Naujienos

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

2020-10-19 16:04:25

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.

Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė sako, kad nerimą kelia naujausių tyrimų duomenys, rodantys, kad šis virusas gali būti kur kas pavojingesnis, nei daugelis mano, o negrįžtamų pakitimų sukelti gali ne tik kvėpavimo takuose.

Trūksta patvirtintų duomenų

Nors koronavirusus (Coronaviridae šeima) mokslininkai tiria jau kone 60 metų, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad naujų duomenų atrandama nuolat. Kalbant apie dabar plintantį SARS-CoV-2, kuris egzistuoja dar gana trumpą laiką, tikslių, iki galo patvirtintų ir net kai kurių bazinių žinių itin trūksta.

„Mums trūksta atsakymų į elementarius klausimus, pavyzdžiui, kiek subrendusių virusų – virionų susiformuoja vienoje ląstelėje, kiek iš jų yra infektyvūs, kiek virionų turi patekti į organizmą, kad išsivystytų COVID-19 infekcija. Tai pagrindiniai duomenys virusui aprašyti, bet atsakymų neturime iki šiol“, – pasakoja mokslininkė.

Atsakymus padeda atrasti išsamūs laboratoriniai tyrimai, tačiau jie vykdomi neilgai – apie pusmetį. Pasak L. Kalinienės, jų rezultatai labai svarbūs, nes gali padėti tam tikras problemas spręsti ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Pačioje pradžioje pasaulis dar tik stebėjo, kas vyksta, buvo visiškai nežinoma, ar bus epidemija, o gal viskas nunyks. Vėliau daugelyje šalių įvestas karantinas, mokslininkai negalėjo eiti į laboratorijas, jokie tyrimai nevyko. Todėl gausiausi šiandien yra epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo tikslesnius duomenis gauname. Bet kyla ir kita problema – atsiranda klinikinių duomenų apie požymius ar simptomatiką, kurie nebūtinai susiję su šio viruso vystymusi žmogaus organizme, todėl klausimų šiandien daugiau nei atsakymų“, – sako virusologė.

Siekiant aiškumo, svarbūs visi tyrimai

Epidemiologinių tyrimų duomenys, pasak dr. L. Kalinienės, rodo, kad šiuo metu pastebimos tendencijos ir kai kurie rodikliai smarkiai nekinta, todėl leidžia daryti tam tikras apibendrintas išvadas. Pavyzdžiui, Ro indeksas, rodantis ligos reprodukcijos skaičius, išliko toks pat – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 4 aplinkinių, tačiau šie duomenys skirtingose populiacijose skiriasi.

„Nesikeičia ir rizikos grupės – tai vyresni, gretutinių susirgimų turintys žmonės, bet iki galo neturime atsakymo, kodėl būtent jie šiai grupei priklauso. Atsakymo greitai taip pat neturėsime, nes pagrindinis ir vienintelis darbas, kurį galime vykdyti, yra tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais, bet šių duomenų taikymas žmogui nėra visiškai tiesmukas – makakoms ar žiurkėnams pasireiškęs efektas arba simptomai nebūtinai identiškai pasireikš žmogui“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Tam tikrus, nors taip pat negalutinius duomenis suteikia ir molekulinės biologijos bei matematiniais metodais paremti skaičiavimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sergantis žmogus per valandą į aplinką išleidžia nuo 100 tūkst. iki 10 mln. virusinės nukleorūgšties, tačiau tai nebūtinai yra sveika, nepažeista virusinė dalelė. Todėl neaišku, kiek iš tų milijonų yra gyvybingų virionų, gebančių infekuoti kitą ląstelę ir joje daugintis.

Naujausi duomenys kelia nerimą

Virusologė dr. L. Kalinienė pastebi, kad dalis visuomenės džiaugiasi, jog jiems nepasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, todėl nejausdami tokių negalavimų laiko save asimptominiais atvejais. Tačiau išsamūs klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrieji asimptominiai atvejai sudaro tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų, o didžioji dalis laikytų asimptominiais, kaip paaiškėjo, yra presimptominiai atvejai, kuriems simptomai pasireiškia gerokai vėliau ir nebūtinai tokie, kokie būna esant kvėpavimo takų infekcijai.

„Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi simptomai. Tai kelia nerimą, nes tai reiškia, kad simptomai gali būti visai ne kvėpavimo sistemoje. Jau išaiškinta, kad asimptominiai šio viruso nešiotojai išskiria gana didelį kiekį virusinės nukleorūgšties, todėl akivaizdu, kad virusas vystosi, o kodėl organizmas nereaguoja? Ar simptomų nebuvimas reiškia, kad organizmas puikiai susitvarko, ar kad virusas jį gudriai apgauna?“ – svarsto virusologė.

Pavyzdžiui, neseniai publikuoti molekuliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali trikdyti skausmo perdavimo signalus, taip galbūt klaidindamas žmogų, kuriam simptomai pasireiškia, tačiau jis jų nepajunta. Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, pakilus temperatūrai, pajutus karščiavimą ar skausmą nebūtinai reikia nerimauti – tai rodo, kad organizmas kovoja ir formuojasi imuninis atsakas.

Dabar mokslininkai jau nustatė, prie kokio receptoriaus šis virusas geba prisikabinti, o jo mūsų organizme apstu. Tai reiškia, kad ir virusas gali išplisti plačiai: „Vienas iš simptomų gali būti viduriavimas – pažeidžiama virškinimo sistema. Vadinasi, virusas geba patekti ir į žarnyną, tačiau dar nėra išaiškinta kaip. Įsivaizdavimas, kad virusas, patekęs į kvėpavimo takus, juose ir lieka – klaidingas, nes nukeliauti jis gali ir į gilesnius audinius, patekti į kraują, o dėl kraujotakos – ir į kitus organus bei sistemas.“

Kaip toli virusas nukeliaus ir pažeis mūsų organizmą, labiausiai priklauso nuo mūsų gynybinių sistemų. Vis dėlto keliaudamas krauju ir patekęs į centrinę nervų ar širdies kraujagyslių sistemas pažeidimus virusas sukelti gali ir ten.

„Dalis žmonių dažnai jaučiasi ramūs dėl to, kad jaunesniems nei 50 metų SARS-Cov-2 infekcija neretai būna lengva ar asimptominė. Tačiau atsiranda vis daugiau klinikinių pranešimų apie insulto atvejus tarp jaunesnių nei 50 metų asimptominių SARS-Cov-2 infekuotų žmonių. Šiems žmonėms insultas neretai būna pirmasis ir vienintelis COVID-19 simptomas. Svarbu tai, kad ilgą laiką klinikiniai tyrimai buvo koncentruojami į simptomus jaučiančius pacientus. Tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus asimptominiams infekuotiesiems nustatyta, kad daugelio jų plaučiuose matomos vadinamosios „matinio stiklo vaizdo“ zonos, kas liudija apie galimai negrįžtamus ir ateityje sveikatos problemas galinčius sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus.

Kai kurie iš pažiūros sveiki jauni žmonės itin sunkiai perserga COVID-19 ar net nuo jos miršta. Nemaža dalis tokių atvejų siejama su sutrikusiu interferonų atsaku: mutacijomis šio atsako komponentus koduojančiuose genuose ar antikūnų prieš interferonus susidarymu. Todėl nei jaunystė, nei lėtinių ligų neturėjimas garantijų, kad po koronaviruso infekcijos liksi sveikas, nesuteikia“, – naujausius duomenis komentuoja mokslininkė.

Viruso mutacija – natūralus ir nuolat vykstantis reiškinys

Pasak dr. L. Kalinienės, virusai mutuoja nuolat, o mutacijos leidžia virusui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ar naujo šeimininko.

„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius. Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą pasakoja virusologė.

Dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad dėl priežasčių, padedančių virusui išlikti ir įsitvirtinti naujoje populiacijoje, dažnai virusai nebūna itin agresyvūs: „Kalbant apie SARS-Cov-2 mirtingumą, jis nėra toks agresyvus, kaip, tarkim Ebola, hantavirusas Sin Nombre ar kai kurie kiti iš daugiau nei 300 virusų, naujai atsiradusių ar atrastų per pastarąjį šimtmetį. Santykinai mirtingesnis ir „blogesnis“ yra ir SARS-Cov-1, kurį mes lyg ir sugebėjome suvaldyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad minėtų „mirtingesnių“ virusų atveju dažniausiai kalbame apie kelis tūkstančius ar šimtus infekuotų asmenų, todėl šių virusų mirtingumo rodikliai neatspindi tikrojo viruso mirtingumo.“

Nors prognozuoti viruso mutacijas sudėtinga, įvairūs struktūrinės ir molekulinės biologijos metodai leidžia tirti jau įvykusias mutacijas. „Šiuo metu intensyviai analizuojama SARS-Cov-2 ataugėlių baltymo D614G mutacija. Iš genominių duomenų matome, kad 614 pozicijoje asparto rūgštis pakeista į gliciną, o ši mutacija išplitusi tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje cirkuliuojančiuose SARS-Cov-2. Nors šiandien turime nemažai įvairių tyrimų duomenų, minėtos mutacijos įtaka virusui, jo vystymuisi ląstelėje ar gebėjimui sukelti ligą nėra visisškai aiški“, – pasakoja VU GMC virusologė.

Pasak mokslininkės, remiantis in silico duomenimis, ši mutacija net neturėtų būti paveiki. Tačiau tyrimo su ląstelių kultūromis metu nustatyta, kad ji gali turėti įtakos viruso vystymuisi, nes laboratorinėmis sąlygomis stebima kiek didesnė virionų išeiga.

„Kalbant apie gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šią mutaciją turinčiu virusu, pastebėtas ir didesnis kiekis nukleorūgšties nosiaryklėje nei gyvūnų, užkrėstų nemutavusiu virusu. Ar tokių duomenų pakanka, kad galėtume sakyti, jog ši mutacija leidžia virusui lengviau mus infekuoti ar sukelti sunkesnius susirgimus? Tikrai ne, nes net nežinome, ar ši mutacija paplito virusui siekiant geriau prisitaikyti prie mūsų organizmo, ar dėl vadinamojo „pradininko efekto“ (angl. founder effect)“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Šiandien jau yra nustatyta daugiau nei 140 tūkst. SARS-Cov-2 genomų sekų ir identifikuota daugiau nei 12 tūkst. šio viruso genomo mutacijų. Didžioji dalis šių mutacijų yra sinoniminės, t. y. nekeičiančios viruso koduojamų baltymų. Iš baltymo seką keičiančių, be jau minėtos ataugėlių baltymo mutacijos D614G, ypatingo dėmesio susilaukė genomą padauginančio baltymo RNR polimerazės mutacijos ir 382 nukleotidų delecija viruso gene ORF8. Sekoskaitos bei klinikinių duomenų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos RNR polimerazės gene leidžia greičiau mutuoti pačiam virusui, o SARS-Cov-2 variantai, turintys minėtą deleciją ORF8, galbūt sukelia lengvesnę infekciją nei šios mutacijos neturintys virusai.

Apsaugos priemonės svarbios, bet virusų išvengti nepavyks

Virusologės teigimu, nors ir neturime tiesiogiai su SARS-CoV-2 virusu kovojančių vaistų, apsisaugojimo ir prevencinių priemonių yra.

„Šiuo metu taikomi įvairūs gydymo būdai. Kol kas populiariausias priešvirusinis vaistas – remdesiviras, kuris buvo sukurtas kovai su hepatitu C, vėliau pritaikytas Ebolai, bet, atrodo, padeda kovoti ir su koronavirusu bei tam tikrais flavivirusais. Taikoma ir interferonų terapija, gydymui naudojami steroidai, kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Iš esmės didžioji dalis naudojamų vaistų ne kovoja su virusu, o reguliuoja simptomatiką“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

VU GMC mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebint jau antrąją COVID-19 bangą visos apsaugos priemonės, įvairūs padėties valdymo būdai yra svarbūs bei naudingi: „Jeigu nieko nedarytume, virusas išplistų daug sėkmingiau ir plačiau. Tam tikrų ribojimų laikymasis padeda. Viskas, ko dabar reikia – sąmoningai pagyventi, kol bus sukurta vakcina.“

Kadangi žmonijos istorija ir dabartinės tendencijos rodo, jog tam tikrų virusų protrūkiai yra būdingi ir pasikartojantys, mokslininkai jau dabar stebi galimą ne vieno naujojo žmogaus viruso atsiradimą.

„Panašu, kad į mūsų populiaciją beldžiasi naujas kiaulių gripas, pavadintas G4 (genotipas 4), kurio genomas turi potencialiai pandeminiam virusui būdingus žymenis ir kuris sparčiai plinta kiaulių fermose Kinijoje. Nors apie gripo virusus žinome gana daug, naujų gripo virusų atsiradimas sunkiai išvengiamas. Tikėtinas ir naujo itin virulentiško paukščių gripo atsiradimas. Tam įtakos turi ne tik gripo virusų paplitimas bei genetinės ypatybės, bet ir mūsų pačių veikla, įpročiai. Pavyzdžiui, noras vartoti laisvai besiganančių vištų, kurios neišvengiamai gali turėti kontaktą su laukiniais paukščiais, kiaušinius. Azijoje populiari tradicija ūkiuose, restoranuose ar turguose narvuose laikyti daug skirtingų rūšių gyvūnų, kurie iš esmės neturėtų dalintis tuo pačiu arealu“, – sako dr. L. Kalinienė.

Mokslininkė neatmeta galimybės, kad ir naujasis koronavirusas niekur nesitrauks ir su juo gyvensime dabar jau visą laiką, taigi turėsime penktą nuolat populiacijoje cirkuliuojantį koronavirusą šalia 229E, NL63, OC43 ir KU1.

Pagalba tvarkant Jūsų TV antenas
Ši naujiena peržiūrėta 7892 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2023-06-29 15:07:39

Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?

Technologijų pažanga sudarė galimybę stebėti žmogaus smegenis tokiais būdais, kurie anksčiau buvo neprieinami. Biometrinių algoritmų ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Neurotechnology“ jau prieš porą metų pristatė sprendimą „BrainAccess“, kuris skirtas smegenų ir kompiuterio sąsajos taikymams.
       2022-02-11 13:26:45

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-11-24 09:15:27

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
       2020-03-05 10:13:09

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?
Daugiau naujų naujienų
       2024-05-17 14:42:59

Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis

Eismo nelaimės dažnai įvyksta dėl prastų oro sąlygų, prie vairo sėdinčio asmens neatidumo ar transporto priemonės techninio gedimo, tačiau eismo įvykio priežastimi gali tapti ir netinkamai pasirinkta vairuotojo avalynė.
       2024-05-17 14:38:16

Atostogauti į užsienį automobiliu – kokius namų darbus svarbu atlikti?

Vis daugiau lietuvių planuodami atostogas Lietuvos pajūriu neapsiriboja ir nusprendžia ryžtis kelionei automobiliu po Europą. Šiandien net ir keli tūkstančiai kilometrų norintiems pasiekti žavingus Italijos miestelius ar šiltus Viduržemio jūros krantus nebeatrodo kliūtimi.
       2024-05-15 16:33:29

Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione

Nuo mažų dienų Žaliakalnyje šalia Ąžuolyno gyvenęs ir jaunystę aktyviam sportui dedikavęs Prezidentas Valdas Adamkus aplankė atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną bei renovuotą Sporto halę.
       2024-05-15 12:53:19

Naujas socialinis tinklas: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“

Kai įprastuose socialiniuose tinkluose dalijatės savo įrašais – nuotraukomis ar mintimis – žinote, kad juos matys ir vertins visi drauguose esantys žmonės. Tačiau neseniai pasirodžiusi ir populiarėjanti platforma „Palmsy“ siūlo įrašais dalintis su... savimi.
       2024-05-11 14:47:28

JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų

Kalboje per Skaitmeninės televizijos grupės aukščiausiojo lygio susitikimą Londone Julia Lopez sakė, kad buvo aišku, kad IPTV ateityje turės didelę dalį to, kaip mes priimsime televiziją, nes maždaug 99 % kitais metais parduodamų televizorių bus prijungti prie interneto.
       2024-05-10 18:12:32

Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka

Mykolo Romerio universitetas (MRU) suteikia galimybę abiturientams, kuriems pritrūko konkursinio balo, patekti į savo svajonių studijų programą, neprarandant metų, siekti savo tikslų universitetinėse studijose.
       2024-05-10 17:43:43

Vištienos kepsneliai „Eurovizijos“ vakarui: pirštus apsilaižys visa kompanija

Šeštadienį lauksite svečių „Eurovizijos“ vakarui ir nežinote, ką greitai, skaniai bei pigiai paruošti? Pamarinavę vištienos šlauneles su citrinos žievele, aromatingais kepsneliais mėgausitės vos po pusvalandžio.
       2024-05-10 11:51:56

Kartų kaitos problema – žmonės vengia darbo gamybinėse įmonėse

Aprangos ir tekstilės pramonė Lietuvoje turi gilias tradicijas ir užimą svarbią vietą šalies ūkio struktūroje. Mūsų šalyje veikia ne viena istorinė tekstilės įmonė, savo pavyzdžiu įrodanti šios pramonės šakos gyvybingumą. Viena jų – AB „Liteksas“, netrukus švęsianti įmonės gyvavimo šimtmetį.
       2024-05-10 11:35:56

Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas

Didžiausius elektros energijos gamybos pajėgumus Lietuvoje vystanti ir valdanti „Ignitis gamyba“ sėkmingai užbaigė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) 1-ojo hidroagregato kapitalinį remontą.
       2024-05-10 11:30:28

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sveikų maisto produktų, ligų gydymo metodų iki genų inžinerijos ir aplinkos apsaugos.
       2024-05-10 11:24:26

„Eurovizijos“ populiarumas Lietuvoje: transliacijoms prireikė visų pajėgumų

„Eurovizijos“ žiūrimumas Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Jau rytoj daugelis stebės konkurso finalą, o antradienį nuskambėjęs pirmasis pusfinalis prie ekranų tradiciškai subūrė didžiulį žiūrovų skaičių ir maksimaliai išnaudojo internetinei transliacijai skirtus vietinius pajėgumus.
       2024-05-10 10:16:50

Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų

Vis mažiau porų įteisina savo santykius vedybomis: - 2023 metais buvo 11 proc. mažiau santuokų palyginus su 2022 m. - Per paskutinius 9 metus santuokų, tenkančių 1000 gyventojų, sumažėjo 35 proc.
       2024-05-10 10:10:18

Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį

Sparčiai šylant, orams nemaža dalis žmonių pradeda intensyviai ruoštis vasaros sezonui ir daugiau dėmesio skiria savo kūno linijoms. Tiesa, net pradėjus aktyviau sportuoti ir riboti tam tikrų maisto produktų kiekį, ne visada gali pavykti atsikratyti nereikalingais kilogramais.
       2024-05-10 10:01:28

Būsimas sutuoktinis turi būsto paskolą, ar aš automatiškai tapsiu bendraskoliu?

Vidutinis asmenų, sudarančių santuoką, amžius, anot Valstybės duomenų agentūros duomenų, pamažu didėja, tad neretai vienas iš būsimų jaunavedžių jau būna žengęs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius ir įsigijęs nekilnojamąjį turtą su būsto paskola.
       2024-05-09 21:09:45

Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad artimiausiu metu, dėl atnaujinamų ir intensyvių Trakų viaduko kapitalinio remonto darbų, šioje atkarpoje keisis eismo organizavimo tvarka. Planuojama, kad kelyje nuo Vilniaus į Trakus esančio viaduko remontas bus baigtas iki šių metų pabaigos.
       2024-05-09 20:57:53

Kai rolės apsikeičia – 50-mečio vadovo darbo paieškos patirtis

„Aš irgi vengdavau samdyti vyresnius žmones, paprastai – dėl per didelės jų kvalifikacijos. Dabar pats esu tokioje jų situacijoje“, – sako penktą dešimtį peržengęs Saulius, beveik tris dešimtmečius vadovavęs vienai prekybos sektoriaus įmonei.
       2024-05-09 20:51:46

Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje

Jau gegužės 18 dieną tūkstančiai besibučiuojančių žmonių užplūs Europos kultūros sostinės Tartu (Estija) gatves. Šia pikantiška iniciatyva estai siekia atkreipti dėmesį į lytinio švietimo svarbą regione.
       2024-05-08 11:33:17

Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus

Tikslią ligos diagnozę vilnietė Diana išgirdo maždaug prieš ketverius metus. Genetinis tyrimas patvirtino neurologų įtarimus dėl spinalinės raumenų atrofijos (SRA). Reta genetinė nervų ir raumenų liga leido paaiškinti, kodėl ilgus metus moteris jautėsi silpnesnė negu bendraamžiai, turėjo mažiau energijos ir greitai pavargdavo.
       2024-05-08 11:17:06

Someljė: lietuviai atranda neakoholinius vynus, bet nežino, kaip juos derinti

„Daugelis svarsto, kokios salotos labiausiai tinka prie vištienos kepsnio, bet mažai kas ieško gėrimo, kuris padėtų sukurti naujus vakarienės skonius. Mat, gėrimai papildo maistą ir padeda jam atsiskleisti kitaip nei esam įpratę.
       2024-05-08 11:12:44

Artėja vasaros sezonas: ką reikia žinoti apie vaikų ir paauglių darbą?

Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Tai naudinga ir darbdaviams: toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.
       2024-05-08 11:06:40

Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti

Tobulėjant technologijoms nuo pažangos neatsilieka ir sukčiai bei jų apgavysčių įrankiai. Viena naujausių šiandieninių grėsmių – dirbtinio intelekto programa „FraudGPT“. Sužinokite, kaip veikia ši priemonė ir kaip apsaugoti savo pinigus nuo ją naudojančių asmenų.
       2024-05-08 10:58:58

Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu

Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo numatoma Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.
       2024-05-08 10:48:14

Ar įmonių vadovai gali miegoti ramiai naudodami dirbtinį intelektą?

Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos.
       2024-05-08 10:45:48

5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams

Nors iki kalendorinės vasaros dar lieka nepilnas mėnuo, bet pasimėgauti vasariškais karščiais šiemet jau turėjome ne vieną galimybę. Kartu su ateinančiais karščiais svarbu pasirūpinti, kad namai taip pat būtų tinkamai tam paruošti ir vėliau nereiktų karštligiškai ieškoti sprendimų kaip atsivėsinti ir už juos permokėti.
       2024-05-08 10:40:47

RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims

Nuo šių metų gegužės 1 dienos atsirado daugiau galimybių kurtis naujoms radijo stotims įvairiose Lietuvos vietovėse, o transliuotojams plėsti veikiančius analoginio antžeminio radijo tinklus, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-05-08 10:34:35

Reikia pavaduoti kolegas? Turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis

Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.
       2024-05-08 10:29:29

Gilios techninės žinios – inovatyvumo katalizatorius ar stabdis?

Akademinės bendruomenės, verslas ir valstybinės institucijos vis dažniau apjungia pajėgas ieškodami galimybių kartu plėtoti naujoves pažangių skaitmeninių technologijų srityje.
       2024-05-03 18:11:01

Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) vis dažniau kelia tvaraus teatro klausimus ir peržiūri savo veiklas, siekdamas tvarių ir ekologiškų sprendimų. 2024 m. pavasarį teatrui perduota dalis nutolusios saulės energijos elektrinės, kuri jau pradėjo veikti.
       2024-05-03 17:53:47

Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka

COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, reikšmingai padaugėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei yra įprastinė darbo vieta. Net ir pasibaigus pandemijai, nuotolinis darbas išlieka populiarus.
       2024-05-03 17:32:15

„Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke

Šių metų gruodžio mėnesį AB „KN Energies” (KN) taps SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn, buvo suplanuota jo apžiūra ir remontas sausajame doke, į kurį „Independence“ ir išvyko.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.