Pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Anot jų, šalyje pradeda dominuoti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, todėl viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.

Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjo mėnesį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų. Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje (žr. 1 ir 2 pav. scenarijus A).

Jei būtų hospitalizuoti 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną (1 ir 2 pav. scenarijus B).

Nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų. Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.

Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc., o hospitalizuotų ligonių būtų 8 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus C). Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius Metus – gruodžio 31 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus D).

Mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Jų teigimu, šalyje daug kas priklausys ir nuo vyriausybės sprendimų, taip pat gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos lygio. Šiuo metu atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo.

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.

1 pav. Paros užsikrėtimų dinamika A ir B scenarijais, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo per parą naujų užsikrėtimų padaugėja 5,8 %, o hospitalizuotų ligonių yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 % (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 scenarijui A ir 2020-11-12 scenarijui B) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija - paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

2 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika scenarijams A ir B, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 5,8 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 % (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 atvejui A ir 2020-11-12 atvejui B) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

3 pav. Paros užsikrėtimų dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis D). Po karantino priemonių įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija - paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

4 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis B). Po karantino įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Vilniuje yra didelė bėda, nes nei meras nei administracija nesiima priemonių ir laikosi liberalių pažiūrų viruso valdymo klausimu.

Aurelijus Veryga paneigė, kad bus naikinamieji mobilieji patikros dėl covid’o punktai, o jo sprendimas tyrimą atlikti su šeimos gydytojo siuntimu būsianti tiktai alternatyva tiems, kam nėra paprasta pasiekti mobilųjį punktą ir pasidaryti testą prieš gulant į ligoninę, ar pan.

“Didmiesčių gyventojai gal ne visada tai supranta ir įvertina, ypatingai, kurie vairuoja automobilius”, pasakoja mums ministras, važinėjantis į darbą Vilniuje iš Kauno.

Žmogui be automobilio tikrai bus daug kartų paprasčiau pirma nukakti pas šeimos gydytoją, o tada, jau su siuntimu, eiti pasidaryti testą. Ir šeimos gydytojai pagaliau turės ką veikti.

Dažnai važiuoju Vilniuje miesto autobusu. Dalis keleivių iki šiol be kaukių, dalis su kaukėmis ne toje vietoje kur jos turi būti. Niekas netikrina ir tvarkos neįveda. Tikras kontrastas nuo to kaip buvo pavasarį.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį dar kartą paaiškino, kokie apribojimai bus taikomi sporto renginiams. Trečiadienio Vyriausybės posėdyje greičiausiai bus priimtas sprendimas uždrausti žiūrovus visuose sporto renginiuose, visose Lietuvos savivaldybėse – tiek esančiose geltonojoje, tiek raudonojoje zonose.

„Būtų nustatoma, kad yra draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai ir susibūrimai, išskyrus, aukšto meistriškumo sporto varžybas, kurios vyksta be žiūrovų. Tai reiškia arenose visos varžybos, kurios iki šiol vyko su žiūrovais, jos turės vykti be žiūrovų“, – žurnalistams antradienį sakė A. Veryga.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ryte paskelbė 415 naujai nustatytus COVID atvejus, o vakare šis skaičiukas “šiek tiek” ūgtelėjo iki 603. Beveik pusė tų atvejų dar epidemiologiškai neištirti, kontaktai neatsekti. Bet aš ne apie NVSC darbą. Jie užsi@$sę iki negaliu ir dar daugiau. Valstybės vyrai meiliai koketuoja su ponia Lingiene, aplink ją šokdami poravimosi šokius ir viliodami šią elegantišką ponią savo pūstomis plunksnomis, žadėdami aukso kalnus ir lengvą nerūpestingą gyvenimą - padidinti finansavimą. Bet žmonių trūksta jau dabar. Nei vienas ten dirbantis specialistas praeitą rudenį net nesapnavo, kad valstybinėje įstaigoje reiks kruštis iki paryčių ir dar savaitgaliais, ne už tokią Lietuvą gi kovojom. Bet aš ir ne apie tai.

Aš apie tuos covidiotus, kurie cypia kaip į verdantį puodą sumesti vėžiai, kad einant į prekybcentrį reikia NORMALIAI užsidėti kaukę. Aš apie tuos, kurie kryžium gulasi baksnodami į Švediją, “o ten tai karantino nebuvo”. Galimai ten idiotų mažiau. Pas mus gi, panašu, bukų chalopų mentalitetas užprogramuotas genuose. Chalopų, kuriems rekomendacijos reiškia maždaug tiek pat, kiek skruzdėlės grasinimai drambliui. Rekomendacijų gi laikosi tik lochotronai. Kelio ženklai, 90km/val. greitis tik skystakiaušiams, kaukės, atstumo laikymasis - skirti ne džigitam. Mes patys šviesos greičiu raunamės į visuotinį karantiną, verslo žlugdymą, sveikatos paslaugų ribojimą. Tiesiog pernelyg didelei daliai visuomenės individų yra elementariai po$@ui. Sutinku su Qgeliu, daugelis tikrai yra tiesiog durnos avys, kurios pripažįsta tik elektrinio piemens galią.

Kodėl trūksta pas mus eilinių piliečių sąmoningumo kovoje su virusu? Kodėl reikia ne Vyriausybės rekomendacijų, bet draudimų ir nurodymų? Atrodo štai čia LKL jau ne vėjavaikiai buvo susirinkę, bet sprendimas toks, kad nei verkti nei juoktis:

"Vyriausybei nuo trečiadienio dalyje Lietuvos savivaldybių įvedant karantiną, antradienį Vilniuje vyko LKL valdybos posėdis, kurio metu buvo aptarti svarbiausi šio 2020-2021 m. „Betsafe-LKL“ sezono vykdymo klausimai garantuojant maksimalų saugumą.

Posėdyje buvo aptarta čempionato vykdymo tvarka atsižvelgiant į tai, kad dalis „Betsafe-LKL“ klubų rungtyniauja Vyriausybės „raudonąją zona“ pažymėtose savivaldybėse.

„Betsafe-LKL“ čempionato klubų atstovai vieningai sutarė, jog dėl žiūrovų lankymosi aukšto meistriškumo sporto renginiuose, vadovausis LRV priimtais sprendimais."

O mes dar tikimės, kad eiliniai piliečiai gali protingai pasielgti? Nebūkime naivūs. Tik LRV draudimai ir nurodymai galioja ir gali valdyti situaciją.

Visiška nesąmonė prie kiekvienos gydymo įstaigos organizuoti naujas struktūras. Kam likviduoti tai, kas veikė? Nebent didinti tyrimų punktų kiekį dėl didėjančių apimčių - tada būtų suprantama.

Bet gal nereikia labai stebėtis? Buvo rinkimai, bemiegės naktys. Ministras pervargo.

Išeinančio A.Verygos ruošiama „dovanėlė“: mobiliųjų punktų neliks, koronaviruso tepinėliams siųs šeimos gydytojai

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147