Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe

Išmaniųjų telefonų rinka tobulėja neįtikėtinu greičiu – šiandien mūsų nebestebina nei įrenginio atrakinimas atpažįstant veidą, nei telefonų kameros, prilygstančios fotoaparatams.

Išmaniųjų telefonų gamintojai ruošiasi ateinantiems metams ir tobulina dar įspūdingesnes technologijas – pradedant permatomais ekranais ir baigiant lazeriniu įkrovimu. „Bitės Profai“ dalijasi sukurtomis technologijomis, kurios dar nepasiekė vartotojų.

„Kadangi šiandien išmaniųjų telefonų tobulinimas ypač spartus, būtent telefonų sprendimai būna kūrybiškiausi ir netikėčiausi. Šiandien žvelgdami į patentuotas didžiųjų gamintojų technologijas, galime įžvelgti ateities tendencijas ir sužinoti, kokių inovacijų galime tikėtis ateityje. Gamintojai jau dabar susiduria su galvosūkiu, kaip dar labiau nustebinti vartotojus, todėl kuriami tokie išmanūs sprendimai, kaip permatomi telefonai, ištempiami ekranai ar ant bet kokio paviršiaus lazeriais įkraunamos baterijos”, – pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“.

Permatomas telefonas

Šiemet „Samsung“ patentavo technologiją, reikalingą sukurti skaidriam išmaniajam telefonui – permatomą OLED ekraną. Jis atitinka dabartines madas ir gali būti tiek standus, tiek lankstus, kas leidžia jį panaudoti sulenkiamuose įrenginiuose.

„Didžiausias šio sprendimo privalumas neabejotinai – unikali išvaizda. Permatomas telefonas, iki šiol matytas tik veiksmo filmuose, parduotuvės lentynoje skirsis nuo konkurentų išmaniųjų, o jį įsigijus – trauks aplinkinių akį, – prognozuoja K. Špiliauskas. – Skaidrus ekranas, manoma, puikiai tiks ir įvairiems papildytos realybės sprendimams, leisdamas gydytojams laikant telefoną virš žmogaus ekrane vizualizuoti jo kraujagysles, statybininkams – įvairias statomo pastato konstrukcijas, o įprastiems vartotojams leis žaisti įdomius interaktyvius žaidimus.“

Kita vertus, permatomo išmaniojo telefono tapimas masinės gamybos produktu yra mažai tikėtinas arba labai tolimas. Pasak „Bitės“ išmaniųjų įrenginių eksperto, didžiausia dilema gamintojui taps tai, kur paslėpti visus vidinius komponentus, kad vartotojas galėtų matyti kiaurai įrenginio. Greičiausiai, mikroschemas ir bateriją bus bandoma sutalpinti korpuso rėme, tačiau stambūs permatomo telefono šonai bus estetiškai nepatrauklūs.

„Be to, vargu ar skaidrus OLED ekranas gebės sukurti pakankamą kontrastą ir šviesumą, kad netrukdomi galėtume naudotis telefonu būdami lauke, ar ten, kur nėra kokio nors tamsaus paviršiaus, ant kurio galėtume padėti permatomą išmanųjį. Idėja įdomi, tačiau kol įmonė suras technologinius sprendimus jai įgyvendinti, greičiausiai dar praeis ne vieneri metai“, – tikina „Bitės Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Išmanusis per sekundę pavirs planšete

Praėjusių metų pabaigoje Pietų Korėjos elektronikos milžinė „LG“ Pasauliniam intelektinės nuosavybės biurui (WIPO) pateikė prašymą patentuoti ištempiamo ekrano technologiją. Savininkui panorėjus, įprasto dydžio išmaniojo telefono ekranas rankiniu būdu ar elektriniu mechanizmu galėtų būti išplėstas dvigubai, o vėliau – akimirksniu sutrauktas atgal ir gražintas į pradinę būseną.

„Prireikus atsakyti į ilgesnį elektroninį laišką, norint per kavos pertraukėlę pasimėgauti „YouTube“ vaizdo įrašu ar pageidaujant dirbti su keliomis aplikacijomis vienu metu, tokio telefono savininkui pakaktų vienu rankos judesiu ištempti ir dvigubai padidinti ekraną, kas leistų atsisakyti planšetės ir nuolat kišenėje turėti kur kas universalesnį įrenginį“, – konstrukcijos privalumus vardija K. Špiliauskas.

Vertindamas produkto pasirodymo rinkoje tikimybę, „Bitės Profas“ šiek tiek optimistiškesnis, kadangi „LG“ prieš porą metų jau yra išleidusi į ritinėlį susukamą televizorių, tad gamintojui tereikia šį mechanizmą adaptuoti kur kas mažesniam įrenginiui.

„Tiesa, turint galvoje, kad su išmaniaisiais telefonais keliaujame visur ir visada, „LG“ gali kilti iššūkis užtikrinant tokio plono ir lankstaus ekrano atsparumą įbrėžimams, ištempimo mechanizmo patikimumą ir nedidelėje erdvėje sutalpinti kokybiškas kameras bei bateriją“, – galimas kliūtis vardija „Bitės Profas“.

„Apple“ išmanusis atpažins veidą pagal kraujagysles

Šių metų liepą JAV technologijų milžinė „Apple“ pateikė patentą pažangesnei veido atpažinimo pagal po oda išsidėsčiusias kraujagysles technologijai vystyti. Tai, manoma, leis gerokai padidinti jau egzistuojančios funkcijos „Face ID“ saugumą.

„Tam, kad ši idėja būtų įgyvendinta, pirmiausia reikalingas infraraudonųjų spindulių jutiklis, kurį jau turi daugelis naujausių „iPhone“ modelių. Technologijos atnaujinimas leistų atvaizduoti unikalius kraujagyslių raizginius 3D žemėlapyje ir vėliau juos panaudoti vartotojui identifikuoti“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Pagrindinis šios technologijos tikslas – padidinti išmaniojo apsaugą. Nors šiuo metu naudojama „Face ID“ technologija yra patikima, visgi retai pasitaiko atvejų, kai į mus panašūs žmonės sugeba jas „nulaužti“. Pavyzdžiui, tai gali pavykti padaryti šeimos nariams, artimiems giminaičiams ar kartais net visai nepažįstamiems žmonėms.

K. Špiliauskas mano, kad šios technologijos šiemet greičiausiai dar neišvysime. Visgi, kadangi tai susiję su informacijos telefone saugumu, tikėtina, kad „Apple“ jai skirs daug dėmesio ir resursų.

Telefonus įkraus lazeriai

Šiemet „Huawei“ patentavo technologiją, įgalinančią visiškai bekontaktį išmaniųjų telefonų įkrovimą. Tam tikrose vietose įmontavus specialius lazerinius modulius, įrenginių baterijos būtų papildomos juos laikant rankose, šiems gulint ant stalo ar esant ant bet kokio kito moduliui pasiekiamo paviršiaus.

„Sparčiai didėjant telefonų ekranams, greitėjant mobiliajam ryšiui ir vartotojams naudojant vis daugiau programėlių, baterijos ištvermė išlieka bene pagrindiniu skundu. Nors gamintojai šią problemą jau sprendžia diegdami greito ir belaidžio įkrovimo sprendimus, išmaniųjų savininkai vis dar negali itin patogiai naudotis telefonu kol jis kraunasi “, – mano „Bitės Profas“.

Visgi, bendrovei reikės nueiti ilgą kelią, kol lazerinis įkrovimo sprendimas bus įgyvendintas. Tam, kad išmaniuosius būtų galima įkrauti tokiu būdu, ant jų turės būti įmontuotas specialus jutiklis, panašus į miniatiūrinę saulės bateriją. Net pats gamintojas sako, kad kol pavyks tai įgyvendinti, dar pasikeis mažiausiai trys telefonų kartos.

Jei apie inovatyviausius išmaniuosius telefonus ir naujausias technologijų rinkos tendencijas norite sužinoti daugiau, pagalbos galite kreiptis „Bitės“ tinklapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

• Konkrečios profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus mintys.
• REKORDAS! Šalyje per parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų.
• Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
• Temos, kuriomis niekada ne per anksti kalbėtis su vaikais.
• B. Ropė: Europos Parlamente lemiamas mūšis dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.
• Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir... be vairuotojų.
• Gyventojai renkasi pensijų anuitetus rūpindamiesi ir paveldėtojais.
• Susitikime su Prezidentu – dėmesys NVSC indėliui kovoje su pandemija.
• Lietuvoje – kaip Italijoje: pirmasis kietagrūdžių derlius ir makaronai.
• Angeliška kantrybė: Lietuvoje klientus pas konkurentus išveda nusivylimas.
• Didžiausi mitai apie belaides ausines ir ar jais vis dar tikite?
• „iPhone 12“ dėžutėje neberasime kroviklio ir ausinių: kodėl?
• Iki sprendimo statyti Vilniuje metro liko paskutinis žingsnis.
• Seimui pristatytas 2021 m. valstybės biudžetas.
• Šalyje patvirtinti 202 koronavirusinės infekcijos atvejai.
• Būsto energinės klasės: kuo jos skiriasi ir kokie pokyčiai laukia nuo 2021 m..
• Susirūpinimas dėl COVID-19 pradeda pasiekti ir Vyriausybę.
• Pandemija noro įsigyti būstą neatėmė – ieško didesnių ir ne tik Vilniuje.
• VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
• Sostinėje nuo antradienio pradedamos dalyti jodo tabletės.
• Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
• Lietuvoje – 205 koronaviruso atvejai.
• Ar mes jau pakeliui į Italijos pavasario COVID-19 scenarijų?
• Praėjusią parą patvirtini 252 koronaviruso atvejai.
• Atgijo seniausias Palangoje kurortinis pastatas.
• Klementinas ar mandarinas? Ekspertė įvardijo pagrindinius jų skirtumus.
• Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
• Lietuvoje – 228 nauji koronaviruso atvejai.
• Patarimai smulkiajam verslui: kur ieškoti pagalbos pandemijos metu?
• Pakartotinis visuomenės informavimas dėl Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos.
• Pavargęs vadovas – stereotipas, kurį būtina keisti.
• Pasaulinė maisto diena: kaip efektyviai pakeisti mitybos įpročius?
• Skonių penketukas: kaip tinkamai juos derinti ir sukurti tobulą patiekalą?
• REKORDAS! Per parą registruotas 281 naujas koronaviruso atvejis.
• Su savadarbėmis kaukėmis į lėktuvą keleiviai gali būti neįleisti.
• NVSC: tikslas – kad verslas veiktų, bet tam būtina išpildyti svarbias sąlygas.
• Andrius Kubilius apie kitų metų biudžetą.
• REKORDAS! Lietuvoje 255 koronaviruso atvejai. Ar mes turime valdžią?
• Ką apie krūties vėžį reikėtų žinoti kiekvienai moteriai.
• Elektros tiekėjo pasirinkimas taps daug lengvesnis.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76