Skaitmeninės rinkodaros strategas T. Nemura: apie Z kartą

Tendencijas keičianti ir naują informacijos vartojimo kultūrą atnešanti Z karta kelia kitokius reikalavimus tiek įmonėms, norinčioms pasiekti jaunąją auditoriją, tiek darbdaviams, sprendžiantiems kitokio profesinio bendravimo ir bendradarbiavimo klausimus.

Apie Z kartą, jai būdingas ypatybes ir atnešamas naujoves pasakoja skaitmeninės rinkodaros strategas, vienas iš skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ įkūrėjų, mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ dėstytojas Tomas Nemura.

Z karta – pažangūs informacijos vartotojai

Su paslaugų ir produktų kūrimu bei jų pateikimu tikslinei auditorijai kasdieniame darbe susiduriantis T. Nemura tikina, kad didelė dalis jų yra orientuota į jaunąją auditoriją. Tam, kad idėjos ir turinys juos pasiektų bei paveiktų, neretai tenka ieškoti apibendrinimų, leidžiančių savotiškai generalizuoti tos kartos elgesį, pomėgius ar poreikius. Tačiau, pasak specialisto, viskas priklauso nuo konteksto.

„Z kartą vienaip vertinti galima produkto vartojimo, tačiau visai kitaip potencialaus darbo ar asmeninių santykių klausimais. Vis dėlto tie apibendrinimai gana panašūs – tai žmonės, kurie linkę blaškytis, nes vartoja itin daug turinio, tai daro nuo ryto iki vakaro ir per daug ekranų. Nesvarbu, ar sėdi prie kompiuterio, ar prie planšetės, rankoje visuomet turi ir telefoną, kuriame nuolat įjungti pranešimai, atkeliauja žinutės iš įvairių socialinių tinklų. Tuo pačiu metu jie turi ir sukoncentruoti dėmesį, gebėti palaikyti pokalbį, nepraleisti įvairių dalykų ir viską pamatyti. Todėl turinio vartojimo požiūriu jie labai pažangūs“, – sako T. Nemura.

Pasak specialisto, Z karta ne tik geba valdyti didelį srautą informacijos, bet ir turi išsiugdžiusi tam tikrus įgūdžius, leidžiančius greitai suprasti naujausias tendencijas, jas įvaldyti, o besidomintys komunikacijos ir technologijų sritimi geba įvertinti ir juos pasiekiančio turinio kokybę.

„Jaunimas turi labai gerai sukalibruotus atskaitos taškus – kas yra geras turinio, pavyzdžiui – reklamos, tonas ir kas ne. Čia tinka „expectation economy“ terminas, rinkodaros kontekste reiškiantis, kad lūkesčius industrijai diktuoja tie vartotojai, kurie labiausiai išprusęs ir išsilavinę, bet išsilavinimu vadiname ne diplomus ar tipišką išsilavinimą, o kokybiško turinio vartojimą. Daug gero ir blogo turinio matęs Z kartos atstovas savo organizacijai neleis sukurti „svetimą gėdą“ keliančio turinio“, – pasakoja rinkodaros specialistas.

Pasak T. Nemuros, tai itin aiškiai atsispindi naujuose kanaluose, socialinėse medijose, kurių veikimo principus ir subtilybes perprasti vyresniajai kartai kur kas sunkiau: „Naujausias pavyzdys – socialinis tinklas „Tik Tok“, apie kurį nuomonės labai skiriasi. Jaunimas čia nardo kaip žuvys vandenyje, džiaugiasi, kad čia nėra nei tėvų, nei prekinių ženklų, o šiek tiek vyresnė karta jau žiūri primerkusi akis ir svarsto, ar viskas, ką ten žmonės daro, yra normalu.“

Aukšti reikalavimai darbdaviams

T. Nemuros teigimu, šiai kartai priskiriamas nekantrumas ir malonumų atidėliojimo negebėjimas gali kelti problemų profesinėje veikloje: „Karjeros kontekste dažnai pasitelkiama 10 tūkst. valandų taisyklė, kuri sako, jog bet kurioje srityje turi praleisti tiek valandų, kad taptum geras specialistas, o visu etatu dirbant tai būtų maždaug 5 metai. Kai tai išgirsta jaunieji Z kartos darbuotojai ar praktikantai, jų veido išraiška pasako viską. Jie nežino, ką veiks pusės metų laikotarpiu, ir nesivargina apie tai galvoti, jau nekalbant apie prisirišimą 5 metams.“

Kitas svarbus aspektas, kalbant apie šios kartos ir darbdavio santykių klausimą – bendravimo formos. Pasak T. Nemuros, vyresnių kartų atstovams būdinga įvairias problemas greitai išspręsti pokalbio, skambučio metu, tačiau Z karta labiau linkusi susirašinėti socialinių medijų platformose, nors tai gali pareikalauti ir daugiau laiko, ir sukelti tam tikrų nesusipratimų.

„Socialinėse medijose užaugusiai kartai būdingas tiesioginio kontakto balsu, susitikimų vengimas. Paskutinis dalykas, ką šios kartos atstovai padarys, tai skambins ar pakels ragelį, nes viską galima parašyti. Bet teorija diktuoja, kad didžioji dalis informacijos perduodama ne tekstine forma, o kūno kalba, intonacija, išraiška. Pereinant prie susirašinėjimo, didelė dalis tos informacijos pasimeta ir tikėtina, kad viskas vyks sudėtingiau arba atsiras kažkokios dramos tikimybė“, – pasakoja pašnekovas.

T. Nemura pastebi, kad pokalbis raštu neretai būna visai kitaip interpretuojamas ir viena gramatinė klaida ar skirtingas skyrybos ženklų vartojimas gali perkelti dėmesį į visai kitus aspektus. Problemų kyla ir tada, kai ilgai trunkantys susirašinėjimai ima stabdyti kitas veiklas ar projektus. Be to, Z kartai būdingos ir visai kitokios dalykinio, profesinio bendravimo formos.

„Z karta yra gyvybiškai priklausoma nuo teigiamo grįžtamojo ryšio. Jeigu mums pažįstami ketvirtiniai pokalbiai su tiesioginiu vadovu, kuriuose sulaukiame pagyrimo, tada šiek tiek kritikos ir atsisveikiname su paskatinimu, tai šitas sumuštinio principas su jauniausia karta turėtų būti ne kas tris mėnesius, o kas savaitę. Bet viskas priklauso ir nuo aplinkos, nes vienose organizacijose pagyrimus sakyti yra savaime egzistuojanti darbo kultūra, o kitur žmonės labiau linkę kalbėti apie tobulinimą, optimizavimą. Tokioje aplinkoje žmogus, labai jautrus kritikai ir laukiantis pagyrimo, žus per kelias dienas“, – įžvalgomis dalijasi specialistas.

Naujos profesijos ir individualumo paieškos

Pasak rinkodaros specialisto, nors Z karta linkusi tinkamai įvertinti turinio kokybę, dėl patirties stokos ir didelių informacijos kiekių jiems kartais pritrūksta kritinio mąstymo. Tokie socialiniai tinklai kaip „Instagram“ ir juose skelbiami įrašai gali paskatinti jaunąją kartą hiperbolizuoti ir matomus įrašus, pasiekimus bei įspūdžius tiesiogiai susieti su realiu gyvenimu.

„Ekrane nuolat keliauji nuo nuotraukos prie nuotraukos, matai visą krūvą ryškių akimirkų – atostogos, maistas, nauji sportbačiai ir kiti įvairūs dalykai, kuriais žmonės džiaugiasi, o kitoje ekrano pusėje turi buities rūpesčių, kurių ekrane beveik nėra, ir pradedi matyti labai didelį kontrastą tarp to, kaip jautiesi, ir to, ką matai ekrane. Sugrįžus į 2019 m. pabaigą gali pasirodyti, kad jei dar nebuvai prie Petros Jordanijoje, esi gerokai atsilikęs atostogų požiūriu. Jeigu apie vakarykštį koncertą sužinojai tik iš nuotraukų, pradeda kirbėti nerimas, kad vienintelis jį praleidai. Vartodami socialines medijas jaunuoliai viską priima kaip absoliučią tiesą ir tai veda į asmenines problemas, nevisavertiškumo, nepasitenkinimo savimi kompleksus ir kitas problemas“, – sako T. Nemura.

Vis dėlto toks tendencijų stebėjimas ir sekimas turi ir teigiamą aspektą – žinojimas, kas šiuo metu populiaru ir madinga, papildomo dėmesio ir laiko tam skyrimas veda į tokius karjeros pasirinkimus kaip sportinių batelių brokeris ar kitokias, vyresniajai kartai sunkiai suvokiamas profesijas.

„Per didžiulio kiekio turinio vartojimą gali atrakinti naują karjeros kelią, kuris perrašinėja ir rinkodaros taisykles. Atrodytų, kaip žmogus gali registruotis į naujo produkto paleidimą, laimėti stovėjimą eilėje pusę dienos ir galiausiai užėjęs į parduotuvę būti griežtai ribojamas, kiek ir ko galės nusipirkti? Su praėjusiomis kartomis tokius dalykus įsivaizduoti sunku, bet paklausus jauniausiųjų, kuo norėtų būti užaugę, noras tapti YouTuberiu, profesionaliu geimeriu ar influenceriu jau nebestebina“, – pasakoja rinkodaros speciaistas.

Nors dalis žmonių būtų linkę diskutuoti, ar tokias profesijas rinktis verta, anot T. Nemuros, svarbu suprasti, kad net ir Lietuvoje kompiuterinius žaidimus žaidžiantys paaugliai stebi pavyzdžius, kaip vienas geriausių „Fortnite“ žaidėjų pasirašė šimtamilijoninę sutartį, kad pakeistų platformą, kurioje gyvai transliuoja, kaip žaidžia. Pasak specialisto, nors tokie atvejai – vienetiniai, dabartinė karta nuolat siekia šiek tiek daugiau nei nusistovėjusi norma, o vidinio aš ir iniciatyvos atskleidimo paieškos tai skatina dar labiau.

„Kai pats baigiau studijas, reikėjo labai daug drąsos ir 10 metų įdirbio, kad galėčiau kurti savo verslą, panašius dėsnius stebėjau ir artimoje aplinkoje. Tačiau dabartinė karta kurti savo, o ne veikti pagal industrijos primestas taisykles nebijo. Jie tiki savo idėja ir turi tai pagrindžiančius argumentus. Puikus pavyzdys – mūsų bandymas pasikviesti į Lietuvą vieną menininką iš Berlyno, pasiūlėme jam čia atskristi. Tačiau jis, argumentuodamas ekologija, skirti atsisakė ir aukodamas savo laiką vietoje kelių valandų skrydžio keliolika praleido autobuse“, – patirtimi dalijasi T. Nemura.

Pasak specialisto, naujosios kartos tikėjimas savo idėjomis ir aukštas informacinis raštingumas leidžia perrašyti rinkos taisykles ir prie to turės prisitaikyti ir kitos kartos, ir organizacijos: „Kitą taip greitai mąstančią auditoriją, kokia yra ši karta, rasti būtų sunku ir, manau, bet kuriuo atveju jie greičiau prisiderins rinką sau, o ne patys pasikeis. Akivaizdu, kad ir organizacijos, norėdamos pasinaudoti galimybėmis, prie jų turės prisiderinti. Ši karta veda į savo, o ne tėvų pinigų vartojimą ir rinkdamiesi vienus ar kitus prekinius ženklus parodys, kas iš tikrųjų yra svarbu. Todėl vienareikšmiškai reikia priimti, negalima prašyti keistis.“

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9