Kaip pandemijos metu galite padėti sau ir kitiems?

Pandemijos metu išgyvenant sudėtingą laikotarpį – atnaujinti apribojimai, nežinomybė dėl ateities ir baimė susirgti pačiam bei užkrėsti kitus gali kelti daug įvairių emocijų.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai teigia, kad šiuo metu, kai užsikrėtimų skaičius yra didelis ir virusas sparčiai plinta visuomenėje, visiškai normalu jausti baimę, liūdesį, pyktį ir išgyventi nerimą. Tačiau jie atkreipia dėmesį, kad jeigu jausmai tampa vis stipresni ir patiriami kasdien, tai gali turėti neigiamos įtakos tiek mūsų pačių sveikatai, tiek paveikti aplinkinius.

Kaip mūsų jausmai ir emocijos gali paveikti kitus?

Mūsų ir kitų šalių kontekstas, kuriame gyvename, net jei artimai nesusidūrėme su susirgimo atvejais, ne vieną verčia jaustis nesaugiai jau ilgiau kaip pusmetį. Šiuo metu vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai susirgęs žmogus pyksta ant jį užkrėtusio kolegos, draugo ar artimojo, o pats tuo pat metu jaučia gėdą ir baimę užkrėsti kitus. Visuomenėje tvyranti įtampa bei didelė jausmų įvairovė neretai lemia tai, kad darbo, ugdymo aplinkose, bendruomenėse ar net artimame žmonių rate pozityvūs tarpusavio santykiai tampa priešiškais, ypač sergančiojo atžvilgiu – prasideda kaltinimai, moralizavimas apie susirgusiojo prastą higieną ar neatsakingą elgesį. Toks skirtingose aplinkose besikuriantis požiūris gali turėti itin daug žalos – sergantis asmuo gali bijoti prisipažinti apie tai, kad jaučia simptomus, delsti kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, bijoti informuoti tuos, su kuriais turėjo kontaktą. Tokiu atveju prarandama galimybė laiku sustabdyti viruso plitimą, teigia „Vilnius sveikiau“ specialistai. Kuriamas ir taikomas stigmatizuojantis požiūris tampa vienu didžiausių rizikos veiksnių atsirasti psichikos sveikatos sunkumams: nemigai, panikos atakoms, depresiškai nuotaikai ir pan.

Kaltinimai kelia įtampą

Virusui plintant, asmens sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose didelę įtampa bei stresą išgyvena ir šių įstaigų vadovai – tiek valdydami kilusias situacijas, tiek bendraudami individualiai su bendruomenės nariais. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad ieškodami priežasčių ir paaiškinimų, kodėl ir kas susirgo, darbuotojai ar vaikų tėvai išgyvenimus išlieja, reikalaudami asmeninės atsakomybės ir pasiaiškinimo. Neretai pamirštama, kad užsikrėsti ir susirgti galime visi: COVID-19 liga sergama nepriklausomai nuo statuso. Net ir laikantis visų saugumo reikalavimų bei taisyklių, užsikrėtimo atvejų gali pasitaikyti. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad kaltinimas dar niekam nepadėjo pasveikti ar neužsikrėsti.

Kiekvienas iš mūsų gali būti pozityvus pavyzdys

Kiekvienas gali prisidėti, kuriant tolerantišką ir supratingą bendruomenę – pandemijos metu „Vilnius sveikiau“ specialistai skatina sostinės gyventojus išlikti vieningais ir parodyti kitam, kad nesame vieni.

Norint padėti asmeniui, kuris užsikrėtė COVID-19, specialistai pataria parodyti jam rūpestį, pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi ir pasidalyti mintimi, kad žmogus nepasirinko pats susirgti. Sergantis asmuo gali jaustis vienišas, tad nuoširdus rūpestis ir dėmesys gali būti didelė pagalba.

Jeigu užsikrėtėte ar bijote užkrėsti kitus, galite jausti kaltę. Tačiau sveikatos specialistai šiam jausmui siūlo nepasiduoti ir drąsiai pasakyti asmenims, su kuriais bendravote, kad sergate – tai gali padėti išsaugoti kitų sveikatą ir užkirsti kelią viruso plitimui.

Kiekvienas iš mūsų su pandemijos sukeltu stresu tvarkomės skirtingai, tačiau ieškodami priežasčių, kodėl kas nors susirgo, keliame įtampą ir nerimo jausmą. Kalbėdamiesi apie savo jausmus ir ieškodami būdų, kaip įveikti stresą tinkamu būdu, mes padedame ne tik sau, bet ir visai bendruomenei tapti stipresne. „Vilnius sveikiau“ specialistų komanda skatina nepamiršti pasirūpinti savo sveikata ir pastebėjus, kad šalia esantis žmogus išgyvena sudėtingą laikotarpį, nukreipti jį pagalbos.

Kai reikia pagalbos: kada kreiptis ir kur ją gauti?

Natūralu yra abejoti ir tiksliai nežinoti, ar jau reikia pagalbos, ar dar sunkumus galime išspręsti patys. Bet kokiu atveju, kreiptis pagalbos galima abiem atvejais, net ir tiksliai nežinant, ar patiriami sunkumai yra susiję su psichikos sveikatos problemomis. Pagalbos reikėtų kreiptis tada, kuomet elgesys, kylančios mintys ar jausmai yra sudėtingi ir kelia sunkumus atliekant įprastas kasdienines veiklas.

„Vilnius sveikiau“ nuo šio rudens teikia paslaugas, skirtas psichikos sveikatai stiprinti. Kuriant psichologinės gerovės paslaugų tinklą Vilniaus mieste ir rajone teikiama individuali pagalba ir sudaryta galimybė pasirinkti, t. y. gauti individualias psichologo konsultacijas gyvai ar nuotoliniu būdu per mobiliąją programėlę, rinktis patogų konsultacijų laiką ar norimą specialistą. Daugiau informacijos apie paslaugas galite rasti www.vilniussveikiau.lt.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9