Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai prognozuoja, kad po planuojamos Vilniaus Stoties rajono konversijos pakils Stoties, Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose esančio būsto vertė – pokyčiai NT rinkoje turėtų išryškėti po 5-7 metų.

Pavienių investuotojų ir gyventojų žvilgsniai jau kurį laiką krypo į Stoties rajoną Vilniuje, tačiau netrukus tai turėtų tapti ir masiniu reiškiniu.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect“ ne tik suteiks didelės naudos miestui, bet ir turės reikšmingą poveikį būsto ar komercinio nekilnojamojo turto vertei.

„Įtaka nekilnojamojo turto rinkai taip pat bus pozityvi, kadangi tvarkomos ir konvertuojamos teritorijos, įgaunančios naują funkciją, sukuriančios didesnius žmonių ir transporto judėjimo srautus, tampa patrauklesnės. Natūralu, kad tai kelia ir pačio nekilnojamojo turto vertę. Ši krenta, kuomet teritorija neprižiūrima ir nesaugoma – visa tai turėtų pakeisti planuojama Stoties rajono konversija“, – sako jis.

Atsiradus darbo vietoms, padaugės ir ieškančių būsto

Vienas konversijos tikslų – sukurti visą parą gyvą miesto kvartalą, kuriame pastatų pirmuosiuose aukštuose įsikurtų paslaugų ir prekybos vietos. Teritorijoje yra numatytos žaliosios erdvės, aplink ją planuojami nauji dviračių takai, iki šiol uždaros industrinės erdvės bus atvertos gyventojams.

„Sujungus pietinę dalį su likusiu miestu, sukūrus vieningą transporto mazgą, judėjimas taptų sklandesnis, imtų kurtis įvairūs objektai, iškiltų ir biurų centrai. Atsiradus darbo vietoms, žmonės natūraliai norėtų apsigyventi šalia. Dirbti ir gyventi miesto centre yra patogu, nes iš darbo į gyvenamąją vietą ir atvirkščiai galima judėti pėsčiomis, paspirtuku ar dviračiu, nebūtina net automobilį turėti. Su šiuo projektu artėjame prie tokios gyvenimo kokybės“, – įžvalgomis dalijasi M. Statulevičius.

Pasak jo, Vilnius yra labai kompaktiškas miestas, čia sėkmingo projekto iniciatyva bei nauda pasiskirsto labai plačiai, todėl Stoties rajono konversija bus naudinga net tik Naujininkams ar pačiam Stoties rajonui.

„Naudą taip pat pajaus Senamiesčio kavinės, parduotuvėlės, Naujamiesčio prekybos ir pramogų vietos. Jau dabar Naujamiesčio teritorijos, esančios netoli geležinkelio, ima atsinaujinti, ten vystomi projektai. Konversijos efektas bus ilgametis, rezultatą pamatysime po 5-7 metų, kai bus išplėtota visa infrastruktūra, o tai užima laiko“, – aiškina LNTPA prezidentas.

Socialinės aplinkos katalizatorius

Anot M. Statulevičiaus, pirkėjų žvilgsnis jau dešimtmetį krypsta į arčiau centro esančias miesto dalis – dominuoja Naujamiestis, Šnipiškės. Stoties rajono pusėn irgi atsigręžiama, tačiau masiniu reiškiniu tai taps ateityje.

„Stoties rajono potencialą jautę investuotojai ir gyventojai jau įsigijo būstą sau arba nuomai, laukdami, kol turto vertė pakils ir miestas ateis iki jų. Savo laiku jie tikrai turės gerą uždarbį“, – tikina jis.

Saugumas – vienas iš esminių apsektų, būtinų gyvenimo kokybei. Todėl be industrinių erdvių, saugumo klausimas Stoties rajonui keičiant savo veidą yra bene svarbiausias. Analogiški stočių ir jų teritorijų pertvarkymo pavyzdžiai Vakarų Europoje rodo, kad įgyvendinus projektą socialinė aplinka pasikeičia iš esmės.

„Visame pasaulyje stočių rajonai turi dviprasmišką reputaciją. Viena vertus, jie yra centre, kita vertus, jie traukia tam tikrus ne pačią geriausią reputaciją turinčius asmenis. Šio klausimo išsprendimas pakelia viso rajono vertę, pakeičia miesto veidą. Juk atvažiavus į miestą pirmas dalykas, ką pamatai, yra stoties rajonas arba oro uostas. Čia yra tikrieji vakarietiško miesto vartai“, – teigia LNTPA prezidentas.

Žmonės nori gyventi centre, o ne miesto pakrašty

Planuojama, kad Stoties rajonas taps daugiafunkciniu mobilumo centru. Jau atliktas teritorijos ir jos prieigų detaliojo plano vertinimas, pasirinkta antroji alternatyva – nuosaikusis atnaujinimas. Šiuo metu rengiamasi skelbti tarptautinį architektūrinį konkursą Vilniaus geležinkelio stoties pastato pertvarkos ir naujo keleivių aptarnavimui skirto statinio virš bėgių geriausiai architektūrinei idėjai išrinkti.

„Tendencija gyventi prie stoties jau atsiranda, bet tai dar pavieniai projektai. Iš uždaros pramoninės teritorijos Stoties rajonui tapus atviru, čia ims kurtis kavinės, barai, atsiras darbo vietų ir kultūrinių veiklų, tuomet taps malonu gyventi ir tai pakels viso rajono bei jo kaimyninių mikrorajonų vertę. Su šiuo projektu vilniečiams bus suteikta daugiau galimybių gyventi mieste, o ne jo pakraštyje – šia kryptimi eina visas pasaulis, stabdomas išsibarstymas ir skatinama kompaktiška miesto plėtra“, – akcentuoja vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Pasak jo, pietinė miesto dalis dar kiek sąstingyje, tačiau situacija netrukus pasikeis, tai matyti jau dabar – pradedami pirmieji gyvenamųjų namų projektai pietinėje Naujamiesčio dalyje.

„Stoties rajono konversija teigiamai atsilieps Naujamiesčiui – ypač Algirdo ir Mindaugo gatvėms, taip pat Naujininkams, kurie atsiradus naujoms jungtims taps visaverte miesto dalimi. Didžiulį potencialą turi ir Vilkpėdės rajonas, kur yra senoji prekių stotis“, – vardija architektas.

Kertiniai šio projekto tikslai, anot M. Pakalnio, yra sukurti šiuolaikišką daugiafunkcinio miesto centro tąsą, patogius ryšius per bėgius, kad susijungtų Naujininkai, Naujamiestis ir Senamiestis, rasti Vilniaus masteliui tinkantį stoties aikštės sprendimą, paskatinti Naujininkų atsinaujinimą, išsaugoti kuo daugiau vietos ženklų – pastatų, mažosios architektūros ar konstrukcijų elementų, artefaktų, ir galiausiai – rasti ikonišką urbanistinį ir architektūrinį geležinkelio stoties bei viešojo transporto terminalo sprendimą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9