Mažos galios transporto priemonės – nauja rizika Lietuvos gatvėse

Lietuvoje daugėjant elektrinių motorolerių, paspirtukų bei riedžių, auga ir su šiomis transporto priemonėmis susijusių kelių eismo įvykių skaičius. „Gjensidige“ duomenimis, šiemet užfiksuota beveik pusšimtis nelaimių, kurių metu nukentėjo elektrinius paspirtukus vairuojantys žmonės.

Draudikai ragina įvertinti šių ir kitų mažos galios transporto priemonių riziką bei nevairuoti jų be šalmo.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens draudimo žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės, mažos galios transporto priemonės – elektriniai paspirtukai, motoroleriai ir riedžiai – viena populiariausių jaunimo transporto priemonių. Draudimo bendrovės duomenimis, draudžiamuosius įvykius vairuojant elektrinius paspirtukus šiemet patyrusių klientų amžiaus vidurkis – 18 metų.

Šių metų statistika rodo, kad važinėdami paspirtukais jaunuoliai patyrė rimtų traumų – nuo nedidelių sužeidimų iki kaulų lūžių, galvos pažeidimų bei smegenų sutrenkimų.

„Dažniausios traumos vairuojant paspirtuką – tai galūnių ir jų raiščių sužalojimai. Kita kategorija – traumos veido srityje. Dažniausiai nukenčia vairuotojų žandikauliai, dantys bei nosys. Kiek rečiau pasitaiko stiprūs sužalojimai – galvos traumos, smegenų sutrenkimai“, – pasakoja draudikė.

Svarbu – ir kitų eismo dalyvių saugumas

Elektrinės transporto priemonės skirstomos į dvi kategorijas – iki 25 km/val. ir iki 45 km/val. greitį pasiekiančias priemones. „Galingesnės transporto priemonės, kurios priskiriamos mažos galios motociklams ir mopedams, turi būti užregistruotos. Jas vairuoti gali tik asmenys nuo 14 metų amžiaus, turintys mopedo vairuotojo pažymėjimą. Mieste naudojami elektriniai paspirtukai, kurių didžiausias greitis siekia 25 km/val., laikomi sporto ir poilsio inventoriumi ir jiems galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai (KET), skirti dviračių vairuotojams“, – sako „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens draudimo žalų skyriaus vadovė.

Pasak A. Taraitienės, elektrinį paspirtuką gali vairuoti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, žinių ar patirties. „Dėl to ši transporto priemonė vis labiau populiarėja tarp jaunuolių. Taip jie tampa kelių eismo dalyviais ir transporto priemonių vairuotojais neišmanydami net pagrindinių vairavimo taisyklių. Elektriniu paspirtuku galima važiuoti tiek šaligatviu, tiek dviračių taku. Dviračių takai dažnai būna įrengti tame pačiame lygyje kaip ir automobilių keliai, tad kyla grėsmė ne tik jauniesiems vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Nors miestuose nuomojamiems elektriniams paspirtukams dažniausiai yra nustatytos vidinės jų naudojimo taisyklės, policija neturi įgaliojimų tikrinti, kaip jų laikomasi. Policija turi teisę skirti baudą tik dėl vairavimo neblaiviam ir tik už tokius KET pažeidimus kaip raudono šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimą ir pan., o ne už pagrindinį dalyką – nutrūktgalvišką ir neatidų važiavimo stilių”, – tvirtina draudikė.

Pasak A. Taraitienės, eismo saugumui itin svarbi pačių žmonių, vairuojančių paspirtuką, atsakomybė. „Nors ir kaip norėtųsi lėkti su vėjeliu, reikėtų rinktis saugų važiavimo greitį, vengti pavojingų manevrų ir pagalvoti ne tik apie savo pačių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą“, – pataria draudikė. Ji atkreipia dėmesį, kad šalmas, kaip ir dviratininkams, paspirtukų vairuotojams yra privalomas iki 18 metų. Tačiau saugumo sumetimais jį reikėtų dėvėti ir vyresniems.

Motoroleriai privalo būti užregistruoti

Ji atkreipia dėmesį, kad ne mažesnį pavojų gatvėse kelia ir motoroleriai. „Didžiausia rizika važiuojant motoroleriu kyla, kai vairuojami techniškai netinkami ir nesaugūs motoroleriai arba važiuojama be šviesų ar svarbių korpuso detalių“, – kalba A. Taraitienė.

„Motoroleris turi būti sukomplektuotas pagal Kelių eismo taisykles. Jis turi būti įregistruotas, privalo turėti numerį, posūkių žibintus ir veidrodėlius. Dar viena taisyklė, kurios ne visada laikomasi, tačiau kuri yra itin svarbi – motorolerio vairuotojas važiuodamas privalo dėvėti šalmą. Jis yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių, todėl nereikėtų rizikuoti ir prie vairo sėstis be jo“, – pataria „Gjensidige“ atstovė.

Koją pakiša vairavimo įgūdžių trūkumas

Dar viena tarp jaunuolių populiari priemonė – elektriniai motoroleriai ir riedlentės. Nors šios transporto priemonės nepasiekia didesnio kaip 12 km/val. greičio, bet yra stabilios tik važiuojant lygiu keliu. Joms nėra jokių amžiaus apribojimų, todėl jos prieinamos net ir patiems jauniausiems kelių eismo dalyviams, o dėl savo nestabilumo yra itin pavojingos.

„Daugelis jaunuolių, kurie važinėjasi elektriniais motoroleriais, riedžiais ar riedlentėmis, kasdien šių transporto priemonių nenaudoja. Vadinasi, toks vairuotojas nėra toks kompetentingas kritinėse situacijose kelyje kaip, pavyzdžiui, dviratininkas. Beveik kiekvienas dviratininkas žino, kaip elgtis atsiradus kliūčiai, nes jis iki tol būna nuvažiavęs šimtus kilometrų. O elektrinio motorolerio vairuotojas pamatęs kliūtį sutrinka ir nesugeba iškart nuspręsti, kaip elgtis, kad jos išvengtų“, – aiškina A. Taraitienė.

Draudikė ragina tėvus įvertinti savo vaikų gebėjimą vairuoti elektrinį paspirtuką ir mažos galios motociklą, taip pat atkreipti dėmesį į transporto priemonės techninę būklę. Transporto priemonė turi būti tinkamos būklės, o jos vairuotojas privalo turėti žinių ir patirties kelyje, kad nekeltų pavojaus nei savo, nei kitų žmonių saugumui ir nepakliūtų į situaciją, kuri gali kainuoti gyvybę.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9