Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

Karantino laikotarpiu dauguma žmonių sportuoja ir mankštinasi gryname ore. Specialistai pataria, kokių saugumo priemonių būtina imtis, kad atšalus orams sportas gamtoje nepakenktų kūnui.

Pasak slidinėjimo sporto trenerio Manto Točelio, kokioje temperatūroje galima sportuoti lauke, priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo ir jo sveikatos būklės. Jo teigimu, kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnis skirtumas bus tarp žmogaus kūno ir kvėpavimo temperatūros.

Šaltis ir vėjas – ne kliūtis mankštintis

„Sportuojant šaltame ore po sportine apranga būtina dėvėti termo drabužius, jie išgarins prakaitą ir palaikys normalią kūno temperatūrą. Vidinis drabužių sluoksnis leidžia kūnui nesušalti, o viršutinis – apsaugo nuo vėjo ir drėgmės. Svarbu pasirinkti tokią sportinę aprangą, kuri netrukdytų judėti. Taip pat sportuojant šaltame ore būtina dėvėti pirštines ir kepurę, dengiančią ausis, mūvėti šiltas kojines iki kulkšnių. Jei ruošiatės bėgimo treniruotei, patariama rinktis pašiltintus bėgimo batelius“, – sako M. Točelis.

Pasak trenerio, apšilimas yra labai svarbus, nes taip kūnas sušildomas ir pripratinamas prie šalčio. Apšilus būtinas tempimas – šaltu oru žmogus mažiau kontroliuoja savo judesius, todėl po tempimo pratimų raumenys bei raiščiai bus elastingesni ir taip sumažės traumų rizika. Apšilimą svarbu atlikti ne lauke, o šiltoje patalpoje. Per treniruotę reikėtų judėti energingai, kad nesumažėtų kūno temperatūra. Nors sportuojant šaltame ore sudeginama daugiau kalorijų, nei sportuojant šiltame ore, tačiau toks sportas kelia papildomą stresą širdies raumenims, todėl svarbu pernelyg neapkrauti kūno, treniruotė turėtų būti vidutinio intensyvumo“, – pataria M. Točelis.

Jo teigimu, šaltis ir vėjas nėra kliūtis mankštintis. Tačiau, jei sportuoti šaltyje nėra įprasta, patariama kūną paruošti temperatūros pokyčiams – pradėkite nuo nedidelio krūvio, pavyzdžiui, greito ėjimo, ir po truputį didinti treniruotės intensyvumą bei ją ilginti.

Atsiranda rizika paslysti

Draudimo bendrovės „Gjensidige” duomenimis, rankų ir kojų lūžiai sudaro 35 proc., raiščių ir raumenų patempimai – 20 proc. karantino metu užfiksuotų sveikatos nelaimių. Pasak šios draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, dažniau žmonės susižaloja atlikdami buities ar ūkio darbus, tačiau dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta sportuojant.

Pasak draudikės, karantino savaičių statistika patvirtina, kad būdami namuose žmonės ieško sportavimo būdų ir patalpose, ir gamtoje. „Žmonės susižeidžia darydami mankštą, dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai atliekant pratimus. Neišvengiama kritimų, kurie baigiasi gerokai rimtesnėmis traumomis – prakirtimais bei lūžiais, tačiau tai – pavieniai atvejai. Žiemą atsiranda papildoma rizika – paslydimas, todėl sportuojantiems žmonėms reiktų ją atsakingai įvertinti”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, kad sportas gamtoje būtų saugus ir nekiltų grėsmės sveikatai, būtina pasirinkti tinkamą sportavimo techniką. „Šiuo klausimu reikėtų pasikonsultuoti su treneriu. Jei po treniruotės juntami peršalimo simptomai, galvos ar pilvo skausmai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dėl raumenų skausmo nereikėtų nerimauti – jį galima malšinti namuose, tiesiog leidžiant sau dieną pailsėti“, – pabrėžia V. Katilienė.

Ji pabrėžia, kad itin atsargūs žmonės turėtų būti leisdamiesi nuo kalnų rogutėmis. „Žmonės nesisaugo ir nesaugo kitų, todėl įvyksta susidūrimai, kurie baigiasi traumomis – rankų ir kojų lūžiais, galvos sumušimais bei dantų skilimais. Leidžiantis rogutėmis nuo stataus ir aukšto kalniuko išsivysto nemažas greitis, todėl susidūrimai gali baigtis rimtomis ir sunkiomis nugaros bei galvos. Kad žiemos pramogos ant kalniuko nesibaigtų liūdnai, patariama prieš leidžiantis įsitikinti, kad prieš tai nusileidęs žmogus jau baigė nusileidimą ir pasitraukė nuo čiuožiamosios dalies. Nusileidus nuo kalniuko, reiktų kuo skubiau pasitraukti ir kilti į kalniuką laikantis saugaus atstumo nuo čiuožiamosios dalies“, – pataria draudikė.

Pasak V. Katilienės, šiemet itin padaugėjo žmonių, kurie leisdami laiką karantino sąlygomis nori aktyvesnio laiko ir mėgina slidinėti. „Tiems, kurie aktyviai nesportuoja, o dirba sėdimą darbą, reikėtų vengti intensyvaus vienkartinio krūvio. Reikėtų atsakingai įvertinti fizines galimybės, o norintiems sportuoti, pradėti nuo tinkamo fizinio krūvio“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Žiemą dehidratuoti lengviau

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, sportuojantys žiemą šaltu oru turėtų žinoti kelias svarbias taisykles. „Gali atrodyti, kad mankštinantis ar bėgiojant žiemiškame ore kūnas praranda mažiau drėgmės nei vasarą, taip pat – nejaučiamas troškulys. Tačiau tai netiesa – daugiausia skysčių prarandame būtent šaltyje, nes daug laiko praleidžiame patalpose, kuriose oras labai sausas. Esant fizinei apkrovai, ypač žiemiškoje temperatūroje, galima pajusti pirmuosius dehidratacijos požymius – silpnumą ir svaigulį, todėl į treniruotę būtina pasiimti vandens“, – sako šeimos gydytojas.

Jo teigimu, šaltame ore rečiau jaučiame troškulį, tačiau kūnui skysčiai būtini ne tik numalšinti troškulį ir pernešti maisto medžiagas, bet ir užtikrinti efektyvią termoreguliaciją. Pavyzdžiui, bėgant reikėtų išgerti 2–3 gurkšnius vandens per vieną kilometrą. O jei planuojama ilgesnė treniruotė, prieš 2–3 valandas patariama suvalgyti nedidelį angliavandenių turintį užkandį, nes jie padeda palaikyti energiją.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9