Slidinėjimas: kokios taisyklės šiuo metu galioja Alpių regiono šalyse?

Pagaliau sulaukus tikros žiemos ir daug sniego, daugelis pradeda svajoti apie slidinėjimo atostogas. Deja, koronaviruso pandemija niekur nedingo ir šiais metais žiemos pramogų mėgėjai greičiausiai bus priversti atidėti slidinėjimo atostogų planus užsienyje.

Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net) nuolat dalinasi aktualia informacija vartotojams tinklui priklausančiose Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje, bei teikia konsultacijas vartotojams tarpvalstybinio pobūdžio vartotojų teisių apsaugos klausimais. Atsižvelgdami į naujausią Austrijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo nuotolinę konferenciją, kuri buvo skirta slidinėjimo turizmui, dalinamės aktualia informacija, kokios taisyklės šiuo metu galioja minėtose šalyse.

Austrija: slidinėjimo trasos atviros, tačiau ne užsieniečiams

Šiuo metu Austrija sunkiai pasiekiama žiemos turizmo mėgėjams iš užsienio. Slidinėjimo trasos yra atviros, tačiau įvažiuojantiems į šalį privalomas 10 dienų karantinas. Penktą dieną po atvykimo galima atlikti COVID-19 testą ir jeigu testas yra neigiamas, galima nutraukti karantiną. Visi asmenys, atvykstantys į Austriją, turi iš anksto užsiregistruoti Elektroninėje registracijos sistemoje. Laikinai, iki vasario 7 d. dienos leidžiama atvykti į slidinėjimo kurortą ir slidinėti tik tą pačią dieną, kadangi restoranai, viešbučiai, laisvalaikio ir kultūros objektai yra uždaryti, o turistams nėra teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Taip pat turistiniais tikslais negalima apsistoti privačiuose būstuose. Maistas išsinešimui galimas tik ten, kur yra privažiuojamieji keliai, todėl kalnuose jis paprastai neleidžiamas. FFP2 apsaugines kaukes reikia dėvėti uždarose patalpose ir keltuvuose (gondoloje, uždengiamame keltuve), o keltuve galimas maksimalus užimtumas 50 proc. Burnos-nosies kaukės yra privalomos stovint eilėje, o tarp asmenų turi būti išlaikomas dviejų metrų atstumas.

Dėl dienos turizmo apribojimo Austrijos rytiniai slidinėjimo kurortai, esantys netoli didžiųjų miestų, yra gausiai lankomi vietinių, ypač savaitgaliais, o vakarų federalinėse žemėse esantys kurortai svarsto apie laikiną užsidarymą dėl patiriamų nuostolių, nes nesulaukia įprastai apsilankančių turistų iš Vokietijos ir Nyderlandų.

Italija: planuojama atnaujinti veiklą vasario viduryje

Visi slidinėjimo kurortai Pietų Tirolyje yra uždaryti, tačiau planuojama, kad jie bus atidaryti visoje Italijoje nuo 2021 m. vasario 15 d. Dėl pokyčių Italijos Vyriausybėje taisyklės gali keistis. Norėdami patekti į šalį, keliautojai privalo pranešti apie savo atvykimą vietinėms sveikatos apsaugos institucijoms (Dipartimento di prevenzione dell’Azienda Sanitaria locale) ir turėti neigiamus, ne seniau nei prieš 48 val. atlikto COVID-19 (antigeninio arba molekulinio) testo rezultatus, kitaip keliautojai turės būti karantine 14 dienų.

Žygiai pėsčiomis ar kita veikla toliau nuo slidinėjimo trasų yra įmanoma, nes turistams leidžiama įvažiuoti. Tai paskatino slidinėjimo turizmo bumą, nes šiuo metu kalnų nameliams leidžiama teikti paslaugas, o nuomojamos turistinės įrangos regione beveik nebėra.

Nuo 2021 m. sausio 31 d. visuomeninio maitinimo įstaigos Pietų Tirolyje bus uždarytos 2 savaitėms.

Vokietija: slidinėti draudžiama

Slidinėti trasose draudžiama iki vasario 14 dienos imtinai. Dėl dabartinio draudimo, kalnų geležinkeliai ir slidininkų keltuvai liks uždaryti. 2021 m. sausio 27 d. Bavarijos administracinis teismas panaikino 15 km taisyklę, kuri buvo apribojusi keliones visoje Vokietijoje iki minimumo. Atsižvelgiant į tai, vėl galimos dienos kelionės po lygumų slidinėjimo trasas. Pažymėtina, kad Vokietija turi nustatytus reikalavimus užsieniečiams iš rizikos zonų, tokių kaip Lietuva. Atvykimo į Vokietiją taisyklės yra beveik tokios pačios, kaip Austrijoje (skaitmeninė registracija; ne senesnis, kaip 48 val. neigiamas testas, privalomas 10 dienų karantinas, kuris gali būti sutrumpintas ne anksčiau nei penktą izoliacijos dieną pasidarius COVID-19 testą ir gavus neigiamą atsakymą).

Prancūzija: keltuvų atidarymas atšauktas

Atvykus į Prancūziją, būtina pateikti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne anksčiau kaip 72 val. iki kelionės, rezultatą ir praleidus savaitę karantine vėl atlikti pakartotinį testą. Nuo 18.00 iki 06.00 val. Prancūzijoje taikoma komendanto valanda. Slidinėjimo turistams leidžiama keliauti į Prancūzijos Alpes, tačiau vasario 1 d. paskelbtas galimas keltuvų atidarymas atšauktas ir keltuvai lieka uždari.

Liuksemburgas: jokių apribojimų, bet ir nedaug pasiūlymų

Liuksemburge šiuo metu nėra jokių kelionių apribojimų ar įpareigojimų dėl karantino, tačiau be kelių lygumų slidinėjimo trasų Öslinge, šalyje daugiau nėra slidinėjimo galimybių.

Ką daryti su neišnaudotu slidinėjimo pasu ar abonementu?

Daugelyje Europos šalių slidinėjimo sezonas turėjo baigtis praėjusių metų pradžioje, todėl slidininkai negalėjo pilnai pasinaudoti savo sezono abonementu ar bilietu.

Šiuo atveju už nepanaudotą laiką vartotojams rekomenduojama reikalauti proporcingo pinigų grąžinimo iš slidinėjimo kurorto paslaugų teikėjo. Geriausia į paslaugų teikėją kreiptis elektroniniu paštu, taip, kilus ginčui, turėsite įrodymą dėl kreipimosi. Kai kurie paslaugų teikėjai grąžina bent dalį pinigų arba suteikia kreditą tai sumai, kurį galima panaudoti įsigyjant bilietą/abonementą naujam sezonui.

Prieš perkant naujus abonementus ar bilietus, varotojams patariame pasidomėti bendrosiomis taisyklėmis ir nuostatomis. Kai kurie paslaugų teikėjai nurodo, kad sezono trukmė nėra garantuota. Pastaruoju metu daugelis keltuvų operatorių į savo bendrąsias taisykles ir sąlygas įtraukė išlygas dėl koronaviruso.

Tais atvejais, kai slidinėjimo kurortas yra atviras, tačiau vartotojams neleidžiama įvažiuoti į šalį, gali būti sudėtinga apginti savo interesus, kadangi tokiu atveju laikoma, kad paslaugų teikėjas įvykdė savo dalį sutartyje numatytų įsipareigojimų (keltuvai, trasos ir kt.). Tokiais atvejais tikimybė susigrąžinti pinigus yra labai nedidelė.

Europos vartotojų centras Lietuvoje veikia nuo 2005 m. Jis priklauso Europos vartotojų centrų bendradarbiavimo tinklui (ECC-Net), kuris jungia centrus, įsikūrusius 27 ES valstybėse narėse, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Centro misija – padėti spręsti problemas, kilusias Lietuvos vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Europos Sąjungos valstybėse narėse, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje bei šių valstybių vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Lietuvoje. Centro paslaugos vartotojams – nemokamos.

Daugiau informacijos Europos vartotojų centro Lietuvoje svetainėje www.ecc.lt

Šis pranešimas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Vartotojų Programos (2014-2020).

Šio spaudos pranešimo turinys atspindi tik autoriaus poziciją bei yra jo atsakomybė; tai negali būti vertinama kaip atspindinti Europos Komisijos ir/ar Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios agentūros (CHAFEA) ar kitos Europos Sąjungos institucijos poziciją. Europos Komisija ir Agentūra neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos panaudojimą.“

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9