Paskutinės naujienos
TV naujienos
Radijo naujienos
Gal reikia sutvarkyti?
Interneto naujienos
Kompiuterijos naujienos
Pagalba priimant TV
Mokslo naujienos
Technologijų naujienos
Elektronikos naujienos
Buities technikos naujienos
AMIKO NEO combo SE
Turizmas
Kultūros naujienos
Ryšio įranga
Apklausos
Kokiu internetu naudojatės namuose?

Optika
Kabelinis
Bevielis
Mobiliuoju telefonu
Kita
Namie nesinaudoju

Reikia fotografo?
Naudinga žinoti
  • Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
  • Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
  • Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.

    • Daugiau patarimų
Mintys
  • Diplomatas - tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadienį, bet niekada nežino jos amžiaus.
    • Robertas Frostas
  • Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
    • Gabriel Garcia Marquez
  • Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.
    • Ciceronas
  • Sunkumuose visada slypi galimybės.
    • Albertas Einšteinas
  • Senas žmogus viskuo tiki. Vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki. Jaunas - viską žino.
    • O.Vaildas
Nemokamos TV programos
Help & News
Aide et Nouvelles
Reklama
Naujienos

Besidomintiems grybais VDU Botanikos sodas – tikras rojus

2020-11-23 11:48:35

Apie gausias ir unikalias Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijas buvo rašyta ne kartą. Tačiau apie įvairių formų ir spalvų grybus, augančius kartu su introdukuotais ir vietinių rūšių kolekciniais augalais – dar nekalbėjome.

O jų čia auga įvairiausių: nuo dažnai randamų miškuose valgomų grybų, iki retų ir saugotinų, nuo žvaigždės ar rožės pavidalo iki drebučius primenančių vaisiakūnių. Savo pastebėjimus apie grybų ir augalų draugiją atskleidžia bei sukaupta fotografijų galerija dalijasi VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta MALAKAUSKIENĖ.

Rūpinantis dendrologinių kolekcijų priežiūros klausimais, dažnai tenka apeiti didelę VDU Botanikos sodo teritoriją ir kartkartėmis pamatyti akį traukiančius įvairių formų ir spalvų grybų vaisiakūnius. Šį tekstą iliustruoja 57 makroskopinių grybų rūšių (plika akimi matomi grybai, kurių vaisiakūniai didesni nei 1 mm) nuotraukos, kurias pavyko užfiksuoti įvairiu metų laiku. Žinoma, tiksliam grybų rūšių apibūdinimui reikalingi gilesni sporų ir molekuliniai tyrimai, tačiau pagal patikimų literatūros šaltinių aprašymus ir nuotraukas, grybai labai panašus į identifikuotas rūšis. Nuotraukose matomos grybų rūšys – tai tik nedidelė dalis visos grybų rūšių įvairovės, kuri auga drauge su introdukuotais ir vietinių rūšių kolekciniais augalais. Kokie vaisiakūniai užaugs, labai priklauso nuo kiekvienų metų specifinių meteorologinių sąlygų. VDU Botanikos sode auga grybautojams gerai pažįstami grybai: tikrinis baravykas, lepšė, tikrasis kazlėkas, pušyninė ir eglyninė rudmėsės, pievagrybiai, ūmėdės ir kiti. Tačiau tiems, kas domisi ne tik valgomų grybų rūšių įvairove, čia yra tikras grybų rojus.

Nebūtinai renkasi tipinę augalų draugiją

Įdomu tai, kad botanikos sode grybai pasirenka nebūtinai vietines Lietuvos sumedėjusias augalų rūšis, bet ir introdukuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje gana retą kopūstgalvį raukšlių (Sparassis crispa) galima paprastai aptikti šalia paprastosios pušies (Pinus sylvestris), rečiau šalia eglės (Picea abies), na o VDU Botanikos sode jis auga po dižiąja pocūge (Pseudotsuga menziesii). Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) dažniausia auga ant lapuočių medžių (ąžuolų, uosių, gluosnių), retai ant spygliuočių, o botanikos sode ji puikiai įsikuria ir ant riešutmedžių (Juglans sp.). Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) botanikos sode pamėgęs senų geltonžiedžių rododendrų (Rhododendron luteum) gojelį.

Kad išliktų – gali net nužudyti savo šeimininką

Grybai, kurie nesudaro su augalais simbiozės, gyvena kaip saprotrofai ir parazitai. Medienos ir nuokritų saprotrofai ardo negyvas organines medžiagas (pvz., mažūniai (Marasmius sp.), šalmabudės (Mycena sp.), beržinis pintenis (Piptoporus betulinus)). Obligatiniai parazitai gyvena gyvų šeimininkų sąskaita, oportunistiniai parazitai nužudo ligotą ar silpną savo šeimininką ir vėliau gyvena kaip saprotrofai, pavyzdžiui, paprastasis kelmutis (Armillaria mellea), valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus).

Grybai sukelia įvairius medienos puvinius. Vienu metu ardant hemiceliuliozę arba celiuliozę ir ligniną susidaro baltasis medienos puvinys (yrant ligninui, mediena šviesėja), tai gali atlikti nedaug grybų rūšių. Baltąjį medienos puvinį dažniau galima aptikti lapuočių medienoje. Kai suyra ligninas ir celiuliozė, mediena tampa drėgna ir puri. Dažnai matomi VDU Botanikos sodo sumedėjusių augalų kolekcijose baltojo puvinio sukėlėjai: spindulinis raukšliagrybis (Phlebia radiata), purpurinė plutpintė (Chondrostereum purpureum), plutpintė (Stereum sp.), įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) šiurkščioji kempė (Trametes hirsuta), tikroji pintis (Fomes fomentarius), plokščiasis blizgutis (Ganoderma applanatum), kuris gali sukelti baltojo puvinio formą – gelsvąjį medienos puvinį, žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus) ir kt.

Rudasis medienos puvinys susidaro yrant tik celiuliozei arba hemiceliuliozei, tada mediena pasidaro rausvai rudos ar tamsiai rudos spalvos, ji tampa biri. Rudasis medienos puvinys daugiau būdingas spygliuočiams. Rečiau pasitaiko minkštasis medienos puvinys, kai hemiceliuliozė ir celiuliozė visiškai suardoma, o ligninas modifikuojamas. Tokio tipo puvinys dažniausia aptinkamas ilgai ant žemės gulėjusioje drėgnoje medienoje arba medžių kamienų pamatinėje dalyje. Rudojo puvinio sukėlėjai lapuočių ir spygliuočių kolekcijose: Šveinico rudapintė (Phaeolus schweinitzii), raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola), kuri sukelia šerdinį puvinį, priskiriamą prie rudojo puvinio formų, valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus), kuri sukelia greitai plintantį šerdinį puvinį, beržinis pintenis (Piptoporus betulinus) ir kt.

Randami ir reti bei saugotini grybai

VDU Botanikos sode auga kelių saugotinų ir retesnių rūšių grybai. Vienas jų – kartusis baravykas (Caloboletus radicans), įrašytas į šiuo metu galiojantį saugotinų rūšių sąrašą (galiojantis nuo 2019 m. sausio 1 d.). Šio grybo vaisiakūnių kasmet randame botanikos sodo saloje prie didelių ąžuolų, po senais skroblais ar seniai sodinta karaganų gyvatvore. Kitas pavyzdys – didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea). Šiais metais nemažai didžiojo kukurdvelkio vaisiakūnių rasta alyvų ir pupinių sumedėjusių augalų kolekcijose. Didžiųjų pocūgių kolekcijoje radome retą, skanų valgomą grybą – kopūstgalvį raukšlių (Sparassis crispa). Įvairiose botanikos sodo vietose, kuriose yra senų didelių lapuočių medžių gojeliai su senais trūnijančiais kelmais galime išvysti kislųjį elniagrybį (Xylaria polymorpha) bei retesnį valgomą grybą dideliais vaisiakūniais, kuris buvo įrašytas į 2007 m. leidimo Lietuvos raudonąją knygą, gelsvarudį pievagrybį (Agaricus augustus). Žvynuotasis skiautenis (Lentinus tigrinus) – baltojo medienos puvinio sukėlėjas – buvo rastas ant brandžių paprastųjų kaštonų šaknų, o Šveinico rudapintė (Phaeolus schweinitzii) rasta ant sibirinio maumedžio (Larix sibirica) šaknų. Šie grybai buvo įrašyti 2000 m. saugotinų rūšių sąraše.

2018 m. VDU Botanikos sodo maumedžių kolekcijoje rastas bobausinio drebutulio (Tremiscus helvelloides) vaisiakūnis (https://macrogamta.lt//lt/fotografija/bobausinis-drebutulis-tremiscus-guepinia-helvelloides-15585). Grybas valgomas, retas, dar viena šio grybo augavietė yra užfiksuota Verkių apylinkėse. Dėl savo retumo mažai tyrinėtas, tačiau kol kas neįtrauktas į saugotinų rūšių sąrašą.

Įpusėjus rudeniui, keliose vietose (riešutmedžių kolekcijoje arba plote, kur auga senos liepos, už ąžuolų giraitės) vis pastebime didelių stambiosios tauriabudės (Clitocybe geotropa) „taurių“. Tai – nedažnas, valgomas grybas. Rasta galima nauja Lietuvoje dar nerasta ugniabudės rūšis – Flammulina fennae. Tiksliam rūšies apibūdinimui reikalingi molekuliniai tyrimai, tačiau pagal literatūroje aprašytus požymius ir nuotraukas įvairiuose mikologų draugijų puslapiuose, grybas panašus į šią rūšį. Ši ugniabudės rūšis randama Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose Europos šalyse.

Grybų paveikta mediena naudota inkrustacijoms

Skirtingu metų laiku botanikos sode galima pamatyti nemažai aukšliagrybių rūšių: pavasarį užauga raudonos spalvos plačiataurės (Sarcoscypha sp.), valgomieji briedžiukai (Morchella esculenta), vasarą ir rudenį (dažniausia ant trūnijančios medienos) auga aukšliataurės (Ascocoryne sp.), elniagrybiai (Xylaria sp.). Taip pat ant lapuočių medžių negyvų šakų galima pamatyti įdomų aukšliagrybį, vadinamąjį žaliagrybį (Chlorociboria sp.), kuris medieną nudažo ciano spalva. Senovėje Ispanijoje dailidės mėgdavo daryti inkrustacijas iš tokios medienos (puošdavo papuošalų dėžutes, veidrodžius, naktinius staliukus), pavyzdžių galima pamatyti https://www.mdpi.com/2079-6412/7/11/188/htm. Baltaviršūnis elniagrybis (Xylaria hypoxylon), paplitęs daugelyje Europos šalių, kartais laikomas bioliuminescencine rūšimi – žiemos pradžioje tamsoje silpnai blyškiai šviečia, Lietuvoje šio švytėjimo pamatyti dar neteko.

Nuo žvaigždės formos iki drebučių pavidalo vaisiakūnių

Papėdgrybių skyriaus atstovų įvairovė labai didelė: nuo užauginančių labai smulkius vaisiakūnius (pvz., kai kurios mažūnių Marasmius sp. rūšys, kurių kepurėlės skersmuo nesiekia net pusės centimetro) iki didžiulius vaisiakūnius užauginančių (pvz., žvynuotosios skylėtbudės (Polyporus squamosus) kepurėlės skersmuo gali siekti 90 cm, plokščiojo blizgučio (Ganoderma applanatum) – 70 cm, didžiojo kukurdvelkio (Langermannia gigantea) – 80 cm). Išskirtinės išvaizdos vaisiakūnius užaugina tuščiaviduris žvaigždinas (Geastrum fimbriatum), kurių žvaigždės formos vaisiakūnių galima pamatyti paprastojo buko (Fagus sylvatica) veislių kolekcijoje. Juodų drebučių pavidalo grybų drebučių (Exidia sp.) galima rasti vėlai rudenį arba žiemą ant lapuočių nukritusių šakų. Raukšlinis ausiagrybis (Auricularia mesenterica), primenantis savo forma ausis, dažnai auga ant iš rastų pagamintų parko suoliukų. Ant kelmų galima rasti besiraukšlėjantį spindulinį raukšliagrybį (Phlebia radiata), kurio krašteliai ryškiai oranžinės spalvos. Dažna lapuočių medžių kamienų ir šakų gyventoja vėduokliškos formos vaisiakūniais – paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune). Nors paprastoji alksniabudė nėra valgoma, tačiau vertinga medicininiais tikslais. Ji įdomi tuo, kad vaisiakūniai nenušąla ir nenudžiūsta, o po lietaus auga toliau. Spalvoti įvairiaspalvės kempės (Trametes versicolor) vaisiakūniai, kartais primena rožės žiedą. Po turkiniu lazdynu (Corylus colurna) kasmet užauga gelsvosios musmirės baltojo varieteto (Amanita citrina var. alba) vaisiakūniai, kurių geriau nesumaišyti su valgomu grybu skėtine žvynabude (Macrolepiota procera). Pievoje prie riešutmedžių giraitės ir tikrųjų metasekvojų (Metasequoia glyptostroboides) kartais užauga įspūdingų spalvų (ryškiai žali pereinantys į geltoną ir oranžinį atspalvį) žalsvosios guotenės (Hygrocybe psittacina) vaisiakūniai – tai nuodingas grybas. Ant pušų ir eglių kankorėžių galima pamatyti grupelėmis užaugusių mažų grybukų. Tai greičiausiai bus pilkšvarudės mažasporės (Baeospora myosura).

Atskleidžia dirvožemio derlingumą

Mėšlagrybiai – geri gamtos sanitarai, kai kurios rūšys aktyviai ardo pūvančią medieną (išsėtinis mėšlagrybis (Coprinus disseminatus), kelminis mėšlagrybis (Coprinus micaceus), gali ir rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius)). Botanikos sodo pievose gausu pievinių mėšlagrybių (Coprinus plicatilis), šiurščiųjų trapiabudžių (Psathyrella velutina), kūginų trapiabudžių (Psathyrella conopilus), vagotųjų gelsvūnių (Bolbitius titubans) – šie grybai parodo, kad pievose dirvožemis humusingas, derlingas. Tačiau yra ir grybų, parodančių, kad kai kurios samanomis gausios pievos yra nederlingos. Tai – kūgiabudės (Galerina sp.).

Auga plėšrieji grybai, galintys paralyžiuoti auką

Įdomesni valgomi grybai: valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus), kurios vaisiakūniai valgomi jauni, jų skonis primena vištieną, kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa) – retas, skanus valgomas, žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus), jos jaunus vaisiakūnius galima valgyti pavasarį, kol nėra vertingesnių grybų, juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – Enokitake grybas, dar vadinamas „žieminiu kelmučiu“, gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus), kurio vaisiakūniai valgomi jauni, rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius) – jo vaisiakūniai valgomi jauni, nevartojant alkoholinių gėrimų, nes juose yra cheminė medžiaga koprinas, sukeliantis vėmimą, bėrimus, širdies ritmo sutrikimus) ir kiti.

Įvairiose parko dalyse auga ne viena skujagalvių (Pholiota sp.) rūšių, iš kurių žvynuotosios skujagalvės (Pholiota squarrosa) ir auksaviršės skujagalvės (Pholiota aurivella) jauni vaisiakūniai yra valgomi. Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), kurios užaugintų vaisiakūnių galima nusipirkti įvairiuose prekybos centruose, taip pat pasirodo botanikos sode kur ne kur ant senų lapuočių ar jų kelmų. Tai yra plėšrusis grybas. Šis klastingas grybas skleidžia cheminį masalą, kad pritrauktų savo grobį – nematodus (labai smulkius dirvožemio kirminus). Kai nematodas užlipa ant grybienos, hifai išskiria toksinus ir paralyžiuoja auką. Ant hifų išauga specialios ataugėlės, kuriose yra nuodų nematodams nužudyti (įauga į nematodą, jį nunuodija, tada išskiria fermentus ir pradeda virškinti aukos kūną).

Maumedžių kolekcijos paunksmėje galima rasti rečiau grybautojams pažįstamą vertingą valgomą grybą – pilkąjį kazlėką (Suillus viscidus). Baravykas paąžuolis arba žalbaravykis (Boletus luridus) pamėgęs parko vietas, kur auga ąžuolai ir skroblai. Šis grybas perpjovus pamėlynuoja. Valgant baravyką paąžuolį jokiu būdu negalima kartu vartoti alkoholinių gėrimų.

Grybiena šviečia melsvai žalia spalva

Paprastasis kelmutis (Armilaria mellea), ypač pamėgęs senuosius botanikos sodo uosius, ne tik gerai pažįstamas grybautojams kaip valgomas grybas, tačiau turi dar ir ypatingą savybę – tamsoje jo jauna, auganti grybiena šviečia melsvai žalia spalva (fotoaparatai fiksuoja šiek tiek gelsvo atspalvio žalią spalvą). Tai yra bioliuminescencinė rūšis – ji grybienoje vykdo cheminę reakciją: organinį junginį liuciferiną oksiduoja (prijungia deguonį) iki oksiliuciferino, o šios reakcijos metu išsiskiria energija šviesos pavidalu. Jeigu tamsoje ar prieblandoje išeitume grybauti į botanikos sodą pasiėmę ultravioletinės šviesos žibintuvėlį, atrastume fluorescuojančių grybų rūšių: ūmėdžių (Russula sp.), puokštinių kelmabudžių (Hypholoma fasciculare), žvynuotųjų skujagalvių (Pholiota squarrosa) ir kitų, kurios turi pigmentų, pakeičiančių atspindėtos šviesos bangos ilgį (todėl apšvietus ultravioletine šviesa tokias grybų rūšis, pamatysime įvairiose jų vaisiakūnių dalyse ryškiai geltoną, oranžinį, žalsvą ar melsvą švytėjimą).

Kiekviena grybų rūšis vertinga kaip bioįvairovės dalis, taip pat gali turėti dar neištirtų vaistinių ar maistinių savybių, todėl verta palikti augti vaisiakūnius, ten, kur jie auga, o VDU Botanikos sode galima smagiai „grybauti“ ir fotoaparatu.

Didelę ir geresnės rezoliucijos VDU Botanikos sode rastų skirtingų rūšių grybų fotografijų galeriją rasite čia: https://cloud.vdu.lt/index.php/s/uqwCpTekEDavaw1 (nuotraukos – dr. Astos Malakauskienės)

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-01-19 11:17:47

Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę.
       2021-01-19 10:59:30

„LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją

Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra" pasirašė beveik 16 mln. eurų vertės sutartį dėl radijo ryšio sistemos modernizacijos ir priežiūros. Ši GSM-R standarto sistema yra naudojama traukinių eismo valdymui Lietuvoje.
       2021-01-19 10:35:15

„Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą

Sausio 22 dieną iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo turėtų pakilti Elono Musko bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“, kuria savo kosminę kelionę pradės dar vienas Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovas.
       2021-01-19 10:32:00

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc. Brangiausiai elektra kainavo Lietuvoje – 59,96 Eur/MWh.
       2021-01-19 10:27:55

Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą

Moksliniame žurnale „Nutrients“ paviešintos klinikinės studijos, atliktos po pirmosios karantino bangos, rodo, jog kilus pandemijai vidutiniškai žmonių kūno masė padidėjo 2-6 kg.
       2021-01-19 09:46:32

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7057 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,6% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7362
       2021-01-19 08:55:25

Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?

Keturkojus nuo šalčio apsaugantis storesnis kailis ne vienam šeimininkui tampa galvos skausmu, o pačiam gyvūnui, kartais, ir ligų priežastimi.
       2021-01-19 07:58:08

Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą

Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius.
       2021-01-19 07:55:30

Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai

Praeitą savaitę (2021 m. sausio 11–17 d.) gerėjo dauguma pandemijos rodiklių – paros atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis, į mobiliuosius punktus besikreipiančių simptominių asmenų skaičius, ligoninių užimtumas ir mirčių nuo COVID-19 skaičius.
       2021-01-19 07:51:50

Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti

Ant stogų storėjantys sniego patalai ne tik džiugina akį, bet ir verčia sunerimti dėl gyventojų bei jų turto saugumo. Draudikai ragina žmones nepalikti sniego dangos ant statinių, idant rytoj prasidėjus atodrėkiui ji nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų.
       2021-01-18 15:17:15

Turintiems bepiločius orlaivius (dronus)

Transporto kompetencijų agentūra praneša, kad nuo 2020 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauji reikalavimai dronų turėtojams. Visi skrydžiai skirstomi į tris kategorijas – atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją.
       2021-01-18 14:28:25

Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių

Pirmadienį į Lietuvą lėktuvu iš Vokietijos buvo pristatyta penktoji dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta su 14040 vakcinos dozėmis.
       2021-01-18 14:14:50

Kaip technologijos gali padėti pasirūpinti emocine higiena

Psichologų išskaičiuota pati liūdniausia diena metuose – trečiasis sausio mėnesio pirmadienis, kitaip dar vadinamas „Mėlynuoju pirmadieniu“ (angl. „Blue Monday“). Ši diena – priminimas, kad savo emocine higiena reikėtų rūpintis reguliariai.
       2021-01-18 14:10:02

Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą

Nukritus termometro stulpeliui ir kelius užklojus sniego sluoksniui, kiekvieno automobilio priežiūra reikalauja papildomų pastangų. O jeigu tas automobilis turi ne vidaus degimo variklį, o yra varomas elektra, klausimų kaip jį prižiūrėti žiemą kyla dar daugiau.
       2021-01-18 09:42:32

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 3583 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,9% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7548
       2021-01-18 08:08:20

Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?

Kalbant apie elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai akcentuojamos tokios globalios naudos, kaip švari vietinė elektra, pagaminta neeikvojant žemės išteklių, nedidelis CO2 pėdsakas, pozityvi įtaka klimato kaitai.
       2021-01-18 07:41:40

Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai prognozuoja, kad po planuojamos Vilniaus Stoties rajono konversijos pakils Stoties, Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose esančio būsto vertė – pokyčiai NT rinkoje turėtų išryškėti po 5-7 metų.
       2021-01-18 07:11:18

L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą.
       2021-01-18 07:03:51

Kosmetologė pataria, kokia turėtų būti veido odos priežiūra šaltuoju sezonu

„Šaltojo sezono metu daugelis skundžiasi veido odos išsausėjimu – dehidratacija, sudirgimu, paraudimu, dilgčiojimu, pleiskanojimu ir pan. Todėl pagrindinė užduotis žiemą – apsaugoti odą nuo šių nemalonių problemų ir kitų neigiamų išorės faktorių“, - teigia kosmetologė ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Urtė Šveiterienė.
       2021-01-18 06:56:51

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

Karantino laikotarpiu dauguma žmonių sportuoja ir mankštinasi gryname ore. Specialistai pataria, kokių saugumo priemonių būtina imtis, kad atšalus orams sportas gamtoje nepakenktų kūnui.
       2021-01-17 09:32:52

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 5428 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 12,1% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7845
       2021-01-16 09:32:52

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 9540 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 12,6% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 8500
       2021-01-16 08:48:54

NVSC primena – izoliacijos taisyklių laikytis būtina

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad dėl sąlyčio su COVID-19 užsikrėtusiuoju izoliuoti asmenys privalo laikytis izoliavimo taisyklių, su kuriomis jie supažindinami izoliavimo metu. Tai būtina, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje.
       2021-01-15 13:08:12

Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose

Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą.
       2021-01-15 10:59:13

Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius.
       2021-01-15 09:32:52

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 9842 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 12,9% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 9020
       2021-01-15 08:24:06

Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Ribos tarp skirtingų išmaniųjų įrenginių kasmet vis labiau nyksta. Planšetės įgyja vis daugiau funkcijų, galios ir universalumo. Todėl dažnam iškyla klausimas, ar galima apsieiti be stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio?
       2021-01-15 08:00:56

Kodėl koronavirusas pavojingesnis nėščiosioms ir gimdyvėms?

„Gimdymo metu labiausiai bijojau, kad per medikų dėvimus apsauginius kostiumus, kaukes, skydelius ir kas keturias valandas besikeičiančias pamainas neišgirsiu, ką man sako gydytojai ir nepadarysiu visko taip, kaip reikėtų“
       2021-01-15 07:54:11

Rizika užsikrėsti COVID-19 liga išlieka ir būnant lauke

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint tinkamos apsauginės veido kaukės, užsikrėsti koronavirusu (COVID-19 liga) galima ir būnant lauke, atvirose erdvėse.
       2021-01-15 07:54:11

Jaučiančius COVID-19 simptomus epidemiologai ragina registruotis tyrimui

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai (NVSC), jiems talkinantys savanoriai, atliekantys epidemiologinę diagnostiką, pastebi, kad žmonės neretai, nepaisant jaučiamų koronavirusinei infekcijai (COVID-19) būdingų simptomų, delsia registruotis tyrimui.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.