Naujienos

Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį

2021-01-13 07:18:26

„Kam kilo mintis paišyti ant barikadų – niekas neatsimena. Tekstilės katedra davė kokius 5 litrus dažų ir šluotų. Turėjau tapybos kursą. Su žiguliuku ir visu kursu nuvažiavom prie tų barikadų, išsikrovėm dažus.

Ir nė vienas nedrįstam pradėti paišyti. Žiūrim vienas į kitą ir nedrįstam. Ir tada praeina kažkokių paauglių būrelis. Jie mūsų nematė, bet pamatė tuos dažus, čiupo šepečius ir pradėjo dažyti. Mes iškart prie jų prisijungėm. Tuoj viskas buvo išdažyta. Tai buvo kolektyvinė kūryba“, – apie 1991 m. sausio įvykius rašė 2020 m. pabaigoje anapilin išėjęs ilgametis Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, iškilus lietuvių tapytojas, vadintas maištininku, Linas Leonas Katinas. Šie laisvės ženklų fragmentai dabar – po stikliniu gaubtu prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.

Prieš sovietinį režimą savo kūryba nuolat maištavę VDA menininkai – studentai ir dėstytojai, 1991 m. sausį pasipriešinimui sukilo kartu su visa Lietuva. Visi troško laisvės, vylėsi išvysti nepriklausomą Lietuvą ir petys petin vieningai sergėjo Tėvynę. „Tuo metu mums, virsmo laikmečio maištingiems paaugliams, augusiems su Romo Kalantos, miško brolių mitais, nekilo klausimų, kurion pusėn stoti. <...> paskelbus Lietuvos nepriklausomybę net nekilo abejonių, jog laisvę dar reikės apginti“, – sako vitražo menininkas, VDA dėstytojas Žydrūnas Mirinavičius. Šiandien, praėjus 30-čiai metų po sukrečiančių Sausio 13-osios įvykių, daugelis liudininkų kaip vakar prisimena tą dieną.

Kaip dabar taip ir tada, sausį Akademijoje kūrybinių darbų peržiūros jau buvo praėjusios, vyko teorinių dalykų egzaminų sesija. Antrakursis Tapybos katedros studentas Alvydas Mandeika dienomis ruošdavosi egzaminams, o naktimis arba paryčiais eidavo budėti prie Tarpmiestinės telefonų stoties (dabartiniame Savanorių prospekte), Centrinio telegrafo (dabar – viešbutis „Grand Hotel Kempinski Vilnius“), Vilniaus spaudos rūmų, Televizijos bokšto. „Matydamas aštrėjančią situaciją, profesorius Vytautas Radžvilas, tuo metu VDA dėstęs filosofiją, nukėlė egzaminą, sakydamas maždaug taip: „eikite ir būkite kur reikia, susitiksime po visko“, – prisimena dabar jau VDA Restauravimo katedros vedėjas doc. A. Mandeika. Sausio 13-osios naktį jis budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos (dabar – Seimo rūmai). Tankų kolonai aplenkus Seimą, A. Mandeika bėgo jos įkandin ir stabdė pravažiuojančius automobilius: „taip neplanuotai atsidūriau prie Televizijos bokšto, nes ten važiavo mano sustabdyto žiguliuko ekipažas“, – pasakoja dėstytojas. Prie Televizijos bokšto jau stovėjo 7–8 eilės žmonių. Pradėjo aidėti šūviai: „Užgulė ausis, ausyse pradėjo cypti <...> Kai kurie dar laikėmės susikibę. Kėlėme priekyje nugriuvusį. Aplink aidėjo automatų serijų šūviai, verkė merginos, moterys. Rauda susiliejo su šauksmais „fašistai“, „okupantai“. Atsitraukęs sustojau už kokių 10–15 metrų nuo bokšto. Draugas pasiūlė suplėšyti nosinę ir užsikimšti ausis. Taip ir padarėme, vėliau tai labai pravertė. <...> Žmonės nesiskirstė. Akinantys prožektoriai bėgiojo per visų susirinkusiųjų veidus. Šitaip tęsėsi gal 40–45 minutes. <...> Prie mūsų atskubėjo du karininkai. Mačiau, kaip kažką pasitarę, sutartinai linktelėjo galvomis. Jiems nusisukant pajutau kažkokį stiprų ir aštrų dūrį į akis. Supratau – ašarinės dujos.“

VDA skulptūros studentas, dabar – VDA Vilniaus fakulteto Keramikos katedros profesorius Arvydas Ališanka Sausio 13-osios naktį taip pat sergėjo Vilniaus televizijos bokštą. „Aidint pabūklų šūviams stovėjome išsižioję, kad nesprogtų ausų būgneliai, perspėjome ir šalia stovinčius. Tuo pat metu iš kairės pusės, žiūrint nuo bokšto, mėtydama sprogstamus paketus (po „susilietimo” su žeme šokdavo apie 1,5 metro liepsna) ir skindamasi kelią automatų buožėmis, desantininkų virtinė veržėsi prie bokšto. Išlipo jie iš tanketės netoliese mūsų apie 10 metrų nuo centrinio įėjimo. Girdėjosi šūviai iš automatų, byrėjo stiklai. Prasiveržę apie 3 metrus pro žmonių grandines 3–4 desantininkai pradėjo daužti stiklus ir veržtis į vidų. Tuo tarpu kiti desantininkai išsirikiavę prie bokšto atsuko automatus į minią. <...> Leido serijas iš automatų į pastatą – jutau kulkų skambesį į sieną ir į stiklus. Tanketė liko stovėti <...> Pamačiau, kad bokštas jau užimtas, traukiausi nuo jo kartu su broliu Eugenijumi Ališanka ir nuskubėjome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų“, – pasakoja A. Ališanka.

Neseniai studijas Akademijoje baigęs jaunas architektas, dabar – VDA Vilniaus fakulteto dekanas, profesorius Marius Pranas Šaliamoras Sausio 13-ąją taip pat kartu su draugu nusprendė prisijungti prie ginančiųjų Televizijos bokštą. „Grėsmę pajutome, kai atvažiavo tankas ir keli šarvuočiai. Per megafonus kolaborantai nuo tanko ragino eiti namo ir saugoti savo vaikus. Dėl vaikų tikrai buvo neramu. Tankas iššovė. Šūvio banga išplėšė greta stovėjusio žiguliuko duris. Susikibome voromis, sustojome keliomis juostomis prieš paradinį įėjimą. Kai susikibome, pasijutome stipresni. Norintys pabėgti nelabai galėjo, nes pasirodė sovietų desantininkai ir pradėjo šaudyti virš galvų. Kulkos buvo tikros, matėme trasuotes, byrėjo namo tinkas... Tankas daugiau nešaudė, bet šarvuočiai švietė į akis prožektoriais ir kartu su desantininkais pradėjo spausti minią. Desantininkai mušė buožėmis, mėtė garsines granatas. Vienu metu nuo šūvių žmonės pasilenkė prie žemės ir keli sovietų kariškiai perbėgo žmonių nugaromis prie durų, kurias greitai išlaužė. Minia nesiskirstė, nors nebuvo ko saugoti. Tuomet, per apsirikimą iš jau užimto pastato vienas desantininkas šovė į per langą lipantį saviškį. Sušalome ir retėjant miniai pasitraukėme prie Seimo, kur degė laužai. Jau supratome, kad galimas ir Seimo puolimas. Apėjome aplinkines teritorijas, planuodami galimus pasitraukimo kelius. Prie tuometinės Lenino aikštės (dabar – Lukiškių aikštė), saugumo pastato rūsio langeliai buvo praviri. Matėme pasieniais susėdusius sovietų kareivius. Jų buvo daug“, – įtampą ir nerimą prisimena dekanas.

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto taip pat pasitiko dailės studentas, dabar – Telšių fakulteto dėstytojas doc. Tomas Vaičaitis, su kurso draugu Jonu ir jo tėvu, skulptoriumi Kaziu Kasperavičiumi. „Teko išgyventi visus tuos nakties įvykius: sukti ratus apie bokštą, džiovinti permirkusius rūbus, šildytis ir kalbėti su gynėjais prie laužo, švilpti, šaukti „gėda“ pasirodžius tankams apačioje, laikytis už rankų grandinėje kai tanketės, aplipusios kaukėtais smogikais, važiavo per užtvaras link bokšto (stovėjom ant kalno), klausytis trasuojančių kulkų švilpimo, galiausiai atsitraukti neatlaikius spaudimo“, – prisimena T. Vaičaitis.

„Atmenu tuos paryčius, kai ėmė brėkšt po žudynių nakties, rūke klaidžiojau tarsi vaiduoklis, o ir kiti – buvom ištikti šoko, priblokšti, kentėjom, nevilty, nežinioj – po tą sumaitotą pievą prie Televizijos bokšto <...> tik kažkoks glitus rūkas, ir skaudulys viduj baisus – kodėl jis, jie, kodėl ne aš, jokio džiaugsmo – kad gyvas, o tarsi kaltė prieš tuos, kurie žuvo... Vieną padėjau nešt link greitosios kruvinu veidu, iš burnos tas kraujas, nesupratau tuose šauksmuose, šūviuose ar jis dar gyvas (iki šiol nežinau kas jis...)“, – apie Sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto liudija tapytojas, VDA Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas ir dėstytojas prof. Arvydas Šaltenis. „Grįžau namo <...> nevilty, vėl po truputį atsitokėjus augo jausmas priešintis – vis tiek jūs mūsų nesutvarkysit, reik eit ir kažką daryt, toliau burtis... Namie radau Antanuką susigūžusį ant sofos, apsimovusį trejas kelnes, megztiniais iš supratimo, kad mus visus išveš Sibiran. O kulkos, sakė, atskrisdavo iki namų Lazdynuose“, – prisiminimais dalinasi A. Šaltenis. „Ryte prie parlamento visi meldėmės, giedojom „Marija, Marija“, lange – Landsbergis, visus laimino kunigas Grigas, vyrai statė barikadas... <...> Tose būdynėse prie parlamento kailinių kišenėj – druska ir yla. Taip mokė Mindaugas Navakas: druska į akis ir smeigsi su yla“, – po kraupių nakties įvykių Sausio 13-osios rytą nuskubėjęs prie Seimo, pasakoja tapytojas A. Šaltenis.

Architektas doc. Zigmantas Brazauskas, tuomet neseniai baigęs studijas Kauno fakultete su buvusiais kurso draugais į Vilnių išvyko dar sausio 12 d. rytą: „Atvykus prie Aukščiausios Tarybos, matėme jau ne pirmą dieną besibūriuojančius ir prie laužų besišildančius gynėjus. Sutemus nuvykome prie Televizijos bokšto, čia mus pasitiko gausiai susirinkusių žmonių minia. Svarstėme, kur svarbiau prisijungti prie Gynėjų: prie Televizijos bokšto ar prie Seimo rūmų. Grįžome prie Seimo. <...> Greta nebaigtų statyti statinių pradėjome rinkti pusplytes, armatūros strypus ir tįsėme link Seimo rūmų sienos. Vaizduotėje sukosi Seimą puolančių sovietų kareivių vaizdai. Pasąmonėje kirbėjo viena mintis: priešintis ir ginti Seimo rūmus bet kaip, kad ir po ranka turimomis priemonėmis. <...> Greta mūsų, minioje, stovėjo jaunų vaikinų ir merginų grupelė. Galbūt 17–19 metų amžiaus. Jie rankose turėjo tik žvakeles ir, iki prašvintant, visą naktį meldėsi“, – laukimo kupiną naktį prisimena Kauno fakulteto Architektūros katedros dėstytojas. Visuotinė malda ir žmonių vienybė įsiminė ir Telšių fakulteto dėstytojui prof. Romualdui Inčirauskui. Jis su kitais iš Telšių atvykusiais dėstytojais prie Seimo budėjo sausio 10–12 d. „Žmonių buvo daug iš visos Lietuvos. Ateidavo vilniečiai ir dalindavosi viskuo, maistu, kvietė į namus nakvynės. Žmonės labai jautė vienybę. <...> 12 dienos vakare lyg ir atrodė, kad viskas aprimo, tai grįžome namo. Bet per televiziją pamačius, kas įvyko tą naktį, ryte trise su Laimučiu Vasilevičiumi ir Rimantu Mickevičiumi jo automobiliu lėkėm į Vilnių. Prie Seimo jau buvo didžiulės barikados ir labai daug žmonių. Buvo sakoma, kad bus puolami Seimo rūmai. <...> Vėliau vyko žuvusiųjų laidotuvės, suvažiavus dar daugiau žmonių, nutarėme, kad pavojus praėjo, grįžome namo“, – prisimena R. Inčirauskas.

1991 m. Sausio 13-osios naktį prie Seimo praleido ir pirmakursė VDA tapybos studentė Sigita Maslauskaitė. Atsimenu, kad kai prie Seimo pradėjo artėti tankai, žmonių minia pradėjo labai spaustis. Galvojau, kad čia ir mirsime, bet baisu nebuvo. Baisiausia atrodė grįžti į gniuždančią sovietinę praeitį. Atrodė, geriau jau mirti“, – pasakoja VDA Vilniaus fakulteto Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja doc. dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė.

Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė, tuomet – 12-okė, Sausio 13-ąją su draugais budėjo prie Seimo. „Tėvai turbūt net nežinojo, kur aš, nes dažnai užtrukdavau piešimo kursuose (ruošiausi stoti į Dailės akademiją), bet mes, gediminaičiai, žinojome, kad gali tekti ginti Lietuvą. <...> kai organizacijos vadas, jau Anapilin iškeliavęs Stasys Urniežius sakydavo, kad laisvę reikės apginti gal net kraujo kaina, atlaidžiai šypteldavome, nukeldami tokias ištarmes į jo paties susikurtų mitologijų sritį... Tą naktį įsitikinome, kad tankai gali važiuoti Vilniaus gatvėmis, gali važiuoti į žmones“, – prisimena VDA jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Atkakliai priešinosi ir nebuvusieji Vilniuje. „Supratome, kad bręsta dramatiški ir skaudūs įvykiai, kad kažką daryti turi kiekvienas iš mūsų“, – prisimena grafikos dizaineris, VDA Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Alvydas Klimas. Susirinkę dizaino dirbtuvėse Klaipėdoje, jie su bičiuliais ir VDA kolegomis (Romualdu Martinkumi, Kęstučiu Mickevičiumi, Valdu Mickevičiumi, Vakariu Bernotu, Egle Aleknavičiūte-Dučinskiene, broliais Lemturiu ir Vyteniu Simanaičiais, Audriumi Skaisgiriu ir kitais) visą Sausio 13-osios naktį spausdino plakatus su drąsiais ir aktualiais šūkiais, užsimoję, kad visas miestas jais raudonuotų. „Darbas virė: vieni pjaustė popierių, kiti maišė dažus, ruošė šilkografinius tinklus spaudai, dar kiti pjaustė trafaretus su šūkiais. Pjaustėme A1 formato ploną popierių išilgai, į tris dalis. Gavosi ilgos, patogios parašyti šūkį, juostos. Lenktyniavome, kas sugalvos aštresnį lozungą. <...> Gal „KRASNAJA – KROVAVAJA“ (rus. raudonoji – kruvinoji)? Tinka. Ir taip toliau. Dirbdami, mažame „Šilelio“ ekrane stebėjome klaikius įvykius prie TV bokšto, Seimo rūmų, Nacionalinės televizijos užėmimą. Buvome susikaupę, įsivaizdavome, kad ir mes esame kartu su tais, kurie buvo ten, Vilniuje. Žinia apie pirmuosius žuvusius kėlė pasipiktinimą, o žinojimas, kad dirbame už tai, apie ką kalbėdavo mūsų tėvai, varė į priekį. Dirbome per visą naktį, iki paryčių“, – prisimena A. Klimas. Pasiskirstę po tris, jauni menininkai plakatais išklijavo visą Klaipėdos miesto centrą: „Vienas nešė susuktus plakatus, kitas tepė iš kibirėlio klijus, trečias klijavo. <...> po gero pusvalandžio visas miesto centras raudonavo nuo plakatų. Išėję iš savo namų į gatves besižvalgantys miestiečiai buvo nustebę, kad taip operatyviai buvo sureaguota į kruvinus nakties įvykius Vilniuje“. Vakare per iš Maskvos transliuojamą žinių laidą „Vremia“ buvo parodytas siužetas apie plakatais su antisovietiniais šūkiais išklijuotą Klaipėdą. „Jautėmės padarę tai, ką galėjome padaryti tik mes, mažas kolektyvas, kurio šeši nariai yra Vilniaus dailės akademijos absolventai“, – sako A. Klimas.

1991 m. sausio mėnesį Laisvės lygos narių prašymu transparantus su užrašu „RED ARMY GO HOME“ savo palėpėje-dirbtuvėje darė ir architektas, VDA Kauno fakulteto dėstytojas, dabar – fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis. Transparantai buvo naudojami Vilniuje sausio įvykių metu.

„Svarbu yra suprasti, kad 1991 m. sausio įvykiai neapsiribojo Vilniumi, jie palietė visą Lietuvą“, – teigia dėstytojas Žydrūnas Mirinavičius. Iš vitražo dirbtuvių grįžęs į gimtąją Jonavą, jaunas menininkas sausio 12 d. vakarą įsitempęs klausė žinių ir galiausiai paliko namus: „Karštas jaunas kraujas virė, norėjau būti įvykių sūkuryje. <...> Išbėgau į naktį, tiesiai į netoliese esančią centrinę miesto aikštę <...> išgirdome ūžimą – centrine miesto gatve link mūsų važiavo sunkiosios kariškos mašinos brezentu dengtomis būdomis, skirtos pervežti karius. Suvokėme, jog dabar gali pasikartoti Vilniaus scenarijus, kad mus, beginklius, gali pulti ginkluoti sovietų desantininkai. <...> Kažkas pranešė, jog suorganizuotas autobusas savanoriams važiuoti į Vilnių prie Aukščiausiosios Tarybos arba prie Televizijos bokšto. Greit parlėkiau namo, pravirkdžiau mamą <...> ir vėl strimgalviais grįžau į sutartą vietą <...> Susėdome ir nakčia išvažiavome. <...> Aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos jau būriavosi tūkstančiai žmonių, aikštė buvo užtvindyta trispalvėmis, žmonės spontaniškai imdavo dainuoti. <...> Tvyrojo neįtikėtina atmosfera – bendrystės, beatodairiško pasiryžimo, tas jausmas sunkiai apibūdinamas – kažkoks ribinis emocinis pakilumas. Vienu metu kažkas paragino prisidėti prie barikadų rentimo – šalia esančioje statybvietėje jau darbavosi vyrai, prie kurių prisijungėme: plikomis rankomis ardėme statybines konstrukcijas, nešėme prie aikštės ir rentėme barikadas“, – prisimena Ž. Mirinavičius. Vėliau sausio-vasario mėnesiais jis su kolegomis iš vitražo dirbtuvių dar keliskart vyko į budėjimus prie Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stoties. Būtent čia Sausio 13-osios naktį praleido ir VDA Vilniaus fakulteto Grafinio dizaino katedros dėstytojas doc. Robertas Jucaitis. Su dar keliais šimtais stotį saugančių žmonių, R. Jucaitis prie laužų budėjo iki pat sausio 13 d. vakaro.

Visa savo siela ir mintimis su Lietuvos gynėjais buvo ir dailėtyrininkė, VDA dėstytoja prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė ir jos kolegė iš VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros, menotyrininkė prof. dr. Irena Vaišvilaitė, kurios tuo metu stažavosi ir dirbo Romoje. „Irena jau buvo gerai pramokusi italų kalbos, lankydavosi Vatikano radijo Lietuvių redakcijoje ir bendravo su jos vadovu žurnalistu Kaziu Lozoraičiu. <...> Aš kasdien apsilankydavau pas juos redakcijoje sužinoti naujienų. Mes viską stebėjome monitoriuose, keliomis eilėmis išdėstytuose ant studijos sienų. Apie Lietuvos įvykių eigą informavo visos Europos medijos, informacija plaukė nenutrūkstamu srautu. Ekranuose pamatėme ir Sausio 13-osios vaizdus. Buvo kraupu ir labai baisu dėl Lietuvos. <...> Stebint daugybės stočių transliuojamą informaciją atrodė, kad lietuvių pasipriešinimas bus neišvengiamai užgniaužtas karine jėga, o mes patys jau atsidūrėme emigracijoje, negrįžtamai atskirti nuo savo šeimų ir namų. Išėję iš redakcijos čia pat, Šv. Petro aikštėje, verkėme apsikabinę su kitais atvykusiais lietuviais“, – jaudulio neslepia A. Aleksandravičiūtė.

Po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, iš Akmenės raj. į Vilnių su tėvais atvyko 9-erių Neringa Poškutė (dabar – VDA Telšių fakulteto docentė): „Atsimenu tanketes prie televizijos bokšto, gilias vėžias ir išlaužytas pušeles. Tėtis sakė: Neringut, čia istorija“.

Vėliau po sausio įvykių tapytojas A. Šaltenis su kolegomis inicijavo Lietuvos moksleivių piešinių parodą prie Seimo: „Labai greit ant spygliuotos vielos, užtvarų aplink parlamentą, lietuj ir vėjuj suposi šimtai nuoširdžiausių vaikų laisvės siekio ženklų... Teko juos surinkt, džiovint, lygint ir <...> perduot Nacionaliniam muziejui. Išsaugojau ir radau savo dirbtuvėj, siunčiu Jums kelis vaikų piešinius kaip liudijimus to skaudaus ir didingo laiko“, – unikaliais dokumentais dalijasi A. Šaltenis.

VDA menininkų prisiminimai ir išsaugota vaizdo medžiaga įvykių dalyvius nukelia 30 metų atgal ir įkvepia jaunąją kartą patriotiškumu. „Vėl jaučiu aitrų ašarinių dujų kvapą ir perštinčias akis, karštą automato AK-47 liepsną, nukreiptą į veidą ir kurtinančius sprogimus naktį“, – žiūrėdamas į prie Televizijos bokšto užfiksuotas akimirkas prisimena A. Mandeika.

Tai tik keli to meto VDA menininkų liudijimai. „Ne vienas aš ten, tose dienose buvau, – sako aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, tapytojas A. Šaltenis, – daugelis mūsų. Nebūtinai fiziškai. Didžiuojuos, kad Akademijos dailininkų ir visa bendruomenė nuo pat Sąjūdžio pradžios buvo viena aktyviausių tame laimėtos Laisvės kelyje. O ir dabar jaučiu, tokie esam...“

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-01-24 09:53:27

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 773 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 5623 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 773 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 10,8% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6660
       2021-01-23 09:43:57

Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1001 naujas koronaviruso atvejis

Atlikus 9220 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas 1001 naujas koronaviruso atvejis. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6730
       2021-01-23 09:07:36

Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims

Sveikesnės gyvensenos tendencijos skatina atidžiau rinktis ne tik maistą, bet ir gėrimus. Pavyzdžiui, vis dažniau pirmenybė teikiama natūralioms sultims.
       2021-01-23 07:01:01

Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje

"Logaritminė skalė parodo kad dar tik pradedam valdyti epidemiją. Nors kritimas buvo nuo 3000 7 dienų vidurkio per piką iki 1000 7 dienų vidurkio dabar, logaritminėje skalėje tai neatrodo įspūdingai.
       2021-01-22 17:30:58

Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis pranešė LSDP tarybai.
       2021-01-22 15:05:19

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.
       2021-01-22 10:20:25

Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas

Daugelis savo ryto neįsivaizduoja be gardžios kavos puodelio. Šis ritualas suteikia dienai energijos  bei skatina žvaliai kibti į darbus. Daugiau laiko praleisdami namuose, norime mėgautis lyg prabangioje kavinėje ruošto gėrimo skoniu.
       2021-01-22 10:10:10

Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių

Sausio 24 ir 25 dienomis Vilniaus televizijos bokštas nušvis naujomis spalvomis, taip sveikindamas 698 metų sukaktį švenčiantį Vilniaus miestą, jo gyventojus ir svečius. Šviesų, kintančių pagal muziką, šou bus surengtas kaip jungtinis Vilniaus šviesų festivalio, Telecentro ir radijo stoties M1 kūrybos projektas.
       2021-01-22 10:02:06

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

Personalo specialistai per karantiną dažnai išgirsta prašymą „sucementuoti komandą“, sutvirtinti prie skirtingų ekranų dirbančių žmonių motyvaciją, tarpusavio bendravimą, darbo etiką.
       2021-01-22 09:57:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 9568 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,1% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6957
       2021-01-22 09:55:09

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje.
       2021-01-21 14:45:18

Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų

Nors gausiu sniegu žiemos džiugina vis rečiau, tačiau nenuspėjamas klimatas didelį kiekį kritulių gali atnešti labai netikėtai, o tokiems atvejams pasiruošę turėtų būti ne tik kelininkai.
       2021-01-21 09:37:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 10106 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7147
       2021-01-21 09:22:25

Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro

Ilgą laiką buvo galvojama, kad kuo mažiau miegi, tuo sėkmingesnis esi. Šiandien šis įvaizdis griaunamas ir vis daugiau žmonių įvertina kokybiško poilsio svarbą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad klientai dažnai teiraujasi ne tik dėl savo, bet ir dėl įvairių vaikus kankinančių miego sutrikimų.
       2021-01-21 08:59:50

Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones

Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius.
       2021-01-21 08:35:13

Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?

Išmanusis telefonas šiandien daugeliui yra tapęs nepamainomu kasdienybės palydovu ir pagalbininku kone visos srityse. Visgi išmaniųjų savininkai neišvengia su šiais įrenginiais susijusių problemų, kurių sprendimai dažnai gali būti labai nesudėtingi, tačiau apie juos paprasčiausiai nežinoma.
       2021-01-21 08:31:21

Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose

Žiema ir su ja atkeliavęs šaltis – išbandymas kiekvieno organizmui, todėl reikia nepamiršti jo aprūpinti vitaminais, o vienas iš natūraliausių ir skaniausių šaltinių, kuriuose gausu vitaminų – vaisiai. Tačiau kaip išrinkti vaisius ir tinkamai juos laikyti namuose?
       2021-01-21 08:27:39

Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų.
       2021-01-21 08:23:05

Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas

Žiemos sąlygos gali būti itin permainingos. Kartais net tą pačią dieną gali lyti, kristi sniegas, šlapdriba, formuotis plikledis arba staigiai kristi oro temperatūra, todėl prieš kiekvieną kelionę vairuotojai turėtų itin atidžiai įvertinti esamas eismo sąlygas.
       2021-01-21 08:02:54

MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu

Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
       2021-01-21 07:46:50

Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, šalčiausiomis pastarojo meto paromis nuo sausio 14 iki 18 d. Lietuvos vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau, o atskirais atvejais ir iki keliolikos kartų daugiau gamtinių dujų nei pirmomis sausio dienomis.
       2021-01-21 07:12:24

Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?

Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų už toną.
       2021-01-21 07:08:19

Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?

Pasaulyje siaučiant pandemijai, koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės gali jaustis tarsi kvėpuodami išretėjusiu oru aukštai kalnuose.
       2021-01-20 14:51:07

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui.
       2021-01-20 13:22:34

Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?

Skaitmenizaciją galime vadinti šių dienų verslų našumo ir efektyvumo revoliucija. Į procesų skaitmenizavimą investuoja ne tik įmonės, bet ir valstybė, kuri ragina didinti skaitmenizacijos plėtrą – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, 2020 metų viduryje Lietuva skaitmenizacijos plėtros projektams skyrė 15,3 mln Eur.
       2021-01-20 13:19:37

Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.
       2021-01-20 11:26:26

Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas – 3,5 tūkst. ha. Taip trečiadienį nutarė Vyriausybė.
       2021-01-20 10:56:43

Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?

Likti namuose ir susilaikyti nuo išvykų – taip patariama stabdyti koronaviruso plitimą. Tačiau kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę, kai išvykti iš namų yra privaloma, o kelionės tikslas – maisto prekių parduotuvė?
       2021-01-20 10:08:55

Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją

"Ronaldas Reaganas, kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu stiliumi atkirto: o kaip prezidentas gali nebūti aktorius? Ne tik pasaulis, bet ir amerikiečiai dažnai JAV politiką mato išskirtinai per prezidento figūrą.
       2021-01-20 09:36:22

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 10764 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7325
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.