Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

Karantino laikotarpiu dauguma žmonių sportuoja ir mankštinasi gryname ore. Specialistai pataria, kokių saugumo priemonių būtina imtis, kad atšalus orams sportas gamtoje nepakenktų kūnui.

Pasak slidinėjimo sporto trenerio Manto Točelio, kokioje temperatūroje galima sportuoti lauke, priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo ir jo sveikatos būklės. Jo teigimu, kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnis skirtumas bus tarp žmogaus kūno ir kvėpavimo temperatūros.

Šaltis ir vėjas – ne kliūtis mankštintis

„Sportuojant šaltame ore po sportine apranga būtina dėvėti termo drabužius, jie išgarins prakaitą ir palaikys normalią kūno temperatūrą. Vidinis drabužių sluoksnis leidžia kūnui nesušalti, o viršutinis – apsaugo nuo vėjo ir drėgmės. Svarbu pasirinkti tokią sportinę aprangą, kuri netrukdytų judėti. Taip pat sportuojant šaltame ore būtina dėvėti pirštines ir kepurę, dengiančią ausis, mūvėti šiltas kojines iki kulkšnių. Jei ruošiatės bėgimo treniruotei, patariama rinktis pašiltintus bėgimo batelius“, – sako M. Točelis.

Pasak trenerio, apšilimas yra labai svarbus, nes taip kūnas sušildomas ir pripratinamas prie šalčio. Apšilus būtinas tempimas – šaltu oru žmogus mažiau kontroliuoja savo judesius, todėl po tempimo pratimų raumenys bei raiščiai bus elastingesni ir taip sumažės traumų rizika. Apšilimą svarbu atlikti ne lauke, o šiltoje patalpoje. Per treniruotę reikėtų judėti energingai, kad nesumažėtų kūno temperatūra. Nors sportuojant šaltame ore sudeginama daugiau kalorijų, nei sportuojant šiltame ore, tačiau toks sportas kelia papildomą stresą širdies raumenims, todėl svarbu pernelyg neapkrauti kūno, treniruotė turėtų būti vidutinio intensyvumo“, – pataria M. Točelis.

Jo teigimu, šaltis ir vėjas nėra kliūtis mankštintis. Tačiau, jei sportuoti šaltyje nėra įprasta, patariama kūną paruošti temperatūros pokyčiams – pradėkite nuo nedidelio krūvio, pavyzdžiui, greito ėjimo, ir po truputį didinti treniruotės intensyvumą bei ją ilginti.

Atsiranda rizika paslysti

Draudimo bendrovės „Gjensidige” duomenimis, rankų ir kojų lūžiai sudaro 35 proc., raiščių ir raumenų patempimai – 20 proc. karantino metu užfiksuotų sveikatos nelaimių. Pasak šios draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, dažniau žmonės susižaloja atlikdami buities ar ūkio darbus, tačiau dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta sportuojant.

Pasak draudikės, karantino savaičių statistika patvirtina, kad būdami namuose žmonės ieško sportavimo būdų ir patalpose, ir gamtoje. „Žmonės susižeidžia darydami mankštą, dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai atliekant pratimus. Neišvengiama kritimų, kurie baigiasi gerokai rimtesnėmis traumomis – prakirtimais bei lūžiais, tačiau tai – pavieniai atvejai. Žiemą atsiranda papildoma rizika – paslydimas, todėl sportuojantiems žmonėms reiktų ją atsakingai įvertinti”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, kad sportas gamtoje būtų saugus ir nekiltų grėsmės sveikatai, būtina pasirinkti tinkamą sportavimo techniką. „Šiuo klausimu reikėtų pasikonsultuoti su treneriu. Jei po treniruotės juntami peršalimo simptomai, galvos ar pilvo skausmai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dėl raumenų skausmo nereikėtų nerimauti – jį galima malšinti namuose, tiesiog leidžiant sau dieną pailsėti“, – pabrėžia V. Katilienė.

Ji pabrėžia, kad itin atsargūs žmonės turėtų būti leisdamiesi nuo kalnų rogutėmis. „Žmonės nesisaugo ir nesaugo kitų, todėl įvyksta susidūrimai, kurie baigiasi traumomis – rankų ir kojų lūžiais, galvos sumušimais bei dantų skilimais. Leidžiantis rogutėmis nuo stataus ir aukšto kalniuko išsivysto nemažas greitis, todėl susidūrimai gali baigtis rimtomis ir sunkiomis nugaros bei galvos. Kad žiemos pramogos ant kalniuko nesibaigtų liūdnai, patariama prieš leidžiantis įsitikinti, kad prieš tai nusileidęs žmogus jau baigė nusileidimą ir pasitraukė nuo čiuožiamosios dalies. Nusileidus nuo kalniuko, reiktų kuo skubiau pasitraukti ir kilti į kalniuką laikantis saugaus atstumo nuo čiuožiamosios dalies“, – pataria draudikė.

Pasak V. Katilienės, šiemet itin padaugėjo žmonių, kurie leisdami laiką karantino sąlygomis nori aktyvesnio laiko ir mėgina slidinėti. „Tiems, kurie aktyviai nesportuoja, o dirba sėdimą darbą, reikėtų vengti intensyvaus vienkartinio krūvio. Reikėtų atsakingai įvertinti fizines galimybės, o norintiems sportuoti, pradėti nuo tinkamo fizinio krūvio“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Žiemą dehidratuoti lengviau

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, sportuojantys žiemą šaltu oru turėtų žinoti kelias svarbias taisykles. „Gali atrodyti, kad mankštinantis ar bėgiojant žiemiškame ore kūnas praranda mažiau drėgmės nei vasarą, taip pat – nejaučiamas troškulys. Tačiau tai netiesa – daugiausia skysčių prarandame būtent šaltyje, nes daug laiko praleidžiame patalpose, kuriose oras labai sausas. Esant fizinei apkrovai, ypač žiemiškoje temperatūroje, galima pajusti pirmuosius dehidratacijos požymius – silpnumą ir svaigulį, todėl į treniruotę būtina pasiimti vandens“, – sako šeimos gydytojas.

Jo teigimu, šaltame ore rečiau jaučiame troškulį, tačiau kūnui skysčiai būtini ne tik numalšinti troškulį ir pernešti maisto medžiagas, bet ir užtikrinti efektyvią termoreguliaciją. Pavyzdžiui, bėgant reikėtų išgerti 2–3 gurkšnius vandens per vieną kilometrą. O jei planuojama ilgesnė treniruotė, prieš 2–3 valandas patariama suvalgyti nedidelį angliavandenių turintį užkandį, nes jie padeda palaikyti energiją.

• Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
• Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
• Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148