„Fusebox“ pristato paslaugą – užsidirbti iš elektros energijos balansavimo

Pernai Seimui pritarus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, galimybė dalyvauti balansavimo pajėgumų rinkoje Lietuvoje atsivėrė nepriklausomiems telkėjams, nesusijusiems su elektros tiekimu vartotojams. Tokia galimybė Estijoje įteisinta prieš 2 metus.

„Virtualios elektrinės“ paslaugas teikiantis Estijoje įkurtas startuolis „Fusebox“ šiemet ketina aktyviai plėsti veiklą visose trijose Baltijos šalyse.

„Praėjusių metų rudenį sudarėme bendradarbiavimo sutartis su elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ ir energetikos bendrove „Ignitis“ ir tapome pirmaisiais nepriklausomais elektros energijos paklausos telkėjais Lietuvoje. Latvijoje, kur pernai taip pat buvo atverta rinka energijos balansavimui, veiklą pradėsime vasarį. Netrukus ketiname sudaryti bendradarbiavimo sutartis su energijos gamybos bendrovėmis, kad galėtume teikti energijos balansavimo paslaugas ir šioje šalyje“, – sako Karolis Kiguolis „Fusebox“ partneris ir kompanijos atstovas Lietuvoje.

Pasak K.Kiguolio, įmonė turi licenciją teikti elektros energijos balansavimo paslaugą visame pasaulyje. Šiuo metu didžioji dauguma klientų, prisijungusių prie „Fusebox“ „virtualios elektrinės“ tinklo – tai Estijos bei Skandinavijos stambios gamybos, pramonės, energetikos, vandenvalos įmonės, nekilnojamojo turto valdymo bendrovės, mažmeninės prekybos tinklai.

Nuo šių metų Lietuvos įmonėms, prisijungusioms prie „virtualios elektrinės“ tinklo, atsiveria galimybė dalyvauti elektros energijos balansavimo rinkoje ir išnaudoti savo energijos vartojimo lankstumą, o laisvus energijos pajėgumus parduoti „Litgrid“.

„Lietuvoje jau esame pasirašę sutartis su Tauragės šilumos tinklų kogeneracine elektrine, UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, UAB „Nordnix“, energijos balansavimo paslaugą netrukus pradėsime teikti ir prekybos tinklui „Rimi“. Tęsiame derybas su įvairiomis kompanijomis bei pramonės įmonėmis, kurios yra didelės energijos vartotojos ir kurioms elektros energijos tinklo balansavo paslauga gali atnešti ne tik didelę finansinę naudą, bet ir ženkliai sumažinti CO2 emisijas. Be to, balansavime dalyvaujančios įmonės prisidės prie Lietuvos elektros energijos tinklo stabilumo užtikrinimo“, – sako K.Kiguolis.

Kaip veikia virtuali elektrinė

Pasaulyje elektros energijos paklausos valdymo technologijos jau yra naudojamos daugiau kaip 18 metų, tačiau Lietuvoje – tai dar nauja sritis. „Inovatyvios energijos balansavimo technologijos turi labai didelį potencialą. Kol kas Baltijos šalių rinkoje esame vienintelis tokios paslaugos tiekėjas“, – pažymi K.Kiguolis.

„Virtuali elektrinė“ veikia panašiai kaip piliulė reguliuojanti kraujo spaudimą žmogaus organizme – padeda subalansuoti elektros energijos gamybą ir vartojimą. Piko metu, kai tinkle yra energijos deficitas, prie platformos prisijungusių įmonių energijos vartojimas sumažinamas, o esant energijos pertekliui, jos vartojimo režimas padidinamas.

Tokiu būdu subalansavus elektros poreikį, elektros gamintojams nereikia įjungti papildomų elektros gamybos pajėgumų, kuriems paprastai naudojamas iškastinis kuras. Tuo metu prie „virtualios elektrinės“ prisijungę ir balansavime dalyvaujantys elektros vartotojai už tai gauna papildomų pajamų ir mažesnes sąskaitas už elektrą. Be to, pasak K. Kiguolio, kiekviena sutaupyta megavatvalandė sumažina CO2 emisiją apie pusę tonos, todėl prie platformos prisijungusios įmonės ženkliai sumažina ir neigiamą poveikį aplinkai.

Prisijungimas prie virtualios elektrinės nieko nekainuoja, nereikalauja papildomų investicijų ir tam nėra reikalinga jokia papildoma įranga.

„Kiekvienas pastatas, nesvarbu, ar gyvenamos, komercinės ar gamybos paskirties, turi elektros ir automatikos sistemą, kurią, norint prisijungti prie virtualios elektrinės, reikia atnaujinti, kad ji galėtų gauti signalą iš „Fusebox“ virtualios elektrinės. Mes, iš „Litgrid“ gavę signalą apie poreikį balansuoti energijos paklausą, per savo klientų ratą padedame sumažinti energijos poreikį piko metu arba padidinti vartojimą tuomet, kai energijos rinkoje yra per daug ir jos kaina tampa neigiama,“ – apie „virtualios elektrinės“ darbą pasakoja K.Kiguolis.

Prie „virtualios elektrinės“ prisijungę klientai gauna prieigą prie „Fusebox“ tinklo ir gali matyti išsamius duomenis ir finansinius rezultatus apie savo dalyvavimą balansavimo rinkoje.

Balansavimas vyksta apie 5 –7 kartus per dieną ir vidutiniškai trunka nuo 15 iki 45 minučių. Pasak K.Kiguolio, šis procesas netrikdo verslo procesų, o jo poveikio vartotojai net nepajunta. Pavyzdžiui, verslo centre piko metu gali būti vienu laipsniu sumažintas šildymas ar vėdinimas. Užtenka maždaug 30 min sumažinti energijos vartojimą, kad tinkle būtų atkurtas balansas.

Šiuo metu Baltijos šalims didžiąją dalį energijos balansavo paslaugų teikia Rusija, tačiau regionui, siekiančiam iki 2025 metų užbaigti elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa ir perimti iš Maskvos sistemos dispečerinio valdymo teises, energijos paklausos telkimo paslaugos taps reikalingos ir gyvybiškai svarbios.

Inovatyvių energijos valdymo sprendimų reikalauja ir žalioji energetika, į kurią vis daugiau investuoja ne tik valstybinės ar verslo įmonės, bet ir privatūs asmenys, tampantys gaminančiais energijos vartotojais.

„Žaliosios energetikos šaltiniai, tokie kaip saulės ar vėjo jėgainės, taip pat nėra stabilūs – į elektros tinklą teikia energiją nepastoviu režimu. Šokinėjanti elektros gamyba reikalauja pagalbos, kad nenutrūktų elektros tinklas. Elektros telkimo paslaugos tampa strategiškai būtinos ir reikalingos viso elektros tinklo saugumui užtikrinti“, – sako K.Kiguolis.

Energijos balansavime gali dalyvauti visi – nuo daugiabučių iki pramonės įmonių

Elektros energijos balansavime dalyvauti ir iš to gauti pajamų gali bet kuri įmonė nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio. Tai gali būti ir prekybos centras ar daugiabutis, ir gamyba ar prekyba užsiimanti įmonė. Ypač didelį balansavimo lankstumo galimybes turi šaldymo sandėliai.

„Kiekvienos įmonės iš balansavimo gaunama nauda ir lankstumas gali būti paskaičiuotas įvertinus jos naudojamą įrangą, infrastruktūrą ir sunaudojamos elektros energijos kiekį. Esame paskaičiavę, kad 1 MW lankstumo per 5 metus gali įmonėms atnešti iki 300 000 eurų pajamų“, – sako K.Kiguolis. „Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklas, kurio elektros sistemos lankstumo galimybės siekia apie 3 MW, per penkerius metus gali gauti apie 900 000 eurų papildomų pajamų. Jei toks tinklas dalyvautų balansavime 3 Baltijos šalyse, jo sutaupytos lėšos galėtų pasiekti 3,5 mln eurų per 5 metus“, – skaičiuoja „Fusebox“ atstovas.

„Fusebox“ ekspertų skaičiavimu, vien Lietuvos rinkos lankstumo galimybės per metus siekia iki 30 mln eurų – tokia suma kasmet gali sugrįžti elektros balansavime dalyvaujančioms įmonėms.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9