Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?

Pandemija privertė įmones ir organizacijas ieškoti sprendimų, kurie leistų dirbti visiškai naujomis sąlygomis. Taip pat išryškėjo, kaip stipriai įvairiose gyvenimo srityse esame priklausomi nuo informacinių technologijų, kompiuterių tinklo, interneto greitaveikos, IT sistemų saugumo ir patikimumo.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika apžvelgia – kokią įtaką pandemija padarė IT sričiai, kokias silpnybes išryškino ir priešingai – kokias galimybes atvėrė ateičiai.

Kokios pagrindinės IT tendencijos išryškėjo COVID-19 kontekste?

Natūralu, kad pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė nemažai iššūkių IT sektoriui ir tai labiausiai susiję su tuo, kad dalis darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Atsirado būtinybė užtikrinti tinkamą darbo aplinką, bendravimo priemones, saugumą.

Tam tikra dalis įmonių, tokių kaip, pavyzdžiui, maisto pristatymo į namus ar logistikos ir siuntų perveržimo, sulaukė padidėjusio darbo krūvio, todėl siekiant laiku įvykdyti užsakymus, privalėjo reaguoti į situaciją ir tobulinti informacines sistemas, automatizuoti procesus. Dalis įmonių pradėjo arba išvystė prekybą internetu, todėl natūraliai padidėjo B2C ir B2B sistemų poreikis. Siekiant užtikrinti bendro darbo principus, įmonės intensyviau pradėjo naudoti debesų kompiuterijos pagrindu veikiančias komandinio darbo sistemas, tokias kaip Microsoft Office 365 ir kt., įvertinta jų nauda dirbant tokiomis naujomis sąlygomis.

Pasaulinė pandemija, be abejo, paveikė visas sritis. Kokią įtaką ji padarė IT?

COVID-19 pasaulinė pandemija visose šalyse gerokai sutrikdė verslą, ekonomiką, švietimo sektorių ir, žinoma, sveikatos apsaugos sistemą. Šiame kontekste daugelis organizacijų suprato, kad jos nebuvo pasiruošusios tokioms darbo aplinkos permainoms, o verslo tęstinumo užtikrinimas tokiomis sąlygomis nebuvo planuotas. Pandemija privertė verslą ir organizacijas galvoti, kaip kuo greičiau adaptuotis. Tapo aišku, kad įmonėms išlikti rinkoje, neleisti sugriūti švietimo sistemai, normaliai funkcionuoti vykdomosios ir savivaldos institucijoms gali padėti tik IT technologijos ir kūrybiškas jų taikymas.

Daugumai organizacijų prireikė adaptuoti vidinius veiklos procesus darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu iš namų. Tam reikėjo pertvarkyti esamas, ar įsigyti naujas verslo valdymo sistemas (angl. ERP – Enterprise Resource Planning), santykių su klientais valdymo sistemas (angl. CRM – Customer Relationship Management), dokumentų valdymo informacines sistemas, įsigyti elektroninius ar mobilius parašus, sukurti ir įsidiegti komandinio darbo, nuotolinio bendravimo, mokymo aplinkas.

Taip pat reikėjo užtikrinti saugų darbuotojų darbą iš namų, aprūpinti kompiuteriais ir jų saugumą užtikrinančia programine įranga. Dauguma darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu naudodami savo asmeninius kompiuterius ar išmaniuosius įrenginius (BYOD), todėl reikėjo pasirūpinti saugiu jų integravimu į įmonių tinklą ir duomenų sauga.

Dalis įmonių, rūpindamiesi pandemijos metu dirbančiais darbuotojais, įdiegė termovizorius darbuotojo temperatūrai matuoti, intelektualias vaizdo stebėjimo sistemas, gebančias atpažinti, ar darbuotojas dėvi veido kaukę ir įspėti, jei užfiksuojamas pažeidimas.

Visos išvardintos technologijos bei įrankiai egzistavo ir iki pandemijos, tačiau COVID-19 veikė kaip akceleratorius, skatinantis jas skubiai įsidiegti, pritaikyti ar atnaujinti. Tai buvo nemažas iššūkis įmonių IT padaliniams, bet tuo pačiu leido įmonėms per trumpą laiką įdiegti sprendimus, kurie buvo ilgai atidėliojami.

Kokie didžiausi iššūkiai kilo IT srityje pandemijos metu? Kaip jų įveikimas pagerins mūsų gyvenimus, darbą, kasdienybę ateityje?

Pagrindiniai iššūkiai IT srityje pandemijos metu buvo panašūs, kaip ir kitose veiklos srityse, t. y. reikėjo per trumpą laiką prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų ir ribojimų.

Kadangi informacinės technologijos nėra atskirtos nuo organizacijos veiklos procesų, organizacijų IT sistemų ir infrastruktūros transformacijos vyko kartu su veiklos procesų ir procedūrų pokyčiais. Kaip paprastą pavyzdį galiu paminėti sąskaitos faktūros išrašymą – jei anksčiau sąskaitą faktūrą ranka vizuodavo lėšų valdytojas, pandemijos metu analogiškas veiksmas turėjo būti daromas elektroniniu būdu. Sprendimų šiai problemai įveikti yra įvairių – e-parašas, mobilus parašas arba paprastesni variantai, kurie naudojami dokumentų valdymo sistemose.

Tačiau didžiausia problema, kilusi pandemijos metu, buvo reikalingų pokyčių įgyvendinimo greitis tam, kad nesustotų įmonės ar organizacijos veikla.

Analogišką pavyzdį galiu pateikti susijusį su perėjimu prie nuotolinio mokymo. Nuotolinio mokymo platformos – nėra naujiena. Jau iki pandemijos „Moodle“, „Google Classroom“, „Microsoft Teams“ bei kitos programos ir sistemos buvo gerai žinomos. Tačiau kilo didžiulė sumaištis, kai reikėjo per savaitę ar dvi įdiegti platformą, apmokyti naudotojus, aprūpinti kompiuteriais, periferine įranga mokinius ir mokytojus bei prijungti prie interneto. Galiu paminėti, kad VILNIUS TECH jau beveik 10 metų dalį studijų vykdo nuotoliniu būdu, todėl nuotolinių studijų studentams pandemija nepadarė visiškai jokios įtakos, o dieninio skyriaus studentai turėjo tik pereiti prie nuotolinių paskaitų transliacijų. Mes jau apie 10 metų naudojame „Moodle“ nuotolinio mokymo platformą, todėl streso praktiškai nebuvo nei studentams, nei dėstytojams.

Nors aišku, dėstytojams reikėjo padirbėti tobulinant ir papildant paskaitų ir pratybų medžiagą, virtualizuoti dalį laboratorinių darbų, pradėti intensyviai naudoti nuotolinės mokymo platformos funkcijas, kurių anksčiau nenaudojo.

Ką atskleidė pandemija: ar Lietuvoje verslas, viešasis sektorius pakankamai naudojasi IT naujovėmis?

Pandemija buvo kaip testas, kuris patikrino, kaip įmonė pasiruošusi veikti ekstremaliomis sąlygomis. Kaip situacijos analogiją galiu pateikti pavyzdį apie šalį, kurią užpuolus priešui, pradedama galvoti, kaip sukomplektuoti ir apmokyti kariuomenę, kur nupirkti ginklų ir t.t. Pandemija buvo, kaip nematomas priešas, kuriam daugelis nebuvo pasiruošę. Suprantama, nes toks pasiruošimas reikalauja tiek finansinių, tiek ir žmogiškųjų resursų, todėl, tie, kas taupė ar galvojo, kad jų verslą ar veiklą pandemija aplenks, nukentėjo labiausiai.

Manau, kad pandemija parodė, kad reikia investuoti į IT technologijas ir rūpintis jų sauga, nes sugriuvus IT infrastruktūrai (prisiminkime Registrų centro IT duomenų centro incidentą 2020 m. liepą) ne tik kad sustoja gyvenimas, bet sugeneruotų problemų dydis proporcingas sistemos dydžiui.

Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – 2020 m. eiliniai vartotojai tikrai pakėlė savo IT kvalifikaciją, įmonės atnaujino IT infrastruktūrą ir informacines sistemas, dalis veiklos procesų automatizuoti, pasirūpinta geresne IT sauga.

• Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
• Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?
• Bitkoinas – naujasis auksas?
• Darbdavį rinksimės kitaip: kokius klausimus būtina užduoti įsidarbinant?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 247 nauji koronaviruso atvejai.
• Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai mažins gamybą.
• Sviestas ar aliejus: kokį produktą ir kada naudoti?
• Pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto.
• Šviežias derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas.
• Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas.
• Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: opi mitais apipinta problema.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 365 nauji koronaviruso atvejai.
• Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai.
• Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų.
• Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės.
• Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus.
• Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?
• Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga.
• 5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą.
• Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus.
• ESO pataria kaip saugiai elgtis potvynio metu.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai.
• Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos.
• Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį.
• Atlyginimai ir toliau didėjo: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau.
• Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą?
• Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros.
• Nuolat pamesti daiktus – žmogiška, tačiau kainuojanti savybė: kaip to išvengti?
• Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi.
• Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams.
• Oro transporto ateitis: ar aviacija gali būti tvari?
• Būsto pirkėjų elgsenos tyrimas: ar žmonės būstą perka mažiau pasiruošę?
• Bausmės tikslas – ne keršyti, o padėti pasitaisyti.
• Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai.
• Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?
• Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?
• Bulvių augintojas apie šalčius: tai turėtų daryti įtaką ir būsimam derliui.
• Jauni žmonės aktyviau renkasi galimybę sudaryti testamentą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89