Profesorius Mindaugas Stankūnas apie svarbų koronaviruso rodiklį

Šios savaitės žiniasklaidos priemonėse pasirodė žinutė, kad LR Prezidento suburta Sveikatos ekspertų taryba siūlo įvesti naują rodiklį COVID-19 epidemiologinei situacijai stebėti.

[1] Ir iš tikrųjų Prezidento susitikime su Tarybos nariais buvo išsakyta nuomonė, kad reikėtų skaičiuoti ir vertinti dar vieną rodiklį ir jis buvo pristatytas Prezidentui [2]. Norėčiau čia trumpai ir paprastais žodžiais papasakoti apie tą rodiklį ir jo reikšmę.

Manau, kad būtų sunku surasti Lietuvoje žmogų, kuris dar nebūtų girdėjęs apie bazinį reprodukcijos skaičių R(0). Tai yra infekcinio atvejo generuojamas vidutinis susirgimų skaičius jam patekus į absoliučiai imlią populiaciją. Kitais žodžiais sakant, R(0) parodo kiek vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti kitų žmonių, jei visi populiacijos nariai neturėtų imuniteto ir/ar užkratui nebūtų apribojimų plisti. Nors epidemijos pradžioje R0 reikšmės svyravo gana dideliame intervale [3], tačiau jau dabar sutariama, kad jis siekia 2,5-3,5.

[4] Tai reiškia, kad jei nebūtų jokių prevencijos priemonių, tai vienas viruso nešiotojas užkrėstų vidutiniškai tokį asmenų skaičių. Vis tik mes taikome socialinių kontaktų ribojimus, dalis žmonių turi imunitetą ir pan., tad tokia situacija, kai užkratas gali plisti be jokių „stabdžių“ yra gana reta. Norėdami parodyti užkrato plitimo potencialą „realaus pasaulio“ sąlygomis epidemiologai naudoja efektyvų reprodukcijos skaičių (angl. effective reproductive number). Jis apskaičiuojamas naudojant specialią metodologiją.

[5] Iš jau buvusių epidemijų (pvz.: A/H1N1 2009 m.) mes galime matyti, kaip tam tikros karantino priemonės įtakojo R(t) rodiklio reikšmes. Pavyzdžiui, Chowell ir kt. (2011 m.) tyrinėjo, kaip R(t) kito Meksikoje po įvairių karantino priemonių pritaikymo [6]. Jau galime matyti mokslinių publikacijų, kuriose nagrinėjami ir COVID-19 R(t) rodiklio pokyčiai po įvairių taikomų priemonių. JAV medicinos mokslo žurnalų flagmanas JAMA publikavo straipsnį, kuriame be kitų ypač įdomių dalykų yra pateikiamas R(t) kitimas po įvairių Kinijos vyriausybės taikytų priemonių [7].

Atkreipkite dėmesį į straipsnio 4 paveikslą, kuris parodo, kad epidemijos pradžioje R(t) buvo aukštas ir siekė 3, o vėliau pradėjus taikyti vis didesnes socialinių kontaktų ribojimo priemones, šis dydis mažėjo ir pasiekė R(t)<1. Tai reiškia, kad epidemijos plitimas buvo suvaldytas, o sergančiųjų skaičius turi nustoti augti ir po truputį mažėti. Tą ir parodė oficiali Kinijos statistika. Kita panaši studija buvo publikuota apie patirtį Honkonge. Šiame straipsnyje yra vertinamas efektyvaus reprodukcijos skaičiaus R(t) pokytis Honkonge 2020 m. sausio - kovo mėnesiais. Straipsnio autoriai teigia, kad Honkongo mokyklų uždarymas lėmė R(t) sumažėjimą 44 proc., t.y. nuo 1,28 iki 0,72. [8]

Čia pateikiau kelias iliustruojančias studijas, kurios perteikia paties R(t) rodiklio esmę. Jei norite paskaityti, kaip įvairios priemonės veikia šį rodiklį, tai rekomenduoju pavartyti šį straipsnį. [9] Taip pat reikėtų paminėti, kad nemažai šalių R(t) rodiklį naudoja, kaip pagrindinį indikatorių vertinti epidemijos eigą. [10]

Lietuvoje šis rodiklis siekia 1,36 (2020 m. lapkričio 11 d. duomenimis, rytoj turėtų būti pristatytas atnaujintas). Tai reiškia, kad nepaisant visų priemonių 1 užsikrėtęs žmogus užkrečia 1,36 kito žmogus ir taip epidemija toliau plinta. Norint, kad plitimas mažėtų, tai šis rodiklis turi “nukristi” žemiau 1. Tad mano įsitikinimu, kad kol jis nepasieks 0,99 ir mažiau, tai apie karantino priemonių švelninimą nėra prasmės nei kalbėti. Nes tai prilygtų bendzino įpylimui į jau berusenantį laužą.

Žvelgdamas į naujausius preliminarius skaičiavimus turiu nedidelę viltį, kad jis “patrauks” žemyn. Tačiau pasaulinė patirtis rodo, kad R(t) numušti nuo 2,5 iki 2 ar mažiau yra nepalyginamai lengviau, nei nuo 1,3 iki 1 ir mažiau. Čia panašiai kaip su maratono bėgimu. Patys paskutiniai kilometrai yra patys sunkiausi. Jei jų neįveiksi, tai nelabai būsi kažką pasiekęs. Ir visai nesvarbu, kad tu nubėgai 25, 30, ar 40 km. Maratonas yra 42,195 km. ir jį reikia visą įveikti. Taip ir su kovoje prieš virusą. Kol nekirtome finišo linijos, tol nieko nelaimėjome.

Ištvermės ir sveikatos mums visiems ?

Šaltiniai:
1. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/11/12/news/2-tukstanciai-uzkrato-atveju-per-para-lietuvoje-dar-ne-riba-koronaviruso-pika-zada-po-7-14-dienu-17086125/
2. https://www.lrp.lt/data/public/uploads/2020/11/sveikatos-ekspertu-tarybos-prognozes-ir-rekomendacijos-2020-11-12.pdf
3. https://academic.oup.com/jtm/article/27/2/taaa021/5735319
4. https://www.thelancet.com/.../PIIS0140-6736(20.../fulltext
5. https://academic.oup.com/aje/article/178/9/1505/89262
6. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21629683/
7. https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2764658
8. https://www.thelancet.com/.../PIIS2468-2667(20.../fulltext
9. https://www.thelancet.com/.../PIIS1473-3099(20.../fulltext
10. https://www.thelancet.com/.../S0140-6736(20)32007-9/fulltext

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9