Į patalpas žiemai veržiasi graužikai? Apie klaidas, bandant su jais kovoti

Graužikai – problema, su kuria susiduriama ne tik namuose. Su šia problema galime susidurti ir darbe – atvėsus orams graužikai iš lauko veržiasi į vidų ir nieko stebėtino, kad sugeba atrasti kelią ir į biurus, sandėlius ar kitas darbines patalpas.

„Kauno grūdų“ Kenkėjų kontrolės skyriaus vadovas Ąžuolas Maštaras atskleidžia, jog šiuo metų laiku suintensyvėja įmonių atstovų užklausos dėl patalpose įsiveisusių graužikų. „Natūralu, kadangi atvėsus orams, graužikai veržiasi į patalpas. Tiesa, jų šiltesnės užuovėjos paieškos paprastai prasideda jau rugpjūčio pabaigoje. Tad rekomenduočiau jau tada pradėti galvoti apie prevenciją, nes įrudenėjus būna per vėlu – gausybė jų būna prilindę į patalpas, o pastebimi jie tada, kai jau būna dideli jų kiekiai ir akivaizdžiai pamatoma padaryta žala“, – pažymi Ą. Maštaras.

Tiesa, jis pastebi ir tai, jog dažnai įmonės mano galinčios pačios išspręsti graužikų problemą. „Vis dar klaidingai mąstoma, kad graužikų naikinimas yra itin paprastas procesas, su kuriuo galime susitvarkyti kone kiekvienas. Taip ir įvairių įmonių ir įstaigų atstovai, pastebėję, kad jų patalpose įsiveisė pelės ar net žiurkės, nieko nelaukiant nori imtis priemonių, kurios iš tiesų reikalauja profesionalaus darbo“, – sako „Kauno grūdų“ atstovas.

Kaip pasakoja Ą. Maštaras, imantis patiems spręsti graužikų problemą, dažniausiai trūksta žinių tam, kad teisingai identifikuoti graužikus, tinkamai parinkti jaukus, jų pavidalą, atsižvelgiant į aplinką ar situaciją, tai lemia ir toliau sekančias klaidas, pvz., neteisingai išdėliojami spąstai ir lipnios priemonės arba naudojamos ne visos reikiamos priemonės vienu kartu. „Sulaukiame nemažai užklausų dėl galimybės įsigyti nuodų. Tačiau kyla abejonių, ar tikrai juos įsigyjantis žmogus žino, kokio pavidalo ir kokio kiekio jaukų reikia, bei kaip tinkamai juos naudoti, kad jie nesugestų, kad nebūtų pakenkta aplinkiniams nekontroliuojamiems gyvūnams ir pan. Stebime, kad dažnu atveju galiausiai klientas po patirtų nesėkmių grįžta pas mus, prašydamas iš esmės išspręsti problemą. Negana to, kad po tokių bandymų ne tik problema lieka neišspręsta, bet dar ir finansiniai nuostoliai patiriami,“ – sako ekspertas.

Tuo tarpu, pasak Ą. Maštaro, atvykę kenkėjų kontrolės specialistai objektyviai įvertina situaciją: atlieka pirminę apžiūrą, nustato galimus graužikų patekimo kelius, identifikuoja graužikų rūšį, užkrėtimo lygį ir tinkamai parenka reikiamas graužikų kontrolės priemones, jų kiekį pastato išorėje bei vidaus patalpose. „Toks išsamus ir objektyvus vertinimas bei efektyviausių priemonių įgyvendinimas garantuoja rezultatą. Savamoksliai bandymai, dauguma atveju, reiškia tik laiko gaišimą ir papildomus kaštus. Jau nekalbu apie užsitęsusius nemalonumus, kuriuos sąlygoja graužikai“, – pažymi ekspertas.

Visgi nors, kaip pažymi „Kauno grūdų“ atstovas, geriausias sprendimas – nieko nelaukiant kreiptis į specialistus, Ą. Maštaras dalijasi esminiais patarimais, kokios prevencijos derėtų imtis ir į ką atkreipti dėmesį, siekiant užkirsti kelią graužikų „karaliavimui“.

Užsandarinkite angas

Norint išvengti nemalonumų, susijusių su įvairiais graužikais, reikia imtis prevencijos. Labai svarbu tinkamai užsandarinti patalpas. Norint, kad graužikai nepatektų į pastato vidų, visų pirma reikia užsandarinti plyšius, tarpus, skyles ir ventiliacijos angas sienose, tarpus tarp durų ir kitose panašiose vietose. Plyšius sienose reikėtų užsandarinti tinko mišiniu, kad graužikai neprasigraužtų jų iš naujo. Ventiliacijos angas sienose reikėtų uždengti metaliniais tinkleliais, kurių „akutės“ dydis turėtų būti ne didesnis kaip 5x5 mm, taip pat kruopščiai patikrinti pakeliamų vartų bei lauko durų gumines tarpines, kad juos uždarius neliktų plyšių.

Visgi net ir kruopščiai užsandarinus pastatą iš išorės apačioje, negalime atmesti galimybės, kad graužikai į pastatą pateks pro jo viršų. Neretai pasitaiko atvejų, kai graužikai, ieškodami maisto ar prieglobsčio žiemai, lipa porėta vertikalia siena iki stogo konstrukcijų ir per ten, radę plyšių, patenka į patalpas. Galimybė taip pat atsiranda ir tuomet, kai net neilgam laikotarpiui pakeliami rampų, ar garažų vartai, vyksta prekių iškrovimo-pakrovimo darbai, įvažiuoja ar išvažiuoja automobiliai. Visų situacijų išvardinti tikriausiai ir neįmanoma, nes jos vis kitokios, tačiau vienas faktorius dažniausiai būna tas pats: graužikai dažniausiai apsigyvena ten, kur yra maisto bei vandens šaltinių. Jei įmonėje yra maisto produktų, graužikai ieškodami jo stengsis visais įmanomais būdais patekti į patalpas. Taigi tokiu atveju sandarinimas gali ir nepadėti, todėl būtina imtis kitų priemonių.

Lauke – jaukų dėžutės, viduje – spąstai

Vykdant graužikų kontrolę, labai svarbu naudojamas inventorius. Pastatų išorėje dažniausiai naudojamos specialios jaukų dėžutės. Dėžutės reikalingos tam, kad jaukas nesušlaptų ir jo negalėtų suėsti kiti gyvūnai, kurių neketiname naikinti. Jos tvirtinamos prie pastato sienos, arba į grindinį, ar žemę prie pastato sienos taip, kad nekontroliuojami gyvūnai negalėtų jų nusinešti, ar apversti ir bandyti pasiekti jauką. Jaukas taip pat specialiu strypu tvirtinamas dėžutės viduje, kad graužikai negalėtų jo išsinešti, ar dėžutę apvertus, jis neiškristų. Vidaus patalpose naudojami gyvagaudžiai spąstai, o esant aukštam užkrėtimo lygiui – ir lipnios priemonės. Gyvagaudžiais spąstais galima vienu kartu sugauti keletą graužikų, o lipnios priemonės tinka ten, kur techniškai spąstų padėti negalima – siauresniuose tarpuose, plyšiuose, mažose erdvėse.

Kada tikėtis rezultato?

Pastatų išorėje graužikų kontrolės procesas nėra greitas, suėdę jauką graužikai nenugaišta iš karto, gali praeiti 3-7 dienos nuo pirmojo vyliaus suėdimo iki graužiko nugaišimo. Graužikų populiacijos mažėjimas yra lėtas procesas ir priklausomai nuo aplinkos, kurioje yra pastatai bei aplink juos esančių kaimyninių pastatų ir teritorijų užkrėtimo lygio, jis gali užtrukti ir iki kelių mėnesių, tačiau pirmieji rezultatai jau pastebimi po savaitės. Dirbant kompleksiškai, pastatų viduje procesas dažniausiai būna greitesnis, nes į vidų patenka vis mažiau graužikų iš išorės. Esantys viduje graužikai dažniausiai per kelias dienas sugaudomi spąstais ir lipniomis priemonėmis, todėl teigiami pokyčiai pastebimi jau po kelių dienų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9