- Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas.
- Per kelias dienas – net 12 tūkst. žaibo išlydžių, skaičiuojami nuostoliai.
- Visi duomenys turės būti apmokestinami vienodu tarifu.
- Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo.
- Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis.
- Nedžiugina darbas? Patarimai, kaip atrasti mėgstamą.
- Pirmosios voveraitės: grybautojas patarė kaip pasiruošti išvykai į mišką .
- Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai.
- Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti.
- Koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti?
- „Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus.
- ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
- Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
- Vadovas sporto sirgaliams, kaip mėgautis sporto renginiais namuose.
- Stabdomas „Gazprom-Media“ 32 televizijos programų retransliavimas Lietuvoje.
- Televizoriaus raiška: kuo ypatingi 8K ekranai?
- Rusija užblokavo „Euronews“.
- JK reguliatorius Ofcom atšaukia RT licenciją.
- M. Skuodis: Vilniaus TV bokštą pritaikyti visuomenei, sustiprinti saugumą.
- Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos - LRTK veiksmai.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- Tarptautinė saugesnio interneto diena: 3 privatumo nustatymai saugiam naršymui.
- „Starlink“ palydovinis internetas jau Lietuvoje.
- Šiandien minimas 30-asis interneto Lietuvoje gimtadienis.
- Kad buvimas internete neapkarstų: kaip apsaugoti domeną ir asmeninę svetainę?
- RRT įvertino mobiliojo ryšio paslaugų kokybę kaimiškose Lietuvos vietovėse.
- Kaip technologijos padeda kūrėjams užsidirbti, o gerbėjams – mėgautis turiniu?
- Saugumas internete – ką turi žinoti vaikai ir jų tėvai?
- Neišnaudotas potencialas: 8 iš 10 Lietuvos gyventojų neturi interneto svetainės.
- Praktiniai patarimai, kaip patiems sustiprinti namų interneto ryšį.
- „Telia“ viešai manipuliuoja informacija, siekia stabdyti investicijas į „Mezon“.
- Atsarginės duomenų kopijos: kokių taisyklių reikėtų laikytis?
- IT saugumo specialisto patarimai, kurie padės apsaugoti paskyras nuo įsilaužimo.
- 5 IT eksperto patarimai: kaip apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių atakų.
- Padidėjusi kibernetinių incidentų rizika: ką daryti gyventojams?
- Ekspertai pataria į ką atkreipti dėmesį renkantis žaidimų monitorių.
- Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija.
- Ar mokame apsaugoti savo asmeninius duomenis?
- 4 skaitmenizacijos tendencijos, keičiančios verslo pasaulį.
- IT saugumo specialistai pakraupę: tokios spragos nebuvo jau seniai.
- Patarimai, kaip išnaudoti „Microsoft Word“ galimybes.
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Lietuvos lazerių įmonėms – dėmesys JAV.
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- „SpaceX“ į orbitą pakėlė dar du lietuvių „NanoAvionics“ sukurtus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas pakeis švietimo sistemą?
- Į kosmosą pakilo antras lietuvių „NanoAvionics“ JAV bendrovei sukurtas palydovas.
- Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Išmani namų apsauga: ramybę užtikrins vienas įrenginys.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis.
- Išmaniuosius laikrodžius pamėgo ir senjorai: kokias galimybes jiems suteikia?
- Prekyboje jau pasirodė naujausias LG „UltraWide Ergo“ monitorius.
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Kaunas – Lietuvos elektronikos pramonės širdis. Ar šis sektorius vejasi IT?
- Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
- TOP 3 išmanios skalbyklės funkcijos: kas taupo išteklius ir laiką?
- Ekspertai aiškina, kodėl mikrobangų krosnelės turi būti kiekvienuose namuose.
- Virtuvės prietaisai, apsaugantys nuo produktų švaistymo.
- Siurblys-robotas: kaip iš gausybės išsirinkti tinkamiausią?
- Rudens vakarai prie TV: kaip išsirinkti sau tinkamą modelį?
- Tinkamos viryklės paieškos – tereikia atsižvelgti į 5 punktus.
- 6 netikėtos robotų siurblių funkcijos, apie kurias nežinojote.
- Buitinės technikos valymo atmintinė: ką daryti ir kokių klaidų vengti.
- Buitinės technikos montavimas nėra juokų darbas: venkite šių neatleistinų klaidų.
- Riminio kurortas – itališka įvairovė, nepaliksianti abejingų.
- 8 priežastys, dėl kurių įsimylėsite ypatingą Graikijos pusiasalį.
- Keliautojų tyrimas: lietuviai svajoja apie Tailandą, tačiau poilsiauja arčiau.
- Žiema baigiasi: pirmasis skrydis į Madeirą pradeda vasaros sezoną.
- Atnaujintos taisyklės keliautojams: nelieka izoliacijos atvykstantiems iš ES.
- Undinėles myli visas pasaulis.
- Atostogos, kurių pavydės visi „Instagram“ sekėjai – rojaus kampelis Žemėje.
- Atskleidė, kokius namų darbus reikia atlikti prieš vykstant slidinėti į kalnus.
- Atostogų tendencijos: keliautojai renkasi tai, kas saugu ir patikrinta laiko.
- Madeirą išmaišęs O. Gasanovas: „Tokios žalumos nemačiau net Pietų Amerikoje“.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- PST pastatytai didelio efektyvumo Kauno kogeneracinei jėgainei - aukso medalis.
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- „YIT Lietuva“ Viršuliškėse statys naują 18 aukštų verslo centrą.
- Taupome šilumą: kodėl negalima šiltinti namų iš vidaus ir kiti svarbūs dalykai.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Beprotybė tai, kai darai tą patį daugybę kartų iš eilės ir vis tikiesi skirtingų rezultatų.
- Jei nesugebi to paaiškinti paprastai, vadinasi, kad nesupranti to pakankamai gerai.
- Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą.
- Ne tas yra didžiausias kokios nors tiesos priešas, kuris prieš tą tiesą kovoja, bet tas, kuris tą tiesą skelbia, bet pagal ją negyvena.
- Senas žmogus viskuo tiki. Vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki. Jaunas - viską žino.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug
2020-10-19 16:04:25Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.
Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė sako, kad nerimą kelia naujausių tyrimų duomenys, rodantys, kad šis virusas gali būti kur kas pavojingesnis, nei daugelis mano, o negrįžtamų pakitimų sukelti gali ne tik kvėpavimo takuose.
Trūksta patvirtintų duomenų
Nors koronavirusus (Coronaviridae šeima) mokslininkai tiria jau kone 60 metų, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad naujų duomenų atrandama nuolat. Kalbant apie dabar plintantį SARS-CoV-2, kuris egzistuoja dar gana trumpą laiką, tikslių, iki galo patvirtintų ir net kai kurių bazinių žinių itin trūksta.
„Mums trūksta atsakymų į elementarius klausimus, pavyzdžiui, kiek subrendusių virusų – virionų susiformuoja vienoje ląstelėje, kiek iš jų yra infektyvūs, kiek virionų turi patekti į organizmą, kad išsivystytų COVID-19 infekcija. Tai pagrindiniai duomenys virusui aprašyti, bet atsakymų neturime iki šiol“, – pasakoja mokslininkė.
Atsakymus padeda atrasti išsamūs laboratoriniai tyrimai, tačiau jie vykdomi neilgai – apie pusmetį. Pasak L. Kalinienės, jų rezultatai labai svarbūs, nes gali padėti tam tikras problemas spręsti ne tik šiandien, bet ir ateityje.
„Pačioje pradžioje pasaulis dar tik stebėjo, kas vyksta, buvo visiškai nežinoma, ar bus epidemija, o gal viskas nunyks. Vėliau daugelyje šalių įvestas karantinas, mokslininkai negalėjo eiti į laboratorijas, jokie tyrimai nevyko. Todėl gausiausi šiandien yra epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, nes kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo tikslesnius duomenis gauname. Bet kyla ir kita problema – atsiranda klinikinių duomenų apie požymius ar simptomatiką, kurie nebūtinai susiję su šio viruso vystymusi žmogaus organizme, todėl klausimų šiandien daugiau nei atsakymų“, – sako virusologė.
Siekiant aiškumo, svarbūs visi tyrimai
Epidemiologinių tyrimų duomenys, pasak dr. L. Kalinienės, rodo, kad šiuo metu pastebimos tendencijos ir kai kurie rodikliai smarkiai nekinta, todėl leidžia daryti tam tikras apibendrintas išvadas. Pavyzdžiui, Ro indeksas, rodantis ligos reprodukcijos skaičius, išliko toks pat – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 2 iki 4 aplinkinių, tačiau šie duomenys skirtingose populiacijose skiriasi.
„Nesikeičia ir rizikos grupės – tai vyresni, gretutinių susirgimų turintys žmonės, bet iki galo neturime atsakymo, kodėl būtent jie šiai grupei priklauso. Atsakymo greitai taip pat neturėsime, nes pagrindinis ir vienintelis darbas, kurį galime vykdyti, yra tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais, bet šių duomenų taikymas žmogui nėra visiškai tiesmukas – makakoms ar žiurkėnams pasireiškęs efektas arba simptomai nebūtinai identiškai pasireikš žmogui“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.
Tam tikrus, nors taip pat negalutinius duomenis suteikia ir molekulinės biologijos bei matematiniais metodais paremti skaičiavimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sergantis žmogus per valandą į aplinką išleidžia nuo 100 tūkst. iki 10 mln. virusinės nukleorūgšties, tačiau tai nebūtinai yra sveika, nepažeista virusinė dalelė. Todėl neaišku, kiek iš tų milijonų yra gyvybingų virionų, gebančių infekuoti kitą ląstelę ir joje daugintis.
Naujausi duomenys kelia nerimą
Virusologė dr. L. Kalinienė pastebi, kad dalis visuomenės džiaugiasi, jog jiems nepasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, todėl nejausdami tokių negalavimų laiko save asimptominiais atvejais. Tačiau išsamūs klinikiniai tyrimai rodo, kad tikrieji asimptominiai atvejai sudaro tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų, o didžioji dalis laikytų asimptominiais, kaip paaiškėjo, yra presimptominiai atvejai, kuriems simptomai pasireiškia gerokai vėliau ir nebūtinai tokie, kokie būna esant kvėpavimo takų infekcijai.
„Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi simptomai. Tai kelia nerimą, nes tai reiškia, kad simptomai gali būti visai ne kvėpavimo sistemoje. Jau išaiškinta, kad asimptominiai šio viruso nešiotojai išskiria gana didelį kiekį virusinės nukleorūgšties, todėl akivaizdu, kad virusas vystosi, o kodėl organizmas nereaguoja? Ar simptomų nebuvimas reiškia, kad organizmas puikiai susitvarko, ar kad virusas jį gudriai apgauna?“ – svarsto virusologė.
Pavyzdžiui, neseniai publikuoti molekuliniai tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali trikdyti skausmo perdavimo signalus, taip galbūt klaidindamas žmogų, kuriam simptomai pasireiškia, tačiau jis jų nepajunta. Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, pakilus temperatūrai, pajutus karščiavimą ar skausmą nebūtinai reikia nerimauti – tai rodo, kad organizmas kovoja ir formuojasi imuninis atsakas.
Dabar mokslininkai jau nustatė, prie kokio receptoriaus šis virusas geba prisikabinti, o jo mūsų organizme apstu. Tai reiškia, kad ir virusas gali išplisti plačiai: „Vienas iš simptomų gali būti viduriavimas – pažeidžiama virškinimo sistema. Vadinasi, virusas geba patekti ir į žarnyną, tačiau dar nėra išaiškinta kaip. Įsivaizdavimas, kad virusas, patekęs į kvėpavimo takus, juose ir lieka – klaidingas, nes nukeliauti jis gali ir į gilesnius audinius, patekti į kraują, o dėl kraujotakos – ir į kitus organus bei sistemas.“
Kaip toli virusas nukeliaus ir pažeis mūsų organizmą, labiausiai priklauso nuo mūsų gynybinių sistemų. Vis dėlto keliaudamas krauju ir patekęs į centrinę nervų ar širdies kraujagyslių sistemas pažeidimus virusas sukelti gali ir ten.
„Dalis žmonių dažnai jaučiasi ramūs dėl to, kad jaunesniems nei 50 metų SARS-Cov-2 infekcija neretai būna lengva ar asimptominė. Tačiau atsiranda vis daugiau klinikinių pranešimų apie insulto atvejus tarp jaunesnių nei 50 metų asimptominių SARS-Cov-2 infekuotų žmonių. Šiems žmonėms insultas neretai būna pirmasis ir vienintelis COVID-19 simptomas. Svarbu tai, kad ilgą laiką klinikiniai tyrimai buvo koncentruojami į simptomus jaučiančius pacientus. Tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus asimptominiams infekuotiesiems nustatyta, kad daugelio jų plaučiuose matomos vadinamosios „matinio stiklo vaizdo“ zonos, kas liudija apie galimai negrįžtamus ir ateityje sveikatos problemas galinčius sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus.
Kai kurie iš pažiūros sveiki jauni žmonės itin sunkiai perserga COVID-19 ar net nuo jos miršta. Nemaža dalis tokių atvejų siejama su sutrikusiu interferonų atsaku: mutacijomis šio atsako komponentus koduojančiuose genuose ar antikūnų prieš interferonus susidarymu. Todėl nei jaunystė, nei lėtinių ligų neturėjimas garantijų, kad po koronaviruso infekcijos liksi sveikas, nesuteikia“, – naujausius duomenis komentuoja mokslininkė.
Viruso mutacija – natūralus ir nuolat vykstantis reiškinys
Pasak dr. L. Kalinienės, virusai mutuoja nuolat, o mutacijos leidžia virusui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų ar naujo šeimininko.
„Virusas nėra mąstanti, sąmoninga būtybė, kurios tikslas nužudyti savo šeimininką. Virusas, ypač naujas, ilgainiui keičiasi, kad optimaliai galėtų vystytis toliau, o tai padaręs kartais išstumia menkiau prisitaikiusius. Radęs genetinę kombinaciją, kuri leidžia greičiau pasidauginti, geriau apgauti vyraujančią imuninę sistemą, suformuoti daugiau virionų, kurie, išėję į aplinką, bus atsparesni aplinkos veiksniams, virusas turės daugiau galimybių išlikti“, – apie virusų prisitaikymą pasakoja virusologė.
Dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad dėl priežasčių, padedančių virusui išlikti ir įsitvirtinti naujoje populiacijoje, dažnai virusai nebūna itin agresyvūs: „Kalbant apie SARS-Cov-2 mirtingumą, jis nėra toks agresyvus, kaip, tarkim Ebola, hantavirusas Sin Nombre ar kai kurie kiti iš daugiau nei 300 virusų, naujai atsiradusių ar atrastų per pastarąjį šimtmetį. Santykinai mirtingesnis ir „blogesnis“ yra ir SARS-Cov-1, kurį mes lyg ir sugebėjome suvaldyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad minėtų „mirtingesnių“ virusų atveju dažniausiai kalbame apie kelis tūkstančius ar šimtus infekuotų asmenų, todėl šių virusų mirtingumo rodikliai neatspindi tikrojo viruso mirtingumo.“
Nors prognozuoti viruso mutacijas sudėtinga, įvairūs struktūrinės ir molekulinės biologijos metodai leidžia tirti jau įvykusias mutacijas. „Šiuo metu intensyviai analizuojama SARS-Cov-2 ataugėlių baltymo D614G mutacija. Iš genominių duomenų matome, kad 614 pozicijoje asparto rūgštis pakeista į gliciną, o ši mutacija išplitusi tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje cirkuliuojančiuose SARS-Cov-2. Nors šiandien turime nemažai įvairių tyrimų duomenų, minėtos mutacijos įtaka virusui, jo vystymuisi ląstelėje ar gebėjimui sukelti ligą nėra visisškai aiški“, – pasakoja VU GMC virusologė.
Pasak mokslininkės, remiantis in silico duomenimis, ši mutacija net neturėtų būti paveiki. Tačiau tyrimo su ląstelių kultūromis metu nustatyta, kad ji gali turėti įtakos viruso vystymuisi, nes laboratorinėmis sąlygomis stebima kiek didesnė virionų išeiga.
„Kalbant apie gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šią mutaciją turinčiu virusu, pastebėtas ir didesnis kiekis nukleorūgšties nosiaryklėje nei gyvūnų, užkrėstų nemutavusiu virusu. Ar tokių duomenų pakanka, kad galėtume sakyti, jog ši mutacija leidžia virusui lengviau mus infekuoti ar sukelti sunkesnius susirgimus? Tikrai ne, nes net nežinome, ar ši mutacija paplito virusui siekiant geriau prisitaikyti prie mūsų organizmo, ar dėl vadinamojo „pradininko efekto“ (angl. founder effect)“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.
Šiandien jau yra nustatyta daugiau nei 140 tūkst. SARS-Cov-2 genomų sekų ir identifikuota daugiau nei 12 tūkst. šio viruso genomo mutacijų. Didžioji dalis šių mutacijų yra sinoniminės, t. y. nekeičiančios viruso koduojamų baltymų. Iš baltymo seką keičiančių, be jau minėtos ataugėlių baltymo mutacijos D614G, ypatingo dėmesio susilaukė genomą padauginančio baltymo RNR polimerazės mutacijos ir 382 nukleotidų delecija viruso gene ORF8. Sekoskaitos bei klinikinių duomenų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos RNR polimerazės gene leidžia greičiau mutuoti pačiam virusui, o SARS-Cov-2 variantai, turintys minėtą deleciją ORF8, galbūt sukelia lengvesnę infekciją nei šios mutacijos neturintys virusai.
Apsaugos priemonės svarbios, bet virusų išvengti nepavyks
Virusologės teigimu, nors ir neturime tiesiogiai su SARS-CoV-2 virusu kovojančių vaistų, apsisaugojimo ir prevencinių priemonių yra.
„Šiuo metu taikomi įvairūs gydymo būdai. Kol kas populiariausias priešvirusinis vaistas – remdesiviras, kuris buvo sukurtas kovai su hepatitu C, vėliau pritaikytas Ebolai, bet, atrodo, padeda kovoti ir su koronavirusu bei tam tikrais flavivirusais. Taikoma ir interferonų terapija, gydymui naudojami steroidai, kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Iš esmės didžioji dalis naudojamų vaistų ne kovoja su virusu, o reguliuoja simptomatiką“, – pasakoja dr. L. Kalinienė.
VU GMC mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebint jau antrąją COVID-19 bangą visos apsaugos priemonės, įvairūs padėties valdymo būdai yra svarbūs bei naudingi: „Jeigu nieko nedarytume, virusas išplistų daug sėkmingiau ir plačiau. Tam tikrų ribojimų laikymasis padeda. Viskas, ko dabar reikia – sąmoningai pagyventi, kol bus sukurta vakcina.“
Kadangi žmonijos istorija ir dabartinės tendencijos rodo, jog tam tikrų virusų protrūkiai yra būdingi ir pasikartojantys, mokslininkai jau dabar stebi galimą ne vieno naujojo žmogaus viruso atsiradimą.
„Panašu, kad į mūsų populiaciją beldžiasi naujas kiaulių gripas, pavadintas G4 (genotipas 4), kurio genomas turi potencialiai pandeminiam virusui būdingus žymenis ir kuris sparčiai plinta kiaulių fermose Kinijoje. Nors apie gripo virusus žinome gana daug, naujų gripo virusų atsiradimas sunkiai išvengiamas. Tikėtinas ir naujo itin virulentiško paukščių gripo atsiradimas. Tam įtakos turi ne tik gripo virusų paplitimas bei genetinės ypatybės, bet ir mūsų pačių veikla, įpročiai. Pavyzdžiui, noras vartoti laisvai besiganančių vištų, kurios neišvengiamai gali turėti kontaktą su laukiniais paukščiais, kiaušinius. Azijoje populiari tradicija ūkiuose, restoranuose ar turguose narvuose laikyti daug skirtingų rūšių gyvūnų, kurie iš esmės neturėtų dalintis tuo pačiu arealu“, – sako dr. L. Kalinienė.
Mokslininkė neatmeta galimybės, kad ir naujasis koronavirusas niekur nesitrauks ir su juo gyvensime dabar jau visą laiką, taigi turėsime penktą nuolat populiacijoje cirkuliuojantį koronavirusą šalia 229E, NL63, OC43 ir KU1.

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą
Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione
KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis
Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai
Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą
Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas
Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos. Tuo tarpu gyvenamojoje aplinkoje - kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, greta namų, kaip ir iki šiol, veja bus pjaunama trumpai.Per kelias dienas – net 12 tūkst. žaibo išlydžių, skaičiuojami nuostoliai
Klimatas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi, karščio bangos dažnėja ir stiprėja, o jas dažniausiai lydi ir galingos liūtys, kurios neatsiejamos nuo perkūnijos.Visi duomenys turės būti apmokestinami vienodu tarifu
Siekdami užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie interneto, ES ryšio operatoriai vartotojams negali taikyti skirtingų duomenų perdavimo kainų pagal jų panaudojimo pobūdį.Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo
Vasara tradiciškai yra grilio metas – ant grotelių ir iešmų keliauja mėsa, žuvis, daržovės ir net sūris. Visgi vasara yra ir laikas, kai norisi valgyti lengviau, gaiviau, o tai padaryti padeda vis gausėjantis šviežio derliaus pasirinkimas.Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis
Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai.Nedžiugina darbas? Patarimai, kaip atrasti mėgstamą
Darbas nebedžiugina? O gal planuojate jį keisti? Ne vienas žmogus darbe yra jautęsis ne savo vietoje, tačiau pakeitus darbą jis ir vėl gali nepatikti. Ką daryti, kad mylimo darbo paieškos pagaliau būtų vaisingos?Pirmosios voveraitės: grybautojas patarė kaip pasiruošti išvykai į mišką
Įsibėgėjus vasarai galime pasilepinti ne tik įvairiausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir grybais, kurių pirmas derlius jau pasirodė ir parduotuvėse.Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai
Ne retas gyventojas galvoja, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių:Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti
„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.Koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti?
Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti.Ant laužo – ne tik bulvės, bet ir šakotis: dalijasi Joninių idėjomis
Artėjančios Joninės – dažno laukiama proga iš miesto pabėgti į gamtos prieglobstį. Neatsiejama to dalis – maisto gaminimas lauke ir jaukios akimirkos, susibūrus aplink laužą.Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais
Visi žinome, kad peršalus reikia gerti ramunėlių ar liepžiedžių arbatą, o kosint – čiobrelių, tačiau neretai žinios apie vaistažoles tuo ir pasibaigia. Kokių vaistažolių arbatas vartoti kuriais atvejais ir kaip jas tinkamai paruošti – pataria vaistininkė.Važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą – brangu ir nesaugu
„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“. Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių, idėja.Kas gali nutikti, jeigu trumpam sutrinka elektros skaitiklio veikimas?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Perlas Energija“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl elektros energijos suvartojimo duomenų nesutapimo, elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo ir mokesčių už elektros energiją perskaičiavimo.Borrellis dėl Kaliningrado: kaltinimas Lietuvai – melas, gryna propaganda
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Lietuva laikosi ES sankcijų blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Rusijos Kaliningrado eksklavą.Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?
Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos.Prezidentei – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas
Sekmadienis, birželio 19 d. (Kylis). Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022).Nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko beveik 80 proc. antrojo etapo gyventojų
Šiandien, baigiantis antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis 79,2 proc. arba 586 tūkst. šio etapo vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju ir nepriklausomu energijos tiekėju.Azijietiška virtuvė vasarą: aštrūs patiekalai atsigaivins per karščius?
Azijiečių virtuvėje naudojami metodai ir ingredientai jau seniai pamėgti sveiką gyvenimo būdą puoselėjančių žmonių. Tokiuose patiekaluose nėra sočiųjų riebalų pertekliaus, beveik nevartojama pieno produktų, maistas dažnai virtas arba troškintas garuose, prioritetą skiriant produktų šviežumui ir sezoniškumui.Nepasirinkusiems elektros tiekėjo – dar savaitė galutiniam apsisprendimui
Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę. Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 d. imtinai.Specialistai: Norint mažinti skendimų skaičių reikia liautis drausti
Kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o 3 iš 10 gyventojų yra bent kartą skendę, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.Laisvalaikis miške ar prie ežero - ne bet kur ir ne bet kaip
Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad mišką ar kitą gamtos kampelį reikia tausoti, tinkamai jame elgtis bei dalijasi patarimais, kaip poilsiauti atsakingai.Mitai apie autonominį vairavimą
Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja &Audi tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.Didysis bijūnų žydėjimas: nuo senųjų veislių iki modernių spalvų ir formų
Nors ir vėluodamas, bet su maksimalia galia ir grožiu, kurio sukaupė per lietumi dosnias savaites, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, didįjį žydėjimą pradėjo turtingiausias Lietuvos bijūnynas: šiemet iš viso maždaug 30 arų plote žydi per 600 bijūnų kolekcinių vienetų.Vitaminų šaltinis – agrastai: naudokite juos ne tik uogienėms
Šviežio derliaus agrastai – jau pasirodė parduotuvių lentynose. Šios gėrybės – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu kiek primirštos. O veltui. Šios sodo gėrybės ne tik skanios, bet ir ypatingai vertingos sveikatai.Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.Vilniuje pristatytas rekordą pasiekęs 3D gatvės piešinys: įvykiai Ukrainoje
Vilniuje birželio 14 dieną pristatytas didžiausias Baltijos šalyse ir dydžio rekordą Lietuvoje pasiekęs trimatis gatvės piešinys. Visai greta sostinės spaudos rūmų kūrinį pavadinimu „Meilė ir baimė“ nutapė pasaulinio garso menininkas Edgaras Muelleris.„PILETILEVI GROUP“ ir „TIKETOS“ sandoris apribojo konkurenciją
Šiandien Konkurencijos taryba atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „Piletilevi Group“ įsigijus 100 proc. „Tiketos“ akcijų.Tarptautinę falafelių dieną kulinarijos technologė pataria, kaip pasigaminti
Tarptautinė falafelių diena minima birželio 12 d. Falafeliai – tai tipiškas Artimųjų Rytų virtuvės patiekalas, pagamintas iš avinžirnių, kurie yra augalinių baltymų šaltinis, mažinantis blogojo cholesterolio kiekį.Vištų augintojams – nuostolių kompensacijos
Nuostolių dėl Rusijos karo Ukrainoje patiriantys broilerių ir vištų dedeklių augintojai jau gavo pirmąsias kompensacijas. 35 broilerių ir vištų dedeklių laikytojams, pateikusiems paraiškas, pervesta 1,84 mln. Eurų.- „Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus.
- Keičiasi prekybos internetu taisyklės: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
- Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
- Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime.
- Nosį riečiantys kvapai tualete: kada gelbsti liaudiški sprendimai?
- Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams?
- Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
- Ką žinoti, norint paskirstyti saulės elektrinės generuojamą galią tarp objektų?
- Kad vaikų vasaros atostogos neištuštintų kišenių tėvams: 4 veiklos.
- Patvirtintos naujos visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos II pusmečiui.
- 6 patarimai, kurie padės braškes kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas.
- Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu.
- Augintinis ir nepriekaištingai graži veja – (ne)suderinama?
- Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO.
- Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti sutrikimai.
- ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
- Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
- Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
- Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
- Psichologas apie ryšį su tėčiais: pasitelkite kantrybę ir humorą.
- „Standard & Poor’s“ patvirtino Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą.
- Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
- Parduodate namą su saulės elektrine? Jo vertė gali būti didesnė.
- Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?
- Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
- Interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą namuose.
- Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete.
- Kosmetikos priemonės su rūgštimis: ar tikrai vasarą geriau jų nenaudoti?
- Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti.
- Elektromobilių proveržiui skatinti – 50 mln. eurų.
- 1:0 Kauno naudai – Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja.
- Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
- Kovoti su stresu gali padėti ir piešimas: 5 programėlės.
- Kuo geresnis oras, tuo daugiau darbo turi vaikų traumatologas.
- Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą.
- (Be) ryšio danguje: kodėl internetas lėktuve vis dar retenybė?
- Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
- Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?
- Dažniausios lietuvių ligos: kurios kamuoja vyrus, o kurios – moteris?
- Automobilio likvidumas: kaip neprarasti pinigų parduodant automobilį?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127
- 1815-02-26Napoleonas Bonapartas ir jo rėmėjai pabėga iš Elbos salos ir pradeda (100 dienų laikotarpio) Prancūzijos perėmimą.
- 1975-03-01Spalvotosios televizijos pradžia Australijoje
- 1925-04-03Ženevoje įkurta Tarptautinė radiofonijos sąjunga (Union Internationale de Radiodiffusion, UIR).
- 1970-01-23Pradėjo veikti Anykščių radijo ir televizijos stotis Viešintose.
Daugiau istorijos
- Atsisveikinimas su 3G: „Telia“ Lietuvoje jau išjungė trečdalį bazinių stočių.
- Suvaldykite blaškančias programėles: tai padaryti padės paprasčiausi nustatymai.
- Sulėtėjęs telefonas – ne diagnozė: štai kas gali padėti.
- Išmaniausia kamera, tvarus dizainas: „Samsung“ flagmanai „Galaxy S22“ ir „S22+“.
- Manote, kad puikiai pažįstate „Android“ operacinę sistemą? Nežinomos gudrybės.
- Susitvarkykite savo „iPhone“ namų ekraną: padės du naudingi įrankiai.
- Geriausios 2021 metų „Android“ programėlės: pasitikrinkite, ar jas turite.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Stingdantį šaltį atlaiko ne visi: 5 patarimai, kaip apsaugoti telefoną.
- Keturios gudrybės, kaip perkelti failus iš telefono į kompiuterį be laidų.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Restoranų verslui smogęs karantinas ne tik atima: planuose – atsinaujinimai .
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai.
- Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
- Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
- VERT patvirtino UAB „Ignitis“ gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.
- Keičiamos šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės.
- VERT: vartotojo mokėtina prijungimo įmoka ESO turėtų būti perskaičiuota.
- Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL.
- Iššūkių kupinas šildymo sezonas baigtas: gyventojai raginami ruoštis naujam.
- Pratęsiamas terminas gyventojams paraiškoms dėl saulės elektrinių.
- Žemės dienos proga – patarimai kaip taupyti elektros energiją namuose.
- Važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą – brangu ir nesaugu.
- Mitai apie autonominį vairavimą.
- Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
- Paspirtukininko etiketas: 3 auksinės taisyklės, šį sezoną virs įpročiais.
- Iš Klaipėdos keliones pradėjo dar vienas naujas keleivinis–krovininis keltas.
- Elektromobiliai verslui: ką reikia apie juos žinoti?
- 3 klaidos daugiabučio kieme, kurias daro ir patyrę, ir pradedantieji vairuotojai.
- „Lietuvos geležinkelių“ planas: prisitaikyti ir padėti prisitaikyti kitiems.
- Dyzeliniai varikliai nugrims į užmarštį: kas juos pakeis versle?
- 5 patarimai, kaip sutaupyti vairuotojams kylant kainoms.
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Nutylima švietimo problema: kaip tvarkomės su plagijavimu aukštosiose mokyklose?
- 4 kalbos, kurių pagrindus būtina išmokti norint pradėti programuoti.
- Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių.
- Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?
- Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją.
- Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas: ką svarbu žinoti ruošiantis stojimams?
- Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- Specialistė pataria: 5 dalykai, kuriais turėtų pasirūpinti pirmokų tėvai.
- Psichologė atskleidė, kas padės abiturientams užmiršti egzaminų stresą.
- Įpročiai pakito: mokytojai nori išlaikyti nuotolinio mokymo galimybę.
- Vakcinacija Vilniuje: abiturientai kviečiami pasiskiepyti iki egzaminų pradžios.
- Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais.
- Įvardijo ženklus, kuriuos siunčia organizmas, jei trūksta magnio.
- Moterų sveikatos gerinimo diena: kaip pasirūpinti savimi po gimdymo?
- Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones.
- Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė.
- Artėja Pasaulinė hipertenzijos diena: kodėl vis dar mažai dėmesio prevencijai?
- Koks sportas naudingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis?
- Traukdami erkę, nesukite jos laikrodžio kryptimis: kaip teisingai ją pašalinti?
- Kaip išsaugoti kokybišką miegą?
- Erkių platinama Laimo liga. Dešimt klausimų ir atsakymų.
- Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo.
- Ant laužo – ne tik bulvės, bet ir šakotis: dalijasi Joninių idėjomis.
- Vitaminų šaltinis – agrastai: naudokite juos ne tik uogienėms.
- Tarptautinę falafelių dieną kulinarijos technologė pataria, kaip pasigaminti.
- Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
- Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
- Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
- Receptai su pomidorais: džiovinkite, virkite sriubas, įdarykite pievagrybius.
- Kad neatsibostų vasarą: šaltibarščiai su burbuliukais, pasukomis ar sojų jogurtu.
- Saldumu išsiskiriantys plokštieji persikai: skanauti šviežius ar kepti?
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Elektros vagystės nustatomos ir dronų pagalba.
- Ieškant gamtinių dujų vagystės – rastas sandėlis vogtų daiktų.
- Aptikus 10 tūkst. tonų asbesto atliekų aplinkos ministras kreipsis į teisėsaugą.
- Negaliojantis draudimas, „žiedų valdovai“ ir psichologinis spaudimas.
- Elektroninių sukčiavimų mastas Lietuvoje per pandemiją išaugo kartais.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Motiejus komentavo: Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas. Kokia čia dar savivaldybės rašliava. Visai neatitinka tikrovės. Gėda šitaip apleisti Vilnių, veisti erkes, naikinti pasivaikščiojimo vietas. O kas darosi prie susiaurintų gatvių, kur atseit suformuoti žali ploteliai? Vien netvarkomi pikt
- Jonas B. komentavo: Išsklaidė galvojančių apie elektromobilį baimę: tikrai bus kur įkrauti. O kodėl niekas nekalba apie elektros kainą? Esant įkrovimo stotelėse tokioms kainoms, jau dabar nepatrauklu. O kas bus ateityje?
- Antanas komentavo: Siekia mažinti propagandinių televizijos kanalų transliavimą Lietuvos pasienyje. Ne nuo to galo pradedama. Niekas per prievartą TV nežiūrės. Pirmiau lietuviškos TV turi padirbėti su savo turiniu, o tada tikėtis žiūrovų dėmesio. O kol kas per jas nėra ką žiūrėti. Visai mums neįdomu kaip kokiame kaime koks alkoholi
- Pietro komentavo: Nuomotis ar pirkti būstą? Apsispręsti padės keli specialistų patarimai. @ia ne ekonomistai rašo, o apsimetėliai. Visada skaičiuoja tik mėnesio įmoką. O realiai įsigytas turtas turi savo vertę ir sumokėtos įmokos sugrįš, kai nuspręsite parduoti savo būstą. Ir labai tikėtina, kad būstas bus pabrangęs ir g
- Monai Lizai trūksta antakių. Laikydamosi XV a. mados, moterys nusiskusdavo antakius ir plaukus, esančius ant kaktos.
- "Amerikietiškus kalnelius“ Amerikoje vadina "rusiškais kalneliais“.
- Vyresni nei 65 metų žmonės atlieka mažiau nei vieną procentą visų paieškų per internetines paieškos sistemas.
- 50 % paauglių geriau būtų turtingi, nei protingi.
- Kad pagamintum vieną vestuvinį žiedą, reikia perdirbti daugiau nei toną aukso rūdos.
- Matematikos pamoka. Mokytoja klausia Petriuko:
- Jei tavo vienoje kelnių kišenėje yra 10 eurų, o kitoje - 30 eurų, ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad aš užsimoviau svetimas kelnes. - - Kur dirbi?
- VSD.
- O, geras, papasakok ką nors įdomaus?
- Apie ką? Apie save, ar apie tave? - Programuotojas sėdi vėlai vakare prie kompiuterio ir staiga pajaučia kažkokį lengvą prisilietimą iš nugaros. Atsisuka – stovi jo žmona, gundančiai nuoga, ir meiliai šypsosi. Programuotojas:
– Atleisk, brangioji, bet kompas užimtas…
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras