Naujienos

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

2020-10-19 16:04:25

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.

Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė sako, kad nerimą kelia naujausių tyrimų duomenys, rodantys, kad šis virusas gali būti kur kas pavojingesnis, nei daugelis mano, o negrįžtamų pakitimų sukelti gali ne tik kvėpavimo takuose.

Trūksta patvirtintų duomenų

Nors koronavirusus (Coronaviridae šeima) mokslininkai tiria jau kone 60 metų, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad naujų duomenų atrandama nuolat. Kalbant apie dabar plintantį SARS-CoV-2, kuris egzistuoja dar gana trumpą laiką, tikslių, iki galo patvirtintų ir net kai kurių bazinių žinių itin trūksta.

„Mums trūksta atsakymų į elementarius klausimus, pavyzdžiui, kiek subrendusių virusų – virionų susiformuoja vienoje ląstelėje, kiek iš jų yra infektyvūs, kiek virionų turi patekti į organizmą, kad išsivystytų COVID-19 infekcija. Tai pagrindiniai duomenys virusui aprašyti, bet atsakymų neturime iki šiol“, – pasakoja mokslininkė.

Atsakymus padeda atrasti išsamūs laboratoriniai tyrimai, tačiau jie vykdomi neilgai – apie pusmetį. Pasak L. Kalinienės, jų rezultatai labai svarbūs, nes gali padėti tam tikras problemas spręsti ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Pačioje pradžioje pasaulis dar tik stebėjo, kas vyksta, buvo visiškai nežinoma, ar bus epidemija, o gal viskas nunyks. Vėliau daugelyje šalių įvestas karantinas, mokslininkai negalėjo eiti į laboratorijas, jokie tyrimai nevyko. Todėl gausiausi šiandien yra epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo tikslesnius duomenis gauname. Bet kyla ir kita problema – atsiranda klinikinių duomenų apie požymius ar simptomatiką, kurie nebūtinai susiję su šio viruso vystymusi žmogaus organizme, todėl klausimų šiandien daugiau nei atsakymų“, – sako virusologė.

Siekiant aiškumo, svarbūs visi tyrimai

Epidemiologinių tyrimų duomenys, pasak dr. L. Kalinienės, rodo, kad šiuo metu pastebimos tendencijos ir kai kurie rodikliai smarkiai nekinta, todėl leidžia daryti tam tikras apibendrintas išvadas. Pavyzdžiui, Ro indeksas, rodantis ligos reprodukcijos skaičius, išliko toks pat – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 4 aplinkinių, tačiau šie duomenys skirtingose populiacijose skiriasi.

„Nesikeičia ir rizikos grupės – tai vyresni, gretutinių susirgimų turintys žmonės, bet iki galo neturime atsakymo, kodėl būtent jie šiai grupei priklauso. Atsakymo greitai taip pat neturėsime, nes pagrindinis ir vienintelis darbas, kurį galime vykdyti, yra tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais, bet šių duomenų taikymas žmogui nėra visiškai tiesmukas – makakoms ar žiurkėnams pasireiškęs efektas arba simptomai nebūtinai identiškai pasireikš žmogui“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Tam tikrus, nors taip pat negalutinius duomenis suteikia ir molekulinės biologijos bei matematiniais metodais paremti skaičiavimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sergantis žmogus per valandą į aplinką išleidžia nuo 100 tūkst. iki 10 mln. virusinės nukleorūgšties, tačiau tai nebūtinai yra sveika, nepažeista virusinė dalelė. Todėl neaišku, kiek iš tų milijonų yra gyvybingų virionų, gebančių infekuoti kitą ląstelę ir joje daugintis.

Naujausi duomenys kelia nerimą

Virusologė dr. L. Kalinienė pastebi, kad dalis visuomenės džiaugiasi, jog jiems nepasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, todėl nejausdami tokių negalavimų laiko save asimptominiais atvejais. Tačiau išsamūs klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrieji asimptominiai atvejai sudaro tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų, o didžioji dalis laikytų asimptominiais, kaip paaiškėjo, yra presimptominiai atvejai, kuriems simptomai pasireiškia gerokai vėliau ir nebūtinai tokie, kokie būna esant kvėpavimo takų infekcijai.

„Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi simptomai. Tai kelia nerimą, nes tai reiškia, kad simptomai gali būti visai ne kvėpavimo sistemoje. Jau išaiškinta, kad asimptominiai šio viruso nešiotojai išskiria gana didelį kiekį virusinės nukleorūgšties, todėl akivaizdu, kad virusas vystosi, o kodėl organizmas nereaguoja? Ar simptomų nebuvimas reiškia, kad organizmas puikiai susitvarko, ar kad virusas jį gudriai apgauna?“ – svarsto virusologė.

Pavyzdžiui, neseniai publikuoti molekuliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali trikdyti skausmo perdavimo signalus, taip galbūt klaidindamas žmogų, kuriam simptomai pasireiškia, tačiau jis jų nepajunta. Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, pakilus temperatūrai, pajutus karščiavimą ar skausmą nebūtinai reikia nerimauti – tai rodo, kad organizmas kovoja ir formuojasi imuninis atsakas.

Dabar mokslininkai jau nustatė, prie kokio receptoriaus šis virusas geba prisikabinti, o jo mūsų organizme apstu. Tai reiškia, kad ir virusas gali išplisti plačiai: „Vienas iš simptomų gali būti viduriavimas – pažeidžiama virškinimo sistema. Vadinasi, virusas geba patekti ir į žarnyną, tačiau dar nėra išaiškinta kaip. Įsivaizdavimas, kad virusas, patekęs į kvėpavimo takus, juose ir lieka – klaidingas, nes nukeliauti jis gali ir į gilesnius audinius, patekti į kraują, o dėl kraujotakos – ir į kitus organus bei sistemas.“

Kaip toli virusas nukeliaus ir pažeis mūsų organizmą, labiausiai priklauso nuo mūsų gynybinių sistemų. Vis dėlto keliaudamas krauju ir patekęs į centrinę nervų ar širdies kraujagyslių sistemas pažeidimus virusas sukelti gali ir ten.

„Dalis žmonių dažnai jaučiasi ramūs dėl to, kad jaunesniems nei 50 metų SARS-Cov-2 infekcija neretai būna lengva ar asimptominė. Tačiau atsiranda vis daugiau klinikinių pranešimų apie insulto atvejus tarp jaunesnių nei 50 metų asimptominių SARS-Cov-2 infekuotų žmonių. Šiems žmonėms insultas neretai būna pirmasis ir vienintelis COVID-19 simptomas. Svarbu tai, kad ilgą laiką klinikiniai tyrimai buvo koncentruojami į simptomus jaučiančius pacientus. Tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus asimptominiams infekuotiesiems nustatyta, kad daugelio jų plaučiuose matomos vadinamosios „matinio stiklo vaizdo“ zonos, kas liudija apie galimai negrįžtamus ir ateityje sveikatos problemas galinčius sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus.

Kai kurie iš pažiūros sveiki jauni žmonės itin sunkiai perserga COVID-19 ar net nuo jos miršta. Nemaža dalis tokių atvejų siejama su sutrikusiu interferonų atsaku: mutacijomis šio atsako komponentus koduojančiuose genuose ar antikūnų prieš interferonus susidarymu. Todėl nei jaunystė, nei lėtinių ligų neturėjimas garantijų, kad po koronaviruso infekcijos liksi sveikas, nesuteikia“, – naujausius duomenis komentuoja mokslininkė.

Viruso mutacija – natūralus ir nuolat vykstantis reiškinys

Pasak dr. L. Kalinienės, virusai mutuoja nuolat, o mutacijos leidžia virusui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ar naujo šeimininko.

„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius. Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą pasakoja virusologė.

Dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad dėl priežasčių, padedančių virusui išlikti ir įsitvirtinti naujoje populiacijoje, dažnai virusai nebūna itin agresyvūs: „Kalbant apie SARS-Cov-2 mirtingumą, jis nėra toks agresyvus, kaip, tarkim Ebola, hantavirusas Sin Nombre ar kai kurie kiti iš daugiau nei 300 virusų, naujai atsiradusių ar atrastų per pastarąjį šimtmetį. Santykinai mirtingesnis ir „blogesnis“ yra ir SARS-Cov-1, kurį mes lyg ir sugebėjome suvaldyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad minėtų „mirtingesnių“ virusų atveju dažniausiai kalbame apie kelis tūkstančius ar šimtus infekuotų asmenų, todėl šių virusų mirtingumo rodikliai neatspindi tikrojo viruso mirtingumo.“

Nors prognozuoti viruso mutacijas sudėtinga, įvairūs struktūrinės ir molekulinės biologijos metodai leidžia tirti jau įvykusias mutacijas. „Šiuo metu intensyviai analizuojama SARS-Cov-2 ataugėlių baltymo D614G mutacija. Iš genominių duomenų matome, kad 614 pozicijoje asparto rūgštis pakeista į gliciną, o ši mutacija išplitusi tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje cirkuliuojančiuose SARS-Cov-2. Nors šiandien turime nemažai įvairių tyrimų duomenų, minėtos mutacijos įtaka virusui, jo vystymuisi ląstelėje ar gebėjimui sukelti ligą nėra visisškai aiški“, – pasakoja VU GMC virusologė.

Pasak mokslininkės, remiantis in silico duomenimis, ši mutacija net neturėtų būti paveiki. Tačiau tyrimo su ląstelių kultūromis metu nustatyta, kad ji gali turėti įtakos viruso vystymuisi, nes laboratorinėmis sąlygomis stebima kiek didesnė virionų išeiga.

„Kalbant apie gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šią mutaciją turinčiu virusu, pastebėtas ir didesnis kiekis nukleorūgšties nosiaryklėje nei gyvūnų, užkrėstų nemutavusiu virusu. Ar tokių duomenų pakanka, kad galėtume sakyti, jog ši mutacija leidžia virusui lengviau mus infekuoti ar sukelti sunkesnius susirgimus? Tikrai ne, nes net nežinome, ar ši mutacija paplito virusui siekiant geriau prisitaikyti prie mūsų organizmo, ar dėl vadinamojo „pradininko efekto“ (angl. founder effect)“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Šiandien jau yra nustatyta daugiau nei 140 tūkst. SARS-Cov-2 genomų sekų ir identifikuota daugiau nei 12 tūkst. šio viruso genomo mutacijų. Didžioji dalis šių mutacijų yra sinoniminės, t. y. nekeičiančios viruso koduojamų baltymų. Iš baltymo seką keičiančių, be jau minėtos ataugėlių baltymo mutacijos D614G, ypatingo dėmesio susilaukė genomą padauginančio baltymo RNR polimerazės mutacijos ir 382 nukleotidų delecija viruso gene ORF8. Sekoskaitos bei klinikinių duomenų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos RNR polimerazės gene leidžia greičiau mutuoti pačiam virusui, o SARS-Cov-2 variantai, turintys minėtą deleciją ORF8, galbūt sukelia lengvesnę infekciją nei šios mutacijos neturintys virusai.

Apsaugos priemonės svarbios, bet virusų išvengti nepavyks

Virusologės teigimu, nors ir neturime tiesiogiai su SARS-CoV-2 virusu kovojančių vaistų, apsisaugojimo ir prevencinių priemonių yra.

„Šiuo metu taikomi įvairūs gydymo būdai. Kol kas populiariausias priešvirusinis vaistas – remdesiviras, kuris buvo sukurtas kovai su hepatitu C, vėliau pritaikytas Ebolai, bet, atrodo, padeda kovoti ir su koronavirusu bei tam tikrais flavivirusais. Taikoma ir interferonų terapija, gydymui naudojami steroidai, kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Iš esmės didžioji dalis naudojamų vaistų ne kovoja su virusu, o reguliuoja simptomatiką“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

VU GMC mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebint jau antrąją COVID-19 bangą visos apsaugos priemonės, įvairūs padėties valdymo būdai yra svarbūs bei naudingi: „Jeigu nieko nedarytume, virusas išplistų daug sėkmingiau ir plačiau. Tam tikrų ribojimų laikymasis padeda. Viskas, ko dabar reikia – sąmoningai pagyventi, kol bus sukurta vakcina.“

Kadangi žmonijos istorija ir dabartinės tendencijos rodo, jog tam tikrų virusų protrūkiai yra būdingi ir pasikartojantys, mokslininkai jau dabar stebi galimą ne vieno naujojo žmogaus viruso atsiradimą.

„Panašu, kad į mūsų populiaciją beldžiasi naujas kiaulių gripas, pavadintas G4 (genotipas 4), kurio genomas turi potencialiai pandeminiam virusui būdingus žymenis ir kuris sparčiai plinta kiaulių fermose Kinijoje. Nors apie gripo virusus žinome gana daug, naujų gripo virusų atsiradimas sunkiai išvengiamas. Tikėtinas ir naujo itin virulentiško paukščių gripo atsiradimas. Tam įtakos turi ne tik gripo virusų paplitimas bei genetinės ypatybės, bet ir mūsų pačių veikla, įpročiai. Pavyzdžiui, noras vartoti laisvai besiganančių vištų, kurios neišvengiamai gali turėti kontaktą su laukiniais paukščiais, kiaušinius. Azijoje populiari tradicija ūkiuose, restoranuose ar turguose narvuose laikyti daug skirtingų rūšių gyvūnų, kurie iš esmės neturėtų dalintis tuo pačiu arealu“, – sako dr. L. Kalinienė.

Mokslininkė neatmeta galimybės, kad ir naujasis koronavirusas niekur nesitrauks ir su juo gyvensime dabar jau visą laiką, taigi turėsime penktą nuolat populiacijoje cirkuliuojantį koronavirusą šalia 229E, NL63, OC43 ir KU1.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2020-11-24 09:15:27

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
Daugiau naujų naujienų
       2020-11-25 16:25:27

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 17 d., tačiau leidžiamas muziejų lankymas

Atsižvelgdama į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti šalyje galiojantį karantiną iki gruodžio 17 d.
       2020-11-25 13:44:43

Ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į valdančiuosius

"Mieli kolegos parlamentarai, valdantieji, Vėl kreipiuosi su prašymu į Jus dėl prastos epidemiologinės situacijos Seime.
       2020-11-25 12:15:03

Agnė Kulitaitė: kaip geriausia sutaupyti?

Kartais niekas taip nepradžiugina, kaip sutaupyti pinigai. Ypač, jei namuose pakvimpa naujais daiktais, o piniginė išsipūtus šypsosi. Galbūt kas nors perskaitęs šiuos žodžius pagalvos, kad esu tikra materialistė, bet aš tiesiog esu taupi.
       2020-11-25 10:08:23

Santaros žinios. Vilnius

Lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai.
       2020-11-25 09:58:49

Diskriminacija įsidarbinant: kandidatė buvo priversta kalbėti angliškai

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė įspėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus, diskriminavusius įsidarbinti norėjusią kandidatę dėl konkursui pasirinktos kalbos.
       2020-11-25 09:45:31

VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?

Ekspertai pastebi, kad pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, išaugo kompiuterinės įrangos pardavimai. Taip yra todėl, kad darbas, mokymasis ir kitos įvairios veiklos persikėlė į namus.
       2020-11-25 09:42:25

„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims.
       2020-11-25 08:42:28

Virusas nebijo tokio karantino. Patvirtinti 2289 nauji koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2289 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.
       2020-11-24 15:53:39

Lietuva veržiasi į pasaulio lyderius - registruoti dar 1169 koronaviruso atvejai

Atlikus 7,289 tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1169 koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,3% Lietuvoje 14 dienų sergamumas COVID-19 liga 100 tūkstančių gyventojų: 808,4
       2020-11-24 15:01:02

Nesaugi, ankstyva lytinė patirtis gali būti ir rizikos sveikatai veiksnys

Nors terminas „saugus seksas“ paaugliams yra žinomas, informacijos apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI) ir prevenciją, galimą slaptą jų eigą bei simptomus yra nepakankamai ir ji, deja, ne visada adekvati.
       2020-11-24 13:34:43

Kas patogiau judriame mieste: nuosavas automobilis ar alternatyvios priemonės?

Nors nuosavo automobilio turėjimas ilgą laiką buvo vertinamas kaip didžiulis privalumas, pastaruoju metu ši nuostata palengva kinta. Tai lemia ne tik vis labiau augantys automobilio išlaikymo kaštai, bet ir įvairių alternatyvių susisiekimo priemonių pasirinkimas.
       2020-11-24 13:32:04

Nepritarta Seimo nuotolinio darbo reglamentavimui

Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.
       2020-11-24 10:44:46

Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas

Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, nutarė pritarti Respublikos Prezidento teikiamai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderės Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
       2020-11-24 09:15:27

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
       2020-11-24 09:03:25

„iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato

Lapkričio 13–22 d. vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ iš Vilniaus universiteto (VU) studentų sudaryta komanda laimėjo didįjį prizą.
       2020-11-24 08:09:15

Ekspertai pataria, kaip išsirinkti tinkamiausią elektros tiekėją

Ko gero, pats tamsiausias ir niūriausias mėnuo lapkritis yra ir pats tinkamiausias laikas pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Mat kuo juodžiau už lango, tuo vertingesnė tampa elektros lemputės teikiama šviesa.
       2020-11-24 08:02:42

IT ir IRT sektoriai: per pirmą karantiną išryškėjusios tendencijos

Per 8 mėnesius, kuomet Lietuva gyvena pandemijos sąlygomis, praktiškai neliko nei vieno sektoriaus, kurio vienaip ar kitaip nepalietė koronavirusas. Vieniems verslams šis pasaulinio masto iššūkis tapo rimtu išbandymu ir privertė iš esmės peržiūrėti verslo strategiją, tuo tarpu kitus palietė mažiau ir netgi atvėrė naujų galimybių.
       2020-11-24 07:55:37

Ilja Laurs: nekilnojamojo turto rinkos ateitis – tokenizacija

„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, jog nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo šia turto klase išlieka sudėtinga.
       2020-11-23 14:50:15

Sveikatos ekspertų taryba: būtina saugoti visuomenės emocinę sveikatą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį mišriu nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, aptarė atnaujintas COVID-19 pandemijos plėtros prognozes, taip pat rekomendacijas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo bei visuomenės informavimo COVID-19 klausimais.
       2020-11-23 14:36:20

Apie lytinį raštingumą pirmiausiai iš šeimos

Lytinis raštingumas yra svarbi kiekvieno mūsų sveikatos ir gerovės dalis, kuris, kaip sako psichologai, pradedamas formuotis šeimos aplinkoje. Tai, kokia čia tvyro emocinė atmosfera, daro įtaką vaiko, vėliau ir paauglio socialinei raidai, jo asmenybės formavimui.
       2020-11-23 14:08:21

Pirmajam autoservisui Lietuvoje suteiktas skaidraus verslo ženklas

Sunkiojo transporto priemonių remonto bendrovei „Autokurtas“ suteiktas skaidraus verslo ženklas „Baltoji banga“. Atsparumą šešėliui ir nesąžiningoms verslo praktikoms liudijantis įvertinimas pirmą kartą skirtas autoservisų paslaugas teikiančiai bendrovei.
       2020-11-23 12:20:36

„Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Jovita Juodsnykytė nuramina, kad pajutus peršalimo simptomus naudinga kuo skubiau kreiptis į vaistininką ir gydytojo gali net neprireikti.
       2020-11-23 11:48:35

Besidomintiems grybais VDU Botanikos sodas – tikras rojus

Apie gausias ir unikalias Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijas buvo rašyta ne kartą. Tačiau apie įvairių formų ir spalvų grybus, augančius kartu su introdukuotais ir vietinių rūšių kolekciniais augalais – dar nekalbėjome.
       2020-11-23 09:11:20

Akcijos magija: kaip nepamesti galvos ir sutaupyti

Ar analizuojate savo pirkimo įpročius? Jei taip, ko gero, pastebėjote, kad žodžiai „akcija“ ir „nuolaida“ daugumą mūsų veikia tikrai magiškai.
       2020-11-23 08:57:59

Perspėja, kad vienas pirkėjų įprotis šiemet gali kelti problemų

Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ perspėja, kad net ir atradę apsipirkimą internetu Lietuvos gyventojai kalėdines dovanėles vis tiek nori pirkti gyvai, o maistą įsigyja paskutinėmis dienomis.
       2020-11-23 08:42:40

Tyrimų rezultatai - autobuse užsikrėsti „Covid-19” rizika yra labai maža

„Covid-19” krizė parodė, koks svarbus yra keleivinis transportas, norint užtikrinti susisiekimą ir pagrindinių paslaugų tęstinumą. Šalyje įvedus karantiną ir drastiškai sumažėjus keleivių skaičiui, keleivinio susisiekimo rinką sukrėtė smūgis.
       2020-11-23 08:09:43

Gera žinia verslui – „Sodra“ su Briuseliu suderino didesnę mokestinę pagalbą

Gera žinia Covid-19 poveikį patyrusiam verslui – „Sodrai“ su Europos Komisija (EK) suderino pagalbą įmonėms, net jeigu pagalbos suma viršija EK nustatytą maksimalios valstybės pagalbos (de minimis) sumą.
       2020-11-23 08:04:29

Regionuose trūksta virš 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų.
       2020-11-23 07:46:04

Medikai prognozuoja koronaviruso pasekmes – trečiąja banga taps lėtinės ligos

Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių - kritusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms ir viruso plitimui.
       2020-11-23 07:43:46

VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda

Lapkričio 13-22 dienomis Lietuvos vardas plačiai nuskambėjo didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.