Efektyviausia priemonė kovai su erkiniu encefalitu – skiepai

Beveik dvigubai per metus išaugęs užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu Lietuvoje skaičius rodo, kad vienintelę šios ligos prevencijos priemonę – skiepus – gyventojai vis dar nepakankamai vertina.

Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė šią vasarą aktyviai vykdo erkių platinamų ligų profilaktikos kampaniją, kuria skatina gyventojus pasinaudoti galimybe išvengti erkinio encefalito ligos pasekmių ir pasiskiepyti. Sostinės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas patikina, kad COVID-19 laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir yra vykdomi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu. Vilniaus mieste užfiksuoti 102 atvejai, tai yra trečdaliu daugiau lyginant su ankstesniais metais – 70 atvejų.

Šiltėjant klimatui erkių aktyvumas išlieka ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį, todėl beveik visus metus Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja išlikti budriems ir imtis būtiniausių erkių platinamų ligų profilaktikos priemonių. Sostinės mero pavaduotojas V. Benkunskas, rūpindamasis gyventojų sveikata, ragina atsakingiau pažvelgti į galimus erkinio encefalito padarinius ir pasiskiepyti, taip išvengiant sunkios ligos.

„Vilniaus miesto savivaldybė į erkių problemą žvelgia labai rimtai. Reguliariai šienaujame pievas ir parkus, kad tos erdvės nebūtų palankios erkėms veistis. Savivaldybei pavaldžių įmonių darbuotojai, dirbantys padidintos rizikos sąlygomis, yra skiepijami darbdavio lėšomis. Visgi, svarbiausia suprasti, kad skiepai nuo erkinio encefalito yra efektyviausia prevencijos priemonė nuo šios ligos. Būtent todėl šiandien kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą, ragindamas jį nedelsiant sukonkretinti kovos su erkiniu encefalitu strategiją bei įtraukti vakciną į kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, – teigia V. Benkunskas.

Skiepytis galima ir valstybinėje, ir privačioje gydymo įstaigoje

Įprastinė skiepijimo schema apima tris būtinąsias skiepų dozes bei rekomenduojamas palaikomąsias kas 3 ir 5 metus. Žmogus tampa atsparus erkiniam encefalitui praėjus 2 savaitėms po antrosios dozės suleidimo. Esant būtinybei, galima ir pagreitinta skiepijimo schema.

Skiepai nuo erkinio encefalito nėra finansuojami valstybės lėšomis, todėl mokamai pasiskiepyti galima tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje arba medicininių tyrimų laboratorijoje, atliekančioje šio tipo skiepijimus. Norint pasiskiepyti valstybinėje gydymo įstaigoje, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir sudaręs skiepijimo planą, išduos siuntimą skiepytis. Privačioje gydymo įstaigoje arba medicininių tyrimų laboratorijoje šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas, tačiau prieš skiepą asmuo yra apklausiamas apie jo sveikatos būklę ir pasirašomas sutikimas skiepytis.

Skatina naudotis visomis profilaktikos priemonėmis

Sostinės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuras“ visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad erkių platinamų ligų zona Lietuvoje apima ne tik lapuočių miškus, bet ir miestų žaliąsias erdves: parkus, sodus, poilsiavietes, todėl tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis išlieka visoje šalies teritorijoje. Biuro specialistai ragina imtis visų erkių platinamų ligų profilaktikos priemonių, patikindami, kad nuo erkinio encefalito efektyviausia apsisaugojimo priemonė yra skiepai, o nuo Laimo ligos – atidus apsižiūrėjimas, kiekvieną kartą grįžus iš lauko. Pastebėjus įsisiurbusią erkę per 24 valandas, Laimo ligos prognozės yra daug palankesnės žmogaus sveikatai.

„Be šių priemonių svarbu ir kokį maistą žmonės vartoja, kadangi erkiniu encefalitu galima taip pat užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Eidami į lauką atvirų kūno vietų nepamirškite pasipurkšti repelentais (erkes atbaidančiomis priemonėmis), o miške ypač svarbu apsirengti šviesiais drabužiais, kad ropojanti erkė būtų pastebėta kaip įmanoma greičiau“, – informuoja Biuro specialistai.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9