- Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
- „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją.
- „Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą.
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų.
- Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?
- Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą.
- Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai.
- Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti.
- Šventinės kino filmų ir spektaklių peržiūros – namuose.
- Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?
- Prognozės TV ateičiai – virtuali realybė ir tave pasirenkančios reklamos.
- „LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujus potyrius.
- Euronews vasarą pakeitė savo TV programos dažnį.
- TV auditorijos tyrimo rezultatai 2020 m. rugsėjis.
- Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius?
- 5 vertingi patarimai, kaip į svetainės interjerą integruoti televizorių.
- Sprendimas stabdyti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą internete.
- Nematoma išmaniosios TV pusė: kaip filmai ir serialai pasiekia jūsų ekraną.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- UR ministras dalyvaus JAV Lietuvai perduoto radijo siųstuvo inauguracijoje.
- „Radistai“ šėlo tiesiog parduotuvėje.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- UAB „ŽINIŲ RADIJAS“ skirtas įspėjimas.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Telia Lietuva“ bandymas blokuoti „Mezon“ sandorį gali atnešti žalos visuomenei.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
- „Internet Explorer“ naršyklei sukanka 25 metai.
- Po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – auga.
- Testas: ar viską žinote apie „Wi-Fi“?
- RRT skelbia interneto spartos matavimų duomenis Vilniaus mieste.
- „Telia“: ryšio srautų gyventojams ir verslui neribosime.
- Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- „Adobe“: „Flash Player“ pabaiga.
- Saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu.
- Pasaulines milžines parklupdę slapukai dažnai ignoruojami ir Lietuvoje.
- „Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas.
- VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?
- 2020 m. kibernetiniai nusikaltėliai prisitaikė prie skaitmenizacijos.
- Operacinės sistemos, kurios galėjo, bet neužkariavo pasaulio.
- Gudrybės, kaip susikurti gerą slaptažodį: gal jaustukai?
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
- Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę.
- Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link.
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe.
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
- Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- Investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus.
- „Samsung“ pristatė 8 terabaitų „SSD 870 QVO“ duomenų kaupiklį.
- Neperžengus namų slenksčio: technologijos, kurios padės prižiūrint senolius.
- Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
- Kodėl 5G Latvijoje atsiras anksčiau ir ką privalu žinoti?
- Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga.
- „Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams.
- Pristatyta kompiuteriui nenusileidžianti planšetė „Galaxy Tab S7“.
- „Samsung“ pristatė televizorių interneto vaikams – Z kartai.
- 7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną.
- Pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?
- 3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete.
- Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį.
- CES 2018 – žvilgsnis į tai, kas jau šiais metais gali būti pasiūlyta pirkėjams.
- Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?
- Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?
- Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
- Namuose ir darbas, ir laisvalaikis – kaip saugiai naudotis elektros prietaisais?
- Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
- Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
- Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą.
- Dušo kabina be kalkių nuosėdų – misija įmanoma.
- Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
- Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Susigundę nuolaidomis kelionėms gali skaudžiai nukentėti.
- Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
- Daugumai Baltijos šalių žmonių ši vasara – be idealių atostogų.
- Italijos Kalabrija – vieta, kur atostogauja ir patys italai.
- Kelionės į Nidą – ar tikrai pamatyti Negyvąsias kopas yra prabanga?
- Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
- Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją.
- Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti.
- Lietuviai skuba atsigriebti: atostogų skraidinantys lėktuvai jau pilni.
- Atnaujintos kelionių rekomendacijos dėl Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
- „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
- Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
- Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos.
- Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
- Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
- Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“.
- LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
- Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
Daugiau patarimų
- Diplomatas - tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadienį, bet niekada nežino jos amžiaus.
- Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
- Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.
- Sunkumuose visada slypi galimybės.
- Senas žmogus viskuo tiki. Vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki. Jaunas - viską žino.
- Help on TV, IT issues - from the information, simple to the installation of antennas.
- Services and contacts.
- “Forbes”: Prof V. Šikšnys deserves to share the glory of this year’s Nobel Prize.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
- How to Avoid Fake News about Coronavirus.
- Thoughts about DVB-T in Lithuania.
- Digital banks – a common practice or the distant future?
- “Digital Explorers” at the Forefront of EU - Africa Digital Partnership.
- What will drive institutional capital to crypto businesses?
- How to Choose a Wireless Cable TV Extender.
- Aide réception TV, TIC - à partir de petits travaux à l'installation d'antennes.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Besidomintiems grybais VDU Botanikos sodas – tikras rojus
2020-11-23 11:48:35Apie gausias ir unikalias Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijas buvo rašyta ne kartą. Tačiau apie įvairių formų ir spalvų grybus, augančius kartu su introdukuotais ir vietinių rūšių kolekciniais augalais – dar nekalbėjome.
O jų čia auga įvairiausių: nuo dažnai randamų miškuose valgomų grybų, iki retų ir saugotinų, nuo žvaigždės ar rožės pavidalo iki drebučius primenančių vaisiakūnių. Savo pastebėjimus apie grybų ir augalų draugiją atskleidžia bei sukaupta fotografijų galerija dalijasi VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta MALAKAUSKIENĖ.
Rūpinantis dendrologinių kolekcijų priežiūros klausimais, dažnai tenka apeiti didelę VDU Botanikos sodo teritoriją ir kartkartėmis pamatyti akį traukiančius įvairių formų ir spalvų grybų vaisiakūnius. Šį tekstą iliustruoja 57 makroskopinių grybų rūšių (plika akimi matomi grybai, kurių vaisiakūniai didesni nei 1 mm) nuotraukos, kurias pavyko užfiksuoti įvairiu metų laiku. Žinoma, tiksliam grybų rūšių apibūdinimui reikalingi gilesni sporų ir molekuliniai tyrimai, tačiau pagal patikimų literatūros šaltinių aprašymus ir nuotraukas, grybai labai panašus į identifikuotas rūšis. Nuotraukose matomos grybų rūšys – tai tik nedidelė dalis visos grybų rūšių įvairovės, kuri auga drauge su introdukuotais ir vietinių rūšių kolekciniais augalais. Kokie vaisiakūniai užaugs, labai priklauso nuo kiekvienų metų specifinių meteorologinių sąlygų. VDU Botanikos sode auga grybautojams gerai pažįstami grybai: tikrinis baravykas, lepšė, tikrasis kazlėkas, pušyninė ir eglyninė rudmėsės, pievagrybiai, ūmėdės ir kiti. Tačiau tiems, kas domisi ne tik valgomų grybų rūšių įvairove, čia yra tikras grybų rojus.
Nebūtinai renkasi tipinę augalų draugiją
Įdomu tai, kad botanikos sode grybai pasirenka nebūtinai vietines Lietuvos sumedėjusias augalų rūšis, bet ir introdukuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje gana retą kopūstgalvį raukšlių (Sparassis crispa) galima paprastai aptikti šalia paprastosios pušies (Pinus sylvestris), rečiau šalia eglės (Picea abies), na o VDU Botanikos sode jis auga po dižiąja pocūge (Pseudotsuga menziesii). Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) dažniausia auga ant lapuočių medžių (ąžuolų, uosių, gluosnių), retai ant spygliuočių, o botanikos sode ji puikiai įsikuria ir ant riešutmedžių (Juglans sp.). Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) botanikos sode pamėgęs senų geltonžiedžių rododendrų (Rhododendron luteum) gojelį.
Kad išliktų – gali net nužudyti savo šeimininką
Grybai, kurie nesudaro su augalais simbiozės, gyvena kaip saprotrofai ir parazitai. Medienos ir nuokritų saprotrofai ardo negyvas organines medžiagas (pvz., mažūniai (Marasmius sp.), šalmabudės (Mycena sp.), beržinis pintenis (Piptoporus betulinus)). Obligatiniai parazitai gyvena gyvų šeimininkų sąskaita, oportunistiniai parazitai nužudo ligotą ar silpną savo šeimininką ir vėliau gyvena kaip saprotrofai, pavyzdžiui, paprastasis kelmutis (Armillaria mellea), valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus).
Grybai sukelia įvairius medienos puvinius. Vienu metu ardant hemiceliuliozę arba celiuliozę ir ligniną susidaro baltasis medienos puvinys (yrant ligninui, mediena šviesėja), tai gali atlikti nedaug grybų rūšių. Baltąjį medienos puvinį dažniau galima aptikti lapuočių medienoje. Kai suyra ligninas ir celiuliozė, mediena tampa drėgna ir puri. Dažnai matomi VDU Botanikos sodo sumedėjusių augalų kolekcijose baltojo puvinio sukėlėjai: spindulinis raukšliagrybis (Phlebia radiata), purpurinė plutpintė (Chondrostereum purpureum), plutpintė (Stereum sp.), įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) šiurkščioji kempė (Trametes hirsuta), tikroji pintis (Fomes fomentarius), plokščiasis blizgutis (Ganoderma applanatum), kuris gali sukelti baltojo puvinio formą – gelsvąjį medienos puvinį, žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus) ir kt.
Rudasis medienos puvinys susidaro yrant tik celiuliozei arba hemiceliuliozei, tada mediena pasidaro rausvai rudos ar tamsiai rudos spalvos, ji tampa biri. Rudasis medienos puvinys daugiau būdingas spygliuočiams. Rečiau pasitaiko minkštasis medienos puvinys, kai hemiceliuliozė ir celiuliozė visiškai suardoma, o ligninas modifikuojamas. Tokio tipo puvinys dažniausia aptinkamas ilgai ant žemės gulėjusioje drėgnoje medienoje arba medžių kamienų pamatinėje dalyje. Rudojo puvinio sukėlėjai lapuočių ir spygliuočių kolekcijose: Šveinico rudapintė (Phaeolus schweinitzii), raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola), kuri sukelia šerdinį puvinį, priskiriamą prie rudojo puvinio formų, valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus), kuri sukelia greitai plintantį šerdinį puvinį, beržinis pintenis (Piptoporus betulinus) ir kt.
Randami ir reti bei saugotini grybai
VDU Botanikos sode auga kelių saugotinų ir retesnių rūšių grybai. Vienas jų – kartusis baravykas (Caloboletus radicans), įrašytas į šiuo metu galiojantį saugotinų rūšių sąrašą (galiojantis nuo 2019 m. sausio 1 d.). Šio grybo vaisiakūnių kasmet randame botanikos sodo saloje prie didelių ąžuolų, po senais skroblais ar seniai sodinta karaganų gyvatvore. Kitas pavyzdys – didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea). Šiais metais nemažai didžiojo kukurdvelkio vaisiakūnių rasta alyvų ir pupinių sumedėjusių augalų kolekcijose. Didžiųjų pocūgių kolekcijoje radome retą, skanų valgomą grybą – kopūstgalvį raukšlių (Sparassis crispa). Įvairiose botanikos sodo vietose, kuriose yra senų didelių lapuočių medžių gojeliai su senais trūnijančiais kelmais galime išvysti kislųjį elniagrybį (Xylaria polymorpha) bei retesnį valgomą grybą dideliais vaisiakūniais, kuris buvo įrašytas į 2007 m. leidimo Lietuvos raudonąją knygą, gelsvarudį pievagrybį (Agaricus augustus). Žvynuotasis skiautenis (Lentinus tigrinus) – baltojo medienos puvinio sukėlėjas – buvo rastas ant brandžių paprastųjų kaštonų šaknų, o Šveinico rudapintė (Phaeolus schweinitzii) rasta ant sibirinio maumedžio (Larix sibirica) šaknų. Šie grybai buvo įrašyti 2000 m. saugotinų rūšių sąraše.
2018 m. VDU Botanikos sodo maumedžių kolekcijoje rastas bobausinio drebutulio (Tremiscus helvelloides) vaisiakūnis (https://macrogamta.lt//lt/fotografija/bobausinis-drebutulis-tremiscus-guepinia-helvelloides-15585). Grybas valgomas, retas, dar viena šio grybo augavietė yra užfiksuota Verkių apylinkėse. Dėl savo retumo mažai tyrinėtas, tačiau kol kas neįtrauktas į saugotinų rūšių sąrašą.
Įpusėjus rudeniui, keliose vietose (riešutmedžių kolekcijoje arba plote, kur auga senos liepos, už ąžuolų giraitės) vis pastebime didelių stambiosios tauriabudės (Clitocybe geotropa) „taurių“. Tai – nedažnas, valgomas grybas. Rasta galima nauja Lietuvoje dar nerasta ugniabudės rūšis – Flammulina fennae. Tiksliam rūšies apibūdinimui reikalingi molekuliniai tyrimai, tačiau pagal literatūroje aprašytus požymius ir nuotraukas įvairiuose mikologų draugijų puslapiuose, grybas panašus į šią rūšį. Ši ugniabudės rūšis randama Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose Europos šalyse.
Grybų paveikta mediena naudota inkrustacijoms
Skirtingu metų laiku botanikos sode galima pamatyti nemažai aukšliagrybių rūšių: pavasarį užauga raudonos spalvos plačiataurės (Sarcoscypha sp.), valgomieji briedžiukai (Morchella esculenta), vasarą ir rudenį (dažniausia ant trūnijančios medienos) auga aukšliataurės (Ascocoryne sp.), elniagrybiai (Xylaria sp.). Taip pat ant lapuočių medžių negyvų šakų galima pamatyti įdomų aukšliagrybį, vadinamąjį žaliagrybį (Chlorociboria sp.), kuris medieną nudažo ciano spalva. Senovėje Ispanijoje dailidės mėgdavo daryti inkrustacijas iš tokios medienos (puošdavo papuošalų dėžutes, veidrodžius, naktinius staliukus), pavyzdžių galima pamatyti https://www.mdpi.com/2079-6412/7/11/188/htm. Baltaviršūnis elniagrybis (Xylaria hypoxylon), paplitęs daugelyje Europos šalių, kartais laikomas bioliuminescencine rūšimi – žiemos pradžioje tamsoje silpnai blyškiai šviečia, Lietuvoje šio švytėjimo pamatyti dar neteko.
Nuo žvaigždės formos iki drebučių pavidalo vaisiakūnių
Papėdgrybių skyriaus atstovų įvairovė labai didelė: nuo užauginančių labai smulkius vaisiakūnius (pvz., kai kurios mažūnių Marasmius sp. rūšys, kurių kepurėlės skersmuo nesiekia net pusės centimetro) iki didžiulius vaisiakūnius užauginančių (pvz., žvynuotosios skylėtbudės (Polyporus squamosus) kepurėlės skersmuo gali siekti 90 cm, plokščiojo blizgučio (Ganoderma applanatum) – 70 cm, didžiojo kukurdvelkio (Langermannia gigantea) – 80 cm). Išskirtinės išvaizdos vaisiakūnius užaugina tuščiaviduris žvaigždinas (Geastrum fimbriatum), kurių žvaigždės formos vaisiakūnių galima pamatyti paprastojo buko (Fagus sylvatica) veislių kolekcijoje. Juodų drebučių pavidalo grybų drebučių (Exidia sp.) galima rasti vėlai rudenį arba žiemą ant lapuočių nukritusių šakų. Raukšlinis ausiagrybis (Auricularia mesenterica), primenantis savo forma ausis, dažnai auga ant iš rastų pagamintų parko suoliukų. Ant kelmų galima rasti besiraukšlėjantį spindulinį raukšliagrybį (Phlebia radiata), kurio krašteliai ryškiai oranžinės spalvos. Dažna lapuočių medžių kamienų ir šakų gyventoja vėduokliškos formos vaisiakūniais – paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune). Nors paprastoji alksniabudė nėra valgoma, tačiau vertinga medicininiais tikslais. Ji įdomi tuo, kad vaisiakūniai nenušąla ir nenudžiūsta, o po lietaus auga toliau. Spalvoti įvairiaspalvės kempės (Trametes versicolor) vaisiakūniai, kartais primena rožės žiedą. Po turkiniu lazdynu (Corylus colurna) kasmet užauga gelsvosios musmirės baltojo varieteto (Amanita citrina var. alba) vaisiakūniai, kurių geriau nesumaišyti su valgomu grybu skėtine žvynabude (Macrolepiota procera). Pievoje prie riešutmedžių giraitės ir tikrųjų metasekvojų (Metasequoia glyptostroboides) kartais užauga įspūdingų spalvų (ryškiai žali pereinantys į geltoną ir oranžinį atspalvį) žalsvosios guotenės (Hygrocybe psittacina) vaisiakūniai – tai nuodingas grybas. Ant pušų ir eglių kankorėžių galima pamatyti grupelėmis užaugusių mažų grybukų. Tai greičiausiai bus pilkšvarudės mažasporės (Baeospora myosura).
Atskleidžia dirvožemio derlingumą
Mėšlagrybiai – geri gamtos sanitarai, kai kurios rūšys aktyviai ardo pūvančią medieną (išsėtinis mėšlagrybis (Coprinus disseminatus), kelminis mėšlagrybis (Coprinus micaceus), gali ir rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius)). Botanikos sodo pievose gausu pievinių mėšlagrybių (Coprinus plicatilis), šiurščiųjų trapiabudžių (Psathyrella velutina), kūginų trapiabudžių (Psathyrella conopilus), vagotųjų gelsvūnių (Bolbitius titubans) – šie grybai parodo, kad pievose dirvožemis humusingas, derlingas. Tačiau yra ir grybų, parodančių, kad kai kurios samanomis gausios pievos yra nederlingos. Tai – kūgiabudės (Galerina sp.).
Auga plėšrieji grybai, galintys paralyžiuoti auką
Įdomesni valgomi grybai: valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus), kurios vaisiakūniai valgomi jauni, jų skonis primena vištieną, kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa) – retas, skanus valgomas, žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus), jos jaunus vaisiakūnius galima valgyti pavasarį, kol nėra vertingesnių grybų, juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – Enokitake grybas, dar vadinamas „žieminiu kelmučiu“, gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus), kurio vaisiakūniai valgomi jauni, rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius) – jo vaisiakūniai valgomi jauni, nevartojant alkoholinių gėrimų, nes juose yra cheminė medžiaga koprinas, sukeliantis vėmimą, bėrimus, širdies ritmo sutrikimus) ir kiti.
Įvairiose parko dalyse auga ne viena skujagalvių (Pholiota sp.) rūšių, iš kurių žvynuotosios skujagalvės (Pholiota squarrosa) ir auksaviršės skujagalvės (Pholiota aurivella) jauni vaisiakūniai yra valgomi. Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), kurios užaugintų vaisiakūnių galima nusipirkti įvairiuose prekybos centruose, taip pat pasirodo botanikos sode kur ne kur ant senų lapuočių ar jų kelmų. Tai yra plėšrusis grybas. Šis klastingas grybas skleidžia cheminį masalą, kad pritrauktų savo grobį – nematodus (labai smulkius dirvožemio kirminus). Kai nematodas užlipa ant grybienos, hifai išskiria toksinus ir paralyžiuoja auką. Ant hifų išauga specialios ataugėlės, kuriose yra nuodų nematodams nužudyti (įauga į nematodą, jį nunuodija, tada išskiria fermentus ir pradeda virškinti aukos kūną).
Maumedžių kolekcijos paunksmėje galima rasti rečiau grybautojams pažįstamą vertingą valgomą grybą – pilkąjį kazlėką (Suillus viscidus). Baravykas paąžuolis arba žalbaravykis (Boletus luridus) pamėgęs parko vietas, kur auga ąžuolai ir skroblai. Šis grybas perpjovus pamėlynuoja. Valgant baravyką paąžuolį jokiu būdu negalima kartu vartoti alkoholinių gėrimų.
Grybiena šviečia melsvai žalia spalva
Paprastasis kelmutis (Armilaria mellea), ypač pamėgęs senuosius botanikos sodo uosius, ne tik gerai pažįstamas grybautojams kaip valgomas grybas, tačiau turi dar ir ypatingą savybę – tamsoje jo jauna, auganti grybiena šviečia melsvai žalia spalva (fotoaparatai fiksuoja šiek tiek gelsvo atspalvio žalią spalvą). Tai yra bioliuminescencinė rūšis – ji grybienoje vykdo cheminę reakciją: organinį junginį liuciferiną oksiduoja (prijungia deguonį) iki oksiliuciferino, o šios reakcijos metu išsiskiria energija šviesos pavidalu. Jeigu tamsoje ar prieblandoje išeitume grybauti į botanikos sodą pasiėmę ultravioletinės šviesos žibintuvėlį, atrastume fluorescuojančių grybų rūšių: ūmėdžių (Russula sp.), puokštinių kelmabudžių (Hypholoma fasciculare), žvynuotųjų skujagalvių (Pholiota squarrosa) ir kitų, kurios turi pigmentų, pakeičiančių atspindėtos šviesos bangos ilgį (todėl apšvietus ultravioletine šviesa tokias grybų rūšis, pamatysime įvairiose jų vaisiakūnių dalyse ryškiai geltoną, oranžinį, žalsvą ar melsvą švytėjimą).
Kiekviena grybų rūšis vertinga kaip bioįvairovės dalis, taip pat gali turėti dar neištirtų vaistinių ar maistinių savybių, todėl verta palikti augti vaisiakūnius, ten, kur jie auga, o VDU Botanikos sode galima smagiai „grybauti“ ir fotoaparatu.
Didelę ir geresnės rezoliucijos VDU Botanikos sode rastų skirtingų rūšių grybų fotografijų galeriją rasite čia: https://cloud.vdu.lt/index.php/s/uqwCpTekEDavaw1 (nuotraukos – dr. Astos Malakauskienės)

Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę.„LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją
Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra" pasirašė beveik 16 mln. eurų vertės sutartį dėl radijo ryšio sistemos modernizacijos ir priežiūros. Ši GSM-R standarto sistema yra naudojama traukinių eismo valdymui Lietuvoje.„Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą
Sausio 22 dieną iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo turėtų pakilti Elono Musko bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“, kuria savo kosminę kelionę pradės dar vienas Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovas.Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa
Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc. Brangiausiai elektra kainavo Lietuvoje – 59,96 Eur/MWh.Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą
Moksliniame žurnale „Nutrients“ paviešintos klinikinės studijos, atliktos po pirmosios karantino bangos, rodo, jog kilus pandemijai vidutiniškai žmonių kūno masė padidėjo 2-6 kg.Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų
Atlikus 7057 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,6% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7362Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?
Keturkojus nuo šalčio apsaugantis storesnis kailis ne vienam šeimininkui tampa galvos skausmu, o pačiam gyvūnui, kartais, ir ligų priežastimi.Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą
Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius.Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai
Praeitą savaitę (2021 m. sausio 11–17 d.) gerėjo dauguma pandemijos rodiklių – paros atvejų skaičius, teigiamų tyrimų dalis, į mobiliuosius punktus besikreipiančių simptominių asmenų skaičius, ligoninių užimtumas ir mirčių nuo COVID-19 skaičius.Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti
Ant stogų storėjantys sniego patalai ne tik džiugina akį, bet ir verčia sunerimti dėl gyventojų bei jų turto saugumo. Draudikai ragina žmones nepalikti sniego dangos ant statinių, idant rytoj prasidėjus atodrėkiui ji nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų.Turintiems bepiločius orlaivius (dronus)
Transporto kompetencijų agentūra praneša, kad nuo 2020 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauji reikalavimai dronų turėtojams. Visi skrydžiai skirstomi į tris kategorijas – atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją.Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
Pirmadienį į Lietuvą lėktuvu iš Vokietijos buvo pristatyta penktoji dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta su 14040 vakcinos dozėmis.Kaip technologijos gali padėti pasirūpinti emocine higiena
Psichologų išskaičiuota pati liūdniausia diena metuose – trečiasis sausio mėnesio pirmadienis, kitaip dar vadinamas „Mėlynuoju pirmadieniu“ (angl. „Blue Monday“). Ši diena – priminimas, kad savo emocine higiena reikėtų rūpintis reguliariai.Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą
Nukritus termometro stulpeliui ir kelius užklojus sniego sluoksniui, kiekvieno automobilio priežiūra reikalauja papildomų pastangų. O jeigu tas automobilis turi ne vidaus degimo variklį, o yra varomas elektra, klausimų kaip jį prižiūrėti žiemą kyla dar daugiau.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 3583 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,9% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7548Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?
Kalbant apie elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai akcentuojamos tokios globalios naudos, kaip švari vietinė elektra, pagaminta neeikvojant žemės išteklių, nedidelis CO2 pėdsakas, pozityvi įtaka klimato kaitai.Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai prognozuoja, kad po planuojamos Vilniaus Stoties rajono konversijos pakils Stoties, Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose esančio būsto vertė – pokyčiai NT rinkoje turėtų išryškėti po 5-7 metų.L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą.Kosmetologė pataria, kokia turėtų būti veido odos priežiūra šaltuoju sezonu
„Šaltojo sezono metu daugelis skundžiasi veido odos išsausėjimu – dehidratacija, sudirgimu, paraudimu, dilgčiojimu, pleiskanojimu ir pan. Todėl pagrindinė užduotis žiemą – apsaugoti odą nuo šių nemalonių problemų ir kitų neigiamų išorės faktorių“, - teigia kosmetologė ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Urtė Šveiterienė.Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus
Karantino laikotarpiu dauguma žmonių sportuoja ir mankštinasi gryname ore. Specialistai pataria, kokių saugumo priemonių būtina imtis, kad atšalus orams sportas gamtoje nepakenktų kūnui.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 5428 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 12,1% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7845Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 9540 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 12,6% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 8500NVSC primena – izoliacijos taisyklių laikytis būtina
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad dėl sąlyčio su COVID-19 užsikrėtusiuoju izoliuoti asmenys privalo laikytis izoliavimo taisyklių, su kuriomis jie supažindinami izoliavimo metu. Tai būtina, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje.Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose
Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą.Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 9842 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 12,9% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 9020Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Ribos tarp skirtingų išmaniųjų įrenginių kasmet vis labiau nyksta. Planšetės įgyja vis daugiau funkcijų, galios ir universalumo. Todėl dažnam iškyla klausimas, ar galima apsieiti be stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio?Kodėl koronavirusas pavojingesnis nėščiosioms ir gimdyvėms?
„Gimdymo metu labiausiai bijojau, kad per medikų dėvimus apsauginius kostiumus, kaukes, skydelius ir kas keturias valandas besikeičiančias pamainas neišgirsiu, ką man sako gydytojai ir nepadarysiu visko taip, kaip reikėtų“Rizika užsikrėsti COVID-19 liga išlieka ir būnant lauke
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint tinkamos apsauginės veido kaukės, užsikrėsti koronavirusu (COVID-19 liga) galima ir būnant lauke, atvirose erdvėse.Jaučiančius COVID-19 simptomus epidemiologai ragina registruotis tyrimui
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai (NVSC), jiems talkinantys savanoriai, atliekantys epidemiologinę diagnostiką, pastebi, kad žmonės neretai, nepaisant jaučiamų koronavirusinei infekcijai (COVID-19) būdingų simptomų, delsia registruotis tyrimui.- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
- Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.
- Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus .
- COVID-19 serganti Seimo narė sukritikavo ir merą Šimašių, ir ministrą Dulkį.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 902 nauji koronaviruso atvejai.
- VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia sau .
- Kodėl startuoliai žlunga nespėję įgyvendinti savo idėjų?
- Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 775 nauji koronaviruso atvejai.
- Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
- Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apie skaidrumą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruota 1490 naujų koronaviruso atvejų.
- Gyventojams – daugiau galimybių susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis.
- Septynios neteisėtai laikytos lūšys perduotos globoti Belgijos gyvūnų centrui.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1641 naujas koronaviruso atvejis.
- Gydymo įstaigos galės naudoti šeštą „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozę.
- Nedarbingumo išdavimo karantino metu atmintinė.
- Ką reikia žinoti gyventojams, jeigu įvyktų branduolinė avarija.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Ką turi padaryti tėvai, kad vaikai, naudodamiesi internetu, būtų saugesni?
- 5G ryšys 3.5 MHz juostoje valstybei ne mažiau reikalingas nei operatoriams.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1993 nauji koronaviruso atvejai.
- Maisto švaistymas – didelė problema: kiek tonų išmetame ir kaip tvarkytis?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Kaip 2021 metais pasikeis mūsų telefonai, kompiuteriai ir laikrodžiai?
- IT rinka metų sandūroje: ko iš technologijų galime tikėtis 2021 metais?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- Remigijus Šimašius apie savivaldybės leistas lauko kavines.
- COVID-19 Vilniuje: grįžusiųjų saviizoliacija tikrinama ir su dronais.
- Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
- Lietuviams šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 2331 naujas koronaviruso atvejis.
- Gera žinia užmirštuoliams – kažkur paliktą išmanųjį įrenginį galima rasti.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84
- 1513-09-25Ispanijos tyrinėtojas Vasco Nunez de Balboa kerta Panamos sąsiaurį tapdamas pirmuoju europiečiu, kuris pamatė Ramųjį vandenyną.
- 1954-03-07Masačiusetso valstijoje (JAV) pradėta transliuoti lietuviška Petro Viščinio radijo valandėlė „Laisvės varpas“.
- 1928-01-17Kauno radiofonas pradėjo dirbti iš studijos Laisvės al.13 (iki tol studija buvo pačioje radijo stotyje).
- 1940-05-13Winstonas Čerčilis, kaip ministras pirmininkas, savo pirmojoje kalboje Britanijos Bendruomenių rūmuose sako: "Aš neturiu ką pasiūlyti, tik kraują, vargą, ašaras ir prakaitą".
Daugiau istorijos
- 4G ryšio gimtadienis: kaip technologija pakeitė mūsų kasdienybę?
- Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
- „LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje.
- Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?
- Išmanusis – dovanų: į ką atkreipti dėmesį renkant telefoną jaunuoliui?
- Telefonų apsauga: kaip ji pasikeitė per pastaruosius 20 metų?
- Ko jauni žmonės iš tikrųjų nori iš išmaniojo telefono?
- Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
- „Apple“ operacinė sistema keičiasi neatpažįstamai.
- Ruošiame telefoną karštai vasarai: ar galima telefoną vėsinti šaldytuve?
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Vakcina nuo COVID-19 negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais.
- „Maximos“ prašymas pirkėjams: į parduotuves eikite kuo rečiau.
- Grąžinate internetu įsigytą prekę? Nedarykite šios klaidos.
- Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus.
- „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui.
- Europos Komisija patvirtino 250 mln. investiciją į „airBaltic“ kapitalą.
- Kaip karantinas paveikė el. prekybos verslą?
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
- Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
- „Fusebox“ pristato paslaugą – užsidirbti iš elektros energijos balansavimo.
- Kada vartotojui atsiranda pareiga mokėti už leistinąją naudoti galią?
- ESO ekspertai paaiškina kas bus, jei laiku nepasirinkote elektros tiekėjo.
- 2021 m. sausio mėn. keičiasi tarifai: kaip deklaruoti ir apmokėti.
- Norite įsirengti nuosavą vėjo elektrinę? Štai, ką turite žinoti.
- Gyventojai jau gali lyginti nepriklausomų elektros tiekėjų planus ir kainas .
- Ekspertai pataria, kaip išsirinkti tinkamiausią elektros tiekėją.
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d..
- Nuo sausio 1 d. vėl bus vykdomi skrydžiai iš Jungtinės Karalystės.
- Nežymūs psichikos sveikatos sutrikimai nebebus kliūtimi vairuoti automobilį.
- „Rail Baltica“ ieško rangovo geležinkelio tilto statybai.
- Laukiniai gyvūnai traukia maitintis: eismo nelaimių padaugėjo dvigubai.
- „Bolt“ tęsia elektrinių paspirtukų sezoną: žiemą riedėsime lėčiau ir atidžiau.
- KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų.
- Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje.
- „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato.
- VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda.
- Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?
- IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus? .
- Prisiminti negalima pamiršti! Kur dėti kablelį?
- Neišlaikiusiems matematikos egzamino – VGTU tiesia pagalbos ranką.
- Dirbtinis intelektas – sritis, kuri savo piko dar nepasiekė.
- Ar durys į universitetą uždarytos neišlaikius matematikos egzamino?
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Po atostogų mokiniai mokysis nuotoliniu būdu.
- Pirmakursiai pataria: kaip patekti į savo svajonių studijas užsienyje?
- 5 skaitmeninio etiketo patarimai: kaip elgtis mokantis nuotoliniu būdu?
- Temos, kuriomis niekada ne per anksti kalbėtis su vaikais.
- Pasitikėti vaikais – nepamatuota rizika? Naujovė mokykloje sukėlė abejonių bangą.
- Iš mokytojos lūpų: 7 patarimai, kaip nuotoliniu būdu mokytis efektyviai.
- Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų.
- Noras eiti į mokyklą išblėso. Kaip reaguoti tėvams?
- Nauji mokslo metai gali būti kitokie: kaip pasiruošti nuotolinėms pamokoms?
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
- Kibti į kovą su liga reikia kuo anksčiau, tačiau nepersistenkite su vaistais.
- Nėštumas paauglystėje – iššūkis tėvams.
- Seksualinis paauglių aktyvumas - kelias į depresiją ir savižudybes.
- Aukštas kraujospūdis nėštumo metu: ką reikėtų žinoti?
- Sėskim ir pakalbėkim.
- Mitai apie kontracepciją.
- Nesaugi, ankstyva lytinė patirtis gali būti ir rizikos sveikatai veiksnys.
- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Obuoliai karaliauja ir žiemą: patarimai, kokiomis sąlygomis juos laikyti.
- Pasitinkant Naujuosius su neatrastais skoniais: idėjos šventiniam stalui.
- Vakarienei – progų nereikia: patarimai, kaip susikurti prancūzišką vakarienę.
- Maisto tinklaraštininkė siūlo, kaip greitai paruošti šventinius pusryčius.
- Virtuvės šefas pataria: kaip pasigaminti pietus, kai trūksta laiko.
- Vaistininkė pataria: kiek mandarinų galima suvalgyti per dieną?
- Avokadai – XXI amžiaus vaisius: lūžta parduotuvių lentynos.
- Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?
- Sveikesnė duona: kaip išsirinkti?
- Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo.
- Policija įspėja: plinta sukčių skelbimai apie platinamą vakciną nuo COVID-19.
- Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius apie posėdį Prezidentūroje.
- Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
- Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą.
- „Lietuvos paštas“ perspėja: sukčiai ėmėsi dar vieno būdo išvilioti duomenis.
- „Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių.
- Tarpusavio santykių aiškinimasis baigėsi dvidešimtmečio mirtimi.
- Karantino metu nesnaudžia: automobilių dalių vagys išlieka aktyvūs.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Pažeidėjas pats save paskundė pareigūnams.
- Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo.
- Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?
- Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
- Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
- Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
- V. komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Būna, kad piktas šuo puldinėja praeivius. Neduokdie, kad su tokiu požiūriu koronaviruso COVID-19 pandemijos valdyme dalyvautų p. Saulius Čaplinskas. Keista, kad taip ilgai dirbo atsakingose pareigose. Dar keisčiau: kaip jis į jas pakliuvo
- Mindaugas Stankunas komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Jau iš kelių FB sekėjų sulaukiau pasidalinimo šiuo prof. Sauliaus Čaplinsko interviu. Perskaičiau. Yra dalykų su kuriais sutinku, yra dalykų su kuriais sutikti negaliu. Tačiau mane „pritrenkė“ šis pasakymas: „Kitas klausimas – kur
- Tadas komentavo: „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją. O kaip čia dera su VKRT, kurį planuoja diegti Telecentras? Vėl nesusikalbėjimas...
- Milda komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Saulius Čaplinskas lenda visur kalbėti, bet neturi jokio logiško veiksmų plano. Tik kritikuoja ir vandenį drumsčia. Nebepublikuokite su juo susijusios informacijos. Įgriso...
- Žiedo formos ežeras Manikuaganas, esantis rytinėje Kanados dalyje ir vadinamas ,,Kvebeko akimi“, užima 1940 km² plotą. Ežeras apsupa Rene – Levasero salą, kurios plotas 2020 km². Tokiu būdu salos plotas beveik 80 km² didesnis už ežero, kuriame ji yra, plotą.
- Iš visų gyvūnų banginių patinai turi didžiausias sėklides – kiekvienos sėklidės svoris siekia 500 kg.
- Žiemą pirmiausia reikia pasirūpinti pirštinėmis, o ne kepurėmis. Šaltyje žmogus nuo rankų paviršiaus praranda daugiau šilumos nei nuo galvos, neuždengtos kepure.
- Pats plastiškiausias metalas žemėje yra auksas. Jis gali būti plonas kaip folija iki 0,1 mkr (valcuotas auksas), o iš 1 g aukso galima ištempti 500 m ilgio giją.
- Tik 1992 m. Vatikanas oficialiai pripažino, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
- #pizos_bokstas {
font-style: italic;
} - Pati galingiausia pasaulio organizacija - KVAILIAI. Jie visur turi savų žmonių.
- - Kas sunkiausia bokse?
- Susirinkti dantis su pirštinėmis.
- Помощь по вопросам телевидения, ИТ - от информации, мелких работ до установки антенн.
- Услуги и контакты.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- НТВ-ПЛЮС информирует о графике переключения телеканалов в формат MPEG 4.
- Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT - od informacji, drobnych robót do instalacji anten.
- Usługi i kontakty.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras