Tarp pretendentų gauti šių metų Europos išradėjo titulą – ir lietuvio pavardė

Lietuvos mokslininkas ir išradėjas profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą.

Šį prestižinį apdovanojimą įsteigęs Europos patentų biuras nominavo lietuvį kartu su dviem kitų šalių mokslininkais išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis gavospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu.

„Prietaisai, kuriuos yra išradęs Arminas Ragauskas, leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę, – pristatydamas Europos išradėjo apdovanojimų nominantus kalbėjo Europos patentų biuro prezidentas Benoit Battistelli. – Šie prietaisai, kurių veikimo principas paremtas Doplerio efektu, yra puikus pavyzdys, kaip fundamentalus fizikinis reiškinys pasitelkiamas sukurti pažangią, patentuotą technologiją“.

Intrakranijinio slėgio arba galvospūdžio matavimo prietaisą profesorius A. Ragauskas sukūrė kartu su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti.

„Mūsų laboratorija jau yra patentavusi įrenginių, skirtų naudoti įvairiems tikslams pramonėje, – sakė A. Ragauskas. – Tai, kad šie ultragarso prietaisai išsiskyrė dideliu jautrumu, ir leido galvoti apie jų taikymą medicinos srityje“.

A. Ragausko išradimas gali ne tik padėti gelbėti gyvybes ant žemės, bet ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria astronautai. Pastebėta, kad iš ilgai trunkančių misijų kosmose grįžę astronautai dažnai skundžiasi sutrikusia rega. Apie trečdaliui astronautų jau per pirmą savaitę kosmose pradeda tinti smegenys ir regos nervas, sutrinka jų rega ir orientacija. Nors tikslaus paaiškinimo, kokios priežastys tai lemia, mokslininkai dar nežino, tikėtina, kad šie sutrikimai kyla dėl sumažėjusios Žemės traukos ir padidėjusio galvospūdžio.

Dėl to A. Ragausko sukurtus prietaisus jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis.

Neinvaziniai fiziologiniai matavimai, kuriuos atlieka lietuvių sukurti prietaisai, leidžia pastebėti net ir nedidelius galvospūdžio pokyčius. Šie prietaisai taip pat gali būti naudojami diagnozuojant ar gydant glaukomą. Be to, jų nereikia kalibruoti – tai ypač svarbus pranašumas. Todėl šie 2014 m. CE sertifikatą gavę prietaisai suteiks galimybę neurochirurgams, neurologams ir oftalmologams saugiai diagnozuoti platų spektrą smegenų būklės patologijų, taip pat ir glaukomą.

Apie A. Ragauską

A. Ragauskas daktaro laipsnį matavimo mokslų srityje KTU įgijo 1969 m. Mokslininkas tame pačiame universitete 1993 m. įkūrė Telematikos mokslo laboratoriją, kurioje plėtojo pramoninių matavimų ir žmogaus smegenų fiziologinių matavimų bei stebėsenos technologijas. A. Ragauskas yra parašęs 91 mokslinį straipsnį ir gavęs išradimų sertifikatus ar patentus daugiau kaip 150 išradimų. Jis šiuo metu vadovauja KTU Sveikatos telematikos mokslo institutui.

A. Ragauskas yra įmonės „UAB Vittamed“ bendraįkūrėjas bei mokslo ir technologijų direktorius. Neinvaziniam galvospūdžio matavimo aparatui „Vittamed 205“ ir neinvaziniam galvos smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoriui „Vittamed 505“ praėjusiais metais suteiktas CE atitikties sertifikatas. „UAB Vittamed“ šiuo metu vysto savo klinikinius bandymus įvairiose ES šalyse ir JAV praėjusius prietaisus bei planuoja pasiūlyti savo produktus Europoje, Australijoje, JAV bei kitose šalyse. Skaičiuojama, kad pasaulinė smegenų tyrimų įrangos rinkos vertė 2015 m. siekė apie 6,6 mlrd. eurų, o iki 2020 m. ji pasieks 10,1 mlrd. eurų.

Apie apdovanojimus

Europos patentų biuro rengiami Europos metų išradėjų apdovanojimai vyks jau 11 kartą. Jų nugalėtojai penkiose nominacijų kategorijose bus paskelbti per oficialią ceremoniją šių metų birželio 9 d. Lisabonoje.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9