finansavimas nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 10,7 ir 7,66 mln. eurų. Tikėtina, kad šios srities įmonės ir jose dirbantys jauni mokslininkai bene geriausiai pajuto MTEP projektų naudą.

O štai pagal tematiką „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologijos“ pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas ženkliai mažesnis finansavimas nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 18,25 mln. eurų ir 6,9 mln. eurų.

J. Janutėnienė pabrėžė, jog apskritai šiuolaikinių medžiagų kūrimas ir tyrimai yra neatsiejami nuo ekologiškumo, tai yra naujų medžiagų savybės bei jų gamybos technologijos turi būti draugiškos aplinkai, efektyviai naudojančios energijos sąnaudas tiek jų gamybai, tiek perdirbimui. Europos Sąjungoje artimiausius 30 metų toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys ir parama, kad pramonė pereitų prie neutralaus poveikio klimatui, tad verslui taip pat būtina planuoti savo viziją atsižvelgiant į šiuos prioritetus.

Plačiau šiomis temomis bus kalbama liepos 16 d. 10 val. LVPA organizuojamame ketvirtajame seminare iš ciklo „Sumanioji specializacija“.

• Termometro pasirinkimo vingrybės: kas temperatūrą matuoja tiksliausiai?
• Kodėl žindyti viešai vis dar yra stigma?
• Naujausi COVID-19 atvejai: daugiausia užsikrėtimų – Kauno apskrityje.
• Aviečių metas: 3 skanių ir sveikų desertų idėjos.
• Kaip sutvarkyti automobilį, kad atrodytų lyg ką tik iš salono?
• Ar durys į universitetą uždarytos neišlaikius matematikos egzamino?
• Per parą koronavirusas patvirtintas dešimčiai žmonių.
• Apklausa: elektrą taupo devyni iš dešimties gyventojų.
• IT sektorius: ar talentų trūkumą išspręstų moterų atėjimas į rinką?
• Nesugebantiems pailsėti per atostogas: kaip išsimiegoti ir atsipalaiduoti?
• Atgaiva karštą vasaros dieną: kaip pasigaminti skanią šaltą arbatą namuose?
• Mokytojas: profesija ar pašaukimas?
• Lietuvoje – septyniolika naujų koronaviruso atvejų.
• Miško pardavimas ir supirkimas: kaip viskas vyksta?
• Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
• Koronavirusas (COVID-19) - rugpjūčio 2 diena.
• Renkamės augintinį - nuo ko pradėti?
• 5 lengvi užkandžiai, kurie suteiks energijos aktyviai veiklai.
• Koronavirusas (COVID-19) - rugpjūčio 1 diena.
• Vienkartinės medicininės ir daugkartinės kaukės: kaip jas taisyklingai dėvėti?
• Šalyje vakar patvirtinta 18 korona viruso atvejų.
• Pasibaigus karantinui: išėjus į lauką lūžta kaulai ir nebeatlaiko raiščiai.
• Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu.
• Asmeninis finansų planavimas banke – misija (ne)įmanoma?
• Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
• Saugantis viruso plitimo stiprinamos apsaugos priemonės viešajame transporte.
• Nauja atsiskaitymo galimybių banga: kada atsisveikinsime su mokėjimo kortelėmis?
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 30 diena.
• Regitros egzaminas: praktika ir teorija - ką reikia žinoti?
• Veido kaukės vėl bus privalomos parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose.
• Kas trečias vairuotojas savame mieste naudojasi navigacijos programėlėmis.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 26 diena.
• Daugiau nei penktadalis vaistininkų jau dėvi kaukes, jų gretos didėja.
• Prezidentas: pacientai negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais.
• Per vakar parą nustatyta 15 koronaviruso atvejų.
• Vasaros makiažas. Kokios trys priemonės privalo būti kosmetinėje?
• Paveiktos šalys: sergamumo rodiklis mažinamas iki 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
• Naujas koronaviruso (COVID-19) rekordas vasarą - liepos 23 diena.
• Vairavimas per lietų: kaip išvengti akvaplaningo.
• Nemėgstate juodojo šokolado? 5 priežastys, kodėl verta jį pamėgti.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71