Tarp pretendentų gauti šių metų Europos išradėjo titulą – ir lietuvio pavardė

Lietuvos mokslininkas ir išradėjas profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą.

Šį prestižinį apdovanojimą įsteigęs Europos patentų biuras nominavo lietuvį kartu su dviem kitų šalių mokslininkais išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis gavospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu.

„Prietaisai, kuriuos yra išradęs Arminas Ragauskas, leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę, – pristatydamas Europos išradėjo apdovanojimų nominantus kalbėjo Europos patentų biuro prezidentas Benoit Battistelli. – Šie prietaisai, kurių veikimo principas paremtas Doplerio efektu, yra puikus pavyzdys, kaip fundamentalus fizikinis reiškinys pasitelkiamas sukurti pažangią, patentuotą technologiją“.

Intrakranijinio slėgio arba galvospūdžio matavimo prietaisą profesorius A. Ragauskas sukūrė kartu su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti.

„Mūsų laboratorija jau yra patentavusi įrenginių, skirtų naudoti įvairiems tikslams pramonėje, – sakė A. Ragauskas. – Tai, kad šie ultragarso prietaisai išsiskyrė dideliu jautrumu, ir leido galvoti apie jų taikymą medicinos srityje“.

A. Ragausko išradimas gali ne tik padėti gelbėti gyvybes ant žemės, bet ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria astronautai. Pastebėta, kad iš ilgai trunkančių misijų kosmose grįžę astronautai dažnai skundžiasi sutrikusia rega. Apie trečdaliui astronautų jau per pirmą savaitę kosmose pradeda tinti smegenys ir regos nervas, sutrinka jų rega ir orientacija. Nors tikslaus paaiškinimo, kokios priežastys tai lemia, mokslininkai dar nežino, tikėtina, kad šie sutrikimai kyla dėl sumažėjusios Žemės traukos ir padidėjusio galvospūdžio.

Dėl to A. Ragausko sukurtus prietaisus jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis.

Neinvaziniai fiziologiniai matavimai, kuriuos atlieka lietuvių sukurti prietaisai, leidžia pastebėti net ir nedidelius galvospūdžio pokyčius. Šie prietaisai taip pat gali būti naudojami diagnozuojant ar gydant glaukomą. Be to, jų nereikia kalibruoti – tai ypač svarbus pranašumas. Todėl šie 2014 m. CE sertifikatą gavę prietaisai suteiks galimybę neurochirurgams, neurologams ir oftalmologams saugiai diagnozuoti platų spektrą smegenų būklės patologijų, taip pat ir glaukomą.

Apie A. Ragauską

A. Ragauskas daktaro laipsnį matavimo mokslų srityje KTU įgijo 1969 m. Mokslininkas tame pačiame universitete 1993 m. įkūrė Telematikos mokslo laboratoriją, kurioje plėtojo pramoninių matavimų ir žmogaus smegenų fiziologinių matavimų bei stebėsenos technologijas. A. Ragauskas yra parašęs 91 mokslinį straipsnį ir gavęs išradimų sertifikatus ar patentus daugiau kaip 150 išradimų. Jis šiuo metu vadovauja KTU Sveikatos telematikos mokslo institutui.

A. Ragauskas yra įmonės „UAB Vittamed“ bendraįkūrėjas bei mokslo ir technologijų direktorius. Neinvaziniam galvospūdžio matavimo aparatui „Vittamed 205“ ir neinvaziniam galvos smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoriui „Vittamed 505“ praėjusiais metais suteiktas CE atitikties sertifikatas. „UAB Vittamed“ šiuo metu vysto savo klinikinius bandymus įvairiose ES šalyse ir JAV praėjusius prietaisus bei planuoja pasiūlyti savo produktus Europoje, Australijoje, JAV bei kitose šalyse. Skaičiuojama, kad pasaulinė smegenų tyrimų įrangos rinkos vertė 2015 m. siekė apie 6,6 mlrd. eurų, o iki 2020 m. ji pasieks 10,1 mlrd. eurų.

Apie apdovanojimus

Europos patentų biuro rengiami Europos metų išradėjų apdovanojimai vyks jau 11 kartą. Jų nugalėtojai penkiose nominacijų kategorijose bus paskelbti per oficialią ceremoniją šių metų birželio 9 d. Lisabonoje.

• Primename – nuo stabligės ir difterijos skiepykitės nemokamai.
• Nuo kito trečiadienio „Regitroje“ atnaujinami praktikos egzaminai.
• ES Taryba patvirtino tikslines ribojamąsias priemones Rusijos pareigūnams.
• Atnaujinami praktiniai vairuotojų mokymai.
• Santaros klinikose pradedama naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų paieška.
• Telefono baterija: priežiūra ir dažniausios klaidos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 515 naujų koronaviruso atvejų.
• Užimtumo tarnybos prognozė: kam šįmet geriausiai seksis įsidarbinti?
• Benediktui Vanagui vienu metu atliktos riešo ir peties operacijos.
• KTU kviečia kartu ruoštis 5 pagrindiniams brandos egzaminams.
• Vaisių ir daržovių laikymas namuose: ką laikyti šaldytuve, o kam tinka kambarys?
• Kaip dažysimės šį sezoną: 5 karščiausios makiažo tendencijos.
• Prie robotų gamintojų durų - eilės. Virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos.
• 5 automobilių technologijos, atsiradusios iš telefonų.
• „Samsung“ pristatė televizorių naujienas, tarp jų – ir tinkamas naudoti lauke.
• Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius.
• Storas sniego sluoksnis erkėms tarsi antklodė, prasideda erkių sezonas.
• Pasikartokime: kaip apsaugoti asmeninius duomenis?
• Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą.
• Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
• Nustatyti dar 25 iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso atvejai .
• Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu.
• Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis?
• Eksperto patarimai: 5 dažniausios buitinės technikos problemos ir sprendimai.
• Psichologė: neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 452 nauji koronaviruso atvejai.
• Darbo rinka atsispyrė antrojo karantino įtakai.
• Pritarta siūlomai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai.
• Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija: gyvūnai gyvens daug erdviau.
• Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc..
• Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
• Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?
• Bitkoinas – naujasis auksas?
• Darbdavį rinksimės kitaip: kokius klausimus būtina užduoti įsidarbinant?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 247 nauji koronaviruso atvejai.
• Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai mažins gamybą.
• Sviestas ar aliejus: kokį produktą ir kada naudoti?
• Pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto.
• Šviežias derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas.
• Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90