Kaip 2021 metais pasikeis mūsų telefonai, kompiuteriai ir laikrodžiai?

Praėjusiais metais pasaulį užklupusi pandemija turės įtakos ir ateities išmaniųjų įrenginių rinkai – gamintojai daugiau dėmesio skirs sveikatos sprendimams, patogiam nuotoliniam darbui ir 5G technologijos pritaikymui kasdienybėje.

Kuo išmaniųjų įrenginių kūrėjai vartotojus gali nustebinti jau šiemet, pasakoja Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje.

Telefonai taps lankstesni

Pandemijos metu ypač suaktyvėjo internetinė prekyba, kai dėl karantino ribojimo rečiau galima apsilankyti fizinėse parduotuvėse. Įdomu, kad 70 proc. mažmeninės prekybos pardavimų atlikti naudojant mobiliuosius telefonus, o ne kompiuterius ar kitus įrenginius, rodo „Statista“ duomenys. Spėjama, kad ateinančiais metais šis skaičius dar išaugs bent keliais procentiniais punktais.

Šis faktas patvirtina mobiliosios prekybos (angl. mobile commerce) augimo tendenciją ir dar kartą įrodo, jog išmaniuosius telefonus plačiai naudojame kasdienybėje. Būtent todėl jų gamintojai ir toliau investuos į inovacijas šioje srityje, kad įrenginiai taptų dar funkcionalesni.

„Jau dabar ypač daug dėmesio skiriama nepriekaištingam telefonų veikimui, kad vartotojai jais galėtų naudotis kuo ilgesnį laiką. Būtent todėl diegiamos vis spartesnio baterijos įkrovimo galimybės, galingi procesoriai ir išmanios operacinės sistemos. Neabejotina, jog į efektyvumo ir patvarumo sritį ir toliau bus aktyviai investuojama“, – sako Š. Urbonas.

Eksperto teigimu, tikėtina, jog gamintojai neapleis ir išmaniųjų telefonų dizaino, kuris taip pat laikomas įrenginio funkcionalumu. Spėjama, kad daug dėmesio bus skiriama sulenkiamų išmaniųjų telefonų tobulinimui.

„Keli žinomiausi išmaniųjų įrenginių gamintojai jau sukūrė veikiančius ir komerciškai sėkmingus sulenkiamus telefonus, pavyzdžiui, „Huawei Mate X“. Vis tik norint paversti šiuos įrenginius atspariais žemoms arba aukštoms temperatūroms ar suteikti jiems dar daugiau lankstumo, patobulinimų dar teks paieškoti. Šiuo metu daug vietos įrenginyje užima nesulenkiama baterija, tad ji apriboja telefono lankstumo galimybes. Todėl gamintojams reikės iš esmės pergalvoti šio komponento koncepciją, kad baterija turėtų pakankamai talpos, nebijotų daugybės įkrovimo ir iškrovimo ciklų, leistų greitai įkrauti įrenginį, o prie viso to dar ir susilenktų pusiau“, – pasakoja Š. Urbonas.

Sveikata rūpintis padės išmanieji laikrodžiai

Dėl koronaviruso situacijos praėjusiais metais kaip niekad daug dėmesio skirta visuomenės sveikatai. Pandemijai nesitraukiant, geros savijautos puoselėjimas ir šiemet išliks svarbiu prioritetu, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai sieks vartotojams pasiūlyti inovacijų ir šioje srityje.

„Investicijas į sveikatą skatina ir tai, jog technologijos šiandien leidžia tiksliai surinkti daug svarbių duomenų, kurių pagrindu vėliau galima atlikti atitinkamas korekcijas. Tą padaryti šiandien gali padėti išmanieji laikrodžiai, tad gamintojai tikrai investuos į jų funkcionalumo tobulinimą bei jiems skirtas sveikatos programėles. Be to, vis labiau augs jų surenkamų duomenų tikslumas – tas ilgainiui leis iš anksto pastebėti įtartinas sveikatos tendencijas, svarbius įspėjimus akimirksniu perduoti vartotojams bei čia ir dabar teikti naudingus patarimus“, – pasakoja Š. Urbonas.

Turint omenyje aktyvią daiktų interneto plėtrą, spėjama, jog išmaniuosiuose laikrodžiuose atsiras daugiau galimybių valdyti kitus prietaisus – taip jie taps vis svarbesne išmaniųjų įrenginių ekosistemos dalimi ir ilgainiui bus laikomi atskirais visaverčiais įrenginiais, o ne tik telefono priedais.

Kompiuteriai taps dar patogesni

Pandemija dar labiau paspartino procesų hibridizaciją – supratome, kad labai daug ką net ir po pandemijos galėsime atlikti ne fiziniu, bet nuotoliniu būdu ir kasdienybėje sėkmingai derinti šias formas. Tad kompiuteriai ir toliau veiks kaip virtualūs biurai, prekybos centrai ar net šeimos švenčių vietos.

„Galvodami apie išmaniąsias technologijas, esame įpratę įrenginius atskirti funkcinėmis kategorijomis – kompiuterius dažniausiai naudojame darbui, planšetes – pramogoms, o išmaniuosius laikrodžius – sportui. Tačiau laikui bėgant, šie įrenginiai bus vis labiau tarpusavyje susieti, o jų funkcijos persipins. Todėl ir kompiuteriai vienoje vietoje jungs vis daugiau funkcijų. Dėl šios priežasties jų gamintojai stengsis pasiūlyti naujus funkcionalumus ar jų patobulinimus, kad šie įrenginiai būtų patogūs visose kasdienėse situacijose – ne tik dirbant biure, bet ir namuose ar kelionėje, siekiant atitrūkti ir atsipalaiduoti ar, atvirkščiai, norint virtualiai susijungti su būriu draugų“, – sako Š. Urbonas.

Ši visapusiško funkcionalumo tendencija gali paskatinti ir kompiuterių dizaino pokyčius, siekiant didesnio jų pritaikomumo kasdienybėje, Pavyzdžiui, ekspertai spėja, kad ilgainiui kompiuteriai bus sulankstomi ir tilps į vartotojų kišenes ar rankines. Pasak Š. Urbono, tokių ryškių pokyčių dar reikės palaukti, tačiau funkcionalumo, interaktyvumo ir dizaino eksperimentų matysime jau šiemet.

Planšetėse – AR ir VR technologijų plėtra

Jau ne vienerius metus planšetiniai kompiuteriai užima tik nepilnus 3 procentus išmaniųjų įrenginių rinkos, lyginant su kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais, rodo „Statcounter“ duomenys. Tad panašu, jog ženklaus jų populiarumo ir toliau nepastebėsime, tačiau į jų funkcionalumo didinimą bus investuojama ir toliau.

„Vis daugiau vartotojų dėmesio sulaukia papildytos realybės (angl. augmented reality, AR) ir virtualios realybės (angl. virtual reality, VR) sprendimai. Šie ypač patogiai atvaizduojami didesniuose planšečių ekranuose, tad gali paskatinti žmones dažniau rinktis šiuos įrenginius. Be to, galingumu jos neretai prilygsta nešiojamiems kompiuteriams, tad ir toliau puikiai tiks vartotojams, norintiems patogaus, mobilaus mažesnių išmatavimų, bet nemažiau funkcionalaus prietaiso“, – sako „Huawei“ ekspertas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9