Kur vasarą dažniausiai susižeidžia lietuviai: apsaugas vis dar dėvi nenoriai

Vasarą išpopuliarėjusios elektrinės transporto priemonės gatvėse kelią didesnę riziką rimtai susižeisti – įsitikinęs Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas dr. Kęstutis Braziulis, vasaros metu vis dažniau susiduriantis su jomis susižalojančiais pacientais.

Didelės energijos traumos būna ypač rimtos, tad specialistas dalijasi patarimais, kaip galima išvengti sužalojimų teisingai krentant ir kaip pramogauti, kad linksmybės nesibaigtų skubios pagalbos skyriuje.

Traumų sezoniškumas ypač ryškus

Traumų pobūdis ir susižeidžiančių žmonių amžius, pasak specialisto, žiemą ir vasarą skiriasi: „Žiemą mūsų pacientais dažniau tampa koordinacinių sutrikimų turintys vyresnio amžiaus žmonės, kurie traumas įgyja paslydę ant slidžių, apledėjusių paviršių. Tai nėra vadinamosios didelės energijos traumos – tokiu atveju dažniausiai patiriami osteoporoziniai lūžiai. Lygiagrečiai jauni žmonės žiemą dažniau atvyksta susitraumavę slidinėdami nuo kalnų, čiuožinėdami ar užsiimdami kita aktyvia veikla. Tuo tarpu vasarą vyresni žmonės susitraumuoja žymiai rečiau, o jaunų žmonių tarpe, atvirkščiai, traumų padvigubėja, jos būna didelės energijos. Žymiai rimčiau susitraumuojama važiuojant motoroleriais, elektriniais paspirtukais, dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ir kitomis transporto priemonėmis, nuo kurių nukritus kūnui tenka sugerti ženkliai didesnę energiją nei einant pėsčiomis.“

Norintiems išvengti rimtesnių traumų gydytojas rekomenduoja krentant nesiremti ir nekišti rankų ar kojų, o kristi ant šono. „Taip tikrai sužalojimai bus mažesni, išvengsite galūnių lūžių. Taip pat, jeigu nebesuvaldote transporto priemonės, nebandykite jos stabdyti kojomis“, – rekomenduoja gydytojas.

Labai dažnai nukritus važiuojant didesniu greičiu sužalojami minkštieji audiniai, lūžta kaulai, patempiami raumenys. Traumos gali būti ir vidinių organų, tad gydytojas rekomenduoja, net ir silpniau nukritus, apsilankyti pas traumatologą apžiūrai, jog sužalojimai nebūtų uždelsti.

Maudynių sezoną seka ir sužalojimai gamtoje

Nors poilsiaujant gamtoje dažna problema vis dar išlieka neatsakingos maudynės, pasibaigiančios skendimu, pastebimi ir kiti sužalojimai – pjautinės žaizdos užlipus ant dugne ar pakrantėje besimėtančių stiklų, sausgyslių sužalojimai paslydus ant slidžios žolės ar dumblo, nudegimai.

„Svarbu skatinti sąmoningumą nuo mažų dienų ir tėvams patiems rodyti pavyzdį bei rūpestį vienas kitu“, – įsitikinęs dr. K. Braziulis.

Kalbėdamas apie vaikų traumas specialistas išskiria ir batutus. Neatsakingai, po kelis ant jų šokinėdami vaikai dažnai baigia šventę skubios pagalbos skyriuje: „Svarbu tėvams nepalikti vaikų be priežiūros ir neleisti šokinėti visai grupei, nes dažniausi sužalojimai patiriami užgriuvus vienam ant kito arba, neuždėjus bortų, iškritus ant žemės. Batutas turėtų būti surinktas pagal visus saugumo reikalavimus ir pastatytas ant žolės ar kito minkštesnio paviršiaus. Reikėtų turėti omenyje, jog vakaras, o gal net ir visa vasara gali būti sugadinta dėl to, kad kažkas neapdairiai susuko batutą ar paliko pulką vaikų be priežiūros.“

Alkoholio padrąsinti žmonės nukenčia dažniau

Gydytojas pastebi, jog didžioji dauguma vasaros savaitgaliais, vakarais ir naktimis su traumomis atvykstančių pacientų būna apsvaigę nuo alkoholio. „Išgėrus atsiradusi drąsa, noras pasirodyti prieš draugus dažnai baigiasi patiriamomis traumomis“, – teigia dr. K. Braziulis, rekomenduojantis vartojant alkoholį neleisti artimiesiems ar draugams eiti maudytis ar užsiimti kita rizikinga veikla. – Nepamirškime rūpintis vieni kitais ir pamatę savo aplinkoje neprotingai besielgiantįjį nebijokime jo sudrausminti ar iškviesti pagalbą. Tik jausdamiesi atsakingi vieni už kitus galėsime jaustis saugūs.“

Traumatologas taip pat atkreipia dėmesį tų, kurie traumas patiria neblaivūs. „Dažnai alkoholis sumažina skausmą, traumos nesureikšminamos, tad rimti sužeidimai pastebimi po dienos ar dviejų. Reikėtų žinoti, kad jeigu yra galūnės deformacija, pasireiškia pykinimas ar vėmimas, skausmas nepraeina išgėrus nuskausminamųjų ar šaldant, neišeina priremti kojos ar rankos, nelaukdami važiuokite į skubios pagalbos skyrių, kad galima būtų išvengti nemalonių pasekmių“, – įspėja traumatologas.

Dėvėti apsaugų lietuviai dar nepriprato

Karštu oru dėvėti šalmą ar galūnių apsaugas nėra patogu, tačiau gydytojas visada prašo pagalvoti apie pasekmes, kurios gali susiklostyti krentant esant su šalmu ir be jo. „Šalmas padeda išvengti kone rimčiausių – galvos smegenų sužalojimų, o apsaugos ant alkūnių bei kelių – dažniausių nubrozdinimų, kurie būna gilūs ir skausmingi, neretai paliekantys randus. Prieš važiuodami transporto priemone mintyse nusipieškite du scenarijus ir iškart pajusite, kurį norėtumėte patirti savo kailiu.“

Specialistas rekomenduoja vaikus prie šalmo ir galūnių apsaugų pratinti nuo mažų dienų, tuomet jie nebesispyrios kiekvieną kartą prašant važiuoti su apsaugomis: „Dar labai mažai žmonių matome gatvėse važinėjant su šalmais, bet geras vaikų pavyzdys ir asmeninė patirtis vis dažniau priverčia įsigyti apsaugos priemones suaugusiuosius ir primena jas užsidėti prieš išvažiuojant į kelią.“

Dažniausia traumų priežastis, pasak gydytojo, važiuojant bet kokia transporto priemone – savo galimybių pervertinimas, pasirenkamas per didelis greitis ar dėmesys pašaliniams dalykams, tokiems kaip žiūrėjimas į telefoną: „Nepamirškite koncentruotis į tą veiklą, kuria užsiimate, nes atidumas dažnu atveju padės išvengti nereikalingų traumų.“

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148