- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 773 nauji koronaviruso atvejai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1001 naujas koronaviruso atvejis.
- Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims.
- Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje.
- Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina.
- COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams.
- Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas.
- Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių.
- Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai.
- Šventinės kino filmų ir spektaklių peržiūros – namuose.
- Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?
- Prognozės TV ateičiai – virtuali realybė ir tave pasirenkančios reklamos.
- „LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujus potyrius.
- Euronews vasarą pakeitė savo TV programos dažnį.
- TV auditorijos tyrimo rezultatai 2020 m. rugsėjis.
- Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius?
- 5 vertingi patarimai, kaip į svetainės interjerą integruoti televizorių.
- Sprendimas stabdyti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą internete.
- Nematoma išmaniosios TV pusė: kaip filmai ir serialai pasiekia jūsų ekraną.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- UR ministras dalyvaus JAV Lietuvai perduoto radijo siųstuvo inauguracijoje.
- „Radistai“ šėlo tiesiog parduotuvėje.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- UAB „ŽINIŲ RADIJAS“ skirtas įspėjimas.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Telia Lietuva“ bandymas blokuoti „Mezon“ sandorį gali atnešti žalos visuomenei.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
- „Internet Explorer“ naršyklei sukanka 25 metai.
- Po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – auga.
- Testas: ar viską žinote apie „Wi-Fi“?
- RRT skelbia interneto spartos matavimų duomenis Vilniaus mieste.
- „Telia“: ryšio srautų gyventojams ir verslui neribosime.
- Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- „Adobe“: „Flash Player“ pabaiga.
- Saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu.
- Pasaulines milžines parklupdę slapukai dažnai ignoruojami ir Lietuvoje.
- „Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas.
- VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?
- 2020 m. kibernetiniai nusikaltėliai prisitaikė prie skaitmenizacijos.
- Operacinės sistemos, kurios galėjo, bet neužkariavo pasaulio.
- Gudrybės, kaip susikurti gerą slaptažodį: gal jaustukai?
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
- Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę.
- Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link.
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe.
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
- Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- Investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus.
- „Samsung“ pristatė 8 terabaitų „SSD 870 QVO“ duomenų kaupiklį.
- Neperžengus namų slenksčio: technologijos, kurios padės prižiūrint senolius.
- Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
- Kodėl 5G Latvijoje atsiras anksčiau ir ką privalu žinoti?
- Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga.
- „Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams.
- Pristatyta kompiuteriui nenusileidžianti planšetė „Galaxy Tab S7“.
- „Samsung“ pristatė televizorių interneto vaikams – Z kartai.
- 7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną.
- Pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?
- 3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete.
- Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį.
- CES 2018 – žvilgsnis į tai, kas jau šiais metais gali būti pasiūlyta pirkėjams.
- Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?
- Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?
- Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
- Namuose ir darbas, ir laisvalaikis – kaip saugiai naudotis elektros prietaisais?
- Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
- Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
- Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą.
- Dušo kabina be kalkių nuosėdų – misija įmanoma.
- Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
- Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
- Susigundę nuolaidomis kelionėms gali skaudžiai nukentėti.
- Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
- Daugumai Baltijos šalių žmonių ši vasara – be idealių atostogų.
- Italijos Kalabrija – vieta, kur atostogauja ir patys italai.
- Kelionės į Nidą – ar tikrai pamatyti Negyvąsias kopas yra prabanga?
- Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
- Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją.
- Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti.
- Lietuviai skuba atsigriebti: atostogų skraidinantys lėktuvai jau pilni.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
- „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
- Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
- Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos.
- Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
- Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
- Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“.
- LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
- Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Geriau padaryti nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai.
- Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę.
- Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus.
- Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų ...
- Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?
- Help on TV, IT issues - from the information, simple to the installation of antennas.
- Services and contacts.
- “Forbes”: Prof V. Šikšnys deserves to share the glory of this year’s Nobel Prize.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
- How to Avoid Fake News about Coronavirus.
- Thoughts about DVB-T in Lithuania.
- Digital banks – a common practice or the distant future?
- “Digital Explorers” at the Forefront of EU - Africa Digital Partnership.
- What will drive institutional capital to crypto businesses?
- How to Choose a Wireless Cable TV Extender.
- Aide réception TV, TIC - à partir de petits travaux à l'installation d'antennes.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį
2021-01-13 07:18:26„Kam kilo mintis paišyti ant barikadų – niekas neatsimena. Tekstilės katedra davė kokius 5 litrus dažų ir šluotų. Turėjau tapybos kursą. Su žiguliuku ir visu kursu nuvažiavom prie tų barikadų, išsikrovėm dažus.
Ir nė vienas nedrįstam pradėti paišyti. Žiūrim vienas į kitą ir nedrįstam. Ir tada praeina kažkokių paauglių būrelis. Jie mūsų nematė, bet pamatė tuos dažus, čiupo šepečius ir pradėjo dažyti. Mes iškart prie jų prisijungėm. Tuoj viskas buvo išdažyta. Tai buvo kolektyvinė kūryba“, – apie 1991 m. sausio įvykius rašė 2020 m. pabaigoje anapilin išėjęs ilgametis Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, iškilus lietuvių tapytojas, vadintas maištininku, Linas Leonas Katinas. Šie laisvės ženklų fragmentai dabar – po stikliniu gaubtu prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.
Prieš sovietinį režimą savo kūryba nuolat maištavę VDA menininkai – studentai ir dėstytojai, 1991 m. sausį pasipriešinimui sukilo kartu su visa Lietuva. Visi troško laisvės, vylėsi išvysti nepriklausomą Lietuvą ir petys petin vieningai sergėjo Tėvynę. „Tuo metu mums, virsmo laikmečio maištingiems paaugliams, augusiems su Romo Kalantos, miško brolių mitais, nekilo klausimų, kurion pusėn stoti. <...> paskelbus Lietuvos nepriklausomybę net nekilo abejonių, jog laisvę dar reikės apginti“, – sako vitražo menininkas, VDA dėstytojas Žydrūnas Mirinavičius. Šiandien, praėjus 30-čiai metų po sukrečiančių Sausio 13-osios įvykių, daugelis liudininkų kaip vakar prisimena tą dieną.
Kaip dabar taip ir tada, sausį Akademijoje kūrybinių darbų peržiūros jau buvo praėjusios, vyko teorinių dalykų egzaminų sesija. Antrakursis Tapybos katedros studentas Alvydas Mandeika dienomis ruošdavosi egzaminams, o naktimis arba paryčiais eidavo budėti prie Tarpmiestinės telefonų stoties (dabartiniame Savanorių prospekte), Centrinio telegrafo (dabar – viešbutis „Grand Hotel Kempinski Vilnius“), Vilniaus spaudos rūmų, Televizijos bokšto. „Matydamas aštrėjančią situaciją, profesorius Vytautas Radžvilas, tuo metu VDA dėstęs filosofiją, nukėlė egzaminą, sakydamas maždaug taip: „eikite ir būkite kur reikia, susitiksime po visko“, – prisimena dabar jau VDA Restauravimo katedros vedėjas doc. A. Mandeika. Sausio 13-osios naktį jis budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos (dabar – Seimo rūmai). Tankų kolonai aplenkus Seimą, A. Mandeika bėgo jos įkandin ir stabdė pravažiuojančius automobilius: „taip neplanuotai atsidūriau prie Televizijos bokšto, nes ten važiavo mano sustabdyto žiguliuko ekipažas“, – pasakoja dėstytojas. Prie Televizijos bokšto jau stovėjo 7–8 eilės žmonių. Pradėjo aidėti šūviai: „Užgulė ausis, ausyse pradėjo cypti <...> Kai kurie dar laikėmės susikibę. Kėlėme priekyje nugriuvusį. Aplink aidėjo automatų serijų šūviai, verkė merginos, moterys. Rauda susiliejo su šauksmais „fašistai“, „okupantai“. Atsitraukęs sustojau už kokių 10–15 metrų nuo bokšto. Draugas pasiūlė suplėšyti nosinę ir užsikimšti ausis. Taip ir padarėme, vėliau tai labai pravertė. <...> Žmonės nesiskirstė. Akinantys prožektoriai bėgiojo per visų susirinkusiųjų veidus. Šitaip tęsėsi gal 40–45 minutes. <...> Prie mūsų atskubėjo du karininkai. Mačiau, kaip kažką pasitarę, sutartinai linktelėjo galvomis. Jiems nusisukant pajutau kažkokį stiprų ir aštrų dūrį į akis. Supratau – ašarinės dujos.“
VDA skulptūros studentas, dabar – VDA Vilniaus fakulteto Keramikos katedros profesorius Arvydas Ališanka Sausio 13-osios naktį taip pat sergėjo Vilniaus televizijos bokštą. „Aidint pabūklų šūviams stovėjome išsižioję, kad nesprogtų ausų būgneliai, perspėjome ir šalia stovinčius. Tuo pat metu iš kairės pusės, žiūrint nuo bokšto, mėtydama sprogstamus paketus (po „susilietimo” su žeme šokdavo apie 1,5 metro liepsna) ir skindamasi kelią automatų buožėmis, desantininkų virtinė veržėsi prie bokšto. Išlipo jie iš tanketės netoliese mūsų apie 10 metrų nuo centrinio įėjimo. Girdėjosi šūviai iš automatų, byrėjo stiklai. Prasiveržę apie 3 metrus pro žmonių grandines 3–4 desantininkai pradėjo daužti stiklus ir veržtis į vidų. Tuo tarpu kiti desantininkai išsirikiavę prie bokšto atsuko automatus į minią. <...> Leido serijas iš automatų į pastatą – jutau kulkų skambesį į sieną ir į stiklus. Tanketė liko stovėti <...> Pamačiau, kad bokštas jau užimtas, traukiausi nuo jo kartu su broliu Eugenijumi Ališanka ir nuskubėjome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų“, – pasakoja A. Ališanka.
Neseniai studijas Akademijoje baigęs jaunas architektas, dabar – VDA Vilniaus fakulteto dekanas, profesorius Marius Pranas Šaliamoras Sausio 13-ąją taip pat kartu su draugu nusprendė prisijungti prie ginančiųjų Televizijos bokštą. „Grėsmę pajutome, kai atvažiavo tankas ir keli šarvuočiai. Per megafonus kolaborantai nuo tanko ragino eiti namo ir saugoti savo vaikus. Dėl vaikų tikrai buvo neramu. Tankas iššovė. Šūvio banga išplėšė greta stovėjusio žiguliuko duris. Susikibome voromis, sustojome keliomis juostomis prieš paradinį įėjimą. Kai susikibome, pasijutome stipresni. Norintys pabėgti nelabai galėjo, nes pasirodė sovietų desantininkai ir pradėjo šaudyti virš galvų. Kulkos buvo tikros, matėme trasuotes, byrėjo namo tinkas... Tankas daugiau nešaudė, bet šarvuočiai švietė į akis prožektoriais ir kartu su desantininkais pradėjo spausti minią. Desantininkai mušė buožėmis, mėtė garsines granatas. Vienu metu nuo šūvių žmonės pasilenkė prie žemės ir keli sovietų kariškiai perbėgo žmonių nugaromis prie durų, kurias greitai išlaužė. Minia nesiskirstė, nors nebuvo ko saugoti. Tuomet, per apsirikimą iš jau užimto pastato vienas desantininkas šovė į per langą lipantį saviškį. Sušalome ir retėjant miniai pasitraukėme prie Seimo, kur degė laužai. Jau supratome, kad galimas ir Seimo puolimas. Apėjome aplinkines teritorijas, planuodami galimus pasitraukimo kelius. Prie tuometinės Lenino aikštės (dabar – Lukiškių aikštė), saugumo pastato rūsio langeliai buvo praviri. Matėme pasieniais susėdusius sovietų kareivius. Jų buvo daug“, – įtampą ir nerimą prisimena dekanas.
Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto taip pat pasitiko dailės studentas, dabar – Telšių fakulteto dėstytojas doc. Tomas Vaičaitis, su kurso draugu Jonu ir jo tėvu, skulptoriumi Kaziu Kasperavičiumi. „Teko išgyventi visus tuos nakties įvykius: sukti ratus apie bokštą, džiovinti permirkusius rūbus, šildytis ir kalbėti su gynėjais prie laužo, švilpti, šaukti „gėda“ pasirodžius tankams apačioje, laikytis už rankų grandinėje kai tanketės, aplipusios kaukėtais smogikais, važiavo per užtvaras link bokšto (stovėjom ant kalno), klausytis trasuojančių kulkų švilpimo, galiausiai atsitraukti neatlaikius spaudimo“, – prisimena T. Vaičaitis.
„Atmenu tuos paryčius, kai ėmė brėkšt po žudynių nakties, rūke klaidžiojau tarsi vaiduoklis, o ir kiti – buvom ištikti šoko, priblokšti, kentėjom, nevilty, nežinioj – po tą sumaitotą pievą prie Televizijos bokšto <...> tik kažkoks glitus rūkas, ir skaudulys viduj baisus – kodėl jis, jie, kodėl ne aš, jokio džiaugsmo – kad gyvas, o tarsi kaltė prieš tuos, kurie žuvo... Vieną padėjau nešt link greitosios kruvinu veidu, iš burnos tas kraujas, nesupratau tuose šauksmuose, šūviuose ar jis dar gyvas (iki šiol nežinau kas jis...)“, – apie Sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto liudija tapytojas, VDA Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas ir dėstytojas prof. Arvydas Šaltenis. „Grįžau namo <...> nevilty, vėl po truputį atsitokėjus augo jausmas priešintis – vis tiek jūs mūsų nesutvarkysit, reik eit ir kažką daryt, toliau burtis... Namie radau Antanuką susigūžusį ant sofos, apsimovusį trejas kelnes, megztiniais iš supratimo, kad mus visus išveš Sibiran. O kulkos, sakė, atskrisdavo iki namų Lazdynuose“, – prisiminimais dalinasi A. Šaltenis. „Ryte prie parlamento visi meldėmės, giedojom „Marija, Marija“, lange – Landsbergis, visus laimino kunigas Grigas, vyrai statė barikadas... <...> Tose būdynėse prie parlamento kailinių kišenėj – druska ir yla. Taip mokė Mindaugas Navakas: druska į akis ir smeigsi su yla“, – po kraupių nakties įvykių Sausio 13-osios rytą nuskubėjęs prie Seimo, pasakoja tapytojas A. Šaltenis.
Architektas doc. Zigmantas Brazauskas, tuomet neseniai baigęs studijas Kauno fakultete su buvusiais kurso draugais į Vilnių išvyko dar sausio 12 d. rytą: „Atvykus prie Aukščiausios Tarybos, matėme jau ne pirmą dieną besibūriuojančius ir prie laužų besišildančius gynėjus. Sutemus nuvykome prie Televizijos bokšto, čia mus pasitiko gausiai susirinkusių žmonių minia. Svarstėme, kur svarbiau prisijungti prie Gynėjų: prie Televizijos bokšto ar prie Seimo rūmų. Grįžome prie Seimo. <...> Greta nebaigtų statyti statinių pradėjome rinkti pusplytes, armatūros strypus ir tįsėme link Seimo rūmų sienos. Vaizduotėje sukosi Seimą puolančių sovietų kareivių vaizdai. Pasąmonėje kirbėjo viena mintis: priešintis ir ginti Seimo rūmus bet kaip, kad ir po ranka turimomis priemonėmis. <...> Greta mūsų, minioje, stovėjo jaunų vaikinų ir merginų grupelė. Galbūt 17–19 metų amžiaus. Jie rankose turėjo tik žvakeles ir, iki prašvintant, visą naktį meldėsi“, – laukimo kupiną naktį prisimena Kauno fakulteto Architektūros katedros dėstytojas. Visuotinė malda ir žmonių vienybė įsiminė ir Telšių fakulteto dėstytojui prof. Romualdui Inčirauskui. Jis su kitais iš Telšių atvykusiais dėstytojais prie Seimo budėjo sausio 10–12 d. „Žmonių buvo daug iš visos Lietuvos. Ateidavo vilniečiai ir dalindavosi viskuo, maistu, kvietė į namus nakvynės. Žmonės labai jautė vienybę. <...> 12 dienos vakare lyg ir atrodė, kad viskas aprimo, tai grįžome namo. Bet per televiziją pamačius, kas įvyko tą naktį, ryte trise su Laimučiu Vasilevičiumi ir Rimantu Mickevičiumi jo automobiliu lėkėm į Vilnių. Prie Seimo jau buvo didžiulės barikados ir labai daug žmonių. Buvo sakoma, kad bus puolami Seimo rūmai. <...> Vėliau vyko žuvusiųjų laidotuvės, suvažiavus dar daugiau žmonių, nutarėme, kad pavojus praėjo, grįžome namo“, – prisimena R. Inčirauskas.
1991 m. Sausio 13-osios naktį prie Seimo praleido ir pirmakursė VDA tapybos studentė Sigita Maslauskaitė. Atsimenu, kad kai prie Seimo pradėjo artėti tankai, žmonių minia pradėjo labai spaustis. Galvojau, kad čia ir mirsime, bet baisu nebuvo. Baisiausia atrodė grįžti į gniuždančią sovietinę praeitį. Atrodė, geriau jau mirti“, – pasakoja VDA Vilniaus fakulteto Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja doc. dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė, tuomet – 12-okė, Sausio 13-ąją su draugais budėjo prie Seimo. „Tėvai turbūt net nežinojo, kur aš, nes dažnai užtrukdavau piešimo kursuose (ruošiausi stoti į Dailės akademiją), bet mes, gediminaičiai, žinojome, kad gali tekti ginti Lietuvą. <...> kai organizacijos vadas, jau Anapilin iškeliavęs Stasys Urniežius sakydavo, kad laisvę reikės apginti gal net kraujo kaina, atlaidžiai šypteldavome, nukeldami tokias ištarmes į jo paties susikurtų mitologijų sritį... Tą naktį įsitikinome, kad tankai gali važiuoti Vilniaus gatvėmis, gali važiuoti į žmones“, – prisimena VDA jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Atkakliai priešinosi ir nebuvusieji Vilniuje. „Supratome, kad bręsta dramatiški ir skaudūs įvykiai, kad kažką daryti turi kiekvienas iš mūsų“, – prisimena grafikos dizaineris, VDA Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Alvydas Klimas. Susirinkę dizaino dirbtuvėse Klaipėdoje, jie su bičiuliais ir VDA kolegomis (Romualdu Martinkumi, Kęstučiu Mickevičiumi, Valdu Mickevičiumi, Vakariu Bernotu, Egle Aleknavičiūte-Dučinskiene, broliais Lemturiu ir Vyteniu Simanaičiais, Audriumi Skaisgiriu ir kitais) visą Sausio 13-osios naktį spausdino plakatus su drąsiais ir aktualiais šūkiais, užsimoję, kad visas miestas jais raudonuotų. „Darbas virė: vieni pjaustė popierių, kiti maišė dažus, ruošė šilkografinius tinklus spaudai, dar kiti pjaustė trafaretus su šūkiais. Pjaustėme A1 formato ploną popierių išilgai, į tris dalis. Gavosi ilgos, patogios parašyti šūkį, juostos. Lenktyniavome, kas sugalvos aštresnį lozungą. <...> Gal „KRASNAJA – KROVAVAJA“ (rus. raudonoji – kruvinoji)? Tinka. Ir taip toliau. Dirbdami, mažame „Šilelio“ ekrane stebėjome klaikius įvykius prie TV bokšto, Seimo rūmų, Nacionalinės televizijos užėmimą. Buvome susikaupę, įsivaizdavome, kad ir mes esame kartu su tais, kurie buvo ten, Vilniuje. Žinia apie pirmuosius žuvusius kėlė pasipiktinimą, o žinojimas, kad dirbame už tai, apie ką kalbėdavo mūsų tėvai, varė į priekį. Dirbome per visą naktį, iki paryčių“, – prisimena A. Klimas. Pasiskirstę po tris, jauni menininkai plakatais išklijavo visą Klaipėdos miesto centrą: „Vienas nešė susuktus plakatus, kitas tepė iš kibirėlio klijus, trečias klijavo. <...> po gero pusvalandžio visas miesto centras raudonavo nuo plakatų. Išėję iš savo namų į gatves besižvalgantys miestiečiai buvo nustebę, kad taip operatyviai buvo sureaguota į kruvinus nakties įvykius Vilniuje“. Vakare per iš Maskvos transliuojamą žinių laidą „Vremia“ buvo parodytas siužetas apie plakatais su antisovietiniais šūkiais išklijuotą Klaipėdą. „Jautėmės padarę tai, ką galėjome padaryti tik mes, mažas kolektyvas, kurio šeši nariai yra Vilniaus dailės akademijos absolventai“, – sako A. Klimas.
1991 m. sausio mėnesį Laisvės lygos narių prašymu transparantus su užrašu „RED ARMY GO HOME“ savo palėpėje-dirbtuvėje darė ir architektas, VDA Kauno fakulteto dėstytojas, dabar – fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis. Transparantai buvo naudojami Vilniuje sausio įvykių metu.
„Svarbu yra suprasti, kad 1991 m. sausio įvykiai neapsiribojo Vilniumi, jie palietė visą Lietuvą“, – teigia dėstytojas Žydrūnas Mirinavičius. Iš vitražo dirbtuvių grįžęs į gimtąją Jonavą, jaunas menininkas sausio 12 d. vakarą įsitempęs klausė žinių ir galiausiai paliko namus: „Karštas jaunas kraujas virė, norėjau būti įvykių sūkuryje. <...> Išbėgau į naktį, tiesiai į netoliese esančią centrinę miesto aikštę <...> išgirdome ūžimą – centrine miesto gatve link mūsų važiavo sunkiosios kariškos mašinos brezentu dengtomis būdomis, skirtos pervežti karius. Suvokėme, jog dabar gali pasikartoti Vilniaus scenarijus, kad mus, beginklius, gali pulti ginkluoti sovietų desantininkai. <...> Kažkas pranešė, jog suorganizuotas autobusas savanoriams važiuoti į Vilnių prie Aukščiausiosios Tarybos arba prie Televizijos bokšto. Greit parlėkiau namo, pravirkdžiau mamą <...> ir vėl strimgalviais grįžau į sutartą vietą <...> Susėdome ir nakčia išvažiavome. <...> Aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos jau būriavosi tūkstančiai žmonių, aikštė buvo užtvindyta trispalvėmis, žmonės spontaniškai imdavo dainuoti. <...> Tvyrojo neįtikėtina atmosfera – bendrystės, beatodairiško pasiryžimo, tas jausmas sunkiai apibūdinamas – kažkoks ribinis emocinis pakilumas. Vienu metu kažkas paragino prisidėti prie barikadų rentimo – šalia esančioje statybvietėje jau darbavosi vyrai, prie kurių prisijungėme: plikomis rankomis ardėme statybines konstrukcijas, nešėme prie aikštės ir rentėme barikadas“, – prisimena Ž. Mirinavičius. Vėliau sausio-vasario mėnesiais jis su kolegomis iš vitražo dirbtuvių dar keliskart vyko į budėjimus prie Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stoties. Būtent čia Sausio 13-osios naktį praleido ir VDA Vilniaus fakulteto Grafinio dizaino katedros dėstytojas doc. Robertas Jucaitis. Su dar keliais šimtais stotį saugančių žmonių, R. Jucaitis prie laužų budėjo iki pat sausio 13 d. vakaro.
Visa savo siela ir mintimis su Lietuvos gynėjais buvo ir dailėtyrininkė, VDA dėstytoja prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė ir jos kolegė iš VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros, menotyrininkė prof. dr. Irena Vaišvilaitė, kurios tuo metu stažavosi ir dirbo Romoje. „Irena jau buvo gerai pramokusi italų kalbos, lankydavosi Vatikano radijo Lietuvių redakcijoje ir bendravo su jos vadovu žurnalistu Kaziu Lozoraičiu. <...> Aš kasdien apsilankydavau pas juos redakcijoje sužinoti naujienų. Mes viską stebėjome monitoriuose, keliomis eilėmis išdėstytuose ant studijos sienų. Apie Lietuvos įvykių eigą informavo visos Europos medijos, informacija plaukė nenutrūkstamu srautu. Ekranuose pamatėme ir Sausio 13-osios vaizdus. Buvo kraupu ir labai baisu dėl Lietuvos. <...> Stebint daugybės stočių transliuojamą informaciją atrodė, kad lietuvių pasipriešinimas bus neišvengiamai užgniaužtas karine jėga, o mes patys jau atsidūrėme emigracijoje, negrįžtamai atskirti nuo savo šeimų ir namų. Išėję iš redakcijos čia pat, Šv. Petro aikštėje, verkėme apsikabinę su kitais atvykusiais lietuviais“, – jaudulio neslepia A. Aleksandravičiūtė.
Po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, iš Akmenės raj. į Vilnių su tėvais atvyko 9-erių Neringa Poškutė (dabar – VDA Telšių fakulteto docentė): „Atsimenu tanketes prie televizijos bokšto, gilias vėžias ir išlaužytas pušeles. Tėtis sakė: Neringut, čia istorija“.
Vėliau po sausio įvykių tapytojas A. Šaltenis su kolegomis inicijavo Lietuvos moksleivių piešinių parodą prie Seimo: „Labai greit ant spygliuotos vielos, užtvarų aplink parlamentą, lietuj ir vėjuj suposi šimtai nuoširdžiausių vaikų laisvės siekio ženklų... Teko juos surinkt, džiovint, lygint ir <...> perduot Nacionaliniam muziejui. Išsaugojau ir radau savo dirbtuvėj, siunčiu Jums kelis vaikų piešinius kaip liudijimus to skaudaus ir didingo laiko“, – unikaliais dokumentais dalijasi A. Šaltenis.
VDA menininkų prisiminimai ir išsaugota vaizdo medžiaga įvykių dalyvius nukelia 30 metų atgal ir įkvepia jaunąją kartą patriotiškumu. „Vėl jaučiu aitrų ašarinių dujų kvapą ir perštinčias akis, karštą automato AK-47 liepsną, nukreiptą į veidą ir kurtinančius sprogimus naktį“, – žiūrėdamas į prie Televizijos bokšto užfiksuotas akimirkas prisimena A. Mandeika.
Tai tik keli to meto VDA menininkų liudijimai. „Ne vienas aš ten, tose dienose buvau, – sako aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, tapytojas A. Šaltenis, – daugelis mūsų. Nebūtinai fiziškai. Didžiuojuos, kad Akademijos dailininkų ir visa bendruomenė nuo pat Sąjūdžio pradžios buvo viena aktyviausių tame laimėtos Laisvės kelyje. O ir dabar jaučiu, tokie esam...“

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 773 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 5623 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 773 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 10,8% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6660Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1001 naujas koronaviruso atvejis
Atlikus 9220 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas 1001 naujas koronaviruso atvejis. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6730Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims
Sveikesnės gyvensenos tendencijos skatina atidžiau rinktis ne tik maistą, bet ir gėrimus. Pavyzdžiui, vis dažniau pirmenybė teikiama natūralioms sultims.Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje
"Logaritminė skalė parodo kad dar tik pradedam valdyti epidemiją. Nors kritimas buvo nuo 3000 7 dienų vidurkio per piką iki 1000 7 dienų vidurkio dabar, logaritminėje skalėje tai neatrodo įspūdingai.Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis pranešė LSDP tarybai.COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams
Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas
Daugelis savo ryto neįsivaizduoja be gardžios kavos puodelio. Šis ritualas suteikia dienai energijos bei skatina žvaliai kibti į darbus. Daugiau laiko praleisdami namuose, norime mėgautis lyg prabangioje kavinėje ruošto gėrimo skoniu.Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių
Sausio 24 ir 25 dienomis Vilniaus televizijos bokštas nušvis naujomis spalvomis, taip sveikindamas 698 metų sukaktį švenčiantį Vilniaus miestą, jo gyventojus ir svečius. Šviesų, kintančių pagal muziką, šou bus surengtas kaip jungtinis Vilniaus šviesų festivalio, Telecentro ir radijo stoties M1 kūrybos projektas.Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
Personalo specialistai per karantiną dažnai išgirsta prašymą „sucementuoti komandą“, sutvirtinti prie skirtingų ekranų dirbančių žmonių motyvaciją, tarpusavio bendravimą, darbo etiką.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 9568 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,1% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6957Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre
Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje.Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų
Nors gausiu sniegu žiemos džiugina vis rečiau, tačiau nenuspėjamas klimatas didelį kiekį kritulių gali atnešti labai netikėtai, o tokiems atvejams pasiruošę turėtų būti ne tik kelininkai.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 10106 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7147Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro
Ilgą laiką buvo galvojama, kad kuo mažiau miegi, tuo sėkmingesnis esi. Šiandien šis įvaizdis griaunamas ir vis daugiau žmonių įvertina kokybiško poilsio svarbą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad klientai dažnai teiraujasi ne tik dėl savo, bet ir dėl įvairių vaikus kankinančių miego sutrikimų.Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones
Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius.Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
Išmanusis telefonas šiandien daugeliui yra tapęs nepamainomu kasdienybės palydovu ir pagalbininku kone visos srityse. Visgi išmaniųjų savininkai neišvengia su šiais įrenginiais susijusių problemų, kurių sprendimai dažnai gali būti labai nesudėtingi, tačiau apie juos paprasčiausiai nežinoma.Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose
Žiema ir su ja atkeliavęs šaltis – išbandymas kiekvieno organizmui, todėl reikia nepamiršti jo aprūpinti vitaminais, o vienas iš natūraliausių ir skaniausių šaltinių, kuriuose gausu vitaminų – vaisiai. Tačiau kaip išrinkti vaisius ir tinkamai juos laikyti namuose?Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų.Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas
Žiemos sąlygos gali būti itin permainingos. Kartais net tą pačią dieną gali lyti, kristi sniegas, šlapdriba, formuotis plikledis arba staigiai kristi oro temperatūra, todėl prieš kiekvieną kelionę vairuotojai turėtų itin atidžiai įvertinti esamas eismo sąlygas.MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu
Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, šalčiausiomis pastarojo meto paromis nuo sausio 14 iki 18 d. Lietuvos vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau, o atskirais atvejais ir iki keliolikos kartų daugiau gamtinių dujų nei pirmomis sausio dienomis.Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?
Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų už toną.Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?
Pasaulyje siaučiant pandemijai, koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės gali jaustis tarsi kvėpuodami išretėjusiu oru aukštai kalnuose.Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas
Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui.Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?
Skaitmenizaciją galime vadinti šių dienų verslų našumo ir efektyvumo revoliucija. Į procesų skaitmenizavimą investuoja ne tik įmonės, bet ir valstybė, kuri ragina didinti skaitmenizacijos plėtrą – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, 2020 metų viduryje Lietuva skaitmenizacijos plėtros projektams skyrė 15,3 mln Eur.Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti
Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas – 3,5 tūkst. ha. Taip trečiadienį nutarė Vyriausybė.Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?
Likti namuose ir susilaikyti nuo išvykų – taip patariama stabdyti koronaviruso plitimą. Tačiau kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę, kai išvykti iš namų yra privaloma, o kelionės tikslas – maisto prekių parduotuvė?Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją
"Ronaldas Reaganas, kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu stiliumi atkirto: o kaip prezidentas gali nebūti aktorius? Ne tik pasaulis, bet ir amerikiečiai dažnai JAV politiką mato išskirtinai per prezidento figūrą.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 10764 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7325- „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“.
- Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
- „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją.
- „Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą.
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų.
- Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?
- Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą.
- Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai.
- Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti.
- Turintiems bepiločius orlaivius (dronus).
- Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių.
- Kaip technologijos gali padėti pasirūpinti emocine higiena.
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai.
- Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?
- Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį.
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Kosmetologė pataria, kokia turėtų būti veido odos priežiūra šaltuoju sezonu .
- Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai.
- NVSC primena – izoliacijos taisyklių laikytis būtina.
- Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose.
- Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Kodėl koronavirusas pavojingesnis nėščiosioms ir gimdyvėms?
- Rizika užsikrėsti COVID-19 liga išlieka ir būnant lauke.
- Jaučiančius COVID-19 simptomus epidemiologai ragina registruotis tyrimui.
- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
- Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84
- 1876-03-07Aleksandras Grahamas Bellas gavo telefono patentą JAV.
- 1931-05-01Empire State Building atidarymas Niujorke.
- 1867-03-30JAV perka Aliaską iš Rusijos už 7,200,000 USD (2 centai už akrą).
- 1401-07-09Turkų-Mongolų valdovas Tamerlanas (Timūras) sunaikina Bagdadą, nužudęs 20.000 žmonių.
Daugiau istorijos
- Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
- 4G ryšio gimtadienis: kaip technologija pakeitė mūsų kasdienybę?
- Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
- „LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje.
- Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?
- Išmanusis – dovanų: į ką atkreipti dėmesį renkant telefoną jaunuoliui?
- Telefonų apsauga: kaip ji pasikeitė per pastaruosius 20 metų?
- Ko jauni žmonės iš tikrųjų nori iš išmaniojo telefono?
- Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
- „Apple“ operacinė sistema keičiasi neatpažįstamai.
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Vakcina nuo COVID-19 negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais.
- „Maximos“ prašymas pirkėjams: į parduotuves eikite kuo rečiau.
- Grąžinate internetu įsigytą prekę? Nedarykite šios klaidos.
- Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus.
- „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui.
- Europos Komisija patvirtino 250 mln. investiciją į „airBaltic“ kapitalą.
- Kaip karantinas paveikė el. prekybos verslą?
- Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai.
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
- Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
- „Fusebox“ pristato paslaugą – užsidirbti iš elektros energijos balansavimo.
- Kada vartotojui atsiranda pareiga mokėti už leistinąją naudoti galią?
- ESO ekspertai paaiškina kas bus, jei laiku nepasirinkote elektros tiekėjo.
- 2021 m. sausio mėn. keičiasi tarifai: kaip deklaruoti ir apmokėti.
- Norite įsirengti nuosavą vėjo elektrinę? Štai, ką turite žinoti.
- Gyventojai jau gali lyginti nepriklausomų elektros tiekėjų planus ir kainas .
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d..
- Nuo sausio 1 d. vėl bus vykdomi skrydžiai iš Jungtinės Karalystės.
- Nežymūs psichikos sveikatos sutrikimai nebebus kliūtimi vairuoti automobilį.
- „Rail Baltica“ ieško rangovo geležinkelio tilto statybai.
- Laukiniai gyvūnai traukia maitintis: eismo nelaimių padaugėjo dvigubai.
- „Bolt“ tęsia elektrinių paspirtukų sezoną: žiemą riedėsime lėčiau ir atidžiau.
- MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
- KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų.
- Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje.
- „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato.
- VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda.
- Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?
- IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus? .
- Prisiminti negalima pamiršti! Kur dėti kablelį?
- Neišlaikiusiems matematikos egzamino – VGTU tiesia pagalbos ranką.
- Dirbtinis intelektas – sritis, kuri savo piko dar nepasiekė.
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Po atostogų mokiniai mokysis nuotoliniu būdu.
- Pirmakursiai pataria: kaip patekti į savo svajonių studijas užsienyje?
- 5 skaitmeninio etiketo patarimai: kaip elgtis mokantis nuotoliniu būdu?
- Temos, kuriomis niekada ne per anksti kalbėtis su vaikais.
- Pasitikėti vaikais – nepamatuota rizika? Naujovė mokykloje sukėlė abejonių bangą.
- Iš mokytojos lūpų: 7 patarimai, kaip nuotoliniu būdu mokytis efektyviai.
- Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų.
- Noras eiti į mokyklą išblėso. Kaip reaguoti tėvams?
- Nauji mokslo metai gali būti kitokie: kaip pasiruošti nuotolinėms pamokoms?
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
- Kibti į kovą su liga reikia kuo anksčiau, tačiau nepersistenkite su vaistais.
- Nėštumas paauglystėje – iššūkis tėvams.
- Seksualinis paauglių aktyvumas - kelias į depresiją ir savižudybes.
- Aukštas kraujospūdis nėštumo metu: ką reikėtų žinoti?
- Sėskim ir pakalbėkim.
- Mitai apie kontracepciją.
- Nesaugi, ankstyva lytinė patirtis gali būti ir rizikos sveikatai veiksnys.
- Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose.
- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Obuoliai karaliauja ir žiemą: patarimai, kokiomis sąlygomis juos laikyti.
- Pasitinkant Naujuosius su neatrastais skoniais: idėjos šventiniam stalui.
- Vakarienei – progų nereikia: patarimai, kaip susikurti prancūzišką vakarienę.
- Maisto tinklaraštininkė siūlo, kaip greitai paruošti šventinius pusryčius.
- Virtuvės šefas pataria: kaip pasigaminti pietus, kai trūksta laiko.
- Vaistininkė pataria: kiek mandarinų galima suvalgyti per dieną?
- Avokadai – XXI amžiaus vaisius: lūžta parduotuvių lentynos.
- Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?
- Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo.
- Policija įspėja: plinta sukčių skelbimai apie platinamą vakciną nuo COVID-19.
- Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius apie posėdį Prezidentūroje.
- Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
- Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą.
- „Lietuvos paštas“ perspėja: sukčiai ėmėsi dar vieno būdo išvilioti duomenis.
- „Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių.
- Tarpusavio santykių aiškinimasis baigėsi dvidešimtmečio mirtimi.
- Karantino metu nesnaudžia: automobilių dalių vagys išlieka aktyvūs.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Pažeidėjas pats save paskundė pareigūnams.
- Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo.
- Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?
- Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
- Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
- Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
- Jūratė komentavo: Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją. Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas apie Aleksejaus Navalno sugrįžimą ir areštą sako, kad tokia savo reakcija Vakarai siekia nukreipti dėmesį nuo „krizės“ Vakaruose. S. Lavrovas pirmadienį per spaudos konferenciją pareišk
- V. komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Būna, kad piktas šuo puldinėja praeivius. Neduokdie, kad su tokiu požiūriu koronaviruso COVID-19 pandemijos valdyme dalyvautų p. Saulius Čaplinskas. Keista, kad taip ilgai dirbo atsakingose pareigose. Dar keisčiau: kaip jis į jas pakliuvo
- Mindaugas Stankunas komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Jau iš kelių FB sekėjų sulaukiau pasidalinimo šiuo prof. Sauliaus Čaplinsko interviu. Perskaičiau. Yra dalykų su kuriais sutinku, yra dalykų su kuriais sutikti negaliu. Tačiau mane „pritrenkė“ šis pasakymas: „Kitas klausimas – kur
- Tadas komentavo: „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją. O kaip čia dera su VKRT, kurį planuoja diegti Telecentras? Vėl nesusikalbėjimas...
- Romos imperijoje daugiau nei 80 000 km kelių buvo grįsti akmenimis. Daugelis šių kelių išliko iki dabar ir vis dar naudojami, jų nereikia remontuoti.
- Jeigu vieno iš tėvų akys mėlynos, o kito – rudos, vaikas vienodai gali paveldėti ir vieną, ir kitą spalvą. Galimybės yra lygios.
- Žmogaus burnoje gyvena tiek bakterijų, kiek žmonių Žemėje, o gal net daugiau.
- Paukščių skrydžių atstumo rekordas priklauso Arkties žuvėdrai. Tai vienintelis paukštis, kuris, migruodamas iš Arkties į Antarktidą, per metus įveikia 80 000 km.
- Prieš 300 mln. metų Žemės sukimasis aplink Saulę buvo lėtesnis nei dabar. Tada metai turėjo apie 390 parų.
- Kalinio žmona po pasimatymo su vyru skundžiasi kalėjimo viršininkui:
- Jus turėtumėte mano vyrui duoti kokį lengvesnį darbą. Jis vos ant kojų pastovi...
Viršininkas:
- Nuo vokų klijavimo dar niekas nenumirė.
Žmona:
- Taip, bet juk jis naktimis dar kažkokį tunelį kasa. - Sutinki žmogų, atrodo geras, normalus žmogus, bet paskui įsižiūri, o jis toks pat koks ir pats esi.
- Suvalkietis atvyksta į gimdymo namus. Seselė:
- Sveikinu, jums gimė sūnus, 3700...
Suvalkietis, išsitraukdamas piniginę:
- Na ir kainos pas jus!
- Помощь по вопросам телевидения, ИТ - от информации, мелких работ до установки антенн.
- Услуги и контакты.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- НТВ-ПЛЮС информирует о графике переключения телеканалов в формат MPEG 4.
- Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT - od informacji, drobnych robót do instalacji anten.
- Usługi i kontakty.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras