Naujienos

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

2020-10-19 16:04:25

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.

Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė sako, kad nerimą kelia naujausių tyrimų duomenys, rodantys, kad šis virusas gali būti kur kas pavojingesnis, nei daugelis mano, o negrįžtamų pakitimų sukelti gali ne tik kvėpavimo takuose.

Trūksta patvirtintų duomenų

Nors koronavirusus (Coronaviridae šeima) mokslininkai tiria jau kone 60 metų, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad naujų duomenų atrandama nuolat. Kalbant apie dabar plintantį SARS-CoV-2, kuris egzistuoja dar gana trumpą laiką, tikslių, iki galo patvirtintų ir net kai kurių bazinių žinių itin trūksta.

„Mums trūksta atsakymų į elementarius klausimus, pavyzdžiui, kiek subrendusių virusų – virionų susiformuoja vienoje ląstelėje, kiek iš jų yra infektyvūs, kiek virionų turi patekti į organizmą, kad išsivystytų COVID-19 infekcija. Tai pagrindiniai duomenys virusui aprašyti, bet atsakymų neturime iki šiol“, – pasakoja mokslininkė.

Atsakymus padeda atrasti išsamūs laboratoriniai tyrimai, tačiau jie vykdomi neilgai – apie pusmetį. Pasak L. Kalinienės, jų rezultatai labai svarbūs, nes gali padėti tam tikras problemas spręsti ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Pačioje pradžioje pasaulis dar tik stebėjo, kas vyksta, buvo visiškai nežinoma, ar bus epidemija, o gal viskas nunyks. Vėliau daugelyje šalių įvestas karantinas, mokslininkai negalėjo eiti į laboratorijas, jokie tyrimai nevyko. Todėl gausiausi šiandien yra epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo tikslesnius duomenis gauname. Bet kyla ir kita problema – atsiranda klinikinių duomenų apie požymius ar simptomatiką, kurie nebūtinai susiję su šio viruso vystymusi žmogaus organizme, todėl klausimų šiandien daugiau nei atsakymų“, – sako virusologė.

Siekiant aiškumo, svarbūs visi tyrimai

Epidemiologinių tyrimų duomenys, pasak dr. L. Kalinienės, rodo, kad šiuo metu pastebimos tendencijos ir kai kurie rodikliai smarkiai nekinta, todėl leidžia daryti tam tikras apibendrintas išvadas. Pavyzdžiui, Ro indeksas, rodantis ligos reprodukcijos skaičius, išliko toks pat – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 4 aplinkinių, tačiau šie duomenys skirtingose populiacijose skiriasi.

„Nesikeičia ir rizikos grupės – tai vyresni, gretutinių susirgimų turintys žmonės, bet iki galo neturime atsakymo, kodėl būtent jie šiai grupei priklauso. Atsakymo greitai taip pat neturėsime, nes pagrindinis ir vienintelis darbas, kurį galime vykdyti, yra tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais, bet šių duomenų taikymas žmogui nėra visiškai tiesmukas – makakoms ar žiurkėnams pasireiškęs efektas arba simptomai nebūtinai identiškai pasireikš žmogui“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Tam tikrus, nors taip pat negalutinius duomenis suteikia ir molekulinės biologijos bei matematiniais metodais paremti skaičiavimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sergantis žmogus per valandą į aplinką išleidžia nuo 100 tūkst. iki 10 mln. virusinės nukleorūgšties, tačiau tai nebūtinai yra sveika, nepažeista virusinė dalelė. Todėl neaišku, kiek iš tų milijonų yra gyvybingų virionų, gebančių infekuoti kitą ląstelę ir joje daugintis.

Naujausi duomenys kelia nerimą

Virusologė dr. L. Kalinienė pastebi, kad dalis visuomenės džiaugiasi, jog jiems nepasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, todėl nejausdami tokių negalavimų laiko save asimptominiais atvejais. Tačiau išsamūs klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrieji asimptominiai atvejai sudaro tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų, o didžioji dalis laikytų asimptominiais, kaip paaiškėjo, yra presimptominiai atvejai, kuriems simptomai pasireiškia gerokai vėliau ir nebūtinai tokie, kokie būna esant kvėpavimo takų infekcijai.

„Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi simptomai. Tai kelia nerimą, nes tai reiškia, kad simptomai gali būti visai ne kvėpavimo sistemoje. Jau išaiškinta, kad asimptominiai šio viruso nešiotojai išskiria gana didelį kiekį virusinės nukleorūgšties, todėl akivaizdu, kad virusas vystosi, o kodėl organizmas nereaguoja? Ar simptomų nebuvimas reiškia, kad organizmas puikiai susitvarko, ar kad virusas jį gudriai apgauna?“ – svarsto virusologė.

Pavyzdžiui, neseniai publikuoti molekuliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali trikdyti skausmo perdavimo signalus, taip galbūt klaidindamas žmogų, kuriam simptomai pasireiškia, tačiau jis jų nepajunta. Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, pakilus temperatūrai, pajutus karščiavimą ar skausmą nebūtinai reikia nerimauti – tai rodo, kad organizmas kovoja ir formuojasi imuninis atsakas.

Dabar mokslininkai jau nustatė, prie kokio receptoriaus šis virusas geba prisikabinti, o jo mūsų organizme apstu. Tai reiškia, kad ir virusas gali išplisti plačiai: „Vienas iš simptomų gali būti viduriavimas – pažeidžiama virškinimo sistema. Vadinasi, virusas geba patekti ir į žarnyną, tačiau dar nėra išaiškinta kaip. Įsivaizdavimas, kad virusas, patekęs į kvėpavimo takus, juose ir lieka – klaidingas, nes nukeliauti jis gali ir į gilesnius audinius, patekti į kraują, o dėl kraujotakos – ir į kitus organus bei sistemas.“

Kaip toli virusas nukeliaus ir pažeis mūsų organizmą, labiausiai priklauso nuo mūsų gynybinių sistemų. Vis dėlto keliaudamas krauju ir patekęs į centrinę nervų ar širdies kraujagyslių sistemas pažeidimus virusas sukelti gali ir ten.

„Dalis žmonių dažnai jaučiasi ramūs dėl to, kad jaunesniems nei 50 metų SARS-Cov-2 infekcija neretai būna lengva ar asimptominė. Tačiau atsiranda vis daugiau klinikinių pranešimų apie insulto atvejus tarp jaunesnių nei 50 metų asimptominių SARS-Cov-2 infekuotų žmonių. Šiems žmonėms insultas neretai būna pirmasis ir vienintelis COVID-19 simptomas. Svarbu tai, kad ilgą laiką klinikiniai tyrimai buvo koncentruojami į simptomus jaučiančius pacientus. Tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus asimptominiams infekuotiesiems nustatyta, kad daugelio jų plaučiuose matomos vadinamosios „matinio stiklo vaizdo“ zonos, kas liudija apie galimai negrįžtamus ir ateityje sveikatos problemas galinčius sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus.

Kai kurie iš pažiūros sveiki jauni žmonės itin sunkiai perserga COVID-19 ar net nuo jos miršta. Nemaža dalis tokių atvejų siejama su sutrikusiu interferonų atsaku: mutacijomis šio atsako komponentus koduojančiuose genuose ar antikūnų prieš interferonus susidarymu. Todėl nei jaunystė, nei lėtinių ligų neturėjimas garantijų, kad po koronaviruso infekcijos liksi sveikas, nesuteikia“, – naujausius duomenis komentuoja mokslininkė.

Viruso mutacija – natūralus ir nuolat vykstantis reiškinys

Pasak dr. L. Kalinienės, virusai mutuoja nuolat, o mutacijos leidžia virusui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ar naujo šeimininko.

„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius. Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą pasakoja virusologė.

Dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad dėl priežasčių, padedančių virusui išlikti ir įsitvirtinti naujoje populiacijoje, dažnai virusai nebūna itin agresyvūs: „Kalbant apie SARS-Cov-2 mirtingumą, jis nėra toks agresyvus, kaip, tarkim Ebola, hantavirusas Sin Nombre ar kai kurie kiti iš daugiau nei 300 virusų, naujai atsiradusių ar atrastų per pastarąjį šimtmetį. Santykinai mirtingesnis ir „blogesnis“ yra ir SARS-Cov-1, kurį mes lyg ir sugebėjome suvaldyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad minėtų „mirtingesnių“ virusų atveju dažniausiai kalbame apie kelis tūkstančius ar šimtus infekuotų asmenų, todėl šių virusų mirtingumo rodikliai neatspindi tikrojo viruso mirtingumo.“

Nors prognozuoti viruso mutacijas sudėtinga, įvairūs struktūrinės ir molekulinės biologijos metodai leidžia tirti jau įvykusias mutacijas. „Šiuo metu intensyviai analizuojama SARS-Cov-2 ataugėlių baltymo D614G mutacija. Iš genominių duomenų matome, kad 614 pozicijoje asparto rūgštis pakeista į gliciną, o ši mutacija išplitusi tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje cirkuliuojančiuose SARS-Cov-2. Nors šiandien turime nemažai įvairių tyrimų duomenų, minėtos mutacijos įtaka virusui, jo vystymuisi ląstelėje ar gebėjimui sukelti ligą nėra visisškai aiški“, – pasakoja VU GMC virusologė.

Pasak mokslininkės, remiantis in silico duomenimis, ši mutacija net neturėtų būti paveiki. Tačiau tyrimo su ląstelių kultūromis metu nustatyta, kad ji gali turėti įtakos viruso vystymuisi, nes laboratorinėmis sąlygomis stebima kiek didesnė virionų išeiga.

„Kalbant apie gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šią mutaciją turinčiu virusu, pastebėtas ir didesnis kiekis nukleorūgšties nosiaryklėje nei gyvūnų, užkrėstų nemutavusiu virusu. Ar tokių duomenų pakanka, kad galėtume sakyti, jog ši mutacija leidžia virusui lengviau mus infekuoti ar sukelti sunkesnius susirgimus? Tikrai ne, nes net nežinome, ar ši mutacija paplito virusui siekiant geriau prisitaikyti prie mūsų organizmo, ar dėl vadinamojo „pradininko efekto“ (angl. founder effect)“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

Šiandien jau yra nustatyta daugiau nei 140 tūkst. SARS-Cov-2 genomų sekų ir identifikuota daugiau nei 12 tūkst. šio viruso genomo mutacijų. Didžioji dalis šių mutacijų yra sinoniminės, t. y. nekeičiančios viruso koduojamų baltymų. Iš baltymo seką keičiančių, be jau minėtos ataugėlių baltymo mutacijos D614G, ypatingo dėmesio susilaukė genomą padauginančio baltymo RNR polimerazės mutacijos ir 382 nukleotidų delecija viruso gene ORF8. Sekoskaitos bei klinikinių duomenų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos RNR polimerazės gene leidžia greičiau mutuoti pačiam virusui, o SARS-Cov-2 variantai, turintys minėtą deleciją ORF8, galbūt sukelia lengvesnę infekciją nei šios mutacijos neturintys virusai.

Apsaugos priemonės svarbios, bet virusų išvengti nepavyks

Virusologės teigimu, nors ir neturime tiesiogiai su SARS-CoV-2 virusu kovojančių vaistų, apsisaugojimo ir prevencinių priemonių yra.

„Šiuo metu taikomi įvairūs gydymo būdai. Kol kas populiariausias priešvirusinis vaistas – remdesiviras, kuris buvo sukurtas kovai su hepatitu C, vėliau pritaikytas Ebolai, bet, atrodo, padeda kovoti ir su koronavirusu bei tam tikrais flavivirusais. Taikoma ir interferonų terapija, gydymui naudojami steroidai, kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Iš esmės didžioji dalis naudojamų vaistų ne kovoja su virusu, o reguliuoja simptomatiką“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.

VU GMC mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebint jau antrąją COVID-19 bangą visos apsaugos priemonės, įvairūs padėties valdymo būdai yra svarbūs bei naudingi: „Jeigu nieko nedarytume, virusas išplistų daug sėkmingiau ir plačiau. Tam tikrų ribojimų laikymasis padeda. Viskas, ko dabar reikia – sąmoningai pagyventi, kol bus sukurta vakcina.“

Kadangi žmonijos istorija ir dabartinės tendencijos rodo, jog tam tikrų virusų protrūkiai yra būdingi ir pasikartojantys, mokslininkai jau dabar stebi galimą ne vieno naujojo žmogaus viruso atsiradimą.

„Panašu, kad į mūsų populiaciją beldžiasi naujas kiaulių gripas, pavadintas G4 (genotipas 4), kurio genomas turi potencialiai pandeminiam virusui būdingus žymenis ir kuris sparčiai plinta kiaulių fermose Kinijoje. Nors apie gripo virusus žinome gana daug, naujų gripo virusų atsiradimas sunkiai išvengiamas. Tikėtinas ir naujo itin virulentiško paukščių gripo atsiradimas. Tam įtakos turi ne tik gripo virusų paplitimas bei genetinės ypatybės, bet ir mūsų pačių veikla, įpročiai. Pavyzdžiui, noras vartoti laisvai besiganančių vištų, kurios neišvengiamai gali turėti kontaktą su laukiniais paukščiais, kiaušinius. Azijoje populiari tradicija ūkiuose, restoranuose ar turguose narvuose laikyti daug skirtingų rūšių gyvūnų, kurie iš esmės neturėtų dalintis tuo pačiu arealu“, – sako dr. L. Kalinienė.

Mokslininkė neatmeta galimybės, kad ir naujasis koronavirusas niekur nesitrauks ir su juo gyvensime dabar jau visą laiką, taigi turėsime penktą nuolat populiacijoje cirkuliuojantį koronavirusą šalia 229E, NL63, OC43 ir KU1.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2022-02-11 13:26:45

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-11-24 09:15:27

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
       2020-03-05 10:13:09

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?
Daugiau naujų naujienų
       2023-06-08 17:07:36

Krūtų implantai netrukdo nei sportuoti, nei žindyti krūtimi?

Svajojate padidinti ar padailinti krūtinę implantais, bet vis nesiryžtate? Gali būti, kad to priežastis – interneto platybėse sklandantys mitai. Tiesa, nebūtinai pagrįsti.
       2023-06-08 16:56:27

Vasarą – basomis? Gydytoja perspėja apie negydomo pėdų grybelio pasekmes

Pėdų grybelis – viena iš labiausiai paplitusių grybelinių infekcijų, kadangi dėl drėgnos ir vėsios pėdos aplinkos, ypač tarpupirščiuose, sukuriama optimali terpė grybeliams daugintis.
       2023-06-08 13:27:08

Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu

Ketvirtadienį Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais numatomi nauji reikalavimai paspirtukams, tarp kurių galimas draudimas važiuoti šaligatviu.
       2023-06-07 15:44:40

5 klaidos grilinant, kurios gali pakenkti sveikatai

Gegužės 7-oji – Pasaulinė maisto saugos diena. Kasdien per 1,5 mln. žmonių pasaulyje suserga dėl to, kad suvalgo nesaugaus maisto. Šis klausimas tampa itin aktualiu Lietuvoje vasarą, kai šylant orams lengva pamiršti tinkamai pasirūpinti greitai gendančiais produktais.
       2023-06-07 11:28:49

Laivus projektuojanti inžinierė: profesijos pasirinkimą lemia gebėjimai

Nors XXI amžius dažnai vadinamas lygių galimybių amžiumi, tačiau vyrų ir moterų galimybėms vienodėjant, požiūris į profesijas kaip vyriškas arba moteriškas beveik nesikeičia.
       2023-06-06 17:14:18

Prasidėjo sausmedžio uogų sezonas: supermaistas, puikiai tinkantis virtuvėje

Prasidėjo šviežių lietuviškų uogų – ne tik populiariųjų braškių, šilauogių ir aviečių, bet ir lietuviams dar gana neįprastų sausmedžio uogų – sezonas. Didelė dalis tautiečių vis dar nėra ragavę šių uogų ir nė nenumano, kad jos auginamos Lietuvoje.
       2023-06-06 17:05:42

Kaip apsaugoti senjorus nuo sukčių internete: vien pokalbio neužtenka

Vyresni nei 60 m. nuo kibernetinių atakų nukentėję žmonės per metus patyrė 966 mln. dolerių nuostolių, kai tuo tarpu nukentėjusieji iki 20 m. – 71 mln., skelbta 2020 m. JAV Federalinio tyrimų biuro internetinių nusikaltimų ataskaitoje.
       2023-06-05 12:49:37

Vasaros topas – ant žarijų kepti kiaulienos kepsniai: patiks visai šeimai

Kiauliena, kaip ir vištiena, išlieka mėgstamiausios lietuvių mėsos rūšys, o atėjus grilinimo sezonui, gardžius kiaulienos nugarinės kepsnelius pasiruoš ir išsikeps net virtuvės naujokai.
       2023-06-05 12:36:18

Ką daryti atėjus laikui atsinaujinti „Mobile-ID“: patarimas – geriau nedelsti

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2” savo klientus apie besibaigiančius „Mobile-ID“ sertifikatus informuoja SMS žinute. Taip vartotojai žino, kad netrukus šią paslaugą reiks atnaujinti.
       2023-06-04 10:42:31

Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite

Dabar susikurti komfortišką aplinką gamtoje paprasta – gerą nuotaiką užtikrinti padeda muzika, sklindanti iš kolonėlių, telefonus galima įkrauti su išorinėmis baterijomis, o su nešiojamaisiais modemais internetas veiks net tolimiausiuose kampeliuose.
       2023-05-30 16:06:53

Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?

Prasidėjus šiltajam sezonui, augintinius turintys žmonės leidžiasi į savaitgalio ar atostogų keliones su keturkojais draugais. Kad ši patirtis būtų maloni ir džiuginanti, tokią kelionę reikia kruopščiai suplanuoti – gyvūnas turi jaustis komfortiškai ir būti saugus.
       2023-05-29 16:48:43

Alpių virtuvės paslaptys: užkandžiai ir kruopščiai saugomas desertas

Nors Alpės labiau įsivaizduojamos kaip žiemos atostogų kurortas, net ir vasarą šis kraštas turi, ką pasiūlyti: žaliuojančius slėnius, atgaivinančius ežerus ir, žinoma, įspūdingas kalnų panoramas.
       2023-05-29 16:42:28

Kodėl nusilpsta santykis su tėvu ir kaip jį atkurti suaugus?

Psichologiniuose tyrimuose vis dažniau pabrėžiama tėvo ir vaiko santykio svarba skirtingoms gyvenimo sritims. Deja, ne visiems pasiseka tą santykį sukurti, užauginti ir išlaikyti vaikui jau suaugus.
       2023-05-29 16:37:47

Ko Lietuvos vaikus gali išmokyti unguriai?

Viena gegužės diena mažiesiems Žaslių miestelio gyventojams buvo itin įsimintina. Vaikai iš vietos pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Žaliasis klevelis“ auklėtiniai gavo progą su Žuvininkystės tarnybos specialistais į Neries upę išleisti tūkstančius europinių ungurių jauniklių.
       2023-05-29 16:29:11

Sugalvojau įsigyti oro kondicionierių: ar nepavėlavau ir ar kas jį sumontuos?

Lietuviški sezonai keičiasi gana greitai: atrodytų, dar vakar buvo šalnos, o jau šiandien saulė kaitina taip, kad namie – tikra pirtis. Specialistai pastebi, kad daugelis apie namų vėsinimą susimąsto tik tada, kai ima kamuoti kaitra, bet tokiu atveju dažnai jau būna per vėlu.
       2023-05-27 12:30:47

Saugią kaimynystę užtikrina ne tik namų spyna: kaip apsisaugoti išmaniai

Dabar saugumą namuose ir kaimynystėje gali padėti užtikrinti išmanios priemonės – specialios aplikacijos gali padėti suburti kaimynų bendruomenę, o namų kameros užtikrina jūsų ramybę net ir tada, kai nesate namuose.
       2023-05-25 16:39:44

Specialistų rekomendacijos: kaip išsirinkti tinkamiausią dviratį?

Artėjant vasarai, keliones automobiliu verta pakeisti į važiavimą dviračiu. Taip galima ne tik pagerinti fizinę formą, bet ir atsipalaiduoti, pasigrožėti gamta.
       2023-05-25 16:37:32

„Nokia“ viceprezidentė M. Mentula: 5G monetizavimo galimybes mato mūsų šalyje

Nors Lietuvoje 5G ryšys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pradėtas diegti kiek vėliau, šalyje jau matomi pirmieji šios technologijos privalumai. Pradedant nuo lengvesnės individualių vartotojų kasdienybės iki įmonių modernizavimo.
       2023-05-19 16:08:18

Hipertenzija: beveik pusė gyventojų nežino turintys kraujospūdžio problemų

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ekspertų laikoma paslėpta sveikatos krize, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje.
       2023-05-19 15:53:34

Eurolyga Kaune: galingiausias Wi-Fi ir visą parą budintys „Telia“ inžinieriai

Nuo penktadienio iki sekmadienio Kaune vyksiančiame Eurolygos finalo ketverto turnyre greičiu žavės ne tik žaidėjų atakos, bet ir internetas – „Telia“ viso renginio metu užtikrins 1 Gb/s spartos Wi-Fi ryšį.
       2023-05-19 12:14:09

Darbuotojų įvairovė – kokią naudą tai neša įmonėms?

Integracinė kultūra organizacijoje, kai skirtingos patirtys bei idėjos, kaip ir individualūs darbuotojų gebėjimai, yra priimami ir vertinami, yra raktas į verslo sėkmę,  sako didžiausią automatinių degalinių tinklą šalyje valdančios įmonės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
       2023-05-19 12:11:34

Jūsų smegenys yra galingas kompiuteris: kas padeda joms geriau veikti

Žmogaus smegenys informaciją apdoroja daugiau nei 3000 GHz greičiu, kuris prilyginamas galingiausiam kompiuteriui, rodo „Winstono“ medicinos centro duomenys. Smegenims reikalingos nuolatinės žinios – tokiu būdu jos išlieka aktyvios ir greičiau priima sprendimus.
       2023-05-19 11:15:17

Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų

Atšilus orams ir prasidedant atostogų sezonui, atsiranda vis daugiau pagundų pasiėmus kompiuterį pabėgti iš miesto. Nors darbas ne biure, o namuose, bet kurioje Lietuvos vietoje ar net užsienyje jau seniai tapo įprasta praktika, nuotolinis darbas, kartu su visais privalumais, turi ir nemažai rizikų.
       2023-05-19 10:20:52

Lietuvos oro uostai tapo dar draugiškesni augintiniams: kaip pasiruošti

Kelionė su savo augintiniu – gerokai smagesnė, kai oro uoste pasirūpinta, kad ir nedideliais, tačiau svarbiais jiems skirtais patogumais.
       2023-05-19 08:53:04

Gydytoja apie grožio injekcijas: svarbus ne tik saikas, bet ir atlikimo technika

Besidžiaugiantys jaunatviška ir spindinčia oda, greičiausiai dėkoja arba genetikai, arba gydytojui. Hialurono rūgšties užpildų injekcijos – efektyvus, greitas ir ilgalaikis būdas lyginti raukšles, atkurti įdubusius paakius ir dėl amžiaus ar kitų aplinkybių prarastas veido formas.
       2023-05-18 16:08:10

Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.
       2023-05-18 11:56:35

Kodėl smidrus naudinga valgyti ne tik sportuojantiems ir gurmanams?

Artėjanti vasara skatina grįžti prie sau duotų naujametinių pažadų daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis. Parduotuvių lentynose daržovių asortimentą vis gausiau papildo pirkėjų jau pamėgti smidrai, tačiau ne visi žino, kodėl ir kaip juos valgyti.
       2023-05-17 19:41:10

Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?

Toma Vaškevičiūtė: „Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?“ „Nebūdama manekenės figūros scenoje įkvepiu daugybę žmonių. Kabaretas moko mane ne tik priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis, išlaisvinti savo moteriškumą, bet ir įkvepia tuo dalintis su kitomis Lietuvos moterimis.
       2023-05-17 19:04:02

RRT pirmininkė: dalis mūsų visuomenės tebegyvena skaitmeniniame skurde

Gegužės 17-ąją visame pasaulyje minima Informacinės visuomenės diena. Tačiau dalis Lietuvos visuomenės narių tebegyvena skaitmeniniame skurde: neturi ryšio, įgūdžių, jaučiasi nesaugūs, nepasitiki el. ryšių paslaugomis, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
       2023-05-17 19:01:56

4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais

Kasmet gegužės 17 d. švenčiama Tarptautinė telekomunikacijų diena yra gera proga susimąstyti, kaip smarkiai pažengė mūsų pasaulis.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.