Naujienos

Ne internetas, o sveikatos technologijos yra ateities Lietuvos vizitinė kortelė

2016-04-29 17:26:06

„Įvertinant mūsų kompetencijas ir pasiekimus, neturiu abejonių – sveikatos technologijos yra viena iš ateities sėkmingiausių ir konkurencingiausių Lietuvos sričių“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, KTU „Santakos“ slėnyje atidarydamas konferenciją „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“.

foto

Kai susijungia sveikatos mokslai ir technologijos, gimsta gyvybę gelbstinčios inovacijos. Neinvazinis galvospūdžio matuoklis, kurio autorius KTU profesorius Arminas Ragauskas šiemet Europos patentų biuro gali būti pripažintas Europos Išradėju (jis gali būti išrinktas ir populiariausiu išradėju – balsavimas vyksta iki gegužės 31 d.), sintetinio kaulo pakaitalą sukūręs startuolis „Biomė“, komercinantis KTU ir Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimus – tik keletas sėkmingų pavyzdžių. Tačiau tam, kad naujausi tyrimai neliktų tik laboratorijoje gvildenamomis idėjomis, reikalingas trišalis – valdžios, verslo ir mokslo bendradarbiavimas.

„Lietuva dažnai pristatoma, kaip spartaus interneto, modernių technologijų, augančio informacinių technologijų sektoriaus šalis. Tačiau tai – ne ta vizitinė kortelė, kuria galėtume didžiuotis. Iš tiesų, Lietuva išsiskiria sveikatos technologijomis. Pagal bendrą vidaus produktą biotechnologijomis lenkiame Izraelį, Šveicariją ir dešimt kartų viršijame Europos Sąjungos vidurkį“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.

Verslą ir mokslą vis dar skiria „platus griovys“

Statistiniais duomenimis remiantis, Lietuvoje yra daugiausiai sveikatos technologijų specialistų – juos rengia trys šalies universitetai – KTU, LSMU, Vilniaus universitetas (VU) – tačiau įmonių, veikiančių šioje srityje yra vis dar nedaug.

Ekspertai sveikatos technologijas laiko inovatyviausiu aukštųjų technologijų sektoriumi – joje veikiančios įmonės (apie 95 proc. jų – smulkaus ir vidutinio verslo atstovai) glaudžiai bendradarbiauja su aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis. Per metus Europos patentų biurui pateikiama daugiau nei 11 tūkstančių paraiškų patentams medicinos technologijų srityje.

Pasak balandžio 29 d. KTU „Santakos“ slėnyje vykusios konferencijos dalyvių, nors Lietuva Europos inovacijų švieslentėje jau perėjo į vidutinių inovatorių lygmenį, mokslą ir verslą vis dar skiria gana platus „griovys“, kai mokslas ir verslas ne visada susikalba.

Pagalius į ratus kiša politinės valios trūkumas

Tiek mokslo, tiek verslo, tiek vyriausybės atstovai pabrėžė, jog Lietuva turi puikią infrastruktūrą mokslo ir verslo bendradarbiavimui – veikiančius Kauno „Santakos“, Vilniaus „Saulėtekio“ slėnius. Talentų koncentracija Lietuvos aukštosiose mokyklose suteikia intelektines prielaidas inovacijoms atsirasti. Tačiau viena iš problemų yra politinės valios trūkumas.

„Stenfordo universiteto tyrimų biudžeto 60 proc. sudaro užsakymai karo, 20 proc. – medicinos pramonei, tad valstybė iš tiesų turėtų teikti užsakymus mokslui, ir taip duoti impulsą universitetams keistis, aktyviau bendradarbiauti su verslu“, – kritikai pritarė Lietuvos ūkio viceministras Marius Skorupskas.

Jis priminė, jog, pavyzdžiui, „Apple“ mobiliųjų įrenginių „balsas“ Siri yra įmonės, kuri atlieka tyrimus vyriausybei, produktas. Ir tai, pasak jo, ne vienintelis pavyzdys, kai tyrimai ir inovacijos išplinta po įvairius sektorius.

Vyriausybės atstovas teigia, jog Lietuvoje diegiami tam tikri instrumentai, skatinantys inovacijų paklausą. Vienas iš jų – ikiprekybiniai viešieji pirkimai, leidžiantys įsigyti produktus, kurių rinkoje dar nėra. Pasak M. Skorupsko, ikiprekybiniai pirkimai yra JAV inovacijų ekosistemos pagrindas.

Ar mūsų šalis ateityje „įpirks“ sveikatos priežiūrą?

Jungtinių tautų pateikiamais duomenimis, 2050-aisiais pasaulyje gyvens beveik 400 milijonų žmonių, kuriems daugiau nei 80 metų. Tai yra – maždaug tris kartus daugiau nei šiandien. Žmonės, kuriems 60 ir daugiau sudarys 21 proc. pasaulio populiacijos. Beveik 40 proc. iš jų ekonomiškai turtingesnėse šalyse gyvens savarankiškai – vieni arba tik su sutuoktiniu. Technologijų, užtikrinančių aukštą šių žmonių gyvenimo kokybės lygį, neišvengiamai į sveikatos priežiūros sistemą bus diegiama vis daugiau.

Dėl to prognozuojama, jog JAV ir Europa netolimoje ateityje apie 30 proc. vidaus produkto skirs sveikatos priežiūrai. Lietuvoje šiandien skiriama 6,4 proc. BVP.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, paklaustas, ar Lietuva ateityje „įpirks“ sveikatos priežiūrą, sutiko, jog veikianti valstybinio Socialinio draudimo sistema nėra tvari – draudžiamųjų jau šiandien yra daugiau nei tų, kurie moka draudimą. Tačiau, pasak jo, kalbėdami apie sveikatos technologijas, negalime remtis vien privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, tai – daug platesnė sritis.

Lietuviai vis dar mano, kad valstybė atsakinga už jų gerovę

„Mes iš principo neteisingai leidžiame pinigus. Ar žinote, kad Lietuvoje turime 825 milijonus kvadratinių metrų infrastruktūros, kurią išlaikome?“, – klausė R. Dargis. Pasak jo, reikėtų iš principo peržiūrėti, kam skiriami Lietuvos biudžeto pinigai ir daugiau jų investuoti į technologijas.

Tačiau tam, pasak jo, turi subręsti ir pati visuomenė: vaikai jau nuo mokyklos turi būti mokomi bazinių ekonomikos žinių – suprasti, kas yra pridėtinė vertė, kaip ją kuria technologijos. Sovietmečio mentalitetas kai kuriose srityse vis dar gajus: jei 73 proc. amerikiečių mano, jog jų sėkmė priklauso nuo išsilavinimo ir sunkaus darbo, tai net 76 proc. lietuvių vis dar mano, kad už jų gerovę atsakinga valstybė.

Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“ pabrėžė, kad sėkmingiausia aukštųjų technologijų sritis Lietuvoje – biotechnologijos – atsirado dar 1970-aisiais. Prireikė maždaug 40 metų, kol šalyje išaugo sėkmingų šioje srityje veikiančių jaunų įmonių skaičius, kol ji tapo tikru konkurenciniu Lietuvos pranašumu.

Ekscelencijos centrai – būdas pagreitinti technologijų perkėlimą

Koncentruotos pastangos – tai receptas, kuris, praėjus tam tikram laikui, pradeda duoti rezultatus. Tačiau, pasak KTU mokslo prorektorės Astos Pundzienės, egzistuoja ir specifinių instrumentų, kurie leidžia inovacijas į visuomenę perkelti greičiau, pakeisti šalyje veikiančią ekosistemą. Tai – ekscelencijos centrai, kuriuose koncentruojamasi į specifinius projektus, kuriuose sprendžiamos specifinės problemos.

Toks ekscelencijos centras, skirtas senėjančios visuomenės problemoms spręsti (HEALTH-TECH), kuriamas bendradarbiaujant trims Lietuvos universitetams – KTU, LSMU ir VU – bei Lundo universitetui (Švedija), patenkančiam į pasaulio geriausiųjų šimtuką, ir Suomijos techninių tyrimų centrui VTT, kuris laikomas didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje. Projektas, kuriam vadovauja KTU, vienija skirtingų sričių profesionalus, skirtingų šalių patirtį ir požiūrius.

„Mūsų tikslas – tapti globaliu traukos centru talentams, kurie kurs inovacijas tam, kad pagerintų senėjančios visuomenės gyvenimo kokybę. Mūsų misija yra tarptautinė, tarpdisciplininė šios srities lyderystė“, – sakė A. Pundzienė KTU vykusios konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“, kurioje diskusijai susirinko mokslo, verslo ir valdžios elitas, metu.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-03-07 11:15:51

Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:
       2021-03-07 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 390 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 390 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-07 07:52:20

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą

"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."
       2021-03-06 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-06 07:40:35

Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse

Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
       2021-03-05 14:35:54

Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.
       2021-03-05 11:45:06

Matvei Linov apie mus internete rašo:

"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.
       2021-03-05 11:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-05 11:17:58

Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.
       2021-03-05 11:08:32

Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai

Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.
       2021-03-05 11:06:15

Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.
       2021-03-05 11:03:52

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.
       2021-03-05 11:01:03

Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.
       2021-03-05 10:58:04

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.
       2021-03-05 10:54:43

Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą

Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.
       2021-03-05 10:52:18

Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito

Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.
       2021-03-05 10:44:15

Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?

Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.
       2021-03-04 14:06:19

8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai

Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.
       2021-03-04 10:20:11

Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
       2021-03-04 09:58:05

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.
       2021-03-04 09:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-04 09:28:22

Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.
       2021-03-04 08:58:43

Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus

Pavasaris Lietuvoje jau tradiciškai vadinamas švaros laiku – nuo seno įprasta, jog vis ryškesnė saulė ir bundanti gamta suteikia daugiau jėgų bei įkvėpimo susitvarkyti, atsišviežinti namus.
       2021-03-04 08:49:06

3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.
       2021-03-04 08:31:51

Vilnius kviečia pasaulio architektus: konkursas stoties teritorijai pertvarkyti

Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti.
       2021-03-04 08:18:00

Prezidentas skiria naują Prezidentūros kanclerę ir Komunikacijos grupės vadovę

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai nuo kovo 15 dienos skiria Agilą Barzdienę, o naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove taps Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
       2021-03-04 07:59:32

Svarbi informacija projektuotojams

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo 2021 m. vasario 23 d. įsigaliojo nauja statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
       2021-03-04 07:53:30

„Ignitis“ pataria: ką reikia žinoti sudarant sutartis telefonu?

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija paslaugų teikimą nuotoliniu būdu pavertė kasdienybe. Konsultavimui įvairiais klausimais persikeliant į virtualią erdvę, vis daugiau žmonių pasinaudoja ir galimybe sutartis sudaryti telefonu.
       2021-03-04 07:49:28

Saugumo ekspertų patarimai tėvams: kaip pasirūpinti vaikų telefonų saugumu?

Vaikai pirmąjį savo mobilųjį telefoną gauna dar iki sulaukdami septynerių metų, rodo „ChildWise“ duomenys. Todėl jau ypač jauname amžiuje gali tapti programišių taikiniu – sulaukti melagingų laiškų ar žinučių,
       2021-03-04 07:36:00

Lietuvių abejingumas gaisro atveju: dūmų detektorių turi kas 5 gyventojas

Nors nuo reikalavimo privalomai gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominį dūmų detektorių praėjo jau beveik treji metai, lietuviai vis dar linkę rizikuoti savo pačių sveikata ir gyvybe.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.