Nauji mokslo metai gali būti kitokie: kaip pasiruošti nuotolinėms pamokoms?

Dėl vis dar nesibaigiančios pandemijos sudėtinga prognozuoti, kaip šiemet mokysis į mokyklas grįžtantys vaikai, jau spėję patirti nuotolinio mokymosi krikštą. Artėjant naujiems mokslo metams, tėvams tenka apsvarstyti abu galimus scenarijus – pasiruošimą įprastoms pamokoms mokykloje, ir virtualios klasės įrengimą namuose.

Norintiems užtikrinti patogų nuotolinį mokymąsi iš anksto, pravartu pasirūpinti greitu internetu, sklandžia vaizdo dalijimosi platformų veikla, akis nuo pervargimo saugančiomis priemonėmis bei apgalvoti papildomas mokymosi galimybes. Kaip mokslo metams namuose pasiruošti lengvai, pasakoja „Bitės Profai“.

„Pereiti iš mokymosi fizinėse klasėse į pamokas nuotoliniu būdu – nelengvas iššūkis, nors tai moksleiviams šiemet jau teko padaryti. Kai kurios technologijos šį procesą tikrai palengvina – tai kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, kuriuos tereikia tinkamai paruošti. Mokymuisi namuose būtinos gerai veikiančios vaizdo dalijimosi platformos, tokios, kaip „Zoom“ ar „Microsoft Teams“ ir greitas internetas. Vis tik svarbu nepamiršti ir laisvalaikio, kurio kokybę užtikrinti padės išmanieji laikrodžiai, skatinantys nepamiršti pajudėti, ir lavinančios programėlės“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitės Profas“ dirbantis Vilniaus „Akropolyje“ esančiame „Bitės“ salone, ir dalijasi patarimais, kaip iš anksto pasirengti mokslui namuose.

Pirmas žingsnis – paruošti kompiuterį

Neabejotinai, pagrindinis besimokančiųjų namuose įrankis yra kompiuteris, kurį nuotolinėms pamokoms tėvai turėtų paruošti iš anksto – išvalyti blaškančias ir nereikalingas, įrenginio resursus eikvojančias programas, sukurti aplankus mokslinei medžiagai darbalaukyje, o esant poreikiui, atnaujinti operacinę sistemą ir programinę įrangą, kad kompiuteris veiktų greičiau ir sklandžiau.

O nusprendusiems naujiems mokslo metams mažuosius aprūpinti nauju kompiuteriu ar planšete, dėmesį, pirmiausia, verta atkreipti į tinkamo dydžio ekraną.

„Nėra vienos rekomendacijos, kokio dydžio įstrižainės ekranas privalo būti, tačiau rekomenduočiau rinktis ne mažesnio nei 13 colių ekrano kompiuterį. Pernelyg maži ekranai verčia žiūrėti į juos iš arčiau ir taip sugadina sveikatai ypač svarbią taisyklingą sėdėseną, be to verčia labiau įtempti akis ir taip jas labiau vargina. Galiausiai, mažame ekrane ne taip patogu valdyti daug smulkių mygtukų turinčias programas, pavyzdžiui, mokiniams tikrai reikalingas „Word“, ar „Excel“, – sako M. Vrubliauskas.

Jei 13 ar 15 colių nešiojamojo kompiuterio ekranas pasirodys per mažas, galima pasirūpinti papildomu stacionariu monitoriumi. Jis prie kompiuterio lengvai prisijungia „HDMI“ jungtimi, tad prie mokslo vietos vaikų „nepririš“ – jį bet kada bus galima atjungti ir vėl prijungti akimirksniu.

Nuotoliniam mokymuisi ypač svarbi ir kompiuterio kamera bei mikrofonas – šie du įrenginiai būtini nuotolinių skambučių su klasės draugais ar mokytojais metu. Nešiojamuose kompiuteriuose jau integruotos aukštos kokybės interneto kameros, tačiau renkantis stacionarų kompiuterį, teks pagalvoti apie papildomą įrenginį. Nešiojamieji kompiuteriai turi ne tik integruotas kameras, bet ir mikrofonus, reikalingus skambučių metu. Vis tik norint užtikrinti aukštą garso kokybę, verta įsigyti ausines su mikrofonu – kartu jos padės slopinti blaškančius aplinkos garsus.

„Šiuolaikinės pažangios belaidės ausinės turi „Active Noise Cancellation“ technologiją. Nepageidaujamas triukšmas trukdo susikaupti, dėl ko krenta mokymosi kokybė, todėl ausinės ne tik atkuria muziką ar kitus garsus, bet ir milisekundžių tikslumu reaguoja į aplinką ir generuoja jai priešingas garso bangas. Šios neutralizuoja nepageidaujamą foną ir tokiu būdu padeda mokiniui geriau išgirsti mokytoją. Tokių ausinių pasirinkimas yra labai platus – nuo ekonomiškų „JBL TUNE 500 BT“ iki kompaktiškų „Apple AirPods“, – sako „Bitės Profas“.

Kokybiškam mokslui – kokybiškas ryšys

Nuotolinių pamokų metu dažnai susiduriama su problema, kad nutrūkus ryšiui vaikai ar mokytojai neišgirsta dalies informacijos, vaizdas ima strigti. Todėl prasminga iš anksto pasirūpinti geru interneto ryšiu.

„Jei namuose tuo pačiu metu ne tik mokosi vienas ar keli vaikai, bet ir dirba tėvai, kurie prisijungia prie vieno interneto maršrutizatoriaus, jo duodamo greičio visiems gali ir neužtekti. Tokiu atveju vertėtų įsigyti papildomą nešiojamo interneto maršrutizatorių – tuomet vaikas galės jį pasidėti tame kambaryje, kuriame mokosi ir taip užtikrinti sklandų mokymąsi“, – sako M. Vrubliauskas.

Prieš prasidedant mokslo metams, naudinga prisijungti prie įprasto namų interneto ir išbandyti mokykloje naudojamą vaizdo dalijimosi platformą, kad užtikrintumėte, jog turimų interneto pajėgumų pakanka kokybiškam pokalbiui užtikrinti.

„Dažniausiai mokyklos renkasi pamokas vesti per „Microsoft Teams“ ar „Zoom“ ar programas. Dėl prasto interneto ryšio šios gali strigti, tad prieš mokslo metus pabandykite padaryti bandomąjį vaizdo skambutį su vaikais – įsijunkite ir kamerą, ir mikrofoną, ekrano dalijimosi funkciją. Taip įsitikinsite, kad atėjus laikui mokytis, vaikui nekliudys techninės problemos“, – pataria M. Vrubliauskas.

Užtikrinkite saugią ir patogią aplinką

Kadangi mokantis namuose vaikams tenka praleisti daug laiko sėdint prie ekranų, svarbu pasirūpinti jų sveikata. Tiems, kurie žiūrėdami į telefono ar kompiuterio ekraną praleidžia daugiau nei 5 valandas per dieną, aktualu naudoti akis saugančio mėlynos šviesos filtro (angl. Blue light filter) slinkiklį. Sumažinus šios šviesos intensyvumą, akys mažiau pavargsta, o ekrano šviesa ne taip blaško ir budina, tad užmiegama lengviau. Dabartiniuose išmaniuosiuose telefonuose mėlynos šviesos filtras yra įdiegtas automatiškai – arba programose, arba ekrano technologijoje.

„Senesniam įrenginiui galima naudoti išmaniąsias programėles, tokias, kaip „Blue Light Filter“, o kompiuteriams viena patogiausių – „f.lux“. Ji padeda kompiuterio ekranui automatiškai prisitaikyti prie natūralios dienos šviesos ar kambario apšvietimo, dėl to mažiau pavargsta akys, o patiems nieko daryti nereikia. Akis taip pat apsaugosite tinkamai reguliuodami ekrano ryškumą. Tai padaryti visiškai nesunku tiek „Android“, tiek „iOS“ vartotojams. Atsidarę greituosius ekrano meniu, rasite šią funkciją reguliuojantį slinkiklį, su kuriuo akimirksniu galėsite pasirinkti paros laikui ar situacijai tinkamą ekrano ryškumą“, – sako M. Vrubliauskas.

Apsaugoti reikėtų ne tik vaikų akis – mokantis namuose dažnai pamirštama fizinio aktyvumo svarba. Laiku mankštintis padės išmanusis laikrodis ar apyrankė, kurie vis primena atsistoti, prasitampyti ar pasivaikščioti, sako „Bitės Profas“: „Mokslininkai pastebi, kad žmogui pakaktų bent vieną minutę per pusvalandį atsistoti ir pasivaikščioti tam, jog išvengtume rizikos sveikatai. Išmaniuosiuose laikrodžiuose galime patys nustatyti, kaip dažnai norime sulaukti priminimo mums užsisėdint. Pavyzdžiui, „Galaxy Watch 3“, pasiūlo vartotojui ne tik priminimus pajudėti, bet ir konkrečius mankštos pratimus bei parodo, kaip juos teisingai atlikti.“

Programėlės – ir mokymuisi, ir laisvalaikiui

Mokantis namuose pasitarnaus ir išmanieji telefonai bei jose esančios išmaniosios programėlės. Išmanieji įrenginiai sužaidybina mokymosi procesą, ugdo loginį mąstymą, reakciją, kūrybiškumą ir kitus gebėjimus. Pavyzdžiui, mažieji matematikos užduotis spręsti gali net ruošdamiesi eiti miegoti.

„Programėlės „Bedtime Math“ („Android“, „iOS“) efektyvumą įrodė JAV mokslininkai. Ja naudoję vaikai pirmoje klasėje turėjo trijų mėnesių pranašumą prieš bendraamžius. Programėlėje kartu su pasakomis apie gyvūnus lauks pagal amžiaus grupes suskirstyti galvosūkiai, lavinantys matematinius gebėjimus“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Kita mokomoji programėlė – „Lightbot: Code Hour“ („Android“, „iOS“) – padės vaikams išmokti programavimo pagrindų, lavins loginį mąstymą, problemų sprendimo sugebėjimus. Dėliodami veiksmų seką, vaikai programėlėje turės su robotuku atlikti įvairius veiksmus.

Neišeidami iš namų vaikai taip pat gali džiaugtis ir mėgstama užklasine veikla – ne tik sportuoti, bet ir mokytis naujų kalbų, žaisti šachmatais, groti instrumentu ar šokti. Pavyzdžiui, judrūs vaikai kartu su tėvais gali namuose surengti jogos pamokėles. Programėlėje „Super Stretch Yoga“ („iOS“, „Android“) visi pratimai pateikiami vaizdo įrašuose, o vaikus turėtų įtraukti sužaidybintas mokymosi procesas bei noras pasiekti naujus lygius.

„Šachmatai – vienas populiariausių žaidimų visame pasaulyje. Programėlė „Chess for Kids“ („iOS“, „Android“) visiškai pritaikyta vaikams, joje nesunku susigaudyti, o mokoma čia ne tik žaidimo pagrindų, bet ir strategijų pažengusiems. Mokytis žaisti vaikams padės smagūs mokomieji vaizdo įrašai, o savo įgūdžius jie galės pasitikrinti žaisdami prieš kitus vaikus iš viso pasaulio“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Daugiau informacijos apie išmaniąsias programėles ir populiariausias turinio platformas galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės.

• Susitikime su Prezidentu – dėmesys NVSC indėliui kovoje su pandemija.
• Lietuvoje – kaip Italijoje: pirmasis kietagrūdžių derlius ir makaronai.
• Angeliška kantrybė: Lietuvoje klientus pas konkurentus išveda nusivylimas.
• Didžiausi mitai apie belaides ausines ir ar jais vis dar tikite?
• „iPhone 12“ dėžutėje neberasime kroviklio ir ausinių: kodėl?
• Iki sprendimo statyti Vilniuje metro liko paskutinis žingsnis.
• Seimui pristatytas 2021 m. valstybės biudžetas.
• Šalyje patvirtinti 202 koronavirusinės infekcijos atvejai.
• Būsto energinės klasės: kuo jos skiriasi ir kokie pokyčiai laukia nuo 2021 m..
• Susirūpinimas dėl COVID-19 pradeda pasiekti ir Vyriausybę.
• Pandemija noro įsigyti būstą neatėmė – ieško didesnių ir ne tik Vilniuje.
• VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
• Sostinėje nuo antradienio pradedamos dalyti jodo tabletės.
• Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
• Lietuvoje – 205 koronaviruso atvejai.
• Ar mes jau pakeliui į Italijos pavasario COVID-19 scenarijų?
• Praėjusią parą patvirtini 252 koronaviruso atvejai.
• Atgijo seniausias Palangoje kurortinis pastatas.
• Klementinas ar mandarinas? Ekspertė įvardijo pagrindinius jų skirtumus.
• Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
• Lietuvoje – 228 nauji koronaviruso atvejai.
• Patarimai smulkiajam verslui: kur ieškoti pagalbos pandemijos metu?
• Pakartotinis visuomenės informavimas dėl Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos.
• Pavargęs vadovas – stereotipas, kurį būtina keisti.
• Pasaulinė maisto diena: kaip efektyviai pakeisti mitybos įpročius?
• Skonių penketukas: kaip tinkamai juos derinti ir sukurti tobulą patiekalą?
• REKORDAS! Per parą registruotas 281 naujas koronaviruso atvejis.
• Su savadarbėmis kaukėmis į lėktuvą keleiviai gali būti neįleisti.
• NVSC: tikslas – kad verslas veiktų, bet tam būtina išpildyti svarbias sąlygas.
• Andrius Kubilius apie kitų metų biudžetą.
• REKORDAS! Lietuvoje 255 koronaviruso atvejai. Ar mes turime valdžią?
• Ką apie krūties vėžį reikėtų žinoti kiekvienai moteriai.
• Elektros tiekėjo pasirinkimas taps daug lengvesnis.
• Robotų dulkių siurblių apžvalga: kaip išsirinkti tinkamiausią?
• 4 įpročiai, kenkiantys plaukų būklei.
• RSC primena: kas yra jonizuojančioji spinduliuotė?
• NVSC Vilniui siūlo įvesti infekcijos plitimą ribojančias priemones.
• Pasitikėti vaikais – nepamatuota rizika? Naujovė mokykloje sukėlė abejonių bangą.
• Pandemijos pamokos komunikacijai: kaip bendrausime naujoje realybėje?
• Pieno supirkimo kainos Lietuvoje augo trečią mėnesį iš eilės.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76