Naujienos

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

2020-10-19 16:04:25

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.

Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė sako, kad nerimą kelia naujausių tyrimų duomenys, rodantys, kad šis virusas gali būti kur kas pavojingesnis, nei daugelis mano, o negrįžtamų pakitimų sukelti gali ne tik kvėpavimo takuose.

Trūksta patvirtintų duomenų

Nors koronavirusus (Coronaviridae šeima) mokslininkai tiria jau kone 60 metų, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad naujų duomenų atrandama nuolat. Kalbant apie dabar plintantį SARS-CoV-2, kuris egzistuoja dar gana trumpą laiką, tikslių, iki galo patvirtintų ir net kai kurių bazinių žinių itin trūksta.

„Mums trūksta atsakymų į elementarius klausimus, pavyzdžiui, kiek subrendusių virusų – virionų susiformuoja vienoje ląstelėje, kiek iš jų yra infektyvūs, kiek virionų turi patekti į organizmą, kad išsivystytų COVID-19 infekcija. Tai pagrindiniai duomenys virusui aprašyti, bet atsakymų neturime iki šiol“, – pasakoja mokslininkė.

Atsakymus padeda atrasti išsamūs laboratoriniai tyrimai, tačiau jie vykdomi neilgai – apie pusmetį. Pasak L. Kalinienės, jų rezultatai labai svarbūs, nes gali padėti tam tikras problemas spręsti ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Pačioje pradžioje pasaulis dar tik stebėjo, kas vyksta, buvo visiškai nežinoma, ar bus epidemija, o gal viskas nunyks. Vėliau daugelyje šalių įvestas karantinas, mokslininkai negalėjo eiti į laboratorijas, jokie tyrimai nevyko. Todėl gausiausi šiandien yra epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo tikslesnius duomenis gauname. Bet kyla ir kita problema – atsiranda klinikinių duomenų apie požymius ar simptomatiką, kurie nebūtinai susiję su šio viruso vystymusi žmogaus organizme, todėl klausimų šiandien daugiau nei atsakymų“, – sako virusologė.

Siekiant aiškumo, svarbūs visi tyrimai

Epidemiologinių tyrimų duomenys, pasak dr. L. Kalinienės, rodo, kad šiuo metu pastebimos tendencijos ir kai kurie rodikliai smarkiai nekinta, todėl leidžia daryti tam tikras apibendrintas išvadas. Pavyzdžiui, Ro indeksas, rodantis ligos reprodukcijos skaičius, išliko toks pat – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 4 aplinkinių, tačiau šie duomenys skirtingose populiacijose skiriasi.

„Nesikeičia ir rizikos grupės – tai vyresni, gretutinių susirgimų turintys žmonės, bet iki galo neturime atsakymo, kodėl būtent jie šiai grupei priklauso. Atsakymo greitai taip pat neturėsime, nes pagrindinis ir vienintelis darbas, kurį galime vykdyti, yra tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais, bet šių duomenų taikymas žmogui nėra visiškai tiesmukas – makakoms ar žiurkėnams pasireiškęs efektas arba simptomai nebūtinai identiškai pasireikš žmogui“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Tam tikrus, nors taip pat negalutinius duomenis suteikia ir molekulinės biologijos bei matematiniais metodais paremti skaičiavimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sergantis žmogus per valandą į aplinką išleidžia nuo 100 tūkst. iki 10 mln. virusinės nukleorūgšties, tačiau tai nebūtinai yra sveika, nepažeista virusinė dalelė. Todėl neaišku, kiek iš tų milijonų yra gyvybingų virionų, gebančių infekuoti kitą ląstelę ir joje daugintis.

Naujausi duomenys kelia nerimą

Virusologė dr. L. Kalinienė pastebi, kad dalis visuomenės džiaugiasi, jog jiems nepasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, todėl nejausdami tokių negalavimų laiko save asimptominiais atvejais. Tačiau išsamūs klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrieji asimptominiai atvejai sudaro tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų, o didžioji dalis laikytų asimptominiais, kaip paaiškėjo, yra presimptominiai atvejai, kuriems simptomai pasireiškia gerokai vėliau ir nebūtinai tokie, kokie būna esant kvėpavimo takų infekcijai.

„Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi simptomai. Tai kelia nerimą, nes tai reiškia, kad simptomai gali būti visai ne kvėpavimo sistemoje. Jau išaiškinta, kad asimptominiai šio viruso nešiotojai išskiria gana didelį kiekį virusinės nukleorūgšties, todėl akivaizdu, kad virusas vystosi, o kodėl organizmas nereaguoja? Ar simptomų nebuvimas reiškia, kad organizmas puikiai susitvarko, ar kad virusas jį gudriai apgauna?“ – svarsto virusologė.

Pavyzdžiui, neseniai publikuoti molekuliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali trikdyti skausmo perdavimo signalus, taip galbūt klaidindamas žmogų, kuriam simptomai pasireiškia, tačiau jis jų nepajunta. Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, pakilus temperatūrai, pajutus karščiavimą ar skausmą nebūtinai reikia nerimauti – tai rodo, kad organizmas kovoja ir formuojasi imuninis atsakas.

Dabar mokslininkai jau nustatė, prie kokio receptoriaus šis virusas geba prisikabinti, o jo mūsų organizme apstu. Tai reiškia, kad ir virusas gali išplisti plačiai: „Vienas iš simptomų gali būti viduriavimas – pažeidžiama virškinimo sistema. Vadinasi, virusas geba patekti ir į žarnyną, tačiau dar nėra išaiškinta kaip. Įsivaizdavimas, kad virusas, patekęs į kvėpavimo takus, juose ir lieka – klaidingas, nes nukeliauti jis gali ir į gilesnius audinius, patekti į kraują, o dėl kraujotakos – ir į kitus organus bei sistemas.“

Kaip toli virusas nukeliaus ir pažeis mūsų organizmą, labiausiai priklauso nuo mūsų gynybinių sistemų. Vis dėlto keliaudamas krauju ir patekęs į centrinę nervų ar širdies kraujagyslių sistemas pažeidimus virusas sukelti gali ir ten.

„Dalis žmonių dažnai jaučiasi ramūs dėl to, kad jaunesniems nei 50 metų SARS-Cov-2 infekcija neretai būna lengva ar asimptominė. Tačiau atsiranda vis daugiau klinikinių pranešimų apie insulto atvejus tarp jaunesnių nei 50 metų asimptominių SARS-Cov-2 infekuotų žmonių. Šiems žmonėms insultas neretai būna pirmasis ir vienintelis COVID-19 simptomas. Svarbu tai, kad ilgą laiką klinikiniai tyrimai buvo koncentruojami į simptomus jaučiančius pacientus. Tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus asimptominiams infekuotiesiems nustatyta, kad daugelio jų plaučiuose matomos vadinamosios „matinio stiklo vaizdo“ zonos, kas liudija apie galimai negrįžtamus ir ateityje sveikatos problemas galinčius sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus.

Kai kurie iš pažiūros sveiki jauni žmonės itin sunkiai perserga COVID-19 ar net nuo jos miršta. Nemaža dalis tokių atvejų siejama su sutrikusiu interferonų atsaku: mutacijomis šio atsako komponentus koduojančiuose genuose ar antikūnų prieš interferonus susidarymu. Todėl nei jaunystė, nei lėtinių ligų neturėjimas garantijų, kad po koronaviruso infekcijos liksi sveikas, nesuteikia“, – naujausius duomenis komentuoja mokslininkė.

Viruso mutacija – natūralus ir nuolat vykstantis reiškinys

Pasak dr. L. Kalinienės, virusai mutuoja nuolat, o mutacijos leidžia virusui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ar naujo šeimininko.

„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius. Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą pasakoja virusologė.

Dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad dėl priežasčių, padedančių virusui išlikti ir įsitvirtinti naujoje populiacijoje, dažnai virusai nebūna itin agresyvūs: „Kalbant apie SARS-Cov-2 mirtingumą, jis nėra toks agresyvus, kaip, tarkim Ebola, hantavirusas Sin Nombre ar kai kurie kiti iš daugiau nei 300 virusų, naujai atsiradusių ar atrastų per pastarąjį šimtmetį. Santykinai mirtingesnis ir „blogesnis“ yra ir SARS-Cov-1, kurį mes lyg ir sugebėjome suvaldyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad minėtų „mirtingesnių“ virusų atveju dažniausiai kalbame apie kelis tūkstančius ar šimtus infekuotų asmenų, todėl šių virusų mirtingumo rodikliai neatspindi tikrojo viruso mirtingumo.“

Nors prognozuoti viruso mutacijas sudėtinga, įvairūs struktūrinės ir molekulinės biologijos metodai leidžia tirti jau įvykusias mutacijas. „Šiuo metu intensyviai analizuojama SARS-Cov-2 ataugėlių baltymo D614G mutacija. Iš genominių duomenų matome, kad 614 pozicijoje asparto rūgštis pakeista į gliciną, o ši mutacija išplitusi tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje cirkuliuojančiuose SARS-Cov-2. Nors šiandien turime nemažai įvairių tyrimų duomenų, minėtos mutacijos įtaka virusui, jo vystymuisi ląstelėje ar gebėjimui sukelti ligą nėra visisškai aiški“, – pasakoja VU GMC virusologė.

Pasak mokslininkės, remiantis in silico duomenimis, ši mutacija net neturėtų būti paveiki. Tačiau tyrimo su ląstelių kultūromis metu nustatyta, kad ji gali turėti įtakos viruso vystymuisi, nes laboratorinėmis sąlygomis stebima kiek didesnė virionų išeiga.

„Kalbant apie gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šią mutaciją turinčiu virusu, pastebėtas ir didesnis kiekis nukleorūgšties nosiaryklėje nei gyvūnų, užkrėstų nemutavusiu virusu. Ar tokių duomenų pakanka, kad galėtume sakyti, jog ši mutacija leidžia virusui lengviau mus infekuoti ar sukelti sunkesnius susirgimus? Tikrai ne, nes net nežinome, ar ši mutacija paplito virusui siekiant geriau prisitaikyti prie mūsų organizmo, ar dėl vadinamojo „pradininko efekto“ (angl. founder effect)“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Šiandien jau yra nustatyta daugiau nei 140 tūkst. SARS-Cov-2 genomų sekų ir identifikuota daugiau nei 12 tūkst. šio viruso genomo mutacijų. Didžioji dalis šių mutacijų yra sinoniminės, t. y. nekeičiančios viruso koduojamų baltymų. Iš baltymo seką keičiančių, be jau minėtos ataugėlių baltymo mutacijos D614G, ypatingo dėmesio susilaukė genomą padauginančio baltymo RNR polimerazės mutacijos ir 382 nukleotidų delecija viruso gene ORF8. Sekoskaitos bei klinikinių duomenų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos RNR polimerazės gene leidžia greičiau mutuoti pačiam virusui, o SARS-Cov-2 variantai, turintys minėtą deleciją ORF8, galbūt sukelia lengvesnę infekciją nei šios mutacijos neturintys virusai.

Apsaugos priemonės svarbios, bet virusų išvengti nepavyks

Virusologės teigimu, nors ir neturime tiesiogiai su SARS-CoV-2 virusu kovojančių vaistų, apsisaugojimo ir prevencinių priemonių yra.

„Šiuo metu taikomi įvairūs gydymo būdai. Kol kas populiariausias priešvirusinis vaistas – remdesiviras, kuris buvo sukurtas kovai su hepatitu C, vėliau pritaikytas Ebolai, bet, atrodo, padeda kovoti ir su koronavirusu bei tam tikrais flavivirusais. Taikoma ir interferonų terapija, gydymui naudojami steroidai, kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Iš esmės didžioji dalis naudojamų vaistų ne kovoja su virusu, o reguliuoja simptomatiką“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

VU GMC mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebint jau antrąją COVID-19 bangą visos apsaugos priemonės, įvairūs padėties valdymo būdai yra svarbūs bei naudingi: „Jeigu nieko nedarytume, virusas išplistų daug sėkmingiau ir plačiau. Tam tikrų ribojimų laikymasis padeda. Viskas, ko dabar reikia – sąmoningai pagyventi, kol bus sukurta vakcina.“

Kadangi žmonijos istorija ir dabartinės tendencijos rodo, jog tam tikrų virusų protrūkiai yra būdingi ir pasikartojantys, mokslininkai jau dabar stebi galimą ne vieno naujojo žmogaus viruso atsiradimą.

„Panašu, kad į mūsų populiaciją beldžiasi naujas kiaulių gripas, pavadintas G4 (genotipas 4), kurio genomas turi potencialiai pandeminiam virusui būdingus žymenis ir kuris sparčiai plinta kiaulių fermose Kinijoje. Nors apie gripo virusus žinome gana daug, naujų gripo virusų atsiradimas sunkiai išvengiamas. Tikėtinas ir naujo itin virulentiško paukščių gripo atsiradimas. Tam įtakos turi ne tik gripo virusų paplitimas bei genetinės ypatybės, bet ir mūsų pačių veikla, įpročiai. Pavyzdžiui, noras vartoti laisvai besiganančių vištų, kurios neišvengiamai gali turėti kontaktą su laukiniais paukščiais, kiaušinius. Azijoje populiari tradicija ūkiuose, restoranuose ar turguose narvuose laikyti daug skirtingų rūšių gyvūnų, kurie iš esmės neturėtų dalintis tuo pačiu arealu“, – sako dr. L. Kalinienė.

Mokslininkė neatmeta galimybės, kad ir naujasis koronavirusas niekur nesitrauks ir su juo gyvensime dabar jau visą laiką, taigi turėsime penktą nuolat populiacijoje cirkuliuojantį koronavirusą šalia 229E, NL63, OC43 ir KU1.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-11-24 09:15:27

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
Daugiau naujų naujienų
       2022-01-17 19:23:46

Po praūžusio vėjo Valakupių girininkijoje teks atsodinti apie 0,7 ha miško

Penktadienį (sausio 14 d.) Lietuvoje siautėjęs pavojingas vėjas pridarė daug žalos ir Vilniaus miškeliams prie II-ojo Valakupių paplūdimio. Skaičiuojama, kad vėjas išvertė arba nulaužė apie 200 pušų.
       2022-01-17 14:35:43

Ką daryti, kad telefono baterija tarnautų ilgiau? Vienas įprotis jai žalingas

Nemažai žmonių savo telefonus krauna naktimis, kad iš ryto rastų pilnai įkrautą bateriją ir galėtų išmaniuoju naudotis visą dieną. Nors tai gali būti patogu, išmaniojo baterija tuo tikrai nesidžiaugia.
       2022-01-17 13:15:14

Liūdniausia metų diena – kaip išmaniai pasirūpinti savo emocine sveikata?

Trečiasis sausio pirmadienis, dar kitaip vadinamas „Mėlynuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday) – psichologų laikoma liūdniausia diena metuose. Tai puiki proga atkreipti dėmesį į savo emocinę sveikatą ir jos gerinimo būdus.
       2022-01-17 09:52:09

Apledėjusi kelio danga: kas pėsčiuosius gali apsaugoti nuo traumų

Pastarosios savaitės nešykšti išbandymų pėstiesiems – dėl susidariusio plikledžio ar kitos slidžios kelio dangos žmonės ne tik patiria diskomfortą eidami, bet ir neišvengia slydimo traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų.
       2022-01-17 09:49:27

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2603

Atlikus 9391 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 2603. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-16 09:42:16

Dantų balinimo ABC: kaip teisingai ir efektyviai tai daryti namuose?

Dantų geltonavimas – natūralus procesas, bet tai nereiškia, kad negalima jo prilėtinti ar sustabdyti. Kokie įpročiai gali užkirsti kelią pastebimiems dantų spalvos pokyčiams arba padėti susigrąžinti jų baltumą, pasakoja BENU vaistinės ekspertė Ramunė Uosienė.
       2022-01-16 08:59:15

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3368

Atlikus 14684 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 3368. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-15 13:16:06

Sumanaus kaimo projektai – kelias į pokyčius

Lietuvos kaimas jau nebeatsiejamas nuo naujausių technologinių laimėjimų: ūkininkai laukuose dirba išmania, inovatyvia technika, gerėja infrastruktūra, elektroninių paslaugų prieinamumas, daugėja paslaugų viešame sektoriuje.
       2022-01-15 13:10:34

Vilniaus oro uoste baigtas didžiausias infrastruktūros rekonstrukcijos projektas

Atlikus būtinas patikros procedūras 2022 m. sausį oficialiai baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas.
       2022-01-15 13:01:21

Šią žiemą kviečiame aplankyti 10 pilikalnių saugomose teritorijose

Žiemą kraštovaizdžiai žavi ne mažiau nei vasarą, todėl kviečiame nesėdėti namuose, keliauti po gamtą ir geriau pažinti jos vertybes. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią žiemą ragina aplankyti 10 įspūdingų, naujai pritaikytų lankymui piliakalnių saugomose teritorijose.
       2022-01-15 09:48:10

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3953

Atlikus 23657 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 3953. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-15 09:14:14

Sausio 13-oji mums buvo, yra ir bus šventa

Šiomis dienomis dauguma grįžtame į prisiminimus apie dramatiškąją Sausio 13-ąją, kai mūsų Laisvė buvo apginta šimtatūkstantinių beginklių minių, tąsyk išgyvenusių ypatingą vienybę ir susitelkimą, prie svarbių Valstybei objektų.
       2022-01-15 09:04:13

Virtuvės prietaisai, apsaugantys nuo produktų švaistymo

Ar jūsų šaldytuve dar rikiuojasi šventinio periodo maisto likučiai? O gal jau papildėte statistiką, liudijančią, kad net trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama arba iššvaistoma?
       2022-01-15 08:51:47

Netrukus automobilį rinksimės lyg išmanųjį telefoną – pagal programinę įrangą

Dauguma prieš tris dešimtmečius sukurtų filmų apie ateitį prognozavo, jog mūsų laikų automobiliai ratus išmainys į reaktyvinius variklius ir gebės skraidyti gatvėmis.
       2022-01-14 22:11:49

Nuo pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse privaloma dėvėti respiratorius

Siekiant suvaldyti itin greit plintančios koronaviruso atmainos Omikron plitimą, jau nuo ateinančio pirmadienio, sausio 17 d., visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas
       2022-01-14 20:12:57

Telecentras įspėja dėl vėjo pažeistų antenų

Dėl Lietuvoje įsivyravusių audringų orų smarkiai išaugo žiūrovų, kurie kreipiasi į Telecentrą dėl eterinės televizijos (televizijos per anteną) sutrikimo, srautas. Įmonė informuoja, kad TV programų siuntimo tinklai bei informacinės sistemos funkcionuoja be sutrikimų.
       2022-01-14 20:07:58

V. Kurpienė nurodė tris svarbius dalykus, padedančius sustiprinti imunitetą

Atsparumas ligoms ir gera savijauta – ne vienos dienos uždavinys. Įdėjus šiek tiek pastangų ir pasinaudojus keliais patarimais galima pasiekti puikių rezultatų.
       2022-01-14 20:03:44

Širdies ūžesių diagnozė – ankstyvoje vaikystėje: kada reikėtų sunerimti?

Įprastai širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų. Širdies ūžesiai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą.
       2022-01-14 16:49:21

Atostogos, kurių pavydės visi „Instagram“ sekėjai – rojaus kampelis Žemėje

Portugalijai priklausanti Madeira „Pasaulio kelionių apdovanojimuose“ ne kartą buvo pripažinta ne tik geriausia vieta Europoje, bet ir patraukliausia sala visame pasaulyje.
       2022-01-14 10:59:49

Su „SpaceX“ į kosmosą sėkmingai pakilo trys lietuvių „NanoAvionics“ palydovai

Sausio 13 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“ į Saulės sinchroninę orbitą (SSO) pakilo net trys Lietuvoje įkurtos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ klientams pagaminti palydovai.
       2022-01-14 10:50:32

Populiarėjantis augalinis pienas: lengvi būdai pasigaminti jį namuose

Sveikiau, skaniau ir įvairiau – Lietuvos gyventojai vis dažniau į savo maisto racioną įtraukia ne tik daugiau įvairių grūdų, sėklų ir riešutų, bet ir sparčiai populiarėjantį augalinį pieną.
       2022-01-14 10:37:36

Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?

Technologijų sektorius šiandien yra vienas patraukliausių ir perspektyviausių, o kasmet augantis darbuotojų trūkumas rodo, kad jis toks liks dar ne vienerius metus.
       2022-01-14 10:31:12

Ko dėl finansinių sunkumų senatvėje labiausiai nenorėtų atsisakyti lietuviai

2 iš 5 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad dėl finansinių problemų senatvėje sunkiausia būtų atsisakyti kelionių, atskleidė Baltijos šalyse „Luminor“ atlikta apklausa.
       2022-01-14 10:24:27

Vaistų vartojimo realybė Lietuvoje – tik kas trečias geria reguliariai

Neteisingas ir neatsakingas paskirtų vaistų vartojimas yra viena dažniausių problemų gydant aukštą kraujospūdį – hipertenziją. Neretai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra.
       2022-01-14 10:18:15

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3947

Atlikus 25510 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 3947. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-14 09:48:32

Sportuoti lauke žiemą – misija įmanoma: kaip tinkamai pasiruošti sportui?

Naujųjų metų pradžia neretai tampa atskaitos tašku mūsų pažadams. Ryžto sportuoti sausio mėnesį itin daug, tačiau galimybes tai daryti lauke iš dalies apriboja sniegas ir minusinė oro temperatūra.
       2022-01-14 09:45:03

Kaip ugdyti emocinę kompetenciją: patarimai darbuotojams ir darbdaviams

Emocinės kompetencijos ugdymas – svarbi darbo dalis, padedanti užkirsti kelią nereikalingam stresui ar nerimui, kuris tiesiogiai gali lemti ir darbo kokybę.
       2022-01-14 09:32:20

Nenustebkite, jeigu staiga jūsų banko sąskaita bus užšaldyta

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) perspėja, kad asmenims, užsiimantiems neteisėta autorių teises pažeidžiančia veikla internete, gali būti užblokuotos jų asmeninės banko sąskaitos.
       2022-01-14 09:27:49

Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją

Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos.
       2022-01-13 22:33:19

S. Gentvilas: „Palankus vėjas: jau leista statyti daugiau vėjo jėgainių“

Pastaraisiais metais Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.